Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. D. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Skuodo rajono savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja nuo garažo perdavimo jai 1986 metais įgijo galimybę įgyvendinti valdymo, naudojimosi ir disponavimo garažu (boksu) teisę, laiku mokėjo ir moka visus su garažo eksploatavimu susijusius mokesčius, garažu naudojasi ir jį prižiūri iki šiol. Tai, kad pareiškėja yra atsiskaičiusi su kooperatyvu ir nėra skolinga, patvirtina prie pareiškimo pridedamas garažo, esančio Skuodo miesto individualių automobilių garažų kooperatyve „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Skuode, (duomenys neskelbtini) garažo perdavimo-priėmimo aktas, išduotas visuotinio garažų kooperatyvo susirinkimo (duomenys neskelbtini) nutarimo pagrindu, kuriuo buvo nutarta perduoti garažus kooperatyvo nariams, visiškai atsiskaičiusiems su kooperatyvu ir neturintiems kitų skolų, nepareiškusiems pretenzijų dėl trūkumų. Pareiškėja garažu (boksu) visą laiką nuo 1986 m. rūpinosi ir jį valdė kaip savą nepertraukiamai, viešai ir atvirai. Niekas pareiškėjai nėra pareiškęs jokių pretenzijų dėl bokso valdymo, kuris visada buvo ir dabar yra sąžiningas ir teisėtas. Įgytas garažas (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Skuode, Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas kito asmens vardu. CK 4.69 straipsnyje nurodytų ribojimų nėra.

Pažymėjo, jog Skuodo r. LDT vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintų garažų individualiems automobiliams statybos ir eksploatavimo kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 12 punkte nustatyta, kad kooperatyvo pastatyti garažai jam priklauso kooperatinės nuosavybės teisėmis ir negali būti perduoti arba parduoti tiek visi, tiek ir dalimis nei organizacijoms, nei atskiriems asmenims, išskyrus perdavimą kooperatyvo likvidavimo atveju. 1990 m. spalio 25 d. priimto Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. 1-715 „Dėl kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų“, galiojusio iki 2004 m. sausio 7 d., 1 straipsnyje buvo nustatyta, jog baigto statyti ir priimto eksploatuoti garažo statybos kooperatyvo narys įgijo nuosavybės teisę į jam paskirtą boksą. Priėmus šį įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 83 patvirtino garažų statybos kooperatyvo laikinus pavyzdinius įstatus, o 1994 m. liepos 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 650 pavedė rajono valdyboms iki 1995 m. sausio 1 d. perregistruoti esamų garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvų, reorganizuotų į bendrijas, įstatus, taip pat buvo patvirtinti garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pavyzdiniai įstatai. Šių pavydinių įstatų 14.6 punkte nustatyta, kad išmokėjęs pajų bendrijos narys turi teisę įgyti nuosavybės teisę į jam priklausantį boksą garaže. Skuodo rajono valdyba nevykdė Vyriausybės nutarimo perregistruoti kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ įstatus, remiantis Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pavyzdinių įstatų nuostatomis, ir kooperatyvas „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo reorganizuotas į bendriją, įstatymų nustatyta tvarka garažų kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ teisinė forma nebuvo pakeista, neįregistruota Juridinių asmenų registre, dėl to „(duomenys neskelbtini)“ neįgijo juridinio asmens teisių, ir teisiškai jis neegzistuoja. Dėl to nėra galimybės Nekilnojamojo turto registre įregistruoti daiktines ir nuosavybės teises į garažą (boksą) perdavimo-priėmimo akto pagrindu. Mano, jog yra visos įstatyme numatytos sąlygos nustatyti, kad pareiškėja įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Skuode.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta įgyjamosios senaties samprata – fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nuosekliai formuodamas teismų praktiką bylose dėl įgyjamosios senaties, yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017, 14 punktas).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Skuodo r. LDT Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 142 patvirtinti garažų individualiems automobiliams statybos ir eksploatavimo kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ įstatai (toliau – Įstatai) ir įregistruoti vykdomajame komitete. Pagal Įstatų 7 punktą, asmenys, įtraukti į vykdomojo komiteto patvirtintą sąrašą, įregistravus įstatus, tampa kooperatyvo nariais. (duomenys neskelbtini) Skuodo r. LDT vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 163 „Dėl naujų kooperatinio garažo „(duomenys neskelbtini)“ narių patvirtinimo“ kooperatinių garažų „(duomenys neskelbtini)“ valdybos naujais nariais patvirtinti Skuodo miesto gyventojai, tarp jų – ir D. D., P. (sąrašo eil. Nr. 7).

Pareiškėja, valdydama minėtą nekilnojamąjį turtą (garažą), užsakė kadastrinius matavimus, iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, jog (duomenys neskelbtini), Skuode, yra patalpos – garažas (boksas), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane – (duomenys neskelbtini).

Iš (duomenys neskelbtini) Skuodo miesto individualių automobilių garažų kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio garažų susirinkimo protokolo išrašo matyti, kad buvo nuspręsta kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku išrinkti M. Š. ir šio kooperatyvo nariams, atsiskaičiusiems su kooperatyvu ir sumokėjusiems pajų, perduoti garažus pagal kooperatyvo pirmininko pasirašytus perdavimo ir priėmimo aktus. Iš (duomenys neskelbtini) Garažo, esančio Skuodo miesto individualių automobilių garažų kooperatyve „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Perdavimo priėmimo akto matyti, jog pagal visuotinio narių susirinkimo protokolą, garažo kooperatyvo nariams, visiškai atsiskaičiusiems su kooperatyvu ir neturintiems kitų skolų bei turėjusiems galimybę apžiūrėti garažą ir nepareiškusiems pretenzijų dėl trūkumų, garažo kooperatyvas, atstovaujamas pirmininko M. Š., perdavė narei D. D. (pareiškėjai) garažo boksą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja pareiškime nurodė, jog Skuodo rajono valdyba neperregistravo kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ įstatų, remiantis Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pavyzdinių įstatų nuostatomis, ir kooperatyvas „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo reorganizuotas į bendriją, įstatymų nustatyta tvarka garažų kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ teisinė forma nebuvo pakeista, neįregistruota Juridinių asmenų registre, dėl to „(duomenys neskelbtini)“ neįgijo juridinio asmens teisių, ir teisiškai jis neegzistuoja.

Nuo 1990 m. spalio 25 d. iki 2004 m. sausio 7 d. galiojo Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų“ Nr. I-715, pagal šio įstatymo 1 straipsnio nuostatas, garažo statybos kooperatyvo narys įgyja nuosavybės teisę į jam paskirtą baigtą statyti ir priimtą eksploatuoti boksą. Tačiau Skuodo miesto individualių automobilių garažų kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ šia teise nepasinaudojo ir visų garažų kooperatyvo narių ūkio būdu (savo lėšomis ir darbu) pastatytų garažų statybos pabaiga bei priėmimas eksploatuoti nebuvo tinkamai įforminti. Duomenų apie Skuodo miesto individualių automobilių garažų kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ reorganizavimą į garažų eksploatavimo kooperatyvą (bendriją), jo įstatų perregistravimą, Skuodo miesto individualių automobilių garažų kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ įregistravimą VĮ Registrų centre nėra, vadinasi, tokio juridinio asmens nėra. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad pareiškėjos naudojamas garažas viešajame registre niekada nebuvo registruotas – Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į šį turtą neįregistruotos. Nors bylos duomenimis nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymo fakto pareiškėja nebuvo įregistravusi viešame registre, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad registracijos viešame registre nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju garažas, kaip nekilnojamas daiktas, yra suformuotas – atlikti kadastriniai matavimai, jam suteiktas unikalus numeris, garažas nėra įregistruotas nei valstybės, nei kito asmens vardu. Taip pat, atsižvelgiant į minėtus rašytinius įrodymus, teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo pripažinti garažą savavališka statyba. Garažai pradėti statyti 1985 metais, baigti – 1986 metais, valstybinės komisijos (duomenys neskelbtini) priėmimo naudoti aktu priimti naudoti, užbaigus garažų statybą, boksai perduoti kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ nariams. Nuo to laiko (beveik 20 metų) pareiškėja garažu nepertraukiamai naudojasi – rūpinasi garažo priežiūra. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja buvo įtraukta į narių sąrašą ir kaip garažo naudotoja (savininkė) mokėjo (ir iki šiol moka) su garažo eksploatavimu susijusius mokesčius, garažu naudojasi ir jį prižiūri iki šiol, yra atsiskaičiusi su kooperatyvu, nėra skolinga.

Byloje suinteresuotas asmuo Skuodo rajono savivaldybės administracija nuosavybės teisės įgyjamosios senaties pagrindu nustatymui neprieštaravo, nurodė, kad neturi duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo nurodytas garažas (boksas) nebuvo įgytas pareiškėjos nurodytu būdu. Jokie fiziniai ar juridiniai asmenys nesikreipė į teismą, neginčijo pareiškėjos pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu, nėra pareiškę pretenzijų dėl naudojimosi turtu ar jo valdymo, apie bylos nagrinėjimą buvo paskelbta viešai. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad turtas buvo valdomas prieš kurio nors asmens valią.

Nagrinėjamu atveju, ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, jog nors pareiškėja formaliai nėra minėto garažų bokso savininkė, bet valdo jį kaip savą, nemanydama, kad garažo Nr. (duomenys neskelbtini) savininku galėtų būti kažkas kitas (CK 4.22, 4.68 straipsniai); garažas nėra įregistruotas kitų asmenų; šį garažą pareiškėja valdo sąžiningai ir atvirai, juo naudojasi ir prižiūri, t. y. byloje nėra duomenų, kad kiti asmenys turi daugiau už pareiškėją teisių į valdomą nekilnojamąjį daiktą, ar pareiškėja slėptų daiktų valdymo faktą (CK 4.68, 4.70 straipsniai). Garažas visą valdymo laiką (apie 20 metų) buvo valdomas teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai.

Teismui nustačius visas CK ketvirtos knygos 5 skyriaus 3 skirsnyje nustatytas aplinkybes ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtintas aplinkybes, būtinas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti, pripažįstama, kad pareiškėja D. D. įgijo nuosavybės teisę į garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Skuode, pagal įgyjamąją senatį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 533 straipsniais, teismas,

nutaria:

pareiškėjos D. D. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Skuode.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.