- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-14
- Bylos Nr.
- 1A-151-366/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10358-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Švitinienė, Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis
- Nukentėjusysis
- N. G.
- Nuteistasis
- N. G.
- Advokatai
- Žavinta Paunksnytė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gapučio ir Danutės Švitinienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. G. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021-06-08 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirta 90 BBND (4500 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir N. G. paskirta 60 BBND (3 000 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, uždrausta N. G. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. balandžio 7 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, konfiskuotas automobilis (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Apeliacinių skundų argumentai
1. N. G. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. balandžio 4 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 3,51 prom. neblaivumas.
2. N. G. apeliaciniu skundu prašo Utenos apylinkės teismo nuosprendį pakeisti ir remiantis BK 40 straipsniu, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos D. B. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui be užstato ir neskirti automobilio (duomenys neskelbtini)konfiskavimo, paskiriant 10-20 procentų įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą nuo automobilio rinkos vertės (automobilio kaina su PVM 5640 eurų).
2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad nuo pat sulaikymo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kad vairavo neblaivus, labai gailėjosi ir tą išsakė teisme bei 2021-05-31 pateikė teismui prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant sugyventinės D. B. atsakomybei be užstato bei baudžiamąją bylą nutraukti. D. B. 2021-05-31 pateikė teismui prašymą dėl N. G. perdavimo pagal laidavimą. Tačiau teismas netenkino prašymo, formaliai nurodydamas, kad nėra pagrindo manyti, jog N. G. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apeliantas nesutinka su teismo motyvu, kad padarytas nusikaltimas pasireiškė itin šiurkščiu KET pažeidimu, nes tokio KET pažeidimo - vairavimo neblaiviam sudėtis yra numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Nesutinka taip pat su motyvu, kad teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl analogiškos veikos, nes teisę vairuoti prarado seniai dėl padaryto administracinio nusižengimo ir iki šiol jokių šiurkščių teisės pažeidimų nepadarė. Teismas, nurodydamas, kad praeityje jau yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, net nesigilino, kad tai įvyko prieš 9 metus ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už kitos rūšies nusikalstamos veikos padarymą. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad N. G. nėra agresyvus, nėra padaręs jokių teisės pažeidimų ar nusikaltimų, kurie susiję su asmens ar turto sužalojimu, žalos niekam nepadarė. Tai, kad N. G. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, reiškia, kad jis yra neteistas, taigi jo atžvilgiu gali būti taikomas BK 40 straipsnis. Apeliantas nurodo, kad turi šeimą (sugyventinę D. B.), dirba, gauna nors ir mažas, bet stabilias pajamas, darbdavio yra charakterizuojamas teigimai. Aptartais bylos duomenimis yra pagrindas atleisti N. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
2.2. Nuteistasis nesutinka su teismo sprendimu konfiskuoti N. G. 2021-04-04 vairuotą automobilį, mano, kad teismas šią baudžiamojo poveikio priemonę pritaikė visiškai nepagrįstai, ji yra neteisinga ir neproporcinga siekiamiems tikslams. Prašo atsižvelgti į tai, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, jis yra neteistas, po 2012 m. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, žalos niekam nepadarė, dėl nusikalstamo elgesio nuoširdžiai gailėjosi ir padarė atitinkamas išvadas, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, už jį laidavo vertas pasitikėjimo asmuo. Minėtos aplinkybės teismui leido padaryti išvadą, kad jis (N. G.) laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Automobilis nebuvo įsigytas vairavimui neblaiviam, jis nebuvo niekaip specialiai ruoštas ir jis (N. G.) neketino prieš vartodamas alkoholį jį vairuoti. Tiesiog toks sumanymas kilo spontaniškai, neapgalvotai, kadangi norėjo išbandyti naujai šeimos įsigytą automobilį. Tuo metu nesijautė neblaivus, kad negalėtų vairuoti transporto priemonės. Paskirta poveikio priemonė yra neproporcinga, nes jo (N. G.) pajamos yra labai nedidelės - apie 450 eurų per mėnesį. Dirba visą dieną, todėl kito darbo negali susirasti. Sugyventinės D. B. pajamos taip pat nėra didelės - 414 eurai, ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikinąja darbuotoja - darbo vieta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, šeimos pajamos per mėnesį sudaro menką sumą, iš kurios trijų asmenų šeima turi išgyventi, sumokėti mokesčius.
2.3. Automobilis (duomenys neskelbtini), yra įsigytas 2021-03-05, paėmus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6.500 eurų vartojimo kreditą, kuris bus mokamas iki 2026-03-20 po 165,42 eurų per mėnesį, bendra grąžintina vartojimo kredito suma 9.925,04 eurų. Automobilis buvo pirktas šeimai, tam, kad sugyventinės D. B. sūnus galėtų jį ir D. B. nuvežti ir parvežti iš darbo, pas gydytojus. Tačiau teismas neatsižvelgė į šias išimtines aplinkybes. Jeigu teismas nuspręstų konfiskuoti šį automobilį, šeima kito negalėtų įsigyti dėl mažų pajamų. Mano, kad šiuo atveju būtų tikslingiau paskiri kitą baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į Nukentėjusiųjų asmenų fondą (BK 71 straipsnis), kuri pagal suformuotą teismų praktiką galėtų sudaryti 10-20 procentų nuo automobilio rinkos vertės (automobilio kaina su PVM 5640 Eur).
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė skundą prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, t. y. nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
7. Apeliaciniame skunde nuteistasis neginčija veikos kvalifikavimo ir kaltės, tik ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą netaikyti laidavimo instituto. Taip pat nesutinka su teismo sprendimu konfiskuoti transporto priemonę.
Dėl BK 40 straipsnio taikymo
8. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai netaikė jo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatų ir neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nurodo, kad šiuo atveju egzistuoja visos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos.
9. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kai asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas perduodant jį pagal laidavimą teismo pasitikėjimo vertam asmeniui. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalimi, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visoms būtinoms sąlygoms, apibūdinančioms nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina ir tai, kad net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-88-976/2017, 2K-116-1073/2018).
10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šioje byloje nėra visų būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, kadangi nustatė, jog nėra pagrindo manyti, kad N. G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs tai, kad nuteistasis vairavo automobilį būdamas sunkaus neblaivumo laipsnio - kai jam nustatytas net 3,51 prom. neblaivumas, taip pat neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė buvo atimta administracine tvarka. Beje, administracine tvarka 2018-11-17 jis buvo nubaustas už vairavimą neblaivaus, kai jam nustatytas taip pat sunkus - 3,04 prom. neblaivumo laipsnis (šiuo metu už vairavimą neblaivaus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, kyla baudžiamoji atsakomybė). N. G. praeityje jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau tai jo neatgrasė nuo naujos nusikalstamos veikos darymo. Nors, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, praeityje buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už visai kitos rūšies nusikaltimo padarymą, tačiau tai neigiamai apibūdina kaltininko asmenybę kaip linkusią nesilaikyti įstatymų, ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Iš nusikaltimo padarymo aplinkybių, nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos, o taip pat iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad nuteistasis nėra pakankamai savikritiškas, linkęs save teisinti, jo vertybinės nuostatos nėra pakankamai tvirtos, todėl teismas neturėjo pagrindo manyti, jog jis ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiai teismo išvadai pritaria ir apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija. Skundo argumentais, kad N. G. nėra agresyvus, nėra padaręs jokių teisės pažeidimų ar nusikaltimų, kurie susiję su asmens ar turto sužalojimu, žalos niekam nepadarė, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nėra teisinio pagrindo.
Dėl BK 72 straipsnio taikymo
11. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis).
12. Byloje nustatyta, kad nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo padarytas N. G. vairuojant automobilį (duomenys neskelbtini), kuris jam priklauso nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, minėtas automobilis, kaip nusikaltimo padarymo priemonė, pagrįstai konfiskuotas įstatymo nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija pritaria teismo argumentams, jog išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nagrinėjamoje byloje nėra. N. G. vairavo automobilį būdamas sunkaus neblaivumo laipsnio, neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė buvo atimta už analogišką veiką kai jis vairavo būdamas sunkaus neblaivumo laipsnio, todėl, siekiant nuteistąjį sulaikyti nuo nusikalstamo elgesio kelyje, kuriuo keliamas pavojus eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei bei jų turtui, tikslinga buvo konfiskuoti transporto priemonę – toks baudžiamojo poveikio priemonės taikymas šiuo atveju buvo būtinas ir proporcingas. Nėra pagrindo naikinti šią baudžiamojo poveikio priemonę apeliacinio skundo argumentais dėl sunkios materialinės padėties ir būtinybe turėti automobilį šeimos poreikiams tenkinti. Prieš darydamas nusikalstamą veiką N. G. žinojo galimas vairavimo esant neblaiviam pasekmes, tačiau vis tiek vairavo neblaivus, nesant tam jokio būtino reikalo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visuomenės lūkesčių neatitiktų ir negalėtų būti laikomas teisingu toks teismo sprendimas, jei automobilį vairavęs stipriai nuo alkoholio apsvaigęs asmuo nepatirtų jokių nepatogumų arba patirtų tik minimalius, kaltininką tenkinančius bei laikytis įstatymo neskatinančius suvaržymus.
13. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, susijusias su nusikaltimo ir jo padariusio asmens pavojingumu bei padarė teisingus ir pagrįstus sprendimus netaikyti laidavimo instituto bei skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimą. Keisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021-06-08 nuosprendį apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo N. G. apeliacinį skundą atmesti.