Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-11-16 · Civilinė byla Nr. e2-40499-934/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-11-16
Bylos Nr.
e2-40499-934/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žilvinas Terebeiza
Ieškovas
AB „BnP finance“
Atsakovas
R. R.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB „BnP finance“ ieškinį atsakovui R. R. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo 28,96 Eur dydžio kredito, 74,37 Eur dydžio palūkanų po kredito grąžinimo termino iki kreipimosi į teismą dienos, 2,73 Eur netesybų, 5,00 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė 15,00 Eur dydžio žyminis mokestis bei 121,00 Eur dydžio išlaidos už dokumentų parengimą (El. b. l. 1-4).

Atsakovui ieškinio su priedais, teismo pranešimo kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka 2016 m. rugsėjo 22 d. (artimam giminaičiui – broliui) (El. b. l. 35). Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos (El. b. l. 34). Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių (El. b. l. 3), yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir atsakovės atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Dėl skolos priteisimo

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB „Kubis“ 2012 m. birželio 11 d. buvo sudaręs Vartojimo kredito išdavimo sutartį (toliau – Sutartis) Nr. 5972 (El. b. l. 18-27, 29-31, 33). Šia Sutartimi pradinis kreditorius UAB „Kubis“ suteikė atsakovui 28,96 Eur (100,00 Lt) dydžio kreditą 15 dienų terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti palūkanas iki 2012 m. kovo 5 d. Remiantis šia sutartimi teismas sprendžia, jog tarp šalių susiklostė kreditavimo teisiniai santykiai (CK 6.881 straipsnis) ir atsakovui kilo pareiga apmokėti grąžinti gautą sumą pradiniam kreditoriui.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas ir pradinis atsakovo kreditorius UAB „Kubis“ 2016 m. rugpjūčio 18 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 20160818/1, pagal kurią pradinis kreditorius UAB „Kubis“ perleido savo reikalavimo teises naujajam kreditoriui (ieškovui) AB „BnP finance“ (El. b. l. 10-15). Naujasis kreditorius (ieškovas) 2016 m. rugpjūčio 22 d. pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo teisės perleidimą ir pareikalavo įvykdyti prievolę (El. b. l. 5, 7). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas šią skolą būtų sumokėjęs. Taigi, atsakovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir neatsiskaitė su ieškovu, todėl liko ieškovui skolingas 28,96 Eur dydžio sumą. Ieškovo pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas tinkamai nevykdė savo sutartinės prievolės, t. y. laiku neatsiskaitė su ieškovu, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 28,96 Eur dydžio įsiskolinimą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38, 6.63, 6.200, 6.205 straipsniai, 6.881 straipsnis).

Be 28,96 Eur dydžio kredito, remdamasis Sutarties 5.11 punktu, ieškovas taip pat reikalauja priteisti 74,37 Eur dydžio palūkanų už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos (El. b. l. 2).

Nors CK 6.874 straipsnio 1 dalis bendriausiu atveju suteikia kredito davėjui teisę iš kredito grąžinimo terminą praleidusio skolininko reikalauti sutartyje numatyto dydžio mokėjimo palūkanų, tačiau ši nuostata vartojimo kreditui pilna apimtimi netaikoma, nes CK 6.881 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kreditavimo santykiams paskolą reglamentuojančios CK normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ), pagal kurio 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento dydžio pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Minėta norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę įstatyme nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma.

Sutarties 5.11. punkte numatyta, kad palūkanos skaičiuojamos iki pilno kredito grąžinimo dienos nuo negrąžinto kredito sumos (El. b. l. 22). Sutarties specialiojoje dalyje nurodyta metinė palūkanų norma – 199,36 procento (El. b. l. 29). Nagrinėjamu atveju Sutarties 5.11. punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos ir esant Sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, ir savo esme yra sutartinėmis netesybomis. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procentų dydžio pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Vadovaujantis VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi, kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0,05 procentų dydžio už kiekvieną pradelstą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012).

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 74,37 Eur dydžio palūkanų, tačiau šiam reikalavimui pagrįsti ieškovas nepateikė jokių duomenų dėl palūkanų apskaičiavimo. Vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ribojama VKĮ nustatytu dydžiu (0,05 procentų) ir į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai kreditorius privalėjo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Taigi taikant VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą 0,05 procentų dydžio pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną tarifą, ieškovui mokėtinos palūkanos paskaičiuojamos taip: už pradelstą laiką nuo 2012 m. kovo 5 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d., t. y. 1628 dienų, nuo mokėtinos 28,96 Eur dydžio sumos ieškovui turi būti sumokėta 23,57 Eur dydžio palūkanų (28,96 Eur X 0,05 proc. X 1628 dienos = 23,57 Eur). Likusioje dalyje ieškovo reikalavimas atmestinas.

Be 28,96 Eur dydžio kredito ir palūkanų, remdamasis Sutarties 7.3 punktu, ieškovas taip pat reikalauja priteisti 2,73 Eur dydžio sutartinių netesybų už netinkamą prievolės vykdymą (El. b. l. 3).

Pažymėtina, kad CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Sutarties 7.3. punkte numatyta, kad klientui uždelsus sumokėti bet kurį kreditavimo sutartyje nustatytą mokėjimą, klientas įsipareigoja mokėti kreditoriui 0,05 proc. dydžio delspinigius už sutarties nevykdymą nuo bendrosios uždelstos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (El. b. l. 23), todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi bei Sutarties 7.3. punktu (El. b. l. 23) sprendžia, jog 2,73 Eur dydžio delspinigiai yra protingi, todėl priteistini visa apimtimi.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškiniui tenkinti – kad ieškinys yra įrodytas (CPK 171, 185 straipsniai), vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5,00 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu už akių priteistą 55,26 Eur dydžio sumą (28,96 Eur + 23,57 Eur + 2,73 Eur = 55,26 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016 m. rugsėjo 16 d. – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš dalies patenkinus pagrindinį ieškinio reikalavimą, ieškovui iš atsakovo priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimų suma buvo 106,06 Eur dydžio suma. Patenkintų ieškinio reikalavimų dalis – 55,26 Eur dydžio suma, atmestų – 50,80 Eur dydžio suma. Taigi patenkintų reikalavimų dalis yra 52,10 proc. (55,26 Eur X 100,00 proc.) / 106,06 Eur = 52,10 proc.). Ieškovas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidas nagrinėjamu atveju sudarė 15,00 Eur dydžio sumokėtas žyminis mokestis (El. b. l. 32) bei 121,00 Eur dydžio patirtos išlaidos už procesinių dokumentų parengimą (El. b. l. 6, 28). Teismas sprendžia, jog bylinėjimosi išlaidos, kurias sudarė 15,00 Eur dydžio žyminis mokestis bei 121,00 Eur dydžio suma už ieškinio parengimą, – 136,00 Eur dydžio suma (15,00 Eur + 121,00 Eur), yra pagrįstos, todėl priteistinos proporcingai patenkintai ieškinio daliai (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus 52,10 proc. apimtyje, ieškovui iš atsakovo priteistinos 70,86 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (136,00 Eur X 52,10 proc. = 70,86 Eur).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie pašto išlaidas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 130 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Priimti sprendimą už akių ir ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 28,96 Eur dydžio negrąžintos kredito dalies, 23,57 Eur palūkanų, 2,73 Eur delspinigių, 5,00 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu už akių priteistą 55,26 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016 m. rugsėjo 16 d. iki visiško teismo sprendimo už akių įvykdymo bei 70,86 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas AB „BnP finance“, juridinio asmens kodas 302447985, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas už akių per trisdešimt dienų gali būti ieškovo skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas už akių negali būti atsakovo skundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza