Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2011-02-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-241-121/2011

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2011-02-07Regionų apygardos administracinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2011-10-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-07
Bylos Nr.
II-241-121/2011
Teisminio proceso Nr.
4-61-3-01793-2010-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nijolė Šidagienė
Nukentėjusysis
L. M.
Advokatai
Jolita Urbaitytė
ATP byla Nr. II-241-121/2011Bylos proceso Nr. 4-61-3-01793-2010-7
Procesinio sprendimo kategorija 44, 52.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISVilnius 2011 m. vasario 7 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant N. A., jos atstovei advokatei Jolitai Urbaitytei, Institucijos atstovui Dariui Rackevičiui, nukentėjusiajai L. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (pareiškėjos) N. A. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato (PK) Prevencijos skyriaus (PS) nutarimo administracinio teisės pažeidimo (ATP) byloje panaikinimo (nukentėjusioji – L. M.), ir

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 3-ojo PK PS (toliau - institucija, nagrinėjusi administracinę bylą, Institucija) įgaliotas pareigūnas N. A. 2010-12-01 surašė ATP protokolą Nr. 14P-634214-10 už tai, kad 2010-11-24, 12⁰⁹ val., prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendro įėjimo durų, N. A. šuo, būdamas be antsnukio ir pavadėlio, įkando L. M. į koją, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo savo veiksmais N. A. pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-10-07 sprendimu Nr. I-1251 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių (toliau - Taisyklės) 6.8 punkto reikalavimus (neužtikrino, kad gyvūnas nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų) (b.l.21-22).

Žemesnės instancijos teismas

Institucija 2010-12-02 nutarimu Nr. 14N-636161-10 už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 110 str. 5 dalyje, padarymą N. A. skyrė 600 Lt baudą su daiktų konfiskavimu (b.l.19).

Šalies argumentai

N. A. kreipėsi į teismą, prašydama Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 3-ojo PK PS 2010-12-02 nutarimą panaikinti ir ATP bylą nutraukti (nuobaudą švelninti).

Paaiškina, kad pati įvykio nematė, kadangi tą dieną dėl aukštos temperatūros gulėjo lovoje. Šunį į lauką rengėsi vesti jos 11 metų sūnus R. Išgirdusi, kad šuo lauke pradėjo loti, N. A. išbėgo į kiemą ir pamatė, kad L. M. daužo šunį rankine (pareiškėjai matant, sudavė 3-4 kartus). Tada N. A. pačiupo šunį ir nusinešė į butą. Pareiškėjai apie įvykį paklausus sūnaus R., jis nurodė, kad šuo L. M. tik aplojo, tačiau jai neįkando. N. A. pastebėjo, jog L. M. įvykio dieną mūvėjo džinsines kelnes, kurios nebuvo suplėšytos. Todėl, pareiškėjos nuomone, įvykio, apie kurį policijos pareigūnams pranešė L. M., t.y. kad jai įkando N. A. priklausantis šuo, iš tikrųjų nebuvo. L. M. yra pareiškėjos kaimynė, su kuria dėl jos netinkamo elgesio ir konfliktiško būdo yra susiklostę blogi tarpusavio santykiai. Pareiškėja vengia bendrauti su L. M., ji ją kelis kartus buvo aptikusi vaikščiojančią po pareiškėjos neužrakintą butą. Pareiškėjos teigimu, konfliktas su šia kaimyne prasidėjo šių metų rudenį, kai ji pasiūlė parduoti pareiškėjos motinai nuosavybės teise priklausantį butą, tačiau pareiškėja šį butą parduoti atsisakė. Tuomet L. M. su jomis ėmė elgtis įžūliai, nuolat priekabiauti, kelti konfliktus ir įžeidinėti. L. M. ne kartą minėjo, jog padarys taip, kad jos bus priverstos išsikraustyti iš savo namų į kitą vietą. L. M. ir jos motina užgaulioja ne tik pareiškėją ir jos motiną, bet ir pareiškėjos nepilnamečius vaikus. L. M. nuolat piktinasi tuo, kad vaikai garsiai kalba, juokiasi bei bėgioja po namus. Ypač ją piktina tai, kad N. A. vaikai laiko kambarinį šunelį, ji ne kartą jiems yra grasinusi, kad suras būdą, kaip atsikratyti šunimi. Dėl šių priežasčių pareiškėja mano, kad L. M. policijos pareigūnams nurodytieji faktai yra prasimanyti ir neatitinka tikrovės. Pareiškėjai paprašius parodyti įkandimo vietą, L. M. tai padaryti atsisakė.

Jei pareiškėjos išdėstytus argumentus teismas laikytų teisiškai nereikšmingais ir pripažintų, jog nuobauda jai yra paskirta pagrįstai, pareiškėja prašo teismo nuobaudą sušvelninti. Paaiškina, kad pareigūnas, pripažindamas N. A. kalta, skyrė jai nuobaudą, apimančią dvejopo pobūdžio poveikio priemonių taikymą, t.y. paskyrė baudą bei pritaikė gyvūno konfiskavimą. Pareiškėjos manymu, pastarosios priemonės taikymas šiuo konkrečiu atveju nebuvo objektyviai būtinas. ATPK 110 str. 5 dalies sankcijoje įtvirtinta minėtos nuobaudos taikymo alternatyva reiškia, jog gyvūno konfiskavimas yra taikomas ne visais be išimties atvejais, o tik tuomet, kai tai neišvengiamai būtina ir tik jei nuobaudos tikslai, nepritaikius šios priemonės, nebus realizuoti. Pareiškėjos manymu, administracinės atsakomybės taikymo tikslai bus pasiekti taikant tik vieną, t.y. piniginę nuobaudos, rūšį, juo labiau, kad paskirtoji bauda yra ženkli. Pareiškėja paaiškina, kad šiuo metu yra bedarbė (tvarkosi dokumentus socialinei pašalpai gauti), viena augina du nepilnamečius vaikus (jų tėvas jau metus laiko jokio išlaikymo vaikams neteikia, jų auklėjimu ir ugdymu nesidomi). Todėl jai paskirta piniginė nuobauda, nors ir minimali, bet pagal pareiškėjos turtinę padėtį yra tikrai ženkli. Siekdama šią nuobaudą tinkamai įvykdyti, pareiškėja taip pat prašo teismo leisti šią baudą sumokėti lygiomis dalimis per šešis mėnesius nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Pareiškėja taip pat prašo teismo netaikyti papildomos nuobaudos - gyvūno konfiskavimo, kadangi jos vaikai yra stipriai prisirišę prie šio šuns, jį augino ir juo rūpinosi nuo mažų dienų. Vaikų ugdymui ir auklėjimui yra būtina turėti augintinį - tai padeda formuoti tinkamą vaikų supratimą apie globą ir atsakomybę. Be to, vaikai patyrė didelį stresą, kai jų mylimas šuniukas Rikis iš namų prievarta buvo paimtas ir išvežtas į gyvūnų karantinavimo stotį. Vaikai visą naktį verkė, labai išgyveno, dėl šuns netekimo jie patyrė labai didelį sukrėtimą bei psichologinę traumą. Ypač šis įvykis sukrėtė sūnų R. Todėl pareiškėja, vadovaudamasi humaniškumo principu, prašo teismo apsiriboti piniginės baudos skyrimu. Šuo yra jaunas, nedidelio ūgio (vos 30 cm.), todėl bus imtasi visų įmanomų priemonių, kad ateityje jokie incidentai nepasikartotų. Pareiškėja taip prašo atsižvelgti į tai, kad įvykis galėjo nutikti tuo metu, kai šunį į lauką išvedė sūnus R., t.y. į aplinkybę, jog atsiradusias pasekmes galėjo lemti būtent nepilnamečio vaiko atidumo stoka ir prašo šią aplinkybę pripažinti jos atsakomybę švelninančia aplinkybe (b.l.1-3).

Šalies argumentai

Pareiškėja ir jos atstovė, bylą nagrinėjant teisme, skundą palaikė, pareiškėja prašė atsižvelgti, kad viskas įvyko dėl mažo vaiko neatidumo, pripažino, kad anksčiau jau bausta dėl to paties šuns nepriežiūros, tuo metu buvo dingęs šuns antsnukis, dabar ji jį surado, tad šuo bus vedžiojamas tik su antsnukiu ir tikrai nieko neįkas. Prašė atsižvelgti į mažamečio sūnaus interesus.

Institucijos atstovas skundą prašė atmesti, paaiškino, kad N. A. tyrimo metu neneigė buvusi įvykio vietoje, gailėjosi dėl pažeidimo, yra med. eksperto išvada apie įkandimą. 2009m. bausta du kartus, 2010 m. – vieną kartą už šuns nepriežiūrą.

Nukentėjusioji, apklausta liudytoja, skundą prašė atmesti, paaiškino, kad ji bendrame bute su A. iki įvykio gyveno vos 2-3 savaites, ji gyvena viename, A. su vaikais – dviejuose mažuose kambariuose. Tądien ji apie 12 val. grįžo iš namus, laiptinės durys buvo užrakintos iš vidaus, todėl ji į jas beldė. Duris atidarė A., už jos stovėjo jos sūnus, o šuo, išbėgęs pro atidarytas duris, ėmė ją kandžioti, ji jį tik stūmė nuo savęs, nemušė. Po kurio laiko A. šunį paėmė. Ji buvo nuvežta į Lazdynų ligoninę, jai buvo leidžiami vaistai. Po poros dienų kreipėsi į ekspertą. A., atėjus liudytojams, buvo prisipažinusi, kad apkandžiojimo metu buvo lauke ir viską matė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėja patraukta administracinėn atsakomybėn už padarymą veikos, įtvirtintos ATPK 110 str. 5 dalyje, ir nustatančios, kad šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytos veikos (gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimas ir agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimas), padariusios žalos asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.

Šis pažeidimas Institucijos buvo susietas priežastiniu ryšiu su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-10-07 sprendimu Nr. 1-1251 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus mieste taisyklių 6.8 punkto, nustatančio, kad gyvūnų savininkai, gyvūnus prižiūrintys asmenys privalo užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų, reikalavimų pažeidimu.

Institucija skundžiamą nutarimą grindė tokiais įrodymais:

1) Išrašu iš Vilniaus AVPK 3 PK registro Nr. ROIK0110000647257, pagal kurį 2010-11-24, 12.09 val. buvo užregistruotas įvykis – Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini), pranešėją apkandžiojo šuo. Išsiųstos pajėgos – patrulis – 30: D. F., Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės (PR) 3 kuopos 2 būrio vyresnysis patrulis, ir A. J., Vilniaus AVPK PR 3 kuopos 3 būrio vyresnysis patrulis (b.l.23);

2) Vilniaus AVPK PR 3 kuopos 3 būrio vyr. patrulio A. J. 2010-11-24 tarnybiniu pranešimu, kad 2010-11-24, apie 12.09 val., jam patruliuojant kartu su vyresniuoju patruliu A. F., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) laukia šuns apkandžiota mergina. Jiems atvykus, į juos kreipėsi L. M., gyv. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad ją apkandžiojo kaimynės šuo. Įvykį matė T. J., gyv. (duomenys neskelbtini), ir V. S., gyv. (duomenys neskelbtini). Įvykis įvyko kieme, prie įėjimo į namą. L. M. kojoje matėsi kastinės žaizdos. Šuns šeimininkė N. A., gyv. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad L. M. pati provokavo šunį. Šuo buvo nepririštas, be antsnukio, neskiepytas, be dokumentų. Greitosios medicinos pagalbos brigada nukentėjusiąją L. M. išvežė į Lazdynų ligoninę (b.l.24);

3) L. M. 2010-11-24 pareiškimu, kad dėl kaimynės šuns nepriežiūros L. M. 2010-11-24, 12.00 val., buvo apkandžiota šuns, kuris laikomas (duomenys neskelbtini), jo šeimininkė N. A. (b.l.25);

4) Paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapu Nr. 40503, pagal kurį 2010-11-24, 12.55 val., L. M. buvo nustatytos kairės blauzdos kastinės žaizdos, negilios, nekraujuojančios (b.l.26);

5) Kreipimosi dėl pasiutligės kortele, kurioje L. M., nustačius kairės blauzdos kąstą žaizdą, 2010-11-24 buvo atlikta vakcinos DO677 injekcija (b.l.27-28);

6) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 4490/10(01), kurioje užfiksuota, kad, 2010-11-26 atlikus L. M. tyrimą jai prašant, siekiant nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą, padaryta išvada, kad L. M. padaryti kastiniai nubrozdinimai su aplinkinėmis kraujosruvomis kairėje blauzdoje, galimai 2010-11-24, apie 12.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), namo kieme, N. A. šuniui įkandus į kairę blauzdą. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l.29-30);

7) N. A. 2010-12-01 paaiškinimu, kad 2010-11-24, apie 12.09 val., ji buvo namuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gulėjo lovoje, miegojo. Sūnus sėdėjo ir dirbo su kompiuteriu. N. A. kaimynė L. M. atidarė bendro naudojimo duris. N. A. kambario durys buvo atidarytos ir tuo metu, kai L. M. atidarė bendro naudojimo duris, iš N. A. kambario išbėgo jos šuo Rikis ir įkando Laurai į koją. Bet suplėšytų kelnių N. A. nematė. Šunį sugavo N. A. sūnus R., o L. M. iš karto nubėgo pas kaimynus. N. A. nurodė, kad su pažeidimu sutinka, labai gailisi, kad paliko savo šunį be priežiūros. Ji savo šunį Rikį labai retai vedžioja, jis dažniausiai būna namuose, kartu su ja (b.l.42-43);

8) ATP protokolu (b.l.21-22).

Teismas liudytojomis apklausė pareiškėjos ir nukentėjusiosios kaimynes V. S. bei T. J. V. S. parodė, jog su pareiškėja kaimynės jau 16 metų, pastaruosius 6 metus ji su ja nesikalba, nes A. ant jos rašo nepagrįstus skundus. A. šuo prieš 4 metus yra ir ją apkandžiojęs, bet ji dėl to niekur nesikreipė. A. šuo specialiai mokomas pulti žmones, apie 1,5 metų iš viso nebuvo vedžiojamas į lauką. Jis yra užpuolęs ir kitus kaimynus bei vaiką. Gruodžio mėnesio antroje pusėje, apie 13 val. ji prie lango stebėjo, ar negrįžta jos vaikas iš mokyklos. Per langą matė, kaip L. M., grįžusi iš paskaitų, bandė atidaryti įėjimo duris, bet jos buvo užrakintos, ji nematė, kas duris atidarė, bet matė, kaip L. M. iššoko atgal į lauką ir rankine dengėsi nuo A. šuns, kuris ją puolė. Ji nubėgo žemyn gelbėti kaimynę, tuo metu išėjo A. ir ji arba jos vaikas šunį sugavo. To momento, kaip šuo įkando, ji nematė, bet ji L. M. atsivedė į savo namus ir ten matė ant jos kojos įkandimo žymes.

T. J. irgi teigė per langą mačiusi, kaip A. šuo puolė L. M. ir kaip ją kaimynė S. nusivedė į savo namus.

Teisėja, įvertinusi tai, kas pasakyta aukščiau, daro išvadą, jog abi institucijos surinko pakankamus N. A. kaltės, kad jos netinkamai prižiūrimas šuo padarė žalos L. M. sveikatai, įrodymus, tad pagrįstai ją patraukė administracinėn atsakomybėn, tinkamai kvalifikavo jos veiką.

Iš skundžiamo akto matyti, jog Institucija, nustačiusi atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltininkė nuoširdžiai gailisi, padėjo išsiaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius) ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę (pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda) už pažeidimo, numatyto ATPK 110 str. 5 dalyje, padarymą N. A. skyrė mažesnę, nei ATPK 110 str. 5 dalies sankcijoje nustatytos baudos (bauda nuo 500 iki 1000 litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo) vidurkis – 600 Lt baudą su gyvūno konfiskavimu.

Dėl skundo dalies netaikyti šuns konfiskavimo teismas pasisako, jog šis prašymas netenkintinas, nes iš į bylą pateiktų įrodymų (b.l.38-40) matyti, kad N. A. už veikas, susijusias su šuns nepriežiūra, 2010-11-05 bausta pagal ATPK 110 str. 1 dalį įspėjimu, 2009-10-29 – pagal ATPK 110 str. 6 dalį 1000 Lt bauda, 2009-02-25 – pagal ATPK 110 str. 1 dalį įspėjimu. Teismas mano, kad N. A. iš to reikiamų išvadų nepadarė, todėl nėra įsitikinęs, kad šuo ateityje bus prižiūrimas tinkamai ir nekels grėsmės aplinkiniams. N. A. sūnus, kurio interesais prašoma palikti šunį, kaip matyti iš bylos medžiagos, irgi nėra pajėgus šunį prižiūrėti tinkamai.

Teismas, įvertinęs N. A. turtinę padėtį (b.l.56), mano galimu ilgesniam laikotarpiui išdėstyti baudos sumokėjimą (ATPK 313 str.4d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 5 p., 128 str., teisėja

n u tarė:

skundą patenkinti iš dalies. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus 2010-12-02 nutarimu Nr. 14N-636161-10 N. A. paskirtos 600 Lt baudos sumokėjimą išdėstyti 10 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant, šiai nutarčiai įsiteisėjus, kas mėnesį mokėti po 60 Lt baudos. Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Nijolė Šidagienė