Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. A. prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 7 d. nutarties N. A. administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti netenkinamas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 128 straipsnis (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2011 m. sausio 1 d.) numato, kad apylinkių teismų ir apygardų administracinių teismų nutarimai ir nutartys, priimti nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per dešimt dienų nuo nutarimo (nutarties) paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis priimta 2011 m. vasario 7 d., taigi, vadovaujantis ABTĮ 128 straipsniu, paskutinė termino diena apeliaciniam skundui paduoti buvo 2011 m. vasario 17 d. Tačiau N. A. apeliacinį skundą teismui pateikė tik 2011 m. balandžio 21 d. (gavimo registracijos Nr. 02-01-1090), t. y. praleidusi įstatymo numatytą terminą.

Pirmą kartą apeliacinį skundą, praleidusi apskundimo terminą ir nepateikusi prašymo jį atnaujinti, N. A. pateikė 2011 m. vasario 21 d. (pagal pašto spaudą ant voko, b. l. 78). Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2011 m. kovo 7 d. nutartimi (b. l. 80-81) atsisakius priimti apeliacinį skundą ir jį su priedais grąžinus pareiškėjai, N. A. 2011 m. balandžio 21 d. pakartotinai pateikė apeliacinį skundą kartu su prašymu atnaujinti praleistą pirmosios instancijos teismo nutarimo apskundimo terminą.

Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą būtina nustatyti, dėl kokių priežasčių jis praleistas, svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstant tik objektyvias, nuo asmens valios nepriklausiusias aplinkybes, sutrukdžiusias asmeniui įstatymo nustatytu terminu pateikti apeliacinį skundą.

Prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti N. A. iš esmės grindžia tuo, jog įstatymų nustatyto dešimties dienų termino nepakako tam, kad būtų laiku suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba skundui paruošti, todėl, net ir neturėdama teisinio išsilavinimo bei nežinodama procesinių terminų reikšmės ir pasekmių, skundą pareiškėja paruošė pati.

Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nedalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo skelbiama skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis (b. l. 64). ABTĮ 93 straipsnyje reglamentuota, kad, jeigu įstatymas nenustato kitaip, per tris dienas nuo sprendimo surašymo dienos bylos šalims <…>, kurie nedalyvavo teismo posėdyje, išsiunčiami administracinio teismo sprendimo nuorašai. Kaip matyti iš byloje esančio pirmosios instancijos teismo lydraščio (b. l. 70), N. A. ginčijamos nutarties nuorašas išsiųstas 2011 m. vasario 7 d., tai yra nepažeidus ABTĮ 93 straipsnyje nustatyto trijų dienų termino. Kita vertus, pareiškėja teigia, jog terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido, nes įstatymų nustatyto termino nepakako tam, kad būtų laiku suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl skundą, neturėdama teisinio išsilavinimo, ji paruošė pati. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog išsilavinimo stoka pati savaime nelaikoma svarbia termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimi, nes negalėdami patys realizuoti savo teisių, pareiškėjai turi galimybę pasitelkti atstovą – kvalifikuotą teisininką. Be to, pareiškėja nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų matyti, kada ji kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi pasiūlė N. A. pateikti minėtą aplinkybę patvirtinančius įrodymus, tačiau pareiškėja per teismo nustatytą terminą jokių duomenų taip pat nepateikė, todėl šis jos teiginys vertintinas kritiškai.

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme numatytas trumpas terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą nutartį, šia savo procesine teise naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų procesinė teisė teikti byloje apeliacinį skundą nebus ginama. Jokių objektyvių priežasčių, pateisinančių delsimą pateikti apeliacinį skundą, N. A. nenurodė. Tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl spręstina, kad elgdamasi rūpestingai ir atidžiai, pareiškėja galėjo operatyviai imtis atitinkamų priemonių, siekdama laiku įgyvendinti savo teisę į apeliaciją. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad siekdama realizuoti apeliacijos teisę, N. A. neveikė pakankamai operatyviai ir rūpestingai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių, o dėl pačios N. A. subjektyvių veiksmų (nepakankamo rūpestingumo operatyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus), todėl prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi, 122 straipsnio 5 dalimi, 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

N. A. prašymo netenkinti, praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti neatnaujinti ir apeliacinį skundą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.