Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, 1-37-606/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-03-18
Bylos Nr.: 1-37-606/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-04-4-00049-2020-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Edita Lapinskienė
Kaltinamasis: A. G.
Advokatai: Darius Pocius

Kategorijos

1.2.23.1.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 1 d.)

Baudžiamoji byla Nr.1-37-606/2021Teisminio proceso Nr. 1-04-4-00049-2020-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.23.1.1.; 1.2.17.1.; 2.3.6.4.5. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė,sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei,dalyvaujant prokurorei Saulei Pučkienei,kaltinamajam A. G., kaltinamojo gynėjui advokatui Dariui Pociui,vertėjoms Anželai Tyščukienei, L. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. G. (A. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini). gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, teistas:

1) 1993-06-22 pagal Baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 3 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams;

2) 2006-03-20 pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 5 MGL dydžio bauda. Baudą sumokėjo 2006-02-15;

3) 2015-05-06 pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 21 MGL dydžio bauda. Baudą sumokėjo 2015-12-28;

4) 2015-05-21 pagal Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams ir 15 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams. 2016-11-09 išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų registro;

5) 2016-08-17 pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas šešiems mėnesiams, paskirtą bausmę subendrinus su 2015-05-21 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams ir 15 MGL bauda. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams. 2019-02-13 teismo nutartimi probuojamojo priežiūra nutraukta prieš terminą;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso199 straipsnio 4 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

1. Kaltinamasis A. G. neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno psichotropines medžiagas.

1.1. 2020 m. rugsėjo 29 d., tiksliai nenustatytu laiku, kaltinamasis A. G., vykdamas keltu iš Lietuvos Respublikos į Vokietiją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną Klaipėdos teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) uosto posto Centrinį Klaipėdos terminalą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, kelioniniame krepšyje, vaistinio preparato „Halcion“ dėžutėje gabeno: 40 (keturiasdešimt) tablečių „Relanium“, kurių sudėtyje, tikėtina, yra 0,20 g grynos psichotropinės medžiagos – diazepamo, priskirtų D. G. (D. G.), 12 (dvylika) tablečių „Clonazepam“, kurių sudėtyje, tikėtina, yra 0,024 g grynos psichotropinės medžiagos – klonazepamo, priskirtų D. G., ir 20 (dvidešimt) tablečių „Halcion“, kurių sudėtyje, tikėtina, yra 0,005 g grynos psichotropinės medžiagos – triazolamo, priskirtų P. L., medžiagos įrašytos į 2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintų „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų“ III sąrašą, šias psichotropines medžiagas 2020 m. rugsėjo 29 d. 20.55 val. Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto pareigūnai muitinio tikrinimo metu rado ir paėmė.

2. Be to, kaltinamasis A. G. neteisėtai įgijo ir gabeno psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

2.1. Kaltinamasis A. G. tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 29 d., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iš buto svetainėje esančios indaujos stalčiaus paėmė, t. y. neteisėtai įgijo, 40 (keturiasdešimt) tablečių „Relanium“, kurių sudėtyje, tikėtina, yra 0,20 g grynos psichotropinės medžiagos – diazepamo, priskirtų D. G., 12 (dvylika) tablečių „Clonazepam“, kurių sudėtyje, tikėtina, yra 0,024 g grynos psichotropinės medžiagos – klonazepamo, priskirtų D. G. ir 20 (dvidešimt) tablečių „Halcion“, kurių sudėtyje, tikėtina, yra 0,005 g grynos psichotropinės medžiagos triazolamo, priskirtų P. L., kurios įrašytos į 2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintų „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų“ III sąrašą. Po to šias neteisėtai įgytas psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2020 m. rugsėjo 29 d., tiksliai nenustatytu laiku, iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gabeno iki Klaipėdos teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) uosto posto, Centrinio Klaipėdos terminalo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kol 2020 m. rugsėjo 29 d. 20.55 val. Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto pareigūnai muitinio tikrinimo metu psichotropines medžiagas rado ir paėmė.

Motyvuojamoji dalis

I. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

3. Kaltinamasis A. G. kaltu padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas neprisipažino ir nurodė nežinojęs, jog 2020 rugsėjo 29 d. per Klaipėdos teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) uosto postą iš Lietuvos Respublikos vykdamas į Vokietiją kelioniniame krepšyje kartu su kitais vaistais jis turi ir gabena ir psichotropinių medžiagų turinčių vaistų, nurodė šių vaistų vykdamas į Vokietiją iš namų neėmęs ir į savo kelioninį krepšį nedėjęs.

3.1 Kaltinamasis A. G. paaiškino, jog 2020 rugsėjo 29 d. muitinės patikrinimo metu jo asmeniniame bagaže rastus vaistus su psichotropinėmis medžiagomis kartu su kitais vaistais, skirtais nuo peršalimo, skausmo ir pan., prieš išvykstant į Vokietiją, į jo kelioninį krepšį įdėjo mama L. G., tačiau apie tai jis nežinojo. Tai, kad jo kelioniniame krepšyje yra psichotropinių medžiagų turinčių vaistų, jis sužinojo tik tuomet, kai jo asmeninį bagažą Centriniame Klaipėdos terminale muitinio patikrinimo metu patikrino muitinės pareigūnai. A. G. paaiškino, jog, prieš išvykstant į Vokietiją, kelioninį krepšį jam ruošė mama L. G., įdėjo maisto, įdėjo ir daug vaistų, tačiau, kokius vaistus mama įdėjo, jis nežinojo ir nesidomėjo, jis net nežinojo vaistų pavadinimo ir kam jie skirti, net patikrinimo metu muitininkui paklausus, kam skirti vaistai, jis negalėjo atsakyti. Mano, jog mama vaistus įdėjo, nes dėl sunkaus darbo užsienyje jis negalėdavo užmigti, jį nuolat kankindavo nemiga.

3.2. Kaltinamasis nurodė, jog jis nežinojo, ir kokie vaistai yra namuose, kai jam reikėdavo vaistų, jis visuomet prašydavo mamos, o vykstant darbui į Vokietiją, mama ant vaistų dėžučių užrašydavo, kam skirti vaistai.

3.3. Kaltinamasis A. G. nurodė ir tai, jog ikiteisminio tyrimo metu antrosios apklausos metu jo duoti parodymai yra neteisingi. A. G. paaiškino, jog antrą kartą į namus atvykus policijos pareigūnams, kai iš jo buvo paimti kompiuteris ir mobiliojo ryšio telefonas, policijos pareigūnai paprašė jo pakeisti parodymus, kad į nusikalstamą veiką nereikėtų įtraukti senyvos mamos, ir jis, pagailėjęs mamos, sutiko parodymus pakeisti. Tą pačią dieną policijos pareigūnai nuvežė jį pas tyrėją ir jis apklausos metu patvirtino, jog vaistus su psichotropinėmis medžiagomis, pasiėmęs juos iš stalčiaus, įsidėjo į kelioninį krepšį, ir juos kelioniniame krepšyje kartu su kitais nereceptiniais vaistais gabeno į Centrinį Klaipėdos terminalą, kur turėjo išvykti į Vokietiją. Kaltinamasis kartu paaiškino, jog antrosios apklausos metu tyrėjos užduodami klausimai buvo menami ir į klausimus jis atsakė taip, kaip juos uždavė tyrėja.

3.4. A. G., be to, nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu, pirmųjų dviejų apklausų metu tyrėjai paklausus, ar moka lietuvių kalbą, jis atsakė, kad moka, bet nelabai gerai, tačiau klausimas, ar jam reikalingas vertėjas, nebuvo užduotas. Kaltinamasis paaiškino, jog lietuvių kalbą jis moka ir supranta mokykliniu lygiu, gali pasakyti paprastus žodžius, bet terminų nesupranta. Kaltinamasis nurodė, jog apklausų metu su tyrėja jis bendravo lietuviškai, tačiau skaitydamas apklausų protokolus, jis ne viską suprato.

3.5. A. G. patvirtino, jog 2000 m. jam buvo nustatytas priklausomybės nuo narkotinių medžiagų sindromas, tačiau vėliau jis gydėsi, dalyvavo metadono programoje. Tuo metu jam buvo išrašyti ir vaistai „Clonazepam“, kuriuos vartojo. Šiuo metu narkotinių ir psichotropinių medžiagų jis nevartoja, į gydytojus dėl nemigos nesikreipė.

4. Liudytoja L. G. parodė, jog vaistus, kurie 2020 m. rugsėjo 29 d. muitinio patikrinimo metu buvo surasti sūnaus A. G. kelioniniame krepšyje, į sūnaus kelioninio krepšio šoninę kišenę įdėjo ji. Liudytoja paaiškino, jog, likus gal dviem savaitėms iki išvykimo į Vokietiją, sūnus jai sakė, kad, išvykus dirbti, dėl darbo krūvio jį dažnai kankina nemiga ir paklausė, ar namuose yra likę vaistų nuo nemigos. Todėl, sūnui ruošiantis išvykti, ji surinko namuose buvusius jai, jos vyrui ir močiutei gydytojų išrašytų vaistų nuo nemigos likučius ir, juos sudėjusi į vieną dėžutę, įdėjo į sūnaus A. G. kelioninio krepšio šoninę kišenę. Liudytoja nurodė, jog vaistus nuo nemigos buvo išrašę gydytojai, ir ji nežinojo, jog tuose vaistuose yra psichotropinių medžiagų.

4.1. Liudytoja, be kita ko, patikslino, jog sūnus A. G. įdėti minėtų psichotropinių medžiagų turinčių vaistų jos neprašė, jis tik paklausė, ar namuose yra likę vaistų nuo nemigos. Visus vaistus, kartu ir vaistus nuo nemigos, į sūnaus kelioninį krepšį ji įdėjo pati, be sūnaus A. G. žinios. Liudytoja patvirtino ir tai, jog sūnus A. G. anksčiau vartojo narkotines medžiagas ir buvo nuo jų priklausomas, tačiau jau apie trejus metus narkotikų nevartoja.

4.2. Liudytoja nurodė, jog su policijos pareigūnais, kurie buvo atvykę į jų namus, ji bendravo rusų kalba, sūnus A. G. bendravo lietuvių kalba, sūnus lietuvių kalbą moka ir supranta, bet ne viską, nemoka ir nesupranta kažkokių terminų.

5. Liudytojas V. A. parodė, jog 2020 m. rugsėjo 29 d. pagal tikslinio tikrinimo užduotį Centriniame Klaipėdos terminale, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvo atliekamas iš Lietuvos Respublikos į Vokietiją vykstančių asmenų asmeninio bagažo patikrinimas. Šio muitinio patikrinimo metu 2020 m. rugsėjo 29 d. 20.55 val. jis atliko A. G. asmeninio bagažo patikrinimą. Liudytojas paaiškino, jog, prieš atliekant asmens muitinį tikrinimą, pirmiausia buvo užduotas klausimas, ar asmuo turi akcizinių, deklaruojamų ar draudžiamų daiktų. A. G. nurodė, jog turi cigarečių. Patikrinus A. G. kelioninį bagažą, iš tiesų buvo paimti apytiksliai du blokai cigarečių, kurie viršijo leistiną gabenimo normą, todėl buvo pradėtas administracinis prekių sulaikymas, cigaretės buvo sulaikytos, o A. G. buvo surašytas administracinio pažeidimo protokolas. V. A. nurodė, jog, rašant administracinio pažeidimo protokolą, tikrinant asmens baustumą, jis pastebėjo, jog A. G. anksčiau yra baustas už disponavimą psichotropinėmis medžiagomis. Todėl buvo nutarta pakartotinai patikrinti A. G. asmeninį bagažą, ir šio patikrinimo metu A. G. kelioniniame krepšyje, maišelyje, tarp kitų vaistų, buvo aptikti ir vaistai, turintys psichotropinių medžiagų, kuriems yra taikomas specialus režimas – šiems vaistams reikalingi receptai, gydytojo pažymos. Paklausus, ar turi vaistų receptus ar gydytojo pažymas, A. G. atsakė, kad neturi. Be to, aiškinantis aplinkybes, A. G. nurodė, jog nežino, kaip tie vaistai atsirado jo kelioniniame krepšyje, nurodė, jog galbūt vaistus įdėjo mama.

5.1. Liudytojas nurodė, jog su A. G. jis bendravo lietuvių kalba, ir, remiantis jo ilgamete darbo praktika, nekilo abejonių, jog asmuo ko nors nesuprastų. Paaiškinimą A. G. rašė savarankiškai, jie jam uždavinėjo klausimus, o A. G. rašė. Kokia kalba A. G. surašė paaiškinimą, liudytojas nurodė neprisimenąs. Liudytojas kartu nurodė, jog, aptikus draudžiamus vaistinius preparatus, emocinė A. G. būklė niekaip nepasikeitė, A. G. nepasimetė, todėl jam kilo įtarimas, nes iš savo darbo praktikos jis žino, kaip tokioje situacijoje – suradus draudžiamus daiktus ir sužinojus atsakomybę už tai – asmuo pasikeičia.

6. Liudytojas L. G. parodė, jog, gavus nurodymą atlikti kratą, kartu su pareigūnais V. Z., M. S. ir D. Z., kuri procesiniame veiksme dalyvavo kaip vertėja, atliko kratą adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, pirmiausia pagal pateiktus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus sutikslinus asmenų – L. G. ir A. G. – tapatybes, buvo paskelbta nutartis dėl kratos atlikimo ir paklausta, ar asmenys moka lietuvių kalbą, ar jiems reikalingas vertėjas. L. G. nurodė, jog vertėjas jai reikalingas, o A. G. nurodė, jog lietuvių kalbą jis moka ir supranta. Kratos metu A. G. mama L. G., kuri kratoje aktyviai dalyvavo, pateikė namuose esančius receptinius vaistus, nurodė, kad juos įsigijo pagal gydytojo išrašytus receptus ir pateikė vaistų įsigijimo čekius iš vaistinių. Liudytojas nurodė, jog jokių draudžiamų narkotinių ar psichotropinių medžiagų ar su jais susijusių daiktų kratos metu A. G. gyvenamojoje vietoje nebuvo surasta ir jokios medžiagos ar daiktai nebuvo paimti.

6.1. Liudytojas nurodė, jog po kurio laiko gavus nurodymą pasiteirauti A. G. dėl savanoriško daiktų – nešiojamojo kompiuterio, kuris kratos metu buvo apžiūrėtas, bet nepaimtas, ir A. G. naudojamo mobiliojo ryšio telefono – pateikimo, kartu su pareigūnu M. S. pakartotinai nuvykus A. G. gyvenamosios vietos adresu, A. G. buvo paaiškintas atvykimo tikslas ir paprašyta minėtus daiktus pateikti savanoriškai. A. G. sutiko ir savanoriškai jiems perdavė nešiojamąjį kompiuterį ir mobiliojo ryšio telefoną, dėl to vietoje buvo surašytas savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas. Liudytojas nurodė ir tai, jog šio jų atvykimo metu A. G. jo su M. S. aktyviai teiravosi su ikiteisminiu tyrimu susijusių klausimų, nerimavo, kodėl yra paimamas nešiojamasis kompiuteris, kuriuo, kaip A. G. teigė, daugiausiai naudojasi jo mama L. G., klausė, ar mama yra kuo nors įtariama, taip pat klausė, kokia bausmė jam gresia, ar jis galės išvykti į darbą užsienyje. A. G. buvo paaiškinta, jog šiuos klausimus jis gali užduoti ikiteisminį tyrimą byloje atliekančiai tyrėjai. Po to, baigus atlikti procesinį veiksmą, A. G. paprašė vykti kartu su jais, ir jie A. G. nuvežė į skyrių.

6.2. Liudytojas L. G. nurodė, jog tiek atliekant kratą, tiek savanoriško daiktų pateikimo metu su A. G. bendravo lietuvių kalba ir jokių abejonių, kad A. G. nesupranta lietuvių kalbos, jam nekilo. Liudytojas, be to, nurodė, jog, atlikus kratą, A. G. tarnybiniu automobiliu buvo pristatytas į ligoninę, ir tiek vykstant automobiliu į ligoninę, tiek ir laukdami ligoninėje jie bendravo su A. G. lietuvių kalba, A. G. pasakojo, jog turi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, su kuria ne visada pavyksta susitvarkyti, todėl kartais įsigyja narkotinių medžiagų ir jas vartoja.

6.3. Liudytojas nurodė, jog, antrą kartą atvykus pas A. G., atliekant savanorišką daiktų pateikimą–paėmimą, A. G. pakeisti parodymus jis neprašė, ir kartu patikslino, jog net nežinojo, kokius parodymus A. G. davė.

7. Liudytojas M. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, jog, gavus nurodymą atlikti kratą, 2020 m. rugsėjo 30 d. kartu su pareigūnais L. G., V. Z. ir D. Z., kuri procesiniame veiksme dalyvavo kaip vertėja, atliko kratą A. G. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, tyrėja pirmiausia paskelbė procesinius dokumentus dėl kratos atlikimo ir po to paklausė, ar asmenys – A. G. ir L. G. – moka lietuvių kalbą, ar jiems reikalingas vertėjas. Vertėjas buvo reikalingas L. G., o A. G. nurodė lietuvių kalbą suprantąs. Kratos metu L. G. pateikė dokumentus, pagrindžiančius teisę turėti psichotropinių medžiagų turinčius vaistinius preparatus, ir parodė namuose turėtus vaistinius preparatus, buvusius buto svetainėje, indaujos stalčiuje. Liudytojas nurodė, jog kratos metu narkotinių ar psichotropinių medžiagų ar su jais susijusių daiktų pas A. G. nebuvo rasta ir paimta. Kratos metu buvo apžiūrėtas ir kompiuteris, tačiau jame su ikiteisminiu tyrimu susijusios informacijos neradus, kompiuteris taip pat nebuvo paimtas. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog, atlikus kratą, A. G. tarnybiniu policijos automobiliu buvo pristatytas į ligoninę, kad būtų atliktas tyrimas dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo. Atlikus minėtą tyrimą, vykstant iš ligoninės, A. G. pokalbio metu minėjo, jog vartoja psichiką veikiančius preparatus, kad galėtų pailsėti ir išsimiegoti.

7.1. Liudytojas M. S., be to, nurodė, jog po kelių dienų gavus nurodymą paklausti A. G. dėl savanoriško daiktų – nešiojamojo kompiuterio ir A. G. naudojamo mobiliojo ryšio telefono – pateikimo, kartu su pareigūnu L. G. pakartotinai nuvykus pas A. G., A. G. buvo paaiškintas atvykimo tikslas ir paklausta, ar jis sutinka savanoriškai pateikti minėtus daiktus. A. G. sutikus, buvo surašytas savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas ir paimti nešiojamasis kompiuteris ir mobiliojo ryšio telefonas. M. S. nurodė, jog minėto jų atvykimo metu, tai yra atliekant daiktų paėmimą, bendraujant su A. G., pastarasis klausė jų, ar baudžiamojon atsakomybėn bus traukiama ir jo mama, jei yra paimamas kompiuteris, turėjo ir kitų klausimų tyrėjai. Jie A. G. paaiškino, jog visus klausimus jis gali pateikti ir visas aplinkybes nurodyti ikiteisminį tyrimą atliekančiai tyrėjai. Tuomet A. G. pasakė, kad nori pasikalbėti su tyrėja, ir jie A. G. tarnybiniu automobiliu nuvežė į policijos skyrių pas ikiteisminį tyrimą atliekančią tyrėją. Liudytojas paaiškino, jog nėra jokia išimtis asmenį tarnybiniu automobiliu nuvežti į policijos įstaigą.

7.2. Liudytojas M. S. nurodė, jog A. G. ne kartą pakartojo, kad lietuvių kalbą jis supranta, ir su A. G. visais atvejais buvo kalbama lietuvių kalba. Nors ir jautėsi rusiškas akcentas, bet bendraujant su A. G. jokių problemų nekilo ir jokių abejonių, kad A. G. nesupranta lietuvių kalbos ar atliekamų veiksmų, nebuvo. Liudytojas, be kita ko, dar ir patikslino, jog priešingu atveju jie su A. G. lietuvių kalba nebūtų bendravę.

7.3. Liudytojas M. S. taip pat nurodė, jog mano, kad jokio prašymo pakeisti parodymus A. G. jis nepateikė, kartu paaiškino, jog nėra jokios prasmės tai daryti, be to, jis net nežinojo, kokius parodymus A. G. davė, jie su pareigūnu L. G. atliko tik procesinius veiksmus, kuriuos atlikti buvo gavę nurodymus (t. 1, b. l. 35–36).

8. Liudytoja V. Z. parodė, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ji atliko ikiteisminį tyrimą. Gavus informaciją, jog 2020 m. rugsėjo 29 d. Klaipėdos teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) uosto posto Centriniame terminale muitinio patikrinimo metu A. G. kelioniniame krepšyje kartu su kitais vaistais buvo rasti ir vaistai, turintys psichotropinių medžiagų, 2020 m. rugsėjo 30 d. A. G. gyvenamojoje vietoje buvo atlikta krata. Atvykus A. G. gyvenamosios vietos adresu, buvo paskelbti procesiniai dokumentai dėl kratos atlikimo ir pasiteirauta, ar asmenys – A. G. ir L. G. – moka lietuvių kalbą, ar jiems reikalingas vertėjas. A. G. nurodė, jog lietuvių kalbą jis supranta ir vertėjas jam nereikalingas, vertėjas buvo reikalingas A. G. motinai L. G.. Po kelių dienų, gavus pavedimą, A. G. gyvenamojoje vietoje buvo atliktas savanoriškas daiktų pateikimas, iš A. G., jam savanoriškai pateikus, buvo paimti kompiuteris ir mobiliojo ryšio telefonas. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ji atliko ir kaltinamojo A. G. apklausas. Pirminė A. G. apklausa buvo atlikta nedelsiant po kratos atlikimo tą pačią dieną, antroji apklausa atlikta po savanoriško daiktų pateikimo, pačiam A. G. pageidaujant. Liudytoja nurodė, jog savanorišką daiktų paėmimą–pateikimą atlikę pareigūnai – L. G. ir M. S., susisiekę su ja telefonu, pranešė, jog A. G. pageidauja duoti parodymus. Kadangi pagal užimtumą tą dieną ji turėjo laiko, A. G. buvo apklaustas tą pačią dieną. Liudytoja patikslino, jog tai, kad kaltinamojo apklausa atlikta nedelsiant pro procesinio veiksmo, šiuo atveju – savanoriško daiktų pateikimo – atlikimo nėra jokia išimtis, tai priklauso nuo dienos darbo krūvio ir užimtumo.

8.1. Liudytoja V. Z. parodė, jog tiek kratos atlikimo metu, tiek abiejų pirminių apklausų metu kaltinamasis A. G. bendravo, parodymus davė ir įvykio aplinkybes nurodė lietuvių kalba. Liudytoja patikslino, jog, prieš atliekant kratą, A. G. buvo paklausta, ar asmuo moka lietuvių kalbą, ir A. G. vienareikšmiškai nurodė, jog lietuvių kalbą jis moka. Atliekant pirmines A. G. kaip įtariamojo apklausas, A. G. buvo išaiškintos visos teisės tiek dėl gynėjo, tiek dėl vertėjo, abiejų apklausų metu A. G. nurodė, jog nei gynėjas, nei vertėjas jam nereikalingas, A. G. patvirtino, jog lietuvių kalbą moka. Liudytoja patikino, jog žinoma, kad A. G. darė klaidų, tačiau nė vieno procesinio veiksmo metu, kartu ir pirminių apklausų metu, jokių abejonių, kad A. G. nemokėtų ar nesuprastų lietuvių kalbos, jai nekilo. Be kita ko, liudytoja nurodė, jog, matydama, kad asmuo anksčiau buvo teistas, patikrino ankstesnius A. G. paskelbtus nuosprendžius ir pati asmeniškai įsitikino, jog visi ankstesni kaltinamojo A. G. baudžiamieji procesai vyko vertėjui nedalyvaujant. Galiausiai liudytoja nurodė, jog tai, kad nemoka ir nesupranta lietuvių kalbos, A. G. nurodė tik tada, kai byloje jį ginti pradėjo gynėjas.

8.2. Liudytoja V. Z. nurodė, jog pirmosios apklausos duomenimis su policijos pareigūnais L. G. ir M. S. ji nedalijo, tai yra, kokius parodymus apklausos metu davė A. G., minėtiems pareigūnams ji nenurodė.

8.3. Liudytoja nurodė ir tai, jog 2020 m. spalio 2 d. įtariamojo apklausos protokole yra užfiksuoti išimtinai tokie parodymai ir tokia apimtimi, kokius davė ir nurodė A. G.. Liudytoja paaiškino, jog tikslindama ir aiškindamasi reikšmingas byloje aplinkybes, ji neabejotinai uždavė klausimus A. G., tačiau jokia įtaka A. G. nebuvo daroma. A. G. į užduodamus klausimus atsakinėjo savarankiškai, ir, be kito ko, aiškiai ir suprantamai.

9. Liudytoja D. Z. parodė, kad, atliekant kratą A. G. gyvenamojoje vietoje, procesiniame veiksme ji dalyvavo kaip vertėja. Vertėjas buvo reikalingas A. G. mamai, o A. G. nurodė, jog lietuvių kalbą jis moka ir supranta. Liudytoja nurodė, jog kratos atlikimo metu su pareigūnais A. G. bendravo lietuvių kalba ir jai abejonių dėl A. G. gebėjimo suprasti lietuvių kalbą, nekilo.

10. Liudytoja J. S. parodė, jog ji yra A. G. ir jo šeimos narių – tėvų ir močiutės – šeimos gydytoja. Nurodė, jog vaistiniai preparatai „Clonazepam“, „Relanium“, „Halcion“, turintys psichotropinį poveikį, buvo išrašyti A. G. tėvams ir močiutei. Gydantys priklausomybę nuo narkotinių medžiagų ir dalyvaujant metadono programoje, vaistinis preparatas „Clonazepam“ buvo išrašytas ir A. G., tačiau tai buvo seniai. Nuo 2020 m. A. G. psichotropinį poveikį turintys vaistai nebuvo išrašyti.

11. Iš Klaipėdos teritorinės muitinės 2020-09-30 pranešimo „Dėl informacijos ir sulaikytų prekių perdavimo“, Klaipėdos teritorinės muitinės mobiliųjų grupių posto vyr. inspektoriaus V. A. 2020-09-29 tarnybinio pranešimo ir 2020-09-29 prekių sulaikymo protokolo Nr. 0LMB101106 nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 29 d. 20.55 val. Centriniame Klaipėdos terminale, adresu (duomenys neskelbtini), buvo patikrintas keleivio – (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio A. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), vykstančio į Vokietiją, asmeninis bagažas. Nustatyta, jog patikrinimo metu A. G. kelioniniame krepšyje, vaistų dėžutėje „Halcion“ rasta kelių pavadinimų tablečių – 40 tablečių „Relanium“ (keturi lapeliai po 10 tablečių), kurių veiklioji medžiaga – diazepamas, vienoje tabletėje yra 5 mg veikliosios medžiagos, 20 tablečių „Halcion“ (du lapeliai po 10 tablečių), kurių veiklioji medžiaga – triazolamas, vienoje tabletėje 250 mikrogramų veikliosios medžiagos, 12 tablečių „Clonezapam“ (vienas lapelis su 8 tabletėmis, kitas lapelis su 4 tabletėmis), kurių veiklioji medžiaga – klonazepamas, jos kiekis tabletėje nenurodytas). A. G. asmeniniame bagaže rastos tabletės įtrauktos į LR sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintą „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą“ (t. 1, b. l. 1, 2, 3).

12. Iš 2020-09-30 kratos protokolo nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. buvo atlikta krata A. G. gyvenamojoje vietoje – bute, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog kratą atliko Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus vyr. tyrėja V. Z., kratoje dalyvavo Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus vyr. tyrėjai L. G. ir S., vertėja D. Z.. Nustatyta, jog atliekant kratą taip pat dalyvavo A. G. ir L. G.. Atlikus kratą, A. G. gyvenamojoje vietoje draudžiamų narkotinių ar psichotropinių medžiagų, įrangos joms gaminti ar sverti nerasta. Kratos metu apžiūrėtas svetainėje ant rašomojo stalo buvęs nešiojamasis kompiuteris „Asus X552c“. Kratos metu nieko nepaimta. Nustatyta, jog kratos protokolą pasirašė visi kratoje dalyvavę asmenys, pareiškimų ar pastabų kratoje dalyvavę asmenys nepareiškė (t. 1, b. l. 63–64).

13. Iš 2020-10-02 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad 2020 m. spalio 2 d. A. G. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), atliktas savanoriškas daiktų pateikimas–paėmimas. Nustatyta, jog 2020 m. spalio 2 d. A. G. savanoriškai pateikė nešiojamąjį kompiuterį „Asus“ (duomenys neskelbtini) su įkrovimo laidu ir mobiliojo ryšio telefoną „Samsung J6“, serijos numeris (duomenys neskelbtini), IMEI: (duomenys neskelbtini) ir IMEI: (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog savanorišką daiktų paėmimą atliko Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus vyr. tyrėjas M. S., dalyvavo Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus vyr. tyrėjas L. G. ir A. G.. Nustatyta, jog savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą pasirašė Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus vyr. tyrėjas L. G. ir A. G., pareiškimų ar pastabų procesiniame veiksme dalyvavę asmenys nepateikė (t. 1, b. l. 76–77).

14. Iš 2020-09-30 apžiūros protokolo ir priedų prie apžiūros protokolo – fotolentelė Nr. 1 nustatyta, kad vaistų dėžutę „Halcion“ pateikė Klaipėdos teritorinės muitinė (2020-09-30 raštas Nr. (15.34)11D-9978). Nustatyta, jog ant dėžutės nurodytas vaistinio preparato pavadinimas „Halcion“, serija X41127, tinka vartoti iki 2022/08, nurodyta, kad tai receptinis vaistinis preparatas, kiekvienoje tabletėje yra 250 mikrogramų triazolamo. Atidarius vaistų dėžutę „Halcion“, iš jos išimti lizdiniai lapeliai su tabletėmis:

- du lizdiniai lapeliai vaistinio preparato „Halcion“, mėlynos spalvos, elipsės formos tablečių, ant kurių įspaustas įrašas UPJOHN 17. Ant lizdinių lapelių nurodyta: serijos numeris X41127, tinka vartoti iki 2022/08, 250 mikrogramų, triazolamas. Viename lapelyje yra 10 tablečių;

- keturi po pusę lizdinio lapelio vaistinio preparato „Relanium“, geltonos spalvos, apvalios formos tablečių. Ant lizdinio lapelio nurodyta: 5 mg tabletės, diazepamas, UAB (duomenys neskelbtini). Viename lapelyje yra 10 tablečių (iš viso 40 tablečių);

- du apkarpyti lizdiniai lapeliai su „Clonazepam“, apvalios formos (dėl oranžinės pakuotės spalvos tablečių spalva neaiški) tablečių. Ant lizdinių lapelių nurodyta: klonazepamas, POLFA TARCHOMIN S.A. Viename lapelyje yra 4 tabletės, kitame – 8 tabletės (t. 1, b. l. 42–47).

Žemesnės instancijos teismas

15. Iš Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2020-11-05 specialisto išvados Nr. 11-2118(20) nustatyta, kad:

- keturiose lizdinėse plokštelėse su užrašu „Relanium“ fragmentuose tirti pateiktose tabletėse (40 vnt.) yra psichotropinės medžiagos – diazepamo – tabletės. Tikėtina, kad šiose tabletėse yra 0,20 g gryno diazepamo;

- dviejose lizdinėse plokštelėse su užrašu „Halcion“ tirti pateiktose tabletėse (20vnt.) yra psichotropinės medžiagos – triazolamo – tabletės. Tikėtina, kad šiose tabletėse yra 0,005 g (5 mg) gryno triazolamo;

- dviejose lizdinėse plokštelėse su užrašu CLONACEPAM fragmentuose tirti pateiktos tabletės (12 vnt.) yra psichotropinės medžiagos – klonazepamo – tabletės. Tikėtina, kad šiose tabletėse yra 0,024 g (24 mg) gryno klonazepamo (t. 1, b. l. 52–53).

16. Iš 2020-11-19 apžiūros protokolo, priedo prie apžiūros protokolo-fotolentelės nustatyta:

- ant keturių perkirptų „Relanium“ lizdinių plokštelių matyti ant dviejų dalių užrašas PK3G 03, o kitų dviejų plokštelių 2024, t. y. vaistinio preparato galiojimo terminas, iš kiekvieno lapelio išimta po 1 tabletę;

- dvi apkarpytos lizdinės plokštelės su „Clonazepam“ tabletėmis, viename lapelyje yra trys tabletės, kitame – septynios tabletės. Ant atkirptos lizdinės plokštelės su septyniomis tabletėmis yra gamykliniu būdu įspaustas įrašas „81215“ (tikėtina, kad tai vaisto galiojimo terminas), ant plokštelės su trimis tabletėmis įrašo nėra;

- du lizdiniai lapeliai vaistinio preparato „Halcion“, lapeliuose yra po septynias tabletes. Ant lizdinių lapelių nurodytas serijos numeris X41127, tinka vartoti iki 2022/08 (t. 1, b. l. 54–59).

17. Iš (duomenys neskelbtini) priežiūros centro rašto Nr. S3-630 „Dėl informacijos pateikimo“ nustatyta, jog:

- A. G., gim. (duomenys neskelbtini), L. G., gim. (duomenys neskelbtini), D. G., gim. (duomenys neskelbtini), P. L., gim. (duomenys neskelbtini), gydosi (duomenys neskelbtini) priežiūros centre ((duomenys neskelbtini)) pas šeimos gydytoją J. S.;

- A. G. gydomas dėl opioidinės priklausomybės, virusinio hepatito, abstinencinio sindromo, neorganinės nemigos. Abstinencinio sindromo lengvinimui ir nemigos gydymui periodiškai išrašyti vaistai „Diazepam“ 5 mg. 2020-03-30 suteikta šeimos gydytojo nuotolinė sveikatos priežiūros paslauga (grįžo iš užsienio, išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas dėl saviizoliacijos);

- L. G. gydoma dėl cukrinio diabeto II tipo, diabetinės polineuropatijos, PAH be širdies nepakankamumo. Kelių sąnarių artrozės gydymui buvo išrašomi vaistai: „Rilmenidin“ 1 mg, „Metformin“ 850 mg, „Lyrica“ 150 mg, „Tarka“ 2/180 mg;

- D. G. gydomas dėl prostatos hiperplazijos, PHA be širdies nepakankamumas, storojo žarnyno piktybinio naviko. Naudoja vaistus: „Cardura“ 4 mg, „Lerkapin“ 10 mg. Pacientas periodiškai skundžiasi pilvo skausmais, pilvo skausmai sukelia neorganinę nemigą. Nemigos gydymui 2020-07-03 rašyti „Clonazepam“ 2 mg 30 tab., t. p. „Diazepam“ 5 mg 60 tab., 2020-02-13 išrašyti vaistai „Diazepam“ 5 mg 60 tab., 2019-11-16 išrašyti vaistai „Diazepam“ 5 mg 60 tab., 2019-09-05 vaistai „Diazepam“ 5 mg 60 tab.;

- P. L. gydoma dėl Alzheimerio ligos, nerimo ir nemigos sutrikimų, PAH. Paskutinis apsilankymas pas šeimos gydytoją 2020-04-30, išrašyti vaistai: „Nebilet“ 5 mg nuo spaudimo, sauskelnės. P. L. stebima ir gydoma gydytojų psichiatrų, rašomi psichotropiniai vaistai nuo nerimo ir nemigos: 2020-09-24 išrašyti vaistai Sol. „Haloperidol“ 3 fl. – gydytoja psichiatrė L. M.. 2020-04-27 išrašyti vaistai „Halcion“ („Triazolom“) 250 mg 60 tab. – gydytoja psichiatrė L. S.. 2020-01-29 išrašyti vaistai „Halcion“ („Triazolom“) 250 mg. 60 tab., 2019-12-04 išrašyti vaistai „Halcion“ („Triazolom“) 250 mg 60 tab. – gydytoja psichiatrė J. F.;

- L. G., D. G. ir P. L. į (duomenys neskelbtini) šeimos gydytoją J. S. paskutinį kartą kreipėsi 2020-09-30 dėl ligos (t. 1, b. l. 109).

18. Iš 2020-09-30 (duomenys neskelbtini) ligoninės laboratorinių tyrimų išvados nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. 16.50–17.06 val., atlikus A. G. toksinių-narkotinių medžiagų nustatymo šlapime tyrimą, A. G. šlapime rastas teigiamas amfetamino ir opiatų / morfino rezultatas (t. 1, b. l. 100).

Žemesnės instancijos teismas

19. Iš 2020-10-20 apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta A. G. asmens sveikatos istorija Nr. 1924, gauta iš (duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) filialo. Asmens sveikatos istorijos II kortelė – nuo 406 lapo iki 498 lapo. Asmens sveikatos istorijoje įrašai daromi nuo 2015-10-02, gydytojas V. Š., V. K., B. N., V. B., P. O., J. G.. Dažniausiai A. G. lankėsi pas gydytoją V. Š.. Šioje sveikatos istorijoje pradedami daryti įrašai nuo A. G. išreikšto noro gydytis pagal metadono programą. Asmens sveikatos istorijoje pateikiami gydytojų pastebėjimai, nurodomos vestos paskaitos dėl santykių su blaivia aplinka ir pan., taip pat reguliariai atliekamas šlapimo tyrimas dėl vartojamų preparatų. 2015 m. A. G. vieną kartą buvo išrašyti antidepresantiniai, virškinimo sistemai skirti vaistai. Taip pat buvo skiriamas amitriptilinas – raminamai veikiantis triciklių antidepresantų grupės vaistas bei zolpidemas – migdomasis preparatas, priklausantis panašių į benzodiazepinus medžiagų grupei, vartojamas trumpalaikiam miego sutrikimų gydymui. 2016 m. reguliariai A. G. buvo skiriamas gydymas pagal metadono programą. Jis savo norą gydytis išreiškė keletą kartų per metus, tačiau, anot specialistų, ne visada buvo motyvuotas. Šlapimo tyrimas keletą kartų parodė, kad A. G. šalia metadono vartojo ir kitas medžiagas (pvz., opiatus). Nuo 2000 m. A. G. nustatyta diagnozė „Priklausomybės nuo kelių narkotikų bei kitų psichoaktyvių medžiagų sindromas“. 2016 m. taip pat kartą buvo skirtas vaistas amitriptilinas bei zolpidemas. Nuo 2017 m. A. G. asmens sveikatos istorijoje esantys įrašai rodo, kad jis atvykdavo pagal siuntimus ilgalaikio stebėjimo kontrolei, buvo atliekami šlapimo tyrimai, kurie buvo neigiami. Paskutinį kartą A. G. (duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) filiale lankėsi 2019-02-04. 2020 m. psichotropinį poveikį turintys vaistai A. G. nebuvo skirti (t. 1, b. l. 120–122).

20. Iš 2020-10-20 apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta ir A. G. asmens sveikatos istorija Nr. G-215, gauta iš (duomenys neskelbtini) priežiūros centro. Asmens sveikatos istorijoje įrašai nuo 2002 metų, ją sudaro 167 lapai. Asmens sveikatos istorijoje užfiksuota, kad A. G. kreipėsi į medikus dėl danties skausmų, jų šalinimo, peršalimo ligų, trofinių opų kojose (atsivėrusios „gyvos“ žaizdos kojų blauzdose. Tai ilgai gyjantis odos vientisumo pažeidimas, sukeliantis antrines infekcijas (bakterines, grybelines ar virusines), audinių nekrozę), virusinio hepatito B ir C, narkotikų vartojimo, opų skrandyje ir kitų susirgimų. Dažniausiai A. G. išrašomi vaistai nuo peršalimo, t. y. paracetamolis, gelomyrtolis, burnos gleivinės purškalai, įvairios arbatos gydyti peršalimui bei skrandžio ligoms, t. y. omeprasolis. 2013-08-05 vizito pas gydytoją metu buvo skirti vaistai miegui „Clonazepam 2 mg“ (receptinis. Nervų sistemą veikiantys, atiepilepsiniai vaistai. Benzodiazepino dariniai). 2013-10-03 gydytojos J. S. įraše nurodoma, kad varginant nemigai ir nerimo jausmui A. G. skiriami vaistai „Clonazepam 2 mg“. 2015-08-11 taip pat išrašyti vaistai „Clonazepam 2 mg“ 60 tablečių. 2016-01-14 A. G. asmens sveikatos istorijoje gydytojos Z. R. įrašas, kad reikalaujama pažymos, jog vartoja „Clonazepamą“. Paskutinis įrašas apie A. G. sveikatos būklę asmens sveikatos istorijoje darytas 2020-04-03. Iš medicininių dokumentų matyti, kad G. nustatytas 35 proc. darbingumo lygis (t. 1, b. l. 120–122).

21. Iš 2020-10-20 apžiūros protokolo nustatyta, kad, apžiūrėjus A. G. asmens sveikatos istorijas, medicininiuose dokumentuose gydytojų įrašų, jog laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2020-10-01 A. G. būtų skirti psichotropiniai vaistai ar vaistai su veikliąja medžiaga klonazepamu, diazepamu ar triazolamu, nerasta (t. 1, b. l. 120–122).

II. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

22. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius).

23. Neteisėtas daiktų gabenimas per valstybės sieną yra objektyvusis nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnyje, požymis. Lietuvos teismų praktikoje gabenimas suprantamas kaip bet koks daiktų transportavimas per valstybės sieną. Tai gali būti daiktų vežimas bet kokiomis transporto priemonėmis, nešimas pėsčiomis, transportavimas naudojant vamzdynus, galimas ir siuntimas paštu, ir pan.

Žemesnės instancijos teismas

24. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, remiantis baudžiamosios bylos duomenimis, objektyviai nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 29 d. 20.55 val. Centriniame Klaipėdos terminale, adresu (duomenys neskelbtini), patikrinus keleivio (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio A. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), vykstančio į Vokietiją, asmeninį bagažą, A. G. kelioniniame krepšyje rasta vaistų dėžutė „Halcion“ su joje esančiomis kelių pavadinimų tabletėmis – 40 tablečių „Relanium“ (keturi lapeliai po 10 tablečių), 20 tablečių „Halcion“ (du lapeliai po 10 tablečių) ir 12 tablečių „Clonezapam“ (vienas lapelis su 8 tabletėmis, kitas lapelis su 4 tabletėmis).

25. Baudžiamosiose bylose, susijusiose su narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų disponavimu, šių medžiagų kontrabanda, nustatant narkotinių ar psichotropinių medžiagų rūšinę priklausomybę, vienas reikšmingiausių ir esminių įrodymų yra specialisto išvada arba ekspertizės aktas.

26. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, remiantis Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020-11-05 specialisto išvada Nr. 11-2118(20), objektyviai nustatyta, kad 40 vnt. tablečių „Relanium“ yra psichotropinės medžiagos – diazepamo, kuriose, tikėtina, yra 0,20 g gryno diazepamo; 20 vnt. tablečių „Halcion“ yra psichotropinės medžiagos – triazolamo, kuriose, tikėtina, yra 0,005 g (5 mg) gryno triazolamo; 12 vnt. tablečių „Clonazepam“ yra psichotropinės medžiagos – klonazepamo, kuriose, tikėtina, yra 0,024 g (24 mg) gryno klonazepamo.

27. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, vadovaujantis 2000 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 bei 2013 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1254, objektyviai nustatyta, jog medžiagos – diazepamas, triazolmas ir klonazepamas – yra įtrauktos į LR sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintą „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų“ III sąrašą.

28. Taigi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje objektyviai nustatyta, jog 2020 m. rugsėjo 29 d. 20.55 val. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną Klaipėdos teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) uosto posto Centrinį Klaipėdos terminalą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), buvo gabenamos psichotropinės medžiagos – 40 vnt. tablečių „Relanium“, kuriose yra psichotropinės medžiagos – diazepamo (kuriose, tikėtina, yra 0,20 g gryno diazepamo); 20 vnt. tablečių „Halcion“, kuriose yra psichotropinės medžiagos – triazolamo (kuriose, tikėtina, yra 0,005 g (5 mg) gryno triazolamo); 12 vnt. tablečių „Clonazepam“, kuriose yra psichotropinės medžiagos – klonazepamo (kuriose, tikėtina, yra 0,024 g (24 mg) gryno klonazepamo).

29. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje objektyviai nustatyta ir tai, jog 2020 m. rugsėjo 29 d. 20.55 val. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną Klaipėdos teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) uosto posto Centrinį Klaipėdos terminalą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), minėtas psichotropines medžiagas gabeno A. G., kuris leidimo minėtas psichotropines medžiagas gabenti per Lietuvos Respublikos sieną neturėjo.

30. Taigi byloje neginčytinai nustatyta, jog A. G. objektyviai atliko veiksmus, be kurių draudžiamų medžiagų gabenimas per Lietuvos valstybės sieną nebūtų įvykęs. Taigi konstatuotina, kad nusikalstamas veiksmų pobūdis, atitinkantis nusikalstamos veikos – kontrabandos – objektyviąją pusę – psichotropinių medžiagų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neturint leidimo, byloje nustatytas objektyviai.

31. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pažymėtina, jog narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba jų pirmtakų (prekursorių) kontrabanda visais atvejais sukelia baudžiamąją atsakomybę, nepriklausomai nuo jų gabenimo masto ar kiekio. Kontrabandos nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento.

32. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamajam A. G. pareikšti ir kaltinimai dėl to, kad minėtas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai gabentas psichotropines medžiagas jis neteisėtai įgijo 2020 m. rugsėjo 29 d. tiksliai nenustatytu laiku būdamas bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), paimdamas jas iš svetainėje esančios indaujos stalčiaus ir šias psichotropines medžiagas iš (duomenys neskelbtini) gabeno iki Klaipėdos teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) uosto posto Centrinio Klaipėdos terminalo, adresu (duomenys neskelbtini), kur 2020 m. rugsėjo 29 d. 20.55 val. psichotropines medžiagas rado ir paėmė muitinės pareigūnai.

Žemesnės instancijos teismas

33. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

34. Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį galima, jei neteisėtai disponuojama narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis, kurios yra šios nusikalstamos veikos dalykas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 269 straipsnio 1 dalį narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra tos medžiagos, kurios įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Lietuvos teismų praktikoje, sprendžiant klausimą, ar disponuota medžiaga yra nusikalstamos veikos dalykas, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ ir vėlesniais jo pakeitimais bei papildymais, kuriuose nurodytos medžiagos (gamtinės ar sintetinės) laikomos narkotinėmis arba psichotropinėmis.

35. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, turintys savarankiškų veikų teisinę reikšmę. Inkriminuojant neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, inter alia (be kita ko), nustatoma, kad kaltininko veikimas (neveikimas) atitinka bent vieną iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytų veikų. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis nusikalstamų veikų sudėtys yra formalios. Nusikalstamos veikos, susijusios su narkotinių, psichotropinių medžiagų disponavimu, laikomos baigtomis nuo to momento, kai kaltininkas atliko bet kurią iš minėtų alternatyvių veikų, nepriklausomai nuo padarinių atsiradimo (neatsiradimo).

36. Kaltinamasis A. G., ginčydamas jam pareikštus kaltinimus, neigė iš buto svetainėje esančios indaujos stalčiaus paėmęs ir tokiu būdu įgijęs psichotropines medžiagas, neigė šias psichotropines medžiagas įdėjęs į savo kelioninį krepšį, neigė jas iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), gabenęs iki Centrinio Klaipėdos terminalo, adresu (duomenys neskelbtini), ir neigė žinojęs, jog kelioniniame krepšyje minėtas psichotropines medžiagas gabena per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

37. Tokie kaltinamojo A. G. argumentai vertintini kritiškai kaip pasirinkta gynybos pozicija ir atmestini.

38. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog 2020 m. spalio 2 d. įtariamojo apklausos metu A. G. nurodė, jog po 2020 m. rugsėjo 30 d. įteikto įtarimo, apgalvojęs visas aplinkybes ir išsamiau susipažinęs su pareikštu įtarimu, savo kaltę pripažįsta visiškai ir paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 29 d. iš Lietuvos Respublikos per Klaipėdos teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) uosto postą vykdamas į Vokietiją savo kelioniniame krepšyje, be kitų vaistų, skirtų nuo peršalimo, skausmo ir kt., jis turėjo ir gabeno ir vaistus, turinčius psichotropinių medžiagų, – 40 tablečių „Relanium“, 12 tablečių „Clonazepam“ ir 20 tablečių „Halcion“. Nurodė, jog šiuos psichotropinių medžiagų turinčius vaistus, prieš išvykdamas į Vokietiją, jis pasiėmė iš namuose, adresu (duomenys neskelbtini), svetainėje esančios indaujos stalčiaus, kur mama L. G. laiko visus vaistus, išrašytus jai, tėčiui ir močiutei. Pasiėmė 72 vaistų tabletes, kiekį apskaičiavęs trijų mėnesių laikotarpiui, kuriuos turėjo praleisti Vokietijoje. Nurodė ir tai, jog visus vaistus su psichotropinėmis medžiagomis įdėjo į vieną vaistų „Halcion“ dėžutę ir šią dėžutę įdėjo į kelioninio krepšio kišenę, šalia kitų vaistų, kuriuos į atskirus plastikinius maišelius buvo sudėjusi mama L. G.. A. G. nurodė žinojęs, kad Klaipėdos teritorinės muitinės terminale, prieš įlipant į keltą, beveik visada atliekamas keleivių asmeninio bagažo patikrinimas. Todėl psichotropinių medžiagų turinčius vaistus, sudėtus į vaistų „Halcion“ dėžutę, jos neslėpdamas, įdėjo šalia kitų nereceptinių vaistų, tikėdamasis, kad muitinės pareigūnai jo kelioninio bagažo nuodugniai netikrins, ir šių vaistų tarp kitų vaistų nepastebės. A. G. nurodė žinojęs, jog vaistai „Relanium“, „Clonazepam“ ir „Halcion“ yra psichotropinį poveikį turintys vaistai, kadangi šiuos vaistus jis yra vartojęs anksčiau, be to, anksčiau yra teistas už psichotropinių tablečių laikymą ir gabenimą (t. 1, b. l. 141–142).

39. Ginčydamas šiuos 2020 m. spalio 2 d įtariamojo apklausos metu duotus parodymus, kaltinamasis A. G. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog nelabai gerai moka lietuvių kalbą ir, nors ir perskaitė apklausos protokole užfiksuotus jo parodymus, tačiau ne viską suprato, o vertėjas apklausoje nedalyvavo.

40. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje objektyviai nustatyta, jog 2020 m. rugsėjo 29 d. prekių sulaikymo protokolas surašytas protokolo surašymo metu tiesiogiai dalyvaujant ne tik muitinės pareigūnui, bet ir pačiam A. G., nustatyta, jog prekių sulaikymo protokolas pasirašytas ne tik muitinės pareigūno, bet ir paties A. G., nustatyta ir tai, jog vertėjas protokolo surašymo metu nedalyvavo (t. 1, b. l. 3). Byloje nustatyta, jog nedelsiant po prekių sulaikymo 2020 m. rugsėjo 29 d. A. G. pateiktas paaiškinimas yra surašytas lietuvių kalba, nustatyta, jog paaiškinimą surašė ir jį pasirašė A. G. (t. 1, b. l. 127). Byloje nustatyta, jog paskesni pirminiai procesiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai – 2020 m. rugsėjo 30 d. krata, 2020 m. spalio 2 d. savanoriškas daiktų, dokumentų pateikimas, 2020 m. rugsėjo 30 d. ir 2020 m. spalio 2 d. įtariamojo apklausos – taip pat atlikti procesiniuose veiksmuose tiesiogiai dalyvaujant A. G., kartu nustatyta, jog minėti procesiniai veiksmai taip pat atlikti (išskyrus kratą, kai vertėjas buvo skirtas L. G.) vertėjui juose nedalyvaujant (t. 1, b. l. 63–64, 76–77, 138–139, 14–142). Nustatyta, jog 2020 m. rugsėjo 30 d. ir 2020 m. spalio 2 d. įtariamojo apklausos protokoluose akivaizdžiai užfiksuota, jog įtariamasis A. G. pareiškė, kad lietuvių kalbą moka ir parodymus pageidauja duoti lietuvių kalba. Byloje objektyviai nustatyta ir tai, jog visi paminėtų procesinių ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai yra pasirašyti visų procesiniuose veiksmuose dalyvavusių asmenų, iš jų ir A. G., nustatyta ir tai, jog nė vienas iš procesiniuose veiksmuose dalyvavusių asmenų, iš jų ir A. G., jokių pastabų ar pareiškimų dėl atliktų veiksmų nepareiškė ir nepateikė.

41. Taigi, remiantis išdėstytais baudžiamosios bylos duomenimis, akivaizdu, jog tiek pirminiai veiksmai – prekių sulaikymas, paaiškinimo surašymas, tiek paskesni procesiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai – krata, savanoriškas daiktų, dokumentų pateikimas, įtariamojo apklausos, taigi nevienkartiniai veiksmai atlikti visais atvejais juose tiesiogiai dalyvaujant pačiam A. G., ir, atkreiptinas dėmesys, kad atlikti A. G. bendraujant lietuvių kalba. Akivaizdu ir tai, kad jokių pastabų ar pareiškimų dėl netinkamo veiksmų atlikimo ar kalbos nemokėjimo A. G. nė vienu atveju neišreiškė.

42. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog 2020 m. rugsėjo 29 d. muitinį A. G. patikrinimą atlikęs, 2020 m. rugsėjo 29 d. prekių sulaikymo protokolą surašęs ir A. G. rašytinį paaiškinimą paėmęs muitinės pareigūnas liudytojas V. A. teisminio nagrinėjimo metu vienareikšmiškai nurodė, jog su A. G. jis bendravo lietuvių kalba ir jokių abejonių, kad asmuo nesuprastų lietuvių kalbos, jam nekilo. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta ir tai, jog 2020 m. rugsėjo 30 d. kratą atlikę ir joje dalyvavę pareigūnai – V. Z., L. G., M. S. ir D. Z., taigi net keturi asmenys, iš jų ir vertėja, visi be išimties ir analogiškai vieni kitiems teisminio nagrinėjimo metu apklausti kaip liudytojai nurodė, jog, paskelbus dokumentus dėl kratos atlikimo ir pasiteiravus, ar asmenys moka lietuvių kalbą, A. G. nurodė ir patvirtino, jog lietuvių kalbą jis supranta ir vertėjas jam nereikalingas. Nustatyta, jog visi kratoje dalyvavę pareigūnai teisminio nagrinėjimo metu taip pat vienareikšmiškai nurodė, jog kratos atlikimo metu A. G. bendravo lietuvių kalba ir abejonių, jog A. G. nesuprastų lietuvių kalbos ar atliekamo veiksmo esmės, nė vienam iš jų nekilo.

43. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog liudytojai policijos pareigūnai L. G. ir M. S. tiesiogiai su A. G. bendravo ir nedelsiant po kratos atlikimo, tarnybiniu policijos automobiliu vežant A. G. į medicinos įstaigą toksinių-narkotinių medžiagų organizme tyrimui atlikti, ir paskesnio procesinio veiksmo – savanoriško daiktų pateikimo – metu bei po šio veiksmo 2020 m. spalio 2 d. tarnybiniu policijos automobiliu A. G., jo paties prašymu, vežant į policijos komisariatą. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog ir šiais atvejais nė vienam iš liudytojų pareigūnų, tiesiogiai ir ne tik procesinių veiksmų atlikimo metu, taigi pakankamą laiko tarpą, bendraujant su A. G., abejonių dėl A. G. gebėjimo suprasti ir kalbėti lietuvių kalba nekilo.

44. Galiausiai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog ikiteisminį tyrimą ir, akcentuotina, įtariamojo apklausas atlikusi tyrėja liudytoja V. Z. teisminio nagrinėjimo metu taipogi vienareikšmiškai nurodė, jog tiek 2020 m. rugsėjo 30 d., tiek 2020 m. spalio 2 d. apklausų metu A. G. bendravo ir parodymus davė lietuvių kalba ir abejonių dėl A. G. lietuvių kalbos žinių, A. G. gebėjimo suprasti ir kalbėti lietuvių kalba jai visiškai nekilo.

45. Analizuojant visa tai, kas išdėstyta, akivaizdu, jog visi be išimties, pažymėtina, net penki ikiteisminio tyrimo metu tiesiogiai su A. G. bendravę pareigūnai teisminio nagrinėjimo metu kategoriškai nurodė, jog abejonių dėl to, kad A. G. nesuprastų, nemokėtų lietuvių kalbos, jiems nekilo.

46. Taigi išdėstytų nustatytų bylos aplinkybių visuma objektyviai suponuoja logišką ir pagrįstą nagrinėjamoje byloje išvadą, jog A. G. lietuvių kalbą moka ir supranta.

47. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog, be kitų procesinių sprendimų, A. G. yra priimtas ir paskelbtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendis, taip pat yra priimtos ir paskelbtos 2016 m. vasario 11 d. ir 2019 m. vasario 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartys (t. 2 b. l. 22-26). Iš minėtų kaltinamajam priimtų procesinių dokumentų akivaizdu, jog ankstesni baudžiamieji procesai visais atvejais vyko ir visi procesiniai dokumentai, iš jų ir apkaltinamasis nuosprendis, priimti procesuose vertėjui nedalyvaujant. Taigi šios aplinkybės taipogi objektyviai pagrindžia, jog A. G. lietuvių kalbą moka ir ją supranta. Be kita ko, paminėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu A. G. apklausas atlikusi liudytoja tyrėja V. Z. nurodė, jog prieš atlikdama pirmines apklausas, net A. G. nurodžius, kad lietuvių kalbą jis moka, ji pati pagal ankstesnius A. G. priimtus nuosprendžius patikrino ir įsitikino, jog visi ankstesni A. G. baudžiamieji procesai vyko vertėjui nedalyvaujant.

48. Esant tokioms nagrinėjamos bylos aplinkybėms pažymėtina, jog, remiantis baudžiamosios bylos medžiaga, objektyviai nustatyta – 2020 m. spalio 2 d. įtariamojo apklausa, kaip, be kita ko, ir 2020 m. rugsėjo 30 d. apklausa, atliktos įtariamajam pasirašytinai išaiškinus teisę turėti gynėją, išsiaiškinus, ar asmuo moka lietuvių kalbą, tai yra kalbą, kuria vyksta procesas (t. 1, b. l. 134, 140, 138–139, 141–142). Taigi konstatuotina, jog 2020 m. spalio 2 d. kaltinamojo A. G. apklausa, kaip ir 2020 m. rugsėjo 30 d. apklausa, ikiteisminio tyrimo metu atliktos tinkamai laikantis baudžiamojo proceso įstatymo normų reikalavimų ir tinkamai užtikrinant A. G. kaip asmens, kuriam pareikšti įtariamai, teises.

49. Taigi konstatuoti 2020 m. spalio 2 d. byloje atlikto procesinio veiksmo neteisėtumą, jo neleistinumą ir nesivadovauti 2020 m. spalio 2 d. procesinio veiksmo metu nustatytomis aplinkybėmis, teisinio pagrindo nagrinėjamu atveju nėra.

50. Gynyba, akcentuodama ikiteisminio tyrimo netinkamumą ir neteisėtumą procesinius veiksmus atlikus nedalyvaujant vertėjui, nurodo, jog tiek 2020 m. rugsėjo 29 d. A. G. paaiškinimas, tiek A. G. apklausos protokoluose A. G. padaryti įrašai yra su gramatinėmis klaidomis, ir ši aplinkybė, gynybos vertinimu, objektyviai įrodo, jog A. G. gerai lietuvių kalbos nemoka.

51. Byloje, iš tiesų, nustatyta, jog 2020 m. rugsėjo 29 d. A. G. paaiškinimas, procesiniuose dokumentuose – 2020 m. rugsėjo 30 d., 2020 spalio 2 d. apklausos protokoluose – A. G. parašyti prierašai (jog protokolą perskaitė, iš jo žodžių surašyta teisingai, papildymų neturi) yra su akivaizdžiomis gramatinėmis klaidomis. Tačiau šios aplinkybės nustatytų ir išdėstytų faktinių bylos aplinkybių visumos kontekste, priešingai nei teigia gynyba, savaime nepaneigia asmens gebėjimo suprasti ir mokėti lietuvių kalbą ir procesinių veiksmų niekiniais nedaro.

52. Nagrinėjamų bylos aplinkybių kontekste svari ir kita nagrinėjamu aspektu reikšminga aplinkybė.

53. Kaip byloje nustatyta, iki 2020 m. lapkričio 25 d. įtariamojo apklausos, kai A. G. nurodė nemokantis lietuvių kalbos, baudžiamojoje byloje buvo atlikti nevienkartiniai procesiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai – prekių sulaikymas, paaiškinimo paėmimas, krata, savanoriškas daiktų pateikimas, dvi įtariamojo apklausos, kuriuose A. G. pats tiesiogiai dalyvavo ir pats tiesiogiai nurodė aplinkybes. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad A. G. ginčija ir neigia tik vieno procesinio veiksmo – 2020 m. spalio 2 d. apklausos – metu duotus parodymus, kai A. G. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nurodė reikšmingas bylos aplinkybes.

54. Pažymėtina, jog kaltinamasis neabejotinai turi teisę pasirinkti poziciją ginantis nuo jam pareikštų kaltinimų, tačiau nustatyta aplinkybė pagrįstai suponuoja tokią kaltinamojo A. G. poziciją vertinti tik kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, šiuo aspektu akcentuotina ir tai, jog būtent 2020 m. spalio 2 d. apklausos metu A. G. nurodė nagrinėjamos bylos kontekste reikšmingas, tik jam vienam žinomas ir, svarbiausia, bylos duomenų visumą atitinkančias aplinkybes – kaltinamasis nurodė, jog vaistus su psichotropinėmis medžiagomis paėmė iš svetainėje esančios indaujos stalčiaus, kur namuose buvo laikomi vaistai, jog pasiėmė 72 tabletes, kiekį apskaičiavęs trijų mėnesių darbo laikotarpiui, jog vaistų su psichotropinėmis medžiagomis neslėpė tikslingai, tikėdamasis, jog šių vaistų, padėtų kartu su kitais vaistais, muitinio patikrinimo metu pareigūnai nepastebės, žinojo, jog vaistai „Relanium“, „Halcion“ ir „Clonazepam“ yra psichotropinių medžiagų turintys preparatai. Ši aplinkybė pagrįstai suponuoja išvadą, jog A. G. 2020 m. spalio 2 d. apklausos metu nurodė tikrąsias aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

55. Ginčydamas 2020 spalio 2 d. įtariamojo apklausos protokole užfiksuotus parodymus, kaltinamasis A. G. nurodė, jog aplinkybes, kurios užfiksuotos apklausos protokole, nurodė ir apklausos protokole užrašė pati tyrėja, tyrėjos klausimai buvo menami, o jis atsakė taip, kaip klausimus uždavė tyrėja. Gynyba, ginčydama 2020 m. spalio 2 d. apklausos ir apklausos protokolo teisėtumą, nurodė, jog 2020 m. spalio 2 d. apklausos protokolas akivaizdžiai surašytas profesionalaus teisininko, sąvokų, kurios yra nurodytos apklausos protokole, asmuo, nesusidūręs su teise, paprastai nevartoja.

56. Tokie kaltinamojo ir gynybos argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

57. Šiame kontekste pažymėtina, jog liudytoja tyrėja V. Z. teisminio nagrinėjimo metu logiškai ir motyvuotai paaiškino, jog, atlikdama 2020 m. spalio 2 d. A. G. apklausą, aiškindamasi ir tikslindama nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, ji neabejotinai uždavė A. G. klausimus, tačiau kategoriškai atmetė, jog 2020 m. spalio 2 d. A. G. būtų paveiktas duoti parodymus. Liudytoja kategoriškai nurodė, jog apklausos protokole buvo užfiksuotos tik tos aplinkybės ir tokia apimtimi, kaip jas įvardijo pats A. G.. Aplinkybė, jog apklausos protokole asmens parodymai yra užfiksuoti aiškia, rišlia, suprantama ir teisiškai taisyklinga kalba, parodymų teisingumo savaime neeliminuoja.

58. Gynyba, ginčydama 2020 m. spalio 2 d. apklausos protokole užfiksuotus parodymus, nurodė, jog 2020 spalio 2 d. apklausa atlikta iš karto po to, kai buvo atliktas savanoriškas daiktų pateikimas, patiems pareigūnams tarnybiniu policijos automobiliu A. G. nuvežus į policijos komisariatą, ir tai, gynybos teigimu, pagrindžia ikiteisminio tyrimo pareigūnų suinteresuotumą.

59. Šie gynybos argumentai atmestini remiantis tyrėjos V. Z. paaiškinimais, jog tyrėjo darbo praktikoje nėra išimtis, asmeniui pareiškus norą būti apklaustam, jį apklausti nedelsiant, jei pagal užimtumą tai įmanoma padaryti.

60. Netikėti ar abejoti ikiteisminį tyrimą byloje atlikusios tyrėjos V. Z. išdėstytais paaiškinimais teismas pagrindo neturi. Jokių aplinkybių, pagrindžiančių tyrėją buvus suinteresuota paveikti A. G. duoti atitinkamus parodymus byloje ar suinteresuota nagrinėjamos baudžiamosios bylos baigtimi, byloje nėra.

61. Ginčydamas 2020 spalio 2 d. įtariamojo apklausos protokole užfiksuotus parodymus, kaltinamasis A. G. teisminio nagrinėjimo metu galiausiai nurodė, jog pirminius byloje duotus parodymus jo paprašė pakeisti policijos pareigūnai – M. S. ir L. G., antrą kartą, tai yra 2020 m. spalio 2 d., atvykę į jo namus, kai jis minėtiems policijos pareigūnams savanoriškai perdavė kompiuterį ir mobiliojo ryšio telefoną.

62. Byloje objektyviai nustatyta, jog iš tiesų 2020 m. spalio 2 d. A. G. gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), – buvo atliktas savanoriškas daiktų perdavimas–priėmimas. Byloje objektyviai nustatyta, jog minėtą procesinį veiksmą, paimant A. G. savanoriškai perduotus daiktus, atliko Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus vyr. tyrėjai M. S. ir L. G.. Byloje nustatyta ir tai, jog liudytojai M. S. ir L. G. teisminio nagrinėjimo metu kategoriškai paneigė prašę kaltinamojo A. G. pakeisti pirminius parodymus. Pažymėtina, jog netikėti šiais liudytojų M. S. ir L. G. parodymais teismas taip pat neturi jokio pagrįsto pagrindo. Jokių aplinkybių, pagrindžiančių tai, kad pareigūnai buvo suinteresuoti paveikti A. G., kad pakeistų pirminius parodymus, byloje nenustatyta. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog pareigūnai tik atliko aukštesniųjų pareigūnų jiems pavestą užduotį policijos įstaigos atliekamame ikiteisminiame tyrime atlikti konkretų veiksmą – savanorišką daiktų paėmimą. Taigi visiškai nelogiška, jog atlikdami įprastą jiems pavestą užduotį pareigūnai kaip nors darytų įtariamam asmeniui įtaką pakeisti parodymus. Maža to, nagrinėjamu aspektu atkreiptinas dėmesys, jog pareigūnai M. S. ir L. G. net nežinojo A. G. pirminių parodymų esmės ir turinio. Taigi kaltinamojo A. G. išdėstyti argumentai atmestini kaip mažų mažiausiai nepagrįsti.

63. Taigi, vertinant nustatytų išdėstytų baudžiamosios bylos aplinkybių ir įrodymų visetą, nagrinėjamoje byloje konstatuotina, jog 2020 m. rugsėjo 29 d. tiksliai nenustatytu laiku, būdamas bute, esančiame adresu – (duomenys neskelbtini), iš svetainėje esančios indaujos stalčiaus A. G. paėmė ir tokiu būdu įgijo psichotropines medžiagas ir šias psichotropines medžiagas iš (duomenys neskelbtini) gabeno iki Klaipėdos teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) uosto posto Centrinio Klaipėdos terminalo, adresu (duomenys neskelbtini), kur 2020 m. rugsėjo 29 d. 20.55 val. psichotropines medžiagas rado ir paėmė muitinės pareigūnai.

64. Konstatuotina, jog objektyviosios nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, A. G. veiksmuose nustatyta.

65. Nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, subjektyvusis veikos požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas supranta, kad neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena ar siunčia narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti ir siekia taip daryti. Teismų praktikoje, nustatant asmens suvokimą, kad medžiaga yra narkotinė ar psichotropinė medžiaga, nereikalaujama, jog asmuo žinotų konkrečius teisės aktus, kad ši medžiaga priskiriama narkotinių ar psichotropinių medžiagų kategorijai. Asmuo už disponavimą psichotropine ar narkotine medžiaga atsako, jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo neteisėti veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos, taip pat koks jų kiekis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-201/2013, 2K-72/2007).

66. Kontrabandos subjektyvusis veikos požymis – kaltė – taip pat pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena uždraustus ar ribotos apyvartos daiktus, nepateikdamas jų kontrolei, kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo, ir nori taip veikti.

67. Išdėstyto teisinio reglamentavimo kontekste vertinant kaltinamojo A. G. objektyviai atliktus veiksmus nagrinėjamojoje byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis A. G. ne bendrais bruožais, o neabejotinai aiškiai suvokė ir žinojo, kad medžiagos, kurias jis iš stalčiaus paėmė ir tokiu būdu įgijo ir kartu su savimi iki Klaipėdos teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) uosto posto gabeno, yra psichotropinės medžiagos, neabejotinai suvokė ir žinojo, kad psichotropinės medžiagos, kuriomis jis disponuoja, yra draudžiamos, ir suvokė, kad minėtomis psichotropinėmis medžiagomis jis disponuoja neteisėtai. Todėl pažymėtina, jog A. G. veiksmai tikslingai ir apgalvotai buvo nukreipti į psichotropinių medžiagų įgijimą ir gabenimą. Taigi neginčytina, jog A. G. veikė tiesiogine tyčia.

68. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neabejotinai konstatuotina ir tai, kad kaltinamasis A. G. vienareikšmiškai suprato, kad medžiagos, kurias jis kartu su savimi, vykdamas iš Lietuvos Respublikos į Vokietiją, kelioniniame krepšyje gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, yra psichotropinės medžiagos, suprato ir žinojo, kad šios psichotropinės medžiagos yra draudžiamos, suprato ir žinojo, kad psichotropinių medžiagų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną yra nelegalus ir draudžiamas ir kad leidimo psichotropines medžiagas gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną jis neturi. Šių aplinkybių visuma pagrįstai suponuoja, jog ir šiuo atveju A. G. veikė tiesiogine tyčia, t. y. A. G. neabejotinai suvokė, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena uždraustas psichotropines medžiagas ir norėjo taip veikti, A. G. veiksmai ir šiuo atveju tikslingai buvo nukreipti į psichotropinių medžiagų gabenimą iš Lietuvos į Vokietiją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

69. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog A. G. anksčiau yra ne kartą teistas ir teistas, atkreiptinas dėmesys, už analogiškas nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog 2000 m. A. G. buvo nustatyta diagnozė „Priklausomybės nuo kelių narkotikų bei kitų psichoaktyvių medžiagų sindromo”. Nustatyta ir tai, jog A. G. reguliariai buvo skiriamas gydymas pagal metadono programą ir gydant nuo opioidinės priklausomybės A. G. periodiškai buvo išrašomi vaistai „Diazepam“, „Clonazepam“. Šių aplinkybių visuma logiškai suponuoja išvadą, jog A. G. vienareikšmiškai ir neabejotinai žinojo psichotropinį vaistinių preparatų „Relanium“, „Halcion“ ir „Clonazepam“ poveikį, žinojo šių vaistinių preparatų draudžiamumą, tai yra, kad šių vaistinių preparatų disponavimui reikalingas leidimas – gydytojo receptas ar pažyma. Tokiu būdu nustatytos aplinkybės nagrinėjamoje byloje logiškai pagrindžia ir išvadą, jog kaltinamasis neabejotinai suprato ir žinojo, jog disponuoja neteisėtai būtent psichotropinėmis medžiagomis ir tikslingai norėjo taip veikti.

70. Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, laikytina, jog kaltinamojo A. G. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta visiškai.

71. Kaltinamojo A. G. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį.

72. Nagrinėjamoje byloje vertinant liudytojos L. G. parodymus, pažymėtina, jog L. G. yra A. G. mama. Logiška, jog, būdama kaltinamojo mama, L. G. gali būti subjektyvi. Todėl liudytojos L. G. parodymų teismas nevertina ir jais nesiremia.

V. Bausmė ir jos skyrimo motyvai

73. Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatomis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, svarbu tinkamai įvertinti tiek Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).

74. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi vykdyti realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumą. Tai reiškia, kad teisingumas turi būti vykdomas kiekvienoje konkrečioje byloje pagal joje konkrečiai nustatytas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Taigi kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.

75. Kaltinamojo A. G. padarytos nusikalstamos veikos yra pavojingos, priešingos teisei ir Lietuvos baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinio pobūdžio nusikaltimai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsniu, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, traktuotina kaip nesunkus nusikaltimas, tačiau kaltinamojo padaryta nusikalstama veika – psichotropinių medžiagų kontrabanda, numatyta Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalyje, yra sunkus nusikaltimas.

76. Kaltinamasis anksčiau yra 5 kartus teistas ir iš esmės visais atvejais teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Kaltinamojo kaip probuojamojo priežiūra prieš terminą nutraukta tik 2019 m. vasario 13 d.

77. Kaltinamasis kaltu padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas neprisipažino. Taigi kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kartu pažymėtina, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra ir kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

78. Kaltinamasis dirba, taigi turi legalų ir nuolatinį pragyvenimo šaltinį, nors A. G. ir nustatytas 35 procentų darbingumo lygis. Kaltinamasis yra vedęs. Nors, kaip nustatyta, kaltinamojo šeima gyvena (duomenys neskelbtini) – užsienio valstybėje, tačiau ši aplinkybė objektyviai suponuoja, jog kaltinamąjį su aplinka sieja glaudūs šeiminiai ryšiai. Byloje nustatyta, jog glaudūs šeiminiai ryšiai kaltinamąjį sieja ir su Lietuvoje gyvenančiais artimaisiais – tėvais, močiute. Kaltinamasis po darbo užsienyje, grįždamas pas šeimą (duomenys neskelbtini), kiekvieną kartą aplanko ir tėvus.

80. Išdėstytos aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja teigiamai.

81. Pagal formuojamą Lietuvos kasacinio teismo praktiką bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismų praktikoje laikomasi ir nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1, 2 dalyse įstatymo leidėjo įtvirtintoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).

82. Kaip minėta, kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinio pobūdžio nusikaltimai, iš kurių vienas nusikaltimas priskirtinas sunkių nusikaltimų kategorijai. Tačiau nagrinėjamoje byloje manytina, kad tyčinis nusikaltimų pobūdis ir vienos iš nusikalstamų veikų sunkumo laipsnis, nors ir turintys svarią reikšmę, negali iš esmės lemti A. G. skirtinų bausmių, jos rūšių ir dydžių.

83. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalyje, padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų.

84. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, jog kaltinamojo padaryto nusikaltimo – psichotropinių medžiagų gabenimo, neturint leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – pavojingumas, palyginus su rūšiniu narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų kontrabandos pavojingumu, atsižvelgiant į kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdį, turint omeny, jog psichotropinės medžiagos buvo sudedamoji vaistinių preparatų, kurie iš esmės nėra draudžiami gydymo tikslais, dalis, be to, buvo skirtos ne platinimui, o savo vartojimui, yra mažesnis. Visos A. G. su savimi gabentos psichotropinės medžiagos paimtos. Nagrinėjamoje byloje pažymėtina ir tai, jog, kaip akivaizdu, kaltinamojo veiksmai, įgyjant ir gabenant psichotropines medžiagas, iš esmės buvo nulemti ne piktybiško požiūrio į įstatymo saugomas vertybes, o norint išspręsti kylančius sveikatos sunkumus dirbant užsienyje.

85. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, laikytina, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės šiuo atveju nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei A. G. paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Manytina, kad paskyrus ir sankcijoje už nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalyje, padarymą numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumą, visi Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tikslai nebūtų pasiekti, būtų pasiektas iš esmės tik vienas tikslas – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, ir nagrinėjamu atveju šio tikslo pasiekimas nebūtų adekvatus norimam pasiekti teisingumui byloje.

86. Vertinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas A. G. už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). Manytina, jog tokiu atveju A. G. kaip asmenybės prigimtiniai, socialiniai ryšiai, aplinka ir interesai būtų tik netikslingai apriboti. Todėl nagrinėjamoje byloje A. G. taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir kaltinamajam skirtina švelnesnė nei sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalyje, numatyta laisvės atėmimo bausmė. Laikytina, kad baudos kaip bausmės paskyrimas, esant nagrinėjamos bylos aplinkybėms, įvertinus kaltinamojo asmenybę, objektyviai atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006 ir kt.). Į išdėstytas aplinkybes atsižvelgtina ir nustatant minimalų baudos dydį, kurį už sunkių nusikaltimų padarymą numato įstatymo leidėjas. Manytina, jog nagrinėjamoje byloje ir minimalaus dydžio baudos kaip bausmės paskyrimas už sunkų nusikaltimą tinkamai užtikrins bausmės tikslų ir teisingumo įgyvendinimą. Taigi baudos dydis už nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalyje, padarymą A. G. nustatytinas 150 MGL (MGL dydis – 50,00 Eur).

87. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, už veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą, atsižvelgiant ir į padarytos veikos sunkumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltinamajam taip pat skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kurios dydis taip pat nustatytinas minimalus, kurį už nesunkaus nusikaltimo padarymą numato įstatymo leidėjas. Nagrinėjamoje baudžiamojoje pažymėtina, jog skirti minimalaus dydžio baudas pasiūlė ir valstybinį kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė, ir pagrindo nesutikti su prokurorės pasiūlytomis bausmėmis ir jų dydžiais teismas neturi pagrindo.

88. Nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, be to, labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir kategorijoms, todėl bendrinant už minėtas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, taikytinas bausmių apėmimo principas (Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas, 2 punktas).

89. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje įstatymo leidėjas įtvirtina, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į Teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Siekiant užtikrinti efektyvų nuosprendžio ir juo paskirtos bausmės – baudos – įvykdymą, A. G. nustatytinas ilgesnis nei dviejų mėnesių baudos sumokėjimo terminas, nustatytinas dvylikos mėnesių terminas baudai sumokėti.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

90. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalimi, kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

91. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – diazepamo („Relanium“) tabletės – 36 vnt.; triazolamo („Halcion“) tabletės – 14 vnt.; klonazepamo („Clonazepam“) tabletės – 10 vnt. ir pakuotės, 2020-11-23 perduotos saugoti MD prie LR FM Sulaikytų prekių administravimo skyriui, (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (t. 1, b. l. 60).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. G. (A. G.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalyje, 259 straipsnio 1dalyje, ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, – 150 MGL dydžio, tai yra 7 500 Eur, bauda;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį – 50 MGL dydžio, tai yra 2 500 Eur, bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalį paskirta bausme apimant švelnesnę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę už padarytas nusikalstamas veikas A. G. paskirti – 150 MGL dydžio, tai yra 7 500 Eur, baudą.

Nustatyti, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir turi būti teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalimi, kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – diazepamo („Relanium“) tabletes – 36 vnt.; triazolamo („Halcion“) tabletes – 14 vnt.; klonazepamo („Clonazepam“) tabletes – 10 vnt. ir pakuotes, saugomas MD prie LR FM Sulaikytų prekių administravimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Edita Lapinskienė