- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-24
- Bylos Nr.
- 2A-1500-527/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-11073-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- N. Č., V. G.
procesinių sprendimų kategorijos: 35.3.6; 77.2; 78.2.2; 121.15; 121.21.
2011 m. lapkričio 24 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Egidijaus Tamašausko, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-84-375/2011 pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovėms N. Č. ir V. G. dėl išlaikymo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu (b. l. 52-53) prašė priteisti jai iš atsakovės V. G. išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį iki gyvos galvos, o iš atsakovės N. Č. - po 200 Lt kas mėnesį iki gyvos galvos, šias sumas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė nurodė, kad dukros jai neteikia išlaikymo ir ja visiškai nesirūpina. Ieškovė yra neįgali, jai nustatytas 40 proc. darbingumas, jos mėnesinės pajamos per mėnesį yra 431,91 Lt invalidumo pensija, todėl jai reikalingas išlaikymas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011-04-12 sprendimu (b. l. 119-122) ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu (b. l. 123-124) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-04-12 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškinį tenkinti.
Ieškovė nurodo, kad nepaisant to, kad jai nustatytas 40 proc. darbingumas, iš tiesų, ji yra nedarbinga, nes dėl stuburo, klubų ir sąnarių ligų ji nepajėgi dirbti. Teismo išvada, kad be oficialių pajamų ieškovė turi dar ir neoficialių pajamų, nepagrįsta jokiais įrodymais. Teismo išvada, kad automobilis, kabelinė televizija, mobilusis telefonas, nėra pirmo būtinumo poreikiai, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Abi atsakovės dirba, gauna nemažą atlyginimą, todėl turi galimybę bent šiek tiek prisidėti prie ieškovės išlaikymo.
Atsiliepimas
Atsakovės atsiliepimais į apeliacinį skundą (b. l. ) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-04-12 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovės nurodo, kad ieškovė visada vengė darbo, todėl, būdama 57 m., ji turi tik 12 m. darbo stažą, ji tik nurodinėja, kad atsakovės per mažai dirba ir neskiria jai lėšų. Apeliantė, gaudama tik 431,91 Lt mėnesines pajamas, gyvena ne pagal turimas pajamas: gyvena dviejų kambarių bute, naudojasi kabeline televizija, keliais mobiliais telefonais, automobiliu ir nenori tokio gyvenimo būdo atsisakyti ir gyventi kukliau, nei įprastai. Atsakovės V. G. teigimu, gimus dukrai, ji dirba tik 1 ar 2 dienas per savaitę, gauną bedarbio pašalpą. Atėjus ekonominei krizei, tapo sunku rasti darbą, pačios atsakovės sutuoktinis taip pat neskiria šeimai lėšų, nes yra bedarbis. Atsakovės pajamos dar sumažės, nes jai nebebus skiriama bedarbio pašalpa. Atsakovės šeimos pajamos yra panašaus dydžio kaip ir socialiai remtinų šeimų, todėl atsakovei yra amoralu reikalauti išlaikymo. Atsakovės N. Č. teigimu, jos sūnui Lukui yra diagnozuotas kraujo krešėjimo rodiklių sutrikimas, kas reikalauja specialios vaiko priežiūros, ir tuo pačiu papildomų pastovių nemažų išlaidų gydymui. Atsakovė augina ir dar vieną vaiką, kuriam taip pat reikalingas išlaikymas. Atsakovės ir jos sutuoktinio pajamos nėra didelės, vienam šeimos nariui siekia apie 500 Lt, todėl atsakovė būtų nepajėgi skirti ieškovei 200 Lt. Atsakovės sutuoktinio sumažėjusios pajamos nesiekia 1.000 Lt. Kita vertus, ieškovei dėl sveikatos būklės skiriama kompensacija už komunalines paslaugas, lengvatos naudojantis visuomeniniu transportu. Patenkinus ieškinį, ieškovės kaip išlaikytinės padėtis taptų geresnė už atsakovės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Nustatyta, jog atsakovės yra ieškovės dukros (b. l. 6, 7). 57 m. ieškovė yra iš dalies (40 procentų) darbinga (b. l. 9); ji gauna 431,91 Lt dydžio valstybinę socialinę draudimo invalidumo/netekto darbingumo pensiją per mėnesį (b. l. 12, 67); turi 2 kambarių butą Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 25-26 (b. l. 13, 68) bei automobilį (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) (b. l. 76). Atsakovė V. G. šiuo metu gyvena Airijoje, nuomojasi butą, 2009-12-17 ji susilaukė dukters (b. l. 24, 25-29, 34-36); jos darbo užmokestis – 103,69 eurai per savaitę (b. l.30). Atsakovė N. Č. turi 2 nepilnamečius sūnus (gim. 2002-08-14 ir 1999-07-14 (b. l. 81, 82), kurių vienas serga kraujo krešėjimo rodiklių sutrikimu (b. l. 83); ji dirba VĮ „Pieno tyrimai“ (b. l. 63), uždirba apie 1.300 Lt per mėnesį (b. l. 64); jai ir jos sutuoktiniui V. Č. priklauso nuosavybės teise 400/1520 žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 18 (b. l. 71); jos vardu yra registruotas automobilis (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) (b. l. 76).
Apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neva pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, sprendimo nepagrindė byloje esančiais įrodymais ar padarė išvadas, prieštaraujančias byloje esantiems įrodymams, kolegijos nuomone, yra niekuo nepagrįsti ir deklaratyvūs. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tėvų teisę į išlaikymą CK 3.205 str. 1 d. sieja su dviem sąlygomis: 1) tėvai yra nedarbingi, 2) jiems reikalinga parama. Teismas padarė išvadą, kad neegzistuoja nei viena iš šių sąlygų ir šią išvadą pagrindė byloje esančiais rašytiniais įrodymais, taip pat pagrįstai konstatavo, kad ir pačių atsakovių materialinė padėtis nėra tokia gera, kad teikiant išlaikymą ieškovei, nebūtų pažeidžiami jų mažamečių vaikų interesai. Apeliantė nekonkretizuoja, kuo pasireiškė CPK 185 str. nustatytų įrodymo vertinimo taisyklių pažeidimas, kita vertus, pati prie apeliacinio skundo jokių įrodymų, pagrindžiančių teismo sprendimo nepagrįstumą, nepateikia (b. l. 123-124). CPK 178 str. nustatyta, kad abi šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 182 str. 4 p. nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, preziumuojamų pagal įstatymus ir nepaneigtų bendra tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sistemiškai aiškinant CK 3.72 str. 2 dalį, CK trečiosios knygos XII skyriaus antrąjį skirsnį „Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigos“, Valstybinio socialinio draudimo įstatymą ir Invalidų socialinės integracijos įstatymą, galima padaryti išvadą, kad asmens nedarbingumas dėl amžiaus (pensinio amžiaus) arba neįgalumo preziumuoja išlaikymo būtinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2005). Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė nėra nedarbinga nei dėl savo amžiaus (jai tik 57 m.), nei dėl neįgalumo, nes ieškovės darbingumo lygis vertinamas 40 proc. (b. l. 8), kas suponuoja išvadą, kad ieškovė pajėgi dirbti lengvus darbus, ką pati pripažino, tačiau, jos teigimu, tokio darbo ji nerandanti, nors į bylą jokių įrodymų, kad darbo bent būtų mėginusi ieškoti, nepateikusi. Kita vertus, ieškovė turėjo įrodyti ir kitą būtiną sąlygą – kad jai parama reikalinga. Kolegija, visiškai pritardama pirmosios instancijos teismo išvadai, sprendžia, jog šios būtinos sąlygos ieškovė taip pat neįrodė. Pažymėtina, jog net ir būdami nedarbingi tėvai neturi teisės į išlaikymą, jeigu jie turi pakankamai lėšų pragyvenimui (gaunantys pakankamą pensiją, turintys santaupų, kitokio turto ir pan.). Nors ieškovės gaunama netekto darbingumo pensija yra iš tiesų maža – tik 431,91 Lt per mėnesį (nes ieškovės darbo stažas, kurio pagrindu jai ši pensija buvo apskaičiuota, tik iki 1994-01-01 (b. l. 45)), ir ši išmoka, pasak ieškovės, yra vienintelis jos pragyvenimo šaltinis, tačiau ieškovė, viena gyvendama 50,53 kv. m ploto 2 kambarių bute (b. l. 13), asmeninės nuosavybės teise valdydama automobilį (kurio pirmos registracijos data 2000-02-23), vienu metu naudodamasi net 2 mobiliojo ryšio bendrovių teikiamomis paslaugomos (b. l. 54, 55), jau po ieškinio pareiškimo teisme leisdama sau įsigyti 559 Lt vertės telefono aparatą už 159 Lt (kai tuo tarpu visiems žinoma aplinkybė, jog telefono aparatus galima įsigyti ir už 1 Lt), kolegijos nuomone, gyvena ne pagal savo gaunamas pajamas, nes ieškovės būtiniausiems poreikiams patenkinti nėra būtinas nei dviejų kambarių butas (kurį galima pakeisti į mažesnį), nei 2 mobiliojo ryšio bendrovių teikiamos paslaugos vienu metu. Be to, ieškovė savo teiginių, kad ji pragyvenimui yra priversta skolintis, nepagrindė jokiais įrodymais. Bylos medžiaga nepatvirtina, kad ieškovė būtų įsiskolinusi už butui teikiamas komunalines paslaugas. Kolegija visiškai pritaria apylinkės teismo išvadai, jog, nežiūrint į oficialiai įvardintas pajamas, ieškovė turi pajamų ar turto, suteikiančių jai galimybę tenkinti ne tik pirmo būtinumo poreikius, bet skirti pinigines lėšas ne pirmo būtinumo paslaugoms ar poreikiams, tuo labiau, kad ieškovei dėl sveikatos būklės skiriama kompensacija už komunalines paslaugas ir lengvatos naudojantis visuomeniniu transportu, todėl, kolegijos nuomone, šiuo metu ieškovė neturi teisės prašyti išlaikymo. Be to, kolegija sutinka su atsakovių argumentais, jog pačių atsakovių turtinė padėtis nėra tokia gera, kad jos galėtų teikti išlaikymą ieškovei, nepažeidžiant savo mažamečių vaikų interesų. Atsakovė V. G., nors ir gyvena Airijoje, kas, pasak ieškovės, rodo jos gerą turtinę padėtį, jos darbo užmokestis – 103,69 eurai per savaitę (b. l.30), tačiau butą ji nuomoja už 615 EUR per mėnesį, bet taip pat moka ir už komunalines paslaugas, be to, privalo išlaikyti 2009-12-17 gimusią dukterį (b. l. 24, 25-29, 34-36). Atsakovė N. Č., uždirbdama 1.300 Lt per mėnesį (b. l. 63-64), kartu su sutuoktiniu V. Č. turi išlaikyti 2 nepilnamečius sūnus (gim. 2002-08-14 ir 1999-07-14 (b. l. 81, 82), kurių vienas serga kraujo krešėjimo rodiklių sutrikimu (b. l. 83), kas reikalauja specialios vaiko priežiūros ir tuo pačiu papildomų pastovių nemažų išlaidų gydymui.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija visiškai nepagrįstą apeliacinį skundą atmeta, o teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Pagal pateiktus įrodymus atsakovės turėjo po 450 Lt išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. CPK 98 str. 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, bet ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Kadangi atsakovių prašoma priteisti 450 Lt suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalus atlyginimo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydžio, įvertinusi nagrinėjamos bylos apimtį ir sudėtingumą, procesinį dokumentą surašiusio advokato galimas laiko ir darbo sąnaudas, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas priteisti iš ieškovės atsakovėms po 450 Lt nurodytoms išlaidoms atlyginti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovėms V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 450 Lt išlaidų už atsiliepimų į apeliacinį skundą surašymą.