Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) V. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. kovo 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Dainava“ ieškinį atsakovui V. R. dėl skolos ir metinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose 2024 m. lapkričio 25 d. buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Mano Būstas Dainava“ ieškinys tenkintas visiškai, ieškovei iš atsakovo V. R. priteista 626,68 Eur skola, 5 procentų metinės procesinės palūkanos, 86,64 Eur bylinėjimosi išlaidos; valstybės naudai iš atsakovo priteistos 15,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 17 d.

2. 2025 m. kovo 4 d. teisme gautas atsakovo V. R. prašymas dėl informacijos gavimo, termino atnaujinimo ir vykdomojo dokumento atšaukimo, kuriuo atsakovas prašo: 1) suteikti informaciją, kokie teisminiai procesai buvo vykdomi jo atžvilgiu, suteikiant prieigą prie bylos per EPP sistemą; 2) atnaujinti apskundimo, peržiūrėjimo ar kitus terminus, nustatytus sprendimuose ar nutartyse, kurių pagrindu buvo išduotas vykdomasis dokumentas byloje; 3) atšaukti teismo išduotą vykdomąjį dokumentą. Prašyme nurodė, kad gavo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Mokesčių inspekcija) pranešimą apie nesumokėtus mokesčius, tačiau jam nėra žinoma jokia Radviliškio rajono apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla, informacijos neranda ir EPP. Nežinodamas apie bylą negalėjo ginti savo teisių ir teisėtų interesų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkinti atsakovo V. R. prašymai atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti; atšaukti vykdomąjį dokumentą bei suteikti atsakovui priėjimą prie bylos duomenų per EPP sistemą.

Dėl naujų įrodymų

10. Prieš vertinant atskirojo skundo argumentų pagrįstumą, teismas išsprendžia apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimą.

11. Apeliantas (atsakovas) kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymą apie atsakovo nedarbingumą laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 22 d. iki 2025 m. vasario 18 d.

12. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

13. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, yra pagrindas atsakovo naujai pateiktą įrodymą įvertinti kartu su byloje esančiais duomenimis ir dėl jo pasisakyti; taip pat laikytina, jog naujai pateikto įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Dėl nurodytų argumentų atsakovo naujai pateiktas įrodymas priimtinas ir vertintinas kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

14. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Šiaulių apylinkės teismas Radviliškių rūmai 2024 m. lapkričio 25 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo buvo patenkintas ieškovės UAB „Mano Būstas Dainava“ ieškinys ir iš atsakovo V. R. ieškovės naudai priteista 626,68 Eur skola, 5 procentų metinės procesinės palūkanos, 86,64 Eur bylinėjimosi išlaidos; sprendimas už akių įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 17 d.

15. Apeliantas (atsakovas) tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir pateiktame atskirajame skunde laikosi pozicijos, jog jis nebuvo informuotas apie procesą ir objektyviai neturėjo galimybės pareikšti prieštaravimų byloje, t. y. ginti savo teisėtų interesų, kas reiškia, jog įvykęs civilinis procesas nebuvo sąžiningas ir teisingas jo atžvilgiu.

16. Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalies nuostatą sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.

17. Sprendimo už akių priėmimas yra viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, bet ne teisinė sankcija procesinio dokumento nepateikusiai šaliai ir ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018 31 punktą). Visais atvejais turi būti įvertinama, ar šalies, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, neturėjimas galimybės prieštarauti dėl sprendimo už akių priėmimo ir šalies, kurios prašymu priimtas sprendimas už akių, reikalavimų tenkinimas, atlikus tik formalų jos pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019).

18. Sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Šia specialia sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra pasyviajai šaliai suteikiama dar viena galimybė išdėstyti savo argumentus pirmosios instancijos teismui.

19. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

20. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, matyti, kad sprendimas už akių buvo priimtas 2024 m. lapkričio 25 d., kas reiškia, jog naikinamasis 3 mėnesių terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, numatytas CPK 287 straipsnio 1 dalyje, baigėsi 2025 m. vasario 25 d. Atsakovo V. R. prašymas, kuris įvardintas „Dėl informacijos gavimo, termino atnaujinimo ir vykdomojo dokumento atšaukimo“, teismui paduotas 2025 m. kovo 4 d., t. y. praleidus įstatyme imperatyviai nustatytą naikinamąjį terminą. Tad vien jau šiuo pagrindu skundžiama pirmosios instancijos teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartis, kurioje teismas neįvertino aplinkybių dėl CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 mėnesių naikinamojo termino, per kurį atsakovas turėjo galimybę pasinaudoti sprendimo už akių peržiūrėjimo institutu, praleidimo ir nurodė atsakovui, kad pastarasis turėtų teikti teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašymą atnaujinti terminą pareiškimui paduoti, yra nepagrįsta.

21. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK įtvirtintas teisinis reguliavimas taip pat numato galimybę asmeniui byloje, užbaigtoje nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), siekti atnaujinti procesą (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Nei CPK 365 straipsnis, nei kitos CPK nuostatos nenumato draudimo paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje, kuri baigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu už akių. Teismų praktikoje akcentuojama, kad proceso atnaujinimas savo esme yra išimtinio pobūdžio įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas, kuris dažniausiai taikomas tada, kai asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018, nutarties 20 punktas).

22. Tad nagrinėjamu atveju, turint omenyje, kad teismo 2024 m. lapkričio 25 d. priimtas sprendimas už akių įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 17 d., atsakovas, manydamas, jog jo teisės bei interesai yra pažeisti tuo pagrindu, kad jis nebuvo informuotas apie jo atžvilgiu pradėtą teisminį procesą, t. y. jam nebuvo tinkamai įteikti teismo procesiniai dokumentai, savo pažeistas teises turi galimybę ginti pasinaudodamas proceso atnaujinimo institutu, reglamentuotu CPK 365 – 374 straipsniuose (pavyzdžiui, prašymą dėl proceso atnaujinimo grįsti teismo padaryta aiškia teisės normos taikymo klaida).

23. Kita vertus, analizuojant atsakovo pirmosios instancijos teismui 2025 m. kovo 4 d. pateiktą prašymo turinį pastebėtina, kad tiek iš pateikto prašymo pavadinimo „Dėl informacijos gavimo, termino atnaujinimo ir vykdomojo dokumento atšaukimo“, tiek iš prašymo turinio bei jo reikalavimo, kuris suformuluotas kaip „atnaujinti apskundimo, peržiūrėjimo ar kitus terminus, nustatytus sprendimuose ar nutartyse, kurių pagrindu buvo išduotas vykdomasis dokumentas e2-15693-1205/2024 2024-12-17“, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog nagrinėjamu atveju kreipdamasis į teismą atsakovas teikė prašymą būtent dėl pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo termino atnaujinimo, remiantis CPK 287 straipsnio 1 dalimi, o ne dėl viso civilinio proceso išnagrinėtoje byloje atnaujinimo, remianti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu, t. y. teigiant, kad civilinę bylą, kurioje buvo priimtas sprendimas už akių, nagrinėjęs teismas padarė aiškią proceso teisės normų taikymo klaidą, kuri, kaip matyti iš apelianto viso šio proceso metu suformuotos pozicijos, pasireiškė tuo, kad teismas nesilaikė įstatyme nustatytos procesinių dokumentų įteikimo atsakovui tvarkos, t. y. pritaikė procesinių dokumentų įteikimo fikciją. Tad, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, gavęs tokį atsakovo (kuris, be kita ko, nėra atstovaujamas profesionalaus teisininko / advokato) prašymą, kurio reikalavimas nėra aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluotas, nustatęs, jog atsakovas praleido įstatyme imperatyviai nustatytą 3 mėnesių naikinamąjį terminą pasinaudoti sprendimo už akių peržiūrėjimo institutu ir esant atsakovo galimai pažeistų teisių gynimo alternatyviai galimybei – pasinaudojant proceso atnaujinimo institutu, turėjo pareigą, vadovaujantis teisingumo, proceso koncentruotumo bei operatyvumo principais, ne formaliai atmesti atsakovo prašymą, tačiau nustatyti atsakovui terminą prašymo trūkumams pašalinti, t. y. įpareigoti atsakovą patikslinti / sukonkretinti prašymo dalyką (reikalavimą), taip pat nurodyti aplinkybes ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus.

24. Apibendrinant nurodytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs aplinkybės, jog CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių naikinamasis terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimui paduoti atsakovo prašymo padavimo teismui momentui buvo praėjęs, netinkamai vertino atsakovo pateikto prašymo turinį, vienareikšmiškai konstatuodamas, jog buvo prašoma būtent atnaujinti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo terminą, tačiau nevertino šio prašymo iš kitos perspektyvos, t. y. kaip prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, todėl nepagrįstai nenustatė atsakovui termino prašymo / pareiškimo trūkumams pašalinti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartis naikintina ir atsakovo V. R. prašymo / pareiškimo nagrinėjimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

25. Vadovaujantis proceso koncentruotumo ir operatyvumo principais, pirmosios instancijos teismas, taikydamas procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą, atsakovui (apeliantui) turėtų pasiūlyti: (i) patikslinti prašymo reikalavimą, t. y. ar reikalavimas yra reiškiamas CPK 287 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. dėl 2024 m. lapkričio 25 d. priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo; ar yra prašoma atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-15693-1205/2024 CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais; (ii) tuo atveju, jei prašymas yra reiškiamas vienų ar keliais CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, turi būti nurodytos aplinkybės ir pridėti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnis) bei įrodymai apie sumokėtą žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 4 dalis).

26. Apeliacinės instancijos teismas tuo pačiu pažymi, kad atsakovas, atskirajame skunde yra nurodęs savo asmens kodą, todėl atsakovui pašalinus skundžiamoje nutartyje nurodytą trūkumą dėl galimybės prijungti jį prie bylos per EPP sistemą, pirmosios instancijos teismas turėtų spręsti klausimą dėl atsakovui prieigos prie bylos medžiagos per EPP sistemą suteikimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Apelianto (atsakovo) V. R. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškių rūmų 2025 m. kovo 6 d. nutartį ir atsakovo V. R. 2025 m. kovo 4 d. prašymą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.