Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, žydas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis, teistas:

1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 154 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda (bauda išieškota);

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (6 veikos), 300 straipsnio 1 dalį (6 veikos), 222 straipsnio 1 dalį 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį 14 MGL (527,24 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. M. veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2020 m. lapkričio 13 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui nurodžius pagaminti netikrus dokumentus – sąskaitas (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu automobiliai TESLA Motors MODEL X (VIN (duomenys neskelbtini)) ir (VIN (duomenys neskelbtini)) būtų išgabenti iš (duomenys neskelbtini), jis (I. M.), vykdydamas šį nurodymą ir žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai šių automobilių neturi ir negali jų parduoti, kompiuterine technika atspausdino dokumentus: netikras sąskaitas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ M. G. (M. G.) už 28 000 Eur pardavė automobilį TESLA Motors MODEL X (VIN. (duomenys neskelbtini)), o S. S. (S. S.) už 28 000 Eur pardavė automobilį TESLA Motors MODEL X (VIN. (duomenys neskelbtini)), bei šiuos dokumentus patvirtino savo parašu, po ko šiuos dokumentus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) N. V., kuri, nesuvokdama, kad pateiktos sąskaitos netikros, patvirtino šių dokumentų tikrumą ir teisingumą.

Šiais savo veiksmais I. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. M. kaltės nepripažino ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) metų užsiima (duomenys neskelbtini). Gal prieš pusę metų buvo atvykęs vienas (duomenys neskelbtini) pilietis ir prašė surasti jam logistikos kompaniją, nes nori užsiimti logistika Lietuvoje. Jis surado šiam asmeniui įmonę, kurią šis nupirko. Po to tas pats asmuo sakė, kad turi kelis automobilius ir turi juos atgabenti į (duomenys neskelbtini), per (duomenys neskelbtini) parduoti ir išvežti. Jis panašiais kroviniais užsiminėjo ir planavo toliau tuo užsiimti. Tas asmuo jam sakė, kad išvažiuoja, atvyks krovinys, reikės sudaryti pirkimą pardavimą, nuvažiuoti į „Regitrą“ ir I. M. tiktų, kad tos mašinos bus nupirktos pastarojo įmonės vardu ir po to bus parduotos. Susitarė dėl to už tam tikrą mokestį, neprisimena, kiek tiksliai jis žadėjo, jokių problemų dėl to nematė. Vienu metu jie susitarė, kad I. M. išrašys sąskaitas faktūras. Sąskaitos faktūros buvo reikalingos tam, kad jas galėtų parodyti muitinėje. Sąskaitos faktūros buvo išrašytos, (duomenys neskelbtini) nepasirašė, jam nei vienos sąskaitos nepaliko. Nuo to momento (duomenys neskelbtini) nematė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirba realiai ir dabar, įmonė užsiima (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Dėl automobilių „Tesla“ bendravo su A. Nurodytas sąskaitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis išrašė ir pasirašė. Neprisimena, ar ant sąskaitų faktūrų uždėjo įmonės anspaudą. A. jam atnešė dokumentus, todėl turėjo duomenis sąskaitų faktūrų surašymui. Teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, perskaityta dalis I. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 56). Perskaičius šiuos parodymus kaltinamasis I. M. parodė, kad teisingai nurodyta. Atlygis jam buvo pažadėtas ne už sąskaitų faktūrų išrašymą, o kai tas mašinas parduos, gaus kažkokį mokestį. Konkrečiai A. žadėjo po 500 Eur už mašiną, kai jas parduos. Vertinant, ar įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo nuosavybėje tuos automobilius, tai neturėjo gauti savo nuosavybėn. Vadovas išrašo sąskaitas faktūras, tai pardavėjas išrašo jas pirkėjui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė nurodytiems asmenims, pardavėjas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nesureikšmino tų sąskaitų faktūrų, pirkėjai jų nepasirašė. Nežino, ar šias sąskaitas faktūras galima priskirti prie rimtų dokumentų. Tose sąskaitose faktūrose nurodytos aplinkybės, duomenys yra teisingi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo parduoti automobilius, kai mašinos bus nupirktos. Gaunasi, kad tas A. jį apgavo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. V. parodė, kad gavo užsakymą iš savo klientų (duomenys neskelbtini). Jie tik atlieka muitinės dokumentų įforminimą kaip sandėlis, krauna ir iškrauna mašinas. Tą dieną gavo užsakymą iš „(duomenys neskelbtini)“, kad atvažiuos jau pakrautas sunkvežimis su dviem „Tesla“ automobiliais. Jų sandėlis turi sutvarkyti visus reikiamus dokumentus, kad praeitų muitinę ir kad važiuotų toliau į (duomenys neskelbtini). Buvo atsiųsti visi dokumentai, atvyko mašina, atėjo vairuotojas, padavė visus dokumentus ir laukė. Jie sukrovė paletes, ji suformino dokumentus, t. y. tiksliau paruošė juos tam, kad vairuotojas galėtų su jais važiuoti į muitinę. Viską jam sudėjo, visų dokumentų kopijas, kelių transporto knygelę, visas sąskaitas faktūras, CMR ir taip toliau. Vėliau jai paskambino iš muitinės ir pasakė, kad dvi jų eksporto deklaracijos su „Tesla“ yra raudoname kanale ir reikalauja pilno patikrinimo tų mašinų. Ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra (duomenys neskelbtini) arba kitaip – (duomenys neskelbtini). Bendravo su „(duomenys neskelbtini)“. Tai yra jų klientas, kuris apmoka už paslaugas. T. B. asmeniškai atsiuntė jiems tą užsakymą, kad atvažiuos iš (duomenys neskelbtini) tokia ir tokia mašina. Parašė numerius ir kad ten jau bus įkrautos dvi „Teslos“ bei dar papildomai reiks įkrauti dvi paletes iš sandėlio. „Raudonas kanalas“ reiškia, kad yra fizinis prekių patikrinimas, kad reikia patikrinti ir kėbulo numerį. I. M. nėra jai girdėtas asmuo. Pagal tą faktūrą, ji buvo tvarkinga, viskas joje buvo surašyta, įmonė buvo, pardavėjas buvo, pirkėjas yra, kėbulo numeris įrašytas. Mašina, jos kaina, parašai – viskas buvo tvarkingai. Tai jai nesukėlė įtarimų, kad kažkas yra negerai. Jeigu nebūtų tos sąskaitos, nieko negalėtų suforminti. Įmonė galėjo būti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Patikrinti jiems pateikiamų dokumentų tikrumą jie galimybės neturi. Be to, buvo klaida, buvo ir vienai, ir kitai mašinai išrašytas tas pats sąskaitos faktūros numeris. Ji pasakė, kad taip yra negerai, nes jis nepravažiuos toliau, (duomenys neskelbtini) sulaikys, nes negali būti tas pats numeris. Tada jai el. paštu buvo persiųsta sąskaita su pataisymais. Buvo visa ta pati informacija, tik pataisyti sąskaitų faktūrų numeriai. Laišką jai persiuntė T. B. Be eksporto deklaracijos negalima išvežti į trečiąją šalį.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. M. parodė, kad (duomenys neskelbtini) muitinėje dirba (duomenys neskelbtini). N. V. pateikė į muitinės deklaraciją apdorojimo sistemą eksporto deklaracijas, kurioms kontrolės ir rizikos įvertinimo sistema pateikė raudonus kanalus, teko patikrinti prekes vizualiai. Buvo nurodymas muitinės kriminalinės tarnybos sutikrinti VIN kodus, nes mašinos yra galimai vogtos. Jie sutikrino VIN kodus, dokumentus. Buvo pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ dvi eksporto deklaracijos. Per sistemą automatiškai nustatė, kad atitinka vogtus automobilius. Kai nustatė, kad yra automobilių duomenų sutapimas, informavo kriminalinės kontrolės ir rizikos valdymo skyrių, jie davė nurodymą iš karto informuoti policiją. Jie informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, paprašė jų visų dokumentų, buvo paskirtas atlikti tik fizinis patikrinimas. Kadangi vienas VIN numeris sutapo su kitomis mašinomis, rizikos valdymo skyrius paprašė papildomų dokumentų. Paprašė techninių pasų ir sąskaitų faktūrų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nelabai galėjo žinoti, ar yra galimai vogti tie automobiliai. Jų sistema yra sujungta su Šengeno, Interpolo visomis sistemomis, tik jie gali patikrinti, ar mašinos yra vogtos. Sąskaitos faktūros reikšmė yra tokia, kad tai yra pirkimo pardavimo dokumentas. Be sąskaitos faktūros iš Lietuvos į užsienį išvežti automobilio negalima.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. A. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Iš elektroninio pašto buvo išsiustas užsakymas. Gerai nepamena, apie ką tas užsakymas buvo, bet krovinys buvo transportuojamas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Nežino, koks krovinys. Kolega V. P. paprašė jo padaryti užsakymą. V. P. yra (duomenys neskelbtini), jis davė nurodymą dėl to užsakymo. Teisingai nurodė ikiteisminio tyrimo metu, kad vykdė V. P. nurodymus. Užsakovo iš (duomenys neskelbtini) nepamena. Jie yra ekspedicijos įmonė, kuri yra tarpininkas tarp vežėjo ir užsakovo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. O. parodė, kad dirbo apie (duomenys neskelbtini) metų su UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirbti nesisekė, todėl nusprendė ją parduoti. Kadangi ta įmonė turėjo tarptautinių pervežimų licenciją, kurią yra sudėtinga gauti, draugai patarė ją parduoti. Internete surado, paskambino vienam, kitam ir ją nupirko. Už 2 500 Eur pardavė įmonę. Tuo metu, kai pardavė įmonę, įmonė veiklos nevykdė ir darbuotojų nebeturėjo. Įmonės pirkėjas, kiek suprato, norėjo užsiimti transportu, nes susidomėjo būtent licencija. Ją yra sudėtinga gauti, o čia buvo 5 mašinoms ta licencija. I. M. jam yra nežinomas asmuo. Įmonė kokio nors turto neturėjo. Asmens, kuriam pardavė įmonę, asmens dokumento nematė ir jo neprašė. Parduodamas įmonę perdavė buhalteriją, pagrindinius dokumentus.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas B. M. parodė, kad prisimena tik, kad vežė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) mašinas, tai buvo „Tesla“ automobiliai. Užsakovo negali pasakyti, nes dirba tik su transportu, o užsakovus gauna per programą. Jis dirba „(duomenys neskelbtini)“, su užsakovais bendrauja 7 žmonės. Įmonėje yra programa, į programą ateina, kad yra toks krovinys. Jis siūlo kainą, už kiek gali pervežti. Įmonės (duomenys neskelbtini) yra A. V., I. V. irgi dirba įmonėje, yra (duomenys neskelbtini). Direktorius galėtų atsakyti daugiau apie tai, kas suformuoja užsakymus, nes jis kūrė programą. Jie yra ekspedicija, tarpininkai. Nežino, ar įmonė gavo atlygį už savo darbą.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. V. parodė, kad yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Žmona I. V. yra logistikos skyriaus (duomenys neskelbtini), atsakinga už to skyriaus darbą. Jie turi du skyrius, vienas (duomenys neskelbtini) ir kitas skirtas (duomenys neskelbtini) rinkai. Su (duomenys neskelbtini) dirba būtent jo žmona. Apie „Tesla“ automobilių gabenimą jis girdėjo, konkrečiai negali nieko pasakyti. Jų įmonės vadybininkai ieško klientų, gauna užsakymą, suveda per programą ir tada transporto vadybininkai veža. Jie yra tarpininkai, ekspeditoriai, savo mašinų jie neturi.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. V. parodė, kad pas juos į pardavimų skyrių per „(duomenys neskelbtini)“ programą kreipėsi asmuo iš (duomenys neskelbtini), paprašė nuvežti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) dvi transporto priemones „Tesla“. Iš pradžių buvo kalbama, kad reikia vežti į (duomenys neskelbtini), tada į (duomenys neskelbtini), vėl į (duomenys neskelbtini), tai keitėsi kelis kartus. Jie sutarė dėl kainos ir jiems davė kontaktinį asmenį (duomenys neskelbtini), jo kontaktinį numerį. Davė pakrovimo adresą ir iškrovimo adresą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tas dvi „Tesla“ jie pasikrovė (duomenys neskelbtini) ir buvo kontaktinio asmens telefonas, vardo neturėjo.(duomenys neskelbtini) išsikrovė krovinį tuo adresu. Tas asmuo iš „(duomenys neskelbtini)“ dingo, kai krovinys buvo pristatytas. Pats kontaktas ištrintas buvo ir jokio susirašinėjimo nebėra. Jie yra ekspedicija, logistikos įmonė. Iš jų užsako užsakovas, jie atitinkamai pasamdo transportą. Šiuo atveju buvo pasamdytas „(duomenys neskelbtini)“. Už šį užsakymą nebuvo atsiskaityta. Praktika taikoma tokia, kad jeigu suma yra labai didelė, jie paprastai prašo avanso arba iki pristatymo atsiskaityti. Jeigu suma yra maža – jie rizikuoja, nes kitaip su ta rinka negalėtų dirbti. Kiek pamena, tas asmuo minėjo, kad bus atsiskaityta vežimo metu. 1000 Eur nėra didelė suma jų įmonei, dėl to niekur nesikreipė dėl to, jog buvo neatsiskaityta.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. P. parodė, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Dėl automobilių „Tesla“ gabenimo iš (duomenys neskelbtini) žino tik tiek, kad reikėjo pervežti krovinį ir jis pervežė. Bendravo su užsakovu, užsakovas buvo „(duomenys neskelbtini)“. Su „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju B. M. jis bendravo, viskas vyko pagal užsakymą.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. B. parodė, kad dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Dėl automobilių „Tesla“ pervežimo į (duomenys neskelbtini), tai jis vežė juos, paėmė iš (duomenys neskelbtini). Klientas užsakė, paprašė, kad pervežtų ir jis paėmė. Užsakovas buvo nurodytas ant sąskaitos faktūros nurodytas, buvo du žmonės. Jo klientas buvo (duomenys neskelbtini). Užsakymo metu jam pateikė sąskaitas faktūras, kad galėtų išvažiuoti iš (duomenys neskelbtini). Paskui buvo darytos eksportinės deklaracijos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonė jam kažkur yra girdėta. Gal sąskaita buvo ant kažkokios tokios įmonės. I. M. jam yra girdėtas asmuo, buvo ant sąskaitos, kurią jam pateikė (duomenys neskelbtini). Įmonė yra veikianti, nes buvo eksportinė deklaracija daroma – pagal dokumentus, pagal kodus. Yra išrašomi išvažiavimo dokumentai, jie pereina muitinę su tais dokumentais. Jie asmeniškai netikrina dokumentų, tai yra muitinės procedūros. Be sąskaitos faktūros negalima išvežti automobilio į užsienį. Tai yra svarbus dokumentas, nes yra daroma eksportinė deklaracija. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra jų sandėlis. Vertinant, kas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikia dokumentus, tai arba siuntėjas pateikia, arba su kroviniu atvažiuoja, arba jis, kaip ekspeditorius, pateikia. Šiuo atveju, berods, jis pateikė. Jo darbo praktikoje dar neteko turėti atvejo, kad paaiškėtų, jog vogti automobiliai buvo. Pirmas toks atvejis. Su (duomenys neskelbtini) kalbėjo ir jo klausė, bet jis nieko nežinojo. Bendravo su užsakovais ar tų automobilių savininkais, kurie buvo nurodyti ant tų sąskaitų, S., berods, buvo. Tai jie apkaltino jį. Eksportinė deklaracija išvežant krovinį siuntėjas atidaro eksportinę deklaraciją, arba pagal išvažiavimo dokumentus sąskaitą faktūrą, vadinamą „(duomenys neskelbtini)“. Tai reikalinga tam, kad išvežti krovinį iš (duomenys neskelbtini) turi būti eksportinė deklaracija. Ji išvažiuojant yra uždaroma ir siuntėjas atgauna PVM.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. V. apklaustas nuotoliniu būdu parodė, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Įmonė užsiima (duomenys neskelbtini). Atsimena automobilių „Tesla“ gabenimą iš (duomenys neskelbtini). Priėmė užsakymą iš „(duomenys neskelbtini)“, paėmė 2 mašinas (duomenys neskelbtini). Turėjo automobilius iškrauti (duomenys neskelbtini), paskui pasikeitė į (duomenys neskelbtini). Jo darbuotojas vežė, jam sakė patikrinti dokumentus, tai viskas buvo originalu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežino, bendravo tik su UAB „(duomenys neskelbtini)“.

2020 m. gruodžio 3 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ame veiklos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-48136-20 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad 2020 m. gruodžio 2 d. apie 16.18 val., į muitinės teritoriją (duomenys neskelbtini), įvažiavo krovininis automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jos viduje buvo deklaruoti įvežti du „Tesla“ automobiliai. Buvo nustatyta, kad transporto priemonė TESLA Motors MODEL X (reg. šalis (duomenys neskelbtini)) (VIN. (duomenys neskelbtini)) ir (VIN. (duomenys neskelbtini)) pagal (duomenys neskelbtini) duomenų bazę galimai vogtos. Automobilių vertė apie 56 000 Eur (1 t., b. l. 1-14).

2020 m. gruodžio 4 d. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo nurodyta, kad 2020 m. gruodžio 2 d. apie 16.18 val., į muitinės teritoriją (duomenys neskelbtini), įvažiavo krovininis automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jos viduje buvo deklaruoti įvežti du „Tesla“ automobiliai. Buvo nustatyta, kad transporto priemonė TESLA Motors MODEL X (reg. Šalis (duomenys neskelbtini)) (VIN. (duomenys neskelbtini)) ir (VIN. (duomenys neskelbtini)) pagal (duomenys neskelbtini) duomenų bazę galimai vogtos. Pranešėja (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės krovinių posto ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) R. M. pranešė, kad jos darbo metu UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateikė deklaracijai dokumentus dėl dviejų automobilių ir dviejų palečių deklaravimo pažymos gavimo, tačiau tikrinant krovinį, buvo nustatyta, kad du krovinyje esantys ,,Tesla“ automobiliai yra paieškomi Interpolo duomenų bazėje, nes galimai yra pavogti. R. M. susisiekus su automobilių pirkėju, pastarieji atsiuntė jai elektroniniu paštu automobilių sąskaitą faktūrą bei automobilių registracijos liudijimą. R. M. patikrinus ant automobilių esančius VIN kodus, jie sutapo su ant automobilio registracijos liudijimų, bei sąskaitoje faktūroje esančius VIN kodus Susisiekus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja N. V., kuri įmonėje dirba kaip (duomenys neskelbtini), ji nurodė, kad automobiliai Tesla, VIN VIN. (duomenys neskelbtini) ir VIN. (duomenys neskelbtini) į įmonės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sandėlį buvo pakrauti į krovininį automobilį Nr. (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) buvo pargabenti iš (duomenys neskelbtini). N. V. teigimu, apie automobilius daugiau informacijos gali suteikti įmonės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas T. B., kuris rūpinosi automobilių gabenimu į (duomenys neskelbtini). Taip pat, N. V. į tarnybinį paštą atsiuntė visus jų įmonės turimus dokumentus susijusius su „Tesla“ automobiliais, kurie buvo įkelti į IBPS sistemą, kurie buvo įkelti prie tarnybinio pranešimo. N. V. neapklausta, nes ji buvo išvykusi į namus, teigė, kad ji galės būti apklausta darbo dieną, iš anksto su ja sutartu laiku. Iš krovininio automobilio automobilių „Tesla“ nebuvo iškrauti, kadangi krovininio automobilio priekaba buvo užstatyta pakrautomis dvejomis paletėmis, kurias galima iškrauti tik panaudojus krautuvą, be to tam, kad iš priekabos galima būtų išgabenti automobilius „Tesla“ reikalinga speciali įranga, kuria būtų galima iškelti automobilius, nepažeidus jų konstrukcijos. Automobiliai buvo apžiūrėti ir nufotografuoti stovintys krovininiame automobilyje, po to, kai jie buvo apžiūrėti, krovininis automobilio priekaba buvo užantspauduota plomba Nr. (duomenys neskelbtini). Krovininis automobilis pasiliko stovėti saugomoje, filmuojamoje Muitinės teritorijoje. Su muitinės darbuotojais bei krovininio automobilio vairuotoju buvo sutarta, kad automobilis pasiliks stovėti aikštelėje, kol nebus priimtas sprendimas dėl automobilių, kadangi reikia suderinti klausimą dėl automobilių išgabenimo iš krovininio automobilio su atsakingu asmeniu už „Tesla“ automobilius. Iš stovėjimo aikštelės krovininis automobilis be muitinės darbuotojų ir policijos sutikimo iš aikštelės negalės išvažiuoti. Apie paliktą stovėti krovininį automobilį ir jame esantį turinį buvo pranešta Muitinės apsaugos darbuotojui (1 t., b. l. 15-27).

2020 m. gruodžio 8 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos rašte Nr. TR/8424/16/LT/20 TR/8425/16/LT/20 rašte nurodyta, kad pagal iš (duomenys neskelbtini) gautą papildomą informaciją automobiliai TESLA VIN: (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir TESLA VIN: (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas (duomenys neskelbtini), pagal lizingo sutartį naudotojas (duomenys neskelbtini), yra ieškomi kaip neteisėtai užvaldyti ((duomenys neskelbtini) BK (2005) 342 str. (neteisėtas transporto priemonės valdymas)) 2020-11-03, nusikaltimo vieta: (duomenys neskelbtini). Pavogtų automobilių valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (surastas (duomenys neskelbtini)) Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 31).

Juridinio asmens duomenų bazėje nurodyta, kad nuo 2020 m. kovo 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 122-123).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Skirtingų rūšių dokumentai turi skirtingus rekvizitus, be to, gali egzistuoti kaip įrašai ne tik popieriuje, bet ir elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje, bet svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami paliudyti melagingą faktą. Pažymėtina, kad BK 300 straipsnis numato atsakomybę ne tik už dokumento suklastojimą ir netikro dokumento pagaminimą, bet net ir už tokių dokumentų laikymą, gabenimą, siuntimą. Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan.

Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005), ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos įrašymas į dokumentą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007). Netikro dokumento pagaminimas yra viena iš dokumento suklastojimo formų – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Melagingi duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-7-175-303/2015). Nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog, siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar suklastotą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo arba realizavo, ir norėjo taip veikti.

Nors kaltinamasis I. M. neprisipažino, kad padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais, ištirtais ir įvertintais įrodymais.

Teisminio nagrinėjimo metu nustatytos tokios faktinės bylos aplinkybės. 2020 m. gruodžio 2 d. apie 16.18 val., į muitinės teritoriją (duomenys neskelbtini), įvažiavo krovininis automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jos viduje buvo deklaruoti įvežti du „Tesla“ automobiliai. Buvo nustatyta, kad transporto priemonės TESLA Motors MODEL X (VIN (duomenys neskelbtini)) ir (VIN (duomenys neskelbtini)) pagal (duomenys neskelbtini) duomenų bazę galimai vogtos. Pranešėja (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės krovinių posto , (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) R. M. pranešė, kad jos darbo metu UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateikė deklaracijai dokumentus dėl dviejų automobilių ir dviejų palečių deklaravimo pažymos gavimo, tačiau tikrinant krovinį, buvo nustatyta, kad du krovinyje esantys ,,Tesla“ automobiliai yra paieškomi Interpolo duomenų bazėje, nes galimai yra pavogti.

Iš byloje esančių sąskaitų faktūrų (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė sąskaitas faktūras, datuotas 2020 m. lapkričio 13 d., pagal kurias ši įmonė pardavė automobilius „Tesla“ M. G. ir S. S. (1 t., b. l. 17-20). Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada neturėjo šių automobilių nuosavybės teise.

Kaltinamasis I. M. teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad nurodytas sąskaitas faktūras jis išrašė ir pasirašė, tačiau teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad buvo suklaidintas asmens, prisistačiusio A. vardu. Teismas pažymi, kad tokie argumentai yra nepagrįsti ir vertinami kaip kaltinamojo gynybinė versija.

Visų pirma, akcentuotina, kad pats kaltinamasis prieštarauja sau, viena vertus pripažindamas, kad minėti automobiliai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriklausė, kita vertus, nurodydamas, kad sąskaitose faktūrose nurodyti duomenys yra teisingi, nes įmonė turėjo minėtus automobilius nupirkti. Pastebėtina tai, kad pats kaltinamasis nurodė besiverčiantis įmonių prekyba, anksčiau ne kartą teistas, taip pat už sukčiavimą, dokumentų klastojimą, taigi neabejotinai suvokia sąskaitos faktūros teisinę reikšmę.

Be to, nors kaltinamasis bandė menkinti išrašytų sąskaitų faktūrą reikšmę, teigdamas, kad nežino, ar šias sąskaitas faktūras galima priskirti prie rimtų dokumentų, su tokiais teiginiais sutikti negalima. Čia svarbu tai, kad byloje apklausti liudytojai, priešingai nei teigė kaltinamasis, patvirtino minėtų sąskaitų faktūrų reikšmę siekiant išvežti automobilius iš (duomenys neskelbtini). Štai liudytoja N. V. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jeigu nebūtų minėtų sąskaitų faktūrą, nieko negalėtų suforminti, be eksporto deklaracijos negalima išvežti į trečiąją šalį. Liudytoja R. M. teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog sąskaitos faktūros reikšmė yra tokia, kad tai yra pirkimo pardavimo dokumentas, be sąskaitos faktūros iš Lietuvos į užsienį išvežti automobilio negalima. Liudytojas T. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad be sąskaitos faktūros negalima išvežti automobilio į užsienį, tai yra svarbus dokumentas, nes yra daroma eksportinė deklaracija. Šių liudytojų parodymai buvo esminėse detalėse išsamūs ir nuoseklūs, atitinka jų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Taigi, akivaizdu, kad minėti dokumentai – sąskaitos faktūros – yra teisiškai reikšmingi dokumentai, be kurių negalima išvežti automobilių „Tesla“ į užsienio valstybę. Tik muitinės darbuotojų apdairumas, nustačius, jog automobiliai yra vogti, bet ne sąskaitų faktūrų trūkumai objektyviai sutrukdė minėtus automobilius išvežti iš (duomenys neskelbtini).

Svarbu paminėti ir tai, kad sąskaitų faktūrų išrašymo metu – 2020 m. lapkričio 13 d. – I. M. netgi nebuvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes pagal registrų duomenis jis šioje įmonėje dirbo tik nuo 2020 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. liepos 1 d. (2 t., b. l. 116). Taigi, akivaizdu, kad kaltinamasis neturėjo jokios teisės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašyti ar išrašyti minėtas sąskaitas faktūras.

Visos aukščiau paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad I. M., žinodamas apie ne(į)vykusius sandorius tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. G. bei S. S., nes įmonė minėtų automobilių niekada savo nuosavybėje neturėjo ir jų parduoti negalėjo, minėtas sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtindamas savo parašu ir įmonės antspaudu, gerai suprasdamas klastojamų dokumentų reikšmę, įvykdė netikrų dokumentų pagaminimą. I. M. nusikalstamus veiksmus atliko veikdamas tiesioginės tyčios forma, gerai suvokdamas, kad šiuose dokumentuose pavaizduoja neįvykusius sandorius, suprato, kad dokumentai bus panaudoti, kokią naudą iš to turės automobilius išvežti siekiantys asmenys ir norėdamas gauti už tai atlygį siekė būtent tokių pasekmių. Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad I. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais: iš dalies paties kaltinamojo duotais parodymais, liudytojų N. V., R. M., T. B. parodymais, anksčiau minėtais rašytiniais bylos duomenimis bei kita bylos medžiaga.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad I. M., veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2020 m. lapkričio 13 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui nurodžius pagaminti netikrus dokumentus – sąskaitas (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu automobiliai TESLA Motors MODEL X (VIN (duomenys neskelbtini)) ir (VIN (duomenys neskelbtini)) būtų išgabenti iš (duomenys neskelbtini), jis (I. M.), vykdydamas šį nurodymą ir žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai šių automobilių neturi ir negali jų parduoti, kompiuterine technika atspausdino dokumentus: netikras sąskaitas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ M. G. už 28 000 Eur pardavė automobilį TESLA Motors MODEL X (VIN. (duomenys neskelbtini)), o S. S. už 28 000 Eur pardavė automobilį TESLA Motors MODEL X (VIN. (duomenys neskelbtini)), bei šiuos dokumentus patvirtino savo parašu, po ko šiuos dokumentus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) N. V., kuri, nesuvokdama, kad pateiktos sąskaitos netikros, patvirtino šių dokumentų tikrumą ir teisingumą. Be to, kaip nustatyta byloje, I. M. siekė, kad kiltų atitinkami teisiškai reikšmingi padariniai – automobiliai būtų išvežti į užsienio valstybę, o jis už tai gautų atlygį. Nagrinėjamu atveju rašytinių dokumentų pateikimas (duomenys neskelbtini), nesuvokusiai, kad pateikti dokumentai netikri ir neturėjusiai galimybės jų tikrumo patikrinti, laikytinas veika, atitinkančia BK 300 straipsnyje numatytą nusikalstamos veikos sudėtį.

Kaltinamojo gynėjas taip pat nurodė, kad sąskaitos buvo išrašytos formaliai, jos realiai sukelti teisinių pasekmių negalėjo, nes bendrovė tų transporto priemonių faktiškai neturėjo. Tokių dokumentų sąskaitų išrašymas yra formalus I. M. atliktas veiksmas. Šie argumentai taip pat atmestini. Pastebėtina, kad nusikaltimo, nurodyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formalioji ir padarinių nereikalauja. Šiai veikai kvalifikuoti reikšmės neturi, ar kaltininkas pasiekė užsibrėžtą tikslą – įgijo tam tikrų teisių – ar ne. Pakanka to, kad, panaudojus suklastotą dokumentą apyvartoje, gali atsirasti žalingų padarinių. Tačiau kartu pažymėtina, kad įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, galinčių atsirasti dėl veikos padarymo tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-175-303/2015, 2K-515-976/2015, 2K-251-1073/2018). Be to, kaip jau minėta, inkriminuojant BK 300 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką yra svarbu vertinti ne tik suklastoto dokumento turinį ir formą, tačiau ir tai, ar tokiame suklastotame dokumente yra nurodyta juridinę reikšmę turinti informacija. Teismas pažymi, kad tolesnis suklastoto dokumento panaudojimas ar nepanaudojimas nesumažina I. M. įvykdyto nusikaltimo – dokumento suklastojimo – pavojingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-976/2019).

I. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Teismas patikslina kaltinimą toje dalyje, kad kaltinamajame akte nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra iš tikrųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai vertintina kaip techninė rašymo (apsirikimo) klaida, kuri taisytina nekeičiant nuosprendžio esmės ir nesunkinant kaltinamojo padėties.

Dėl bausmės skyrimo

BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo I. M. atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Nors kaltinamasis I. M. neigė veikęs su nenustatytu asmeniu, teigė, kad tas asmuo yra žinomas, su šiais argumentais nesutiktina. Pažymėtina, kad, išties, teismų praktikoje susiduriama su atvejais, kai asmuo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką kartu su nenustatytu asmeniu, kurio pakaltinamumo ir amžiaus neįmanoma patikrinti. Sprendžiant, ar galima konstatuoti byloje bendrininkavimo buvimą su nenustatytu asmeniu, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad „nusikalstamos veikos dalyvio įvardijimas procesiniuose dokumentuose kaip nenustatyto asmens nebūtinai reiškia, kad apie jį nieko nežinoma ir kad nėra galimybių nustatyti jo indėlį į bendrą veiką, susitarimo su kaltinamuoju bei jų tyčios bendrumo. Nenustatytas asmuo iš tiesų gali būti žinomas, bet pasislėpęs nuo teisėsaugos institucijų, pagaliau apie šio asmens pakankamą atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, jo susitarimą su kaltinamuoju bei tyčios turinį teismas gali spręsti iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių specifikos. Todėl bendrininkavimo su asmeniu, įvardytu kaip nenustatytas asmuo, pašalinimas iš kaltinimo neturi būti sprendžiamas formaliai, o bendrininkavimo konstatavimas tokiu atveju nebūtinai reiškia netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2009). Nagrinėjamoje byloje netikrų dokumentų pagaminimas buvo padarytas dalyvaujant I. M., o kitas bendravykdytojas įvardytas kaip ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo. Byloje šis asmuo nenustatytas ir neapklaustas, taigi pagrįstai įvardintas kaip nenustatytas asmuo. Bylos duomenys patvirtina, kad nusikalstama veika buvo padaryta pagal planą, kuriam įgyvendinti reikėjo dviejų bendravykdytojų. Vienas iš jų pateikė duomenis sąskaitoms faktūroms, o kitas jas pasirašė ir patvirtino. Akivaizdu, kad būtent dviejų bendrininkų buvimas, jų susitarimas, jungiamas tyčios veikti bendrai, lėmė ir palengvino nusikalstamos veikos darymą. Be ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens veiksmų nebūtų įmanomi ir kaltinamojo I. M. veiksmai pagaminant netikrus dokumentus. Taip pat pastebėtina, kad nėra jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima abejoti nenustatyto asmens pakaltinamumu.

Skirdamas kaltinamajam I. M. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo asmenybę – dirbantis, anksčiau teistas, daug kartų baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 130-162), taip pat į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, jog jis į Respublikinį priklausomybės ligų centrą Vilniaus filialą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo, duomenų apie gydymąsi psichiatrijos ligoninėje valstybinis kaltintojas nepateikė. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant žemesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. Nors prokuroras baigiamųjų kalbų metu siūlė I. M. paskirti 1000 MGL (50 000 Eur) dydžio baudą, teismas pažymi, kad viena vertus, BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, jog už nesunkų nusikaltimą nustatoma bauda nuo 50 iki 2000 MGL dydžio, kita vertus, baudos bausmė neturi gniuždyti kaltinamojo, nes tokiu atveju ji nepasiekia bausmei keliamų tikslų.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam I. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: įvykio vietos apžiūros metu rasti guminė pirštinė su galimais biologiniais pėdsakais, kvapo pėdsakas nuo priekinės keleivio sėdynės, kvapo pėdsakas nuo vairuotojo sėdynės, kvapo pėdsakas nuo priekinės keleivio sėdynės, nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais nuo rakto, nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais nuo vairo, foninis kvapas iš salono, nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais nuo butelio su etikete „Vitamin Well Refresh“ kakliuko, perduoti saugoti į Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Kinologijos valdybos Kriminalistinės odorologijos skyrių, adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (1 t., b. l. 73-77).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis,

nusprendžia:

I. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

I. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietos apžiūros metu rastą guminę pirštinę su galimais biologiniais pėdsakais, kvapo pėdsaką nuo priekinės keleivio sėdynės, kvapo pėdsaką nuo vairuotojo sėdynės, kvapo pėdsaką nuo priekinės keleivio sėdynės, nuoplovą su galimais biologiniais pėdsakais nuo rakto, nuoplovą su galimais biologiniais pėdsakais nuo vairo, foninį kvapą iš salono, nuoplovą su galimais biologiniais pėdsakais nuo butelio su etikete „Vitamin Well Refresh“ kakliuko, perduotus saugoti į Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Kinologijos valdybos Kriminalistinės odorologijos skyrių, adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, AB bankas Luminor (buvęs DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, AB bankas Luminor (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.