Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Artūro Ridiko, teisėjų Algirdo Gapučio ir Ričardo Gilio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 178 str. 2 d., pagal BK 302 str. 1 d., pagal BK 187 str. 3 d., pagal BK 259 str. 1 d., paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 str., į bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2012-04-18 iki 2012-04-19 (2 paros) bei nuo 2012-12-12 iki 2013-03-12. Šiuo nuosprendžiu taip pat iš V. Š. priteista 2906 Lt (du tūkstančiais devyni šimtai šeši litai 00 ct) E. Š. ir 120 Lt (vienas šimtas dvidešimt litų 00 ct) V. Š..

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. nuteistas už tai, kad 2012 m. kovo 29-31 dienomis, ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną ir valandą, Panevėžyje, per duris įsibrovė į gyvenamą patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur slapta pagrobė svetimą – E. Š. priklausantį turtą: DVD grotuvą „(duomenys neskelbtini)“ 100 Lt vertės, fotoaparatą „Kodak“ 600 Lt vertės, sidabrinę grandinėlę 100 Lt vertės, grandinėlę su kryžiuku, bendros 130 Lt vertės, paltą 150 Lt vertės, striukę 100 Lt vertės, sidabrinių šaukštelių rinkinį 900 Lt vertės, dėžutę su 2 arbatiniais šaukšteliais 300 Lt vertės, sidabrinius auskarus 60 Lt vertės, sidabrinius auskarus 40 Lt vertės, sidabrinius auskarus 20 Lt vertės, sidabrinį žiedą 60 Lt vertės, sidabrinį žiedą 25 Lt vertės, liūto statulėlę 30 Lt vertės, „(duomenys neskelbtini)“ antklodę 250 Lt vertės, plaukų tiesinimo žnyples 20 Lt vertės, liemenę 50 Lt vertės, auksinius auskarus 50 Lt vertės, dokumentų įmautes 5 Lt vertės, pakuotę su dvejomis vaikiškomis pižamomis 50 Lt vertės, vaikiškas kelnes 15 Lt vertės, patalynės komplektą 50 Lt vertės, patalynės komplektą 50 Lt vertės, staltiesę 25 Lt vertės, nagų stiklinę dildę 20 Lt vertės, kvepalus 25 Lt vertės, šepetėlius skruostams ir lūpoms dėkle 30 Lt vertės, plaukų džiovintuvą 20 Lt vertės, manikiūro rinkinį 5 Lt vertės, vaistus – sirupą „(duomenys neskelbtini)“ 20 Lt vertės, dėklą CD laikmenoms 20 Lt vertės, piniginę 30 Lt vertės, barzdaskutę „(duomenys neskelbtini)“ 150 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini).“ 50 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefono „(duomenys neskelbtini)“ kroviklį 10 Lt vertės, kosmetinę 40 Lt vertės, 1 kg vištienos 6 Lt vertės, 1 kg indelį šaldytų uogų 10 Lt vertės, 300 g šokoladinių saldainių 5 Lt vertės, 200 g ledinukų 2 Lt vertės, pinigus 100 Lt, E. Š. vardu išduotus mokyklos baigimo diplomus dešimtos ir dvyliktos klasių, Swedbank mokėjimo kortelę V. E. Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank internetinės bankininkystės kodų kortelę, V. Š. vardu išduotus dokumentus – karinį pažymėjimą, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), viso pagrobė turto, kurio vertė 3723 Lt.

Be to V. Š. nuteistas už tai, kad 2012 m. kovo 29-31 dienomis, ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną ir valandą, Panevėžyje, per duris įsibraudamas ir įsibrovęs į gyvenamą patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino svetimą – E. Š. priklausantį turtą, bendros 384 Lt vertės, o būtent: įsibraudamas į butą per duris, sugadino durų spyną 200 Lt vertės, bute išimdamas produktus iš šaldiklio ir palikdamas juos sugesti, sugadino 8 kg kiaulienos 100 Lt vertės, 4 kg vištienos 24 Lt vertės, indelį šaldytų uogų 1 kg 10 Lt vertės bei kambaryje sudaužė sekcijos durelių stiklą 50 Lt vertės.

Taip pat V. Š. nuteistas už tai, jog neteisėtai disponavo psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis, o būtent: 2012 m. balandžio mėnesį, tyrimo nenustatytą dieną ir valandą, Panevėžyje, Vilniaus g., tyrimo nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto šaltinio, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo du maišelius psichotropinės medžiagos – metamfetamino miltelių, kurių svoris 0,1473 g ir 0,0536 g, o viso – 0,2009 g ir narkotinės medžiagos – 0,2892 g kanapių dalių, kurias gabeno nuo įsigijimo vietos Panevėžio miesto gatvėmis iki savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje ir ten laikė iki 2012 m. balandžio 18 d. 7.15 val., kur kratos metu šiame bute psichotropinę medžiagą – metamfetamino miltelius dvejuose maišeliuose po 0,1473 g ir 0,0536 g, o viso 0,2009 g ir narkotinę medžiagą – 0,2892 g kanapių dalių, rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja skundą prašė tenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 str. reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Šioje baudžiamojoje byloje, Panevėžio miesto apylinkės teismas, skirdamas apeliantui V. Š. bausmę, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, šių veikų kiekį bei rūšį (padaryti vienas tyčinis nesunkus bei du tyčiniai apysunkiai nusikaltimai ir baudžiamasis nusižengimas), įvertino tai, jog V. Š. skundžiamu nuosprendžiu buvo teisiamas dešimtą kartą, nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, yra recidyvistas. Pirmosios instancijos teismas pripažino atsakomybę V. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis atlygino dalį nusikalstama veikas padarytos žalos. Taip pat pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę atsižvelgė į tai, jog šis asmuo įkalinimo įstaigoje charakterizuojamas nepatenkinamai, nusikalstamos veikos padarytos neatsitiktinai, o yra logiška jo antivisuomeninio elgesio tąsa, nors gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas patenkinamai (2 t., 92 b.l.) ir neturi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., 93-94 b.l.). Be to, skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu apeliantui už nusikalstamas veikas buvo paskirtos bausmės, kurių dydžiai nustatyti mažesni, nei įstatymo numatyti minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkiai, atsižvelgiant į teismui pateiktus įrodymus apie sunkią V. Š. tėvų sveikatos būklę.

Nuteistasis skunde nurodė, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinantį aplinkybė tada, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Kolegija pažymi, kad nuteistojo argumentas dėl to, kad jis visiškai prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, yra deklaratyvus. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. Š. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodymų iš esmės nedavė, nurodydamas, jog buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 169 b.l.). Perskaičius jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, V. Š. šiuos parodymus patvirtino, tačiau nurodė, jog tuo metu su viskuo sutiko, nes tikėjosi, jog bus paleistas, jei viską pripažins. Pažymėtina, kad V. Š. nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nepripažino svarbių aplinkybių: nepripažino pagrobęs dokumentus, sugadinęs dalį turto, iš esmės pripažino pagrobęs mažiau daiktų, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, nenurodė jokių narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo, gabenimo ir laikymo aplinkybių. Todėl tokie nuteistojo parodymai negali būti vertinami kaip visiškas savanoriškas esminių veikos padarymo aplinkybių pripažinimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino nuteistajam BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

Išdėstytos aplinkybės rodo, jog V. Š. apeliacinio skundo argumentai dėl švelnesnės bausmės paskyrimo, kadangi jis yra silpnos sveikatos būklės bei privalo rūpintis neįgaliais tėvais, yra atmetami, kaip nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę, atsižvelgė ir įvertino visas teisingam ir proporcingam bausmės skyrimui reikšminas aplinkybes. Bendrindamas bausmes už veikas, padarytas esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai, pirmos instancijos teismas jas sudėjo iš dalies ir taikė palankesnį nuteistajam bausmių bendrinimo būdą – prie griežtesnės bausmės buvo pridėta tik minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmės dalis, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad už atskiras nusikalstamas veikas skirtos bausmės bei skirta galutinė subendrinta bausmė būtų neteisingos ar aiškiai per griežtos.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nuteistojo V. Š. apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti, todėl naikinti ar keisti skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą.