Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.11.3.; 1.1.11.7.; 1.2.4.6.2.1.; 2.3.6.4.2.

2023 m. gegužės 8 d.

nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės mažametės E. Ž. atstovui pagal įstatymą A. B. ir įgaliotajai atstovei advokatei Irmai Bekerei,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje nepilnametis A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), nevedęs, nesimokantis, nedirbantis, neteistas, tačiau 2022 m. sausio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. R. smurtaudamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą savo šeimos nariui – mamai O. Ž., o būtent: 2022 m. gruodžio 7 d., apie 18.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, stumdė ir tyčia rankomis prirėmęs nukentėjusiąją O. Ž. prie spintos, trenkė vieną kartą iš galvos į dešinę kaktos pusę, po to iš nugaros ranka paėmęs už kaklo, ją pervertė ant lovos ir laikė prispaudęs, po to rankomis parvertęs ant grindų ir jai gulint ant kairio šono, 4 kartus koja sudavė į dešinę koją bei iš nugaros per sulenktą ranką suėmęs už kaklo jį spaudė, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai O. Ž. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, kairėje alkūnėje, dešiniame dilbyje ir dešinėje šlaunyje.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. R. savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi, nukentėjusiųjų atsiprašė, su jais susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo. Nurodė, jog buvo namuose prie telefono. Mama grįžo iš darbo ir atėjusi į jo kambarį pradėjo šūkauti, kad neišsiplovė indų. Jis susinervino, bet indus išplovė. Ėjo į savo kambarį, bet mama pradėjo dar šūkauti, tada ir jis pradėjo šaukti. Pasakė jai kažką nemalonaus, tada ji jam spjovė į veidą, o jis spjovė jai atgal. Abu apsispjaudė ir jis ėjo į savo kambarį, o mama pradėjo jį daužyti rankomis. Jis visus jos smūgius atsiblokavo. Mama susirado medinį pagalį ir pradėjo su juo daužyti. Jis tą pagalį atėmė ir numetė ant žemės, o mamą prirėmė prie sienos ir iš galvos trenkė jai į galvą, kad apsiramintų. Ji pradėjo dar labiau „psichuoti“, todėl vėl ją prirėmė prie sienos, o ji trenkė jam į lytinį organą, bandė dar daugiau spardytis. Jis atsitraukė. Mama pradėjo po visus kambarius mėtyti jo rūbus, jis rūbus rinkosi ir taip visas veiksmas perėjo į svetainę. Svetainėje išsitraukė savo telefoną ir pradėjo viską filmuoti, o mama toliau mėtė rūbus. Tada mama iš jo atėmė telefoną, o jis susirinkęs rūbus nusinešė juos į savo kambarį. Mama toliau brovėsi į kambarį, atėjusi atsigulė ant rūbų. Jis negalėjo pasiimti drabužių, bandė juos temti ir taip abu nukrito ant žemės. Tada jis mamą suspaudė rankose, suėmė kojas ir neleido niekur pajudėti. Po to ji apsiramino, atsisėdo pailsėti ir palaukė, kol grįžo patėvis. Kai grįžo patėvis, ji vėl pradėjo „psichuoti“, šaukė, kad jis ją nori užmušti, mėtė jo rūbus. Jis užsidarė savo kambaryje ir užrėmęs koją laikė duris, kad ji neįeitų. Supratęs, kad nieko nebegali padaryti, išsikvietė policiją. Atvykusi policija nupaveikslavo jį, jo kambarį ir išsivežė mamą. Jį paliko namuose. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog nežino kokie vyko tyrimo procesai. Tik vakare dar buvo atvažiavusi policija ir jam davė pasirašyti kažkokius dokumentus. Kitą rytą atvažiavo vaikų teisės ir išvežė jį pas močiutę. Vėliau važiavo į policiją duoti parodymų, į narkologinį pasidaryti testo. Tuo metu buvo blaivus. Porą savaičių prieš įvykį buvo vartojęs „žolės“. Vėliau dar kelis kartus reikėjo važiuoti į policiją duoti parodymų pas kitą tyrėją. Pareiškimą mamos atžvilgiu kaip ir parašė pats. Jis policiją išsikvietė ir jį apklausė, neprisimena ką tada kalbėjo. Dėl šios situacijos tikrai ne kažkas gavosi, galėjo viskas ir kitaip būti. Gailisi, kad taip išėjo. Jaučiasi kaltas, bet tai nėra jo vieno kaltė, ne jis vienas viską pradėjo. Kažkiek jį išprovokavo, kai kur turėjo ir pats susivaldyti. Ateityje su mama nebežada bendrauti ir dėl to jaučiasi žymiai geriau. Pas mamą patiko gyventi, nes gyveno centre ir buvo pripratęs prie draugų, bet namuose visada buvo nesąmonės, pykdavosi su mama. Su mama pykstasi nuo 12 metų, kai susidėjo su ne tais draugais. Mama pyko, kad nesusitvarko kambario, kad atsikalbinėja, kad rėkiu ant jos. Jis pyko ant mamos, kai ji daužydavo ir panašiai, yra įvariusi traumų. Ji ir anksčiau smurtavo prieš jį. Ji daugiau yra smurtavusi prieš jo vyresnę sesę, bet ji išvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir viskas perėjo ant jo. Buvo patėvis, maža sesė ir ten buvo jų šeima, o jis gyveno atskirai savo kambaryje. Jis nesiskaitė kaip jų šeimos narys. Nuo 10 metų gyveno su patėviu ir mama. Turėjo galimybę gyventi kitur, bet su tėvu nebendravo daug metų. Dabar tėvas dirba užsienyje. Nežino kodėl jie nebendravo, susipykdavo dėl smulkių priežasčių ir jis tiesiog atsiribodavo nuo jo. Yra susipykę, jai pametė telefoną. Susipyko, kai jį girtą pagavo kapinėse. Dabar jau virš metų bendrauja. Gal jis turi elgesio problemų, gal nemoka valdyti emocijų. Buvo tarpas, kai dažnai rūkė „žolę“. Būdamas pas močiutę nebevartoja „žolės“ ir dingo noras. Viską pakeitė aplinkos pasikeitimas ir šis konfliktas. Jei gyventų pas mamą ir toliau vartotų „žolę“, nes tebebūtų su tais draugais. Dabar jau nebebendrauja su ta draugų kompanija. Mokslų nebetęsia savo noru. Yra baigęs 9 klases. Iki 5 klasės mokslai sekėsi gerai, bet vėliau dingo noras mokytis, nesutelkdavo dėmesio. Jeigu netingėdavo, tai pasistengdavo ir tikrai gerą pažymį gaudavo. Vėliau nustojo mokytis, nelankė pamokų. Mama turėjo problemų dėl jo mokymosi. Mama nelabai sprendė problemų dėl mokslų. Jo mokyklos administracijoje klausė, ką jis planuoja toliau daryti. Jis galvojo užsirašyti į kitą mokyklą, bet nepriėmė. Tada parašė prašymą, kad išeina iš mokyklos. Ankstesnis nusikaltimas dėl kameros, tai ten tik norėjo pajuokauti. Nemanė, kad tai buvo priežastis keisti savo būdą. Kamerą jis per daug pasuko ir nulaužė. Nebesimoko nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio, o į mokyklą nebėjo nuo 2022 metų kovo mėnesio. Iki nusikalstamos veikos padarymo per dienas būdavo su draugais, būdavo prie kompiuterio. Su mama kartais pabendraudavo, bet nebūdavo su jais, kaip šeima. Pats nenorėdavo niekur su jais važiuoti ir leisti laiko. Santykiai su mama būdavo visokie. Geri santykiai su mama ilgai neužsitęsdavo. Nežino kaip mama vertino jo nesimokymą. Klausė ką ruošiasi toliau daryti. „Žolę“ vartoja nuo 15 metų ir taip vartojo visus metus. Iki įvykio paskutinį kartą vartojo prieš 2 savaites. Prieš pat įvykį nerūkė, nes nenorėjo ir nebuvo su kuo. Įvykio metu nebuvo apsvaigęs, galėjo įvertinti situaciją. Mama žinojo apie „žolės“ vartojimą, nes yra mačiusi jo susirašinėjimus apie rūkymą. Jo nesimokymo, pažeidimų darymo problemų su institucijomis nesprendė. Buvo taikyta atvejo vadyba iš vaikų teisių, bet jam nepatiko ten eiti. Kuriam laikui vaikų teisės padėjo. Tuo laikotarpiu pas psichologą lankėsi. Nežino kokias problemas ten sprendė, tiesiog jam liepdavo išsipasakoti. Jo taip nepaveikė šis įvykis, kad jam būtų reikalinga psichologo pagalba. Dabar gyvena pas močiutę. Iki įvykio su močiute bendravo labai retai. Daugiau būdavo su draugais ir visą dėmesį sutelkdavo ten. Močiutė bandė su juo bendrauti, bet daugiau dėmesio skyrė draugams, atsiribojo nuo močiutės, tėvo, mamos. Tą dieną tiesiog buvo namuose. Tiksliai neatsimena ką tą dieną veikė, kada atsikėlė, bet tikrai buvo prie televizoriaus ir telefono. Kai žinodavo, kad jau tuoj grįš mama, tada eidavo į savo kambarį. Bute yra du kambariai, viename kambaryje gyvena patėvis, mama ir sesė, o kitame – jis. Televizorių žiūrėdavo mamos kambaryje. Tą dieną namuose nieko nebuvo. Mama namo grįžo apie 18 val. kartu su sese. Patėvio, P. Ž., namie nebuvo. Su sese nebendraudavo. Jai gal 7-8 metai. Jis tiesiog egzistavo ir jie egzistavo sau, jis nesigilino kaip ten pas juos viskas vyksta, o jie nesigilino kas vyksta pas jį. Jis valgydavo namų maistą arba nusipirkdavo iš tėvo alimentų, drabužius pirko iš tėvo alimentų. Gaudavo 100 eurų ir tų pinigų jam užtekdavo. Mama pinigų neduodavo. Su sese, E. Ž., nesipykdavo. Kartais sesei paimdavo kokį saldėsį iš parduotuvės, bet neturėjo ką su ja kalbėti. Santykiai nebuvo konfliktiški, nebuvo jokių santykių. Su patėviu bendraudavo, santykiai buvo geri. Santykiai su mama svyruodavo, buvo tai geri, tai blogi. Iki įvykio iš jo pusės viskas buvo gerai. Būdavo, kad jis supykdavo, tada nekalbėdavo, atsakydavo šiurkščiai, stengdavosi kuo mažiau kalbėti. Supykdavo, jei šaukdavo be jokios priežasties. Tą dieną mama grįžo namo prieš 18 val., o jis buvo savo kambaryje. Mama atėjo į jo kambarį ir pradėjo šaukti, kad neišsiplovė indų. Jis nuėjo išsiplauti tų indų ir grįžo į kambarį. Toliau mama šaukė, jam suėmė nervai ir kilo žodinis konfliktas. Tada mama jam spjovė į veidą, o jis jai spjovė atgal. Tada mama jo kambaryje pradėjo iš delnų daužyti jam į galvą, kūną. Nežino kiek kartų trenkė. Ji jam pataikė, o jis blokavosi galvą. Iš pradžių jis nieko nedarė, bet labai daug keikėsi. Pamačiusi, kad jam nepataiko rankomis, mama nuo jo kambario spintos paėmė spintos medinę dalį, pagalį. Pagalys yra 1,75 cm ilgio ir pradėjo juo daužyti. Ji pagaliu jam sutrenkė 4-5 kartus, sutrenkė į dešinį šoną, ranką. Buvo likusi žymė ant dešinės rankos. Atėmęs pagalį, mamą prirėmė prie sienos ir trenkė su galva į jos galvą. Kol neatėmė pagalio, mamai netrenkė. Ją už rankų savo rankomis prirėmė prie spintos ir, kad apsiramintų, su galva trenkė į jos galvą. Kitaip jos nuraminti negalėjo. Jo rankos buvo užimtos, su koja nenorėjo spirti, todėl trenkė su galva. Savo kakta trenkė mamai į kaktą. Jam buvo sukilusios emocijos ir nelabai ką juto ir nežino, ar pats susižalojo. Buvo piktas. Galėjo eiti į savo kambarį ir nieko nedaryti. Sudavus, mama bandė iš jo išsilaisvinti. Ji pradėjo „psichuoti“ ir dar labiau rėkauti, todėl jis ją vėl prirėmė nugara prie sienos. Tada ji jam spyrė į lytinį organą. Jis ją paleido ir paėjo į šoną, pradėjo dar labiau keiktis. Laikydamas mamą prie spintos ir prie sienos, negalėjo jai sukelti skausmo. Po smūgio kakta ji suklykė, nes jai skaudėjo, o tada pradėjo dar labiau „psichuoti“, dar garsiau šaukti. Tiksliai nepamena ką sakė, bet sakė, kad išmes jį iš namų. Po smūgio į lytinius organus mama iš jo spintos pradėjo mesti jo daiktus, tikėjosi, kad jis taip išeis. Jis ėjo rinktis daiktų. Jeigu būtų išėjęs iš buto, jo nebebūtų įleidę. Kartą jau yra taip buvę. Jis rinkosi daiktus ir kažkaip veiksmas perėjo į mamos kambarį. Jis pradėjo filmuoti ir nufilmavo, kaip ji kalba su patėviu, aiškina, kad A. ją daužo ir prašo grįžti namo. Viename įraše matosi kaip laiko mamą. Mama savo telefoną perdavė E. ir liepė pasakyti kas vyksta. Jie pradėjo dar pyktis ir mama atėmė jo telefoną. Sesuo nematė, kai savo kambaryje sudavė mamai. Kai buvo mamos kambaryje, sesuo viską matė. Matė, kaip buvo mėtomi daiktai, kaip bandė atimti telefoną iš mamos. Mamos kambaryje smurtas nebuvo naudojamas. Sesuo pratusi prie tokių dalykų, nes mama su patėviu dažnai pykstasi. Sesuo neverkė ir nieko nesakė, reagavo normaliai. Vėliau ramino mamą. Mama iš jo paėmė telefoną ir buvo įsikišusi tarp savo kojų. Mamai pasakė, kad, jei atiduos telefoną, jis išeis iš namų. Ji telefoną atidavė, o jis nuėjo į savo kambarį. Tada mama vėl grįžo į jo kambarį ir pradėjo mėtyti daiktus, o jis bandė juos pasiimti. Mama užgriuvo ant jo rūbų, kad jis jų nepasiimtų ir tiesiog atsisėdo ant jų, kaip ant kėdės. Jos kojos buvo sulenktos. Bandydamas ištraukti rūbus, jis irgi nukrito ant žemės, paėmė ją už rankų ir su rankomis surakino ją ir per liemenį suspaudė. Jis buvo priešais mamą. Kai jis pargriuvo, mama atsigulė ant jo, nes jis jai laikė rankas, o su kojomis apkabino liemenį ir jį suspaudė. Mamos rankas laikė savo rankomis. Mamai galėjo skaudėti tik galvą. Mamai toks jo surakinimas skausmo nekėlė, jis taip laikė, nes norėjo, kad ji nebelįstų prie jo rūbų. Norėjo laikyti kol grįš patėvis. Taip ją laikė apie 2 minutes. Išgirdęs prie durų triukšmą, galvojo, kad grįžo patėvis ir mamą paleido. Mama apsiverkusi atsisėdo ant jo lovos ir taip sėdėjo. Kai grįžo patėvis, ji pradėjo vėl „psichuoti“, aiškino, kad jis nori ją užmušti, prašė patėvio, kad jį išvarytų iš namų. Patėviui mama aiškino kas nutiko, jis bandė jam paaiškinti iš savo pusės. Patėvis tik klausėsi pokalbio. Jis susirinko išmėtytus daiktus, susidėjo į kambarį ir mama iš karto parbėgo. Jis koja užrėmė duris, kad ji neįeitų. Mama pradėjo trankyti duris, kišo rankas ir pamatęs, kad negali nieko padaryti, išsikvietė policiją. Policijai paskambino, kad jo neišmestų iš namų. Iš namų jis nenorėjo išeiti, o mama buvo nusiteikusi kategoriškai ir norėjo, kad jis išeitų. Jis laukė patėvio, bet mama neapsiramino, pradėjo brautis į kambarį, jam nebuvo jokio pasirinkimo ir išsikvietė policiją. Pripažįsta, kad prie spintos trenkė iš kaktos. Mamą jis pastūmė ant lovos, kai išėjo į jos kambarį, tai buvo po sutrenkimo į jo lytinį organą. Už kaklo jos nebuvo suėmęs ir prispaudęs lovoje nelaikė. Nepripažįsta, kad spyrė į dešinę koją, tik kojomis laikė suėmęs per liemenį. Iš nugaros suėmęs už kaklo nebuvo. Tiksliai nemoka paaiškinti kokį veiksmą mamai atliko, bet abu su mama sėdėjo ant grindų priešais vienas kitą. Mamos rankos buvo jo pažastyse ir savo vidinėmis rankų dalimis laikė prispaudęs. Kojomis buvo apglėbęs mamos liemenį. Tokiu būdu mamai skausmo sukelti negalėjo, ji pajudėti tikrai negalėjo. Jo tikslas buvo ne sukelti skausmą, o kad ji nebejudėtų, nurimtų ir nebemėtytų daiktų. Mama jo atžvilgiu smurtavo, kai pradžioje bandė suduoti plaštakomis, tada, kai trenkė su pagaliu, kai spyrė į jo lytinius organus. Konfliktas tęsėsi gal pusę valandos. Mama pirmiausia rankomis norėjo jam suduoti, jis gynėsi, po to pagaliu. Tada sekė mamos prispaudimas prie spintos, sudavimas kakta. Mama priešinosi ir mosikavosi rankomis. Toliau iš karto sekė prispaudimas prie sienos. Tada ji spyrė į lytinius organus ir jis atsitraukė. Prispaudimas prie žemės vyko už kokių 10 minučių. Iki to prispaudimo, vyko konfliktas žodžiu, ji mėtė rūbus, bet fizinio kontakto nebuvo. Kai mama jam įspyrė į lytinius organus, ji paėmė jo rūbus ir mėtė, jis norėdamas juos atimti nustūmė ją ant lovos. Padarė klaidą, kad nuo pat pradžių nėjo į savo kambarį, o atsisuko „draskyti“ akių. Prispaudimas prie grindų vyko vėliau nei pastūmimas. Nebuvo iš nugaros paėmęs mamos už kaklo. Prispaudęs prie lovos nelaikė. Koja nespyrė. Mano, jog kitos mėlynės atsirado nuo darbo, galėjo sužaloti tik galvą. Mama nesakė, kad jai skauda, tik prašė, kad paleistų. Atliekant suėmimą, gal mamai ir atrodė, kad yra suėmęs ją už kaklo. Ant jo kūno sužalojimų neatsirado, tik ant kojos atsirado paraudimas nuo pagalio. Tuo momentu skausmą pajuto. Tiksliai nežino kodėl „ant mamos“ parašė pareiškimą. Įvykio metu mama buvo blaivi. Patėvis taip pat. Jie alkoholio iš viso nevartoja. Jis kartais vartoja alkoholį. Tokio pobūdžio konfliktas įvyko nebe pirmą kartą. Yra susimušę ne sykį, bet tada jis neturėjo tiek jėgos, kad ją nustumti. Niekam nesakė, kad prieš jį buvo smurtaujama, vaikų teisėms taip pat nieko nesakė, kad nepridaryti problemų. Patėvis yra matęs arba girdėjęs, kai prieš jį buvo smurtauta. Po įvykio su mama nenori susitaikyti ir toliau bendrauti. Norėtų susitaikyti, kad viskas greičiau pasibaigtų. Nusikalstamo veiksmo nepadarė, nes norėjo sustabdyti mamą. Tuo momentu atrodė geriausias dalykas, ką gali padaryti, tai suduoti į kaktą. „Žolę“ vartojo, nelankė mokyklos, bet mama jokių priemonių nesiėmė, tik pykdavo. Nesakė, kad jis elgiasi gerai. Mama spjaudama jam pataikė į veidą, jis jai taip pat pataikė į veidą. Ant žemės buvo suėmęs mamos rankas ir savo kojomis apžergęs ją per liemenį. Jos kojos buvo laisvos, o rankos suimtos. Mama prašė, kad ją paleistų. Įvykio pagrindus prisimena, bet tiksliai ką sakė neprisimena. Mama verkė, o jis neverkė, nes nebuvo dėl ko. Mano, jog mama verkė iš nervų, kad apsimestų. Trenkimas iš galvos į galvą galėjo jai sukelti skausmą. Mama rankas galėjo pajudinti. Jis jos rankas laikė ties petimi prie sienos. Laikant mamą ant žemės, ji skausmo nejautė, tik negalėjo pajudinti rankų. Nežino, kaip vertinti savo elgesį, ką jam reikėjo daryti, laukti kol daužys jį? Policiją išsikvietė vėliau, kai grįžo patėvis, nes galvojo, kad mama apsiramins. Su byla susipažino, matė foto nuotraukas. Tvarkos kambaryje nebuvo. Konfliktas įvyko dėl indų, juos ėjo susiplauti. Kambaryje buvo likę indų iš praėjusių dienų. Dabar jo indus plauna močiutė. Pas močiutę būnu prie kompiuterio, laikosi teises, savanoriauja. Įvykio metu sesę matė, nes ji sekiojo mamą. Įvykis tęsėsi 20-30 min. Nepasakys kiek laiko E. buvo įvykio epicentre. Pastebėjęs, kad E. yra šalia, ji jo elgesio neįtakojo. E. tiesiog išėjo iš kambario, jos reakcijos neprisimena, ji nieko nekalbėjo. Tik paskui mamai sakė neverkti, ją ramino. Nežino ką ji aiškino patėviui, tik per telefoną jam sakė, kad jis muša mamą, kad mama jį varo iš namų. Jo veiksmai jokios įtakos sesei neturėjo, nes ji ne kartą yra mačiusi konfliktus tarp mamos ir patėvio. Kai buvo mažas, mama daužydavo ir vyresnę sesę, ir jį, varydavo iš namų. Buvo negrįžęs 5 paras ir mama jo neieškojo. Anksčiau atsikalbinėdavo. Kai buvo mažas ėjo į vaikų teises, namie repetavo ką jam reikia sakyti, kad nevažiuotų pas močiutę ir nebendrautų su tėvu. Įvykio metu jis apie nieką negalvojo. Galvojo, kad grįžus patėviui mama nusiramins, o ji ir toliau bandė išmesti jį iš namų, mėtė daiktus. Policiją kvietė dėl to, kad nebežinojo ką toliau daryti. Mamą laikė ant grindų, kad ji pabūtų ramiai kol grįš patėvis. Smurtas iš mamos jam buvo tikėtasis. Jie visada pykdavosi dėl smulkmenų ir ji visada jį daužydavo. Mažesnis negalėdavo pasipriešinti jai. Iš po ankstesnių smurto atvejų mama yra trenkusi jam per galvą ir kelias dienas vaikščiojo su žyme, yra trenkusi su telefonu ir liko mėlynės. Dėl šių įvykių tyrimai nebuvo pradėti. Apie smurtą žinojo vyresnė sesuo G. R.. Ji kartu nebegyvena 4-5 metus, yra išvažiavusi į (duomenys neskelbtini) pas tetą. Išvažiavo būdama 16 metų, nes buvo sudėtinga su mama, mama ją varydavo iš namų. Tyrimas sesers atžvilgiu buvo, nes ją labai sumušė už tai, kad buvo pabėgusi iš namų ir ji pasiskundė vaikų teisėms. Nežino, ar jis dalyvavo tame tyrime. Anksčiau dėl smurto jo atžvilgiu nebuvo apklaustas. Buvo apklaustas tik dėl sesės sumušimo, maždaug prieš 5 metus. Mažoji sesė daugiau būna su patėviu, su ja elgiamasi geriau, tėvas ją lepina. Smurto jos atžvilgiu nėra matęs. Dėl prokuroro nutarimo yra nesąmonė, tai jis gynėsi, o ne mama. Ji pati viską pradėjo. Kai kuriose vietose jo veiksmai buvo per daug aktyvūs. Pirma, jis be reikalo paprieštaravo mamai žodžiu, be reikalo trenkė galva. Kiti veiksmai buvo jo gynyba, nes mama nenurimo. Vaiko teisių tarnyboje dėl pamokų nelankymo lankėsi mokydamasis progimnazijoje, bet išėjus į gimnaziją, tyrimas baigėsi. Iki šio įvykio 2 metus tarnybos su manimi nedirbo. Sulaukus 18 metų planavo važiuoti į užsienį arba pradėti dirbti ir išsikraustyti iš tų namų. Dabar planuoja išsilaikyti teises, užsiregistravo darbo biržoje. Sulaukęs 18 metų, pradės dirbti, nes dabar nesiūlo darbo. Tuose namuose jis gyveno savo gyvenimą, o mama savo. Konflikto su mama neplanavo ir jam nesirengė. Šio konflikto iniciatorius iš dalies buvau jis, iš dalies – ji. Anksčiau buvo minčių dėl susitaikymo. Mama jokios iniciatyvos pasikalbėti nerodo. Jam nereikėjo mamai suduoti galva į galvą. Mama nenurimo, kalbėjo aukštesniu tonu, mosikavosi rankomis. Mosikuodamasi kelis kartus pataikė, bet jis gynėsi. Kaltinamasis papildė, jog pripažįsta savo kaltę. Bandydamas atimti telefoną ir užspaudęs ją ant lovos, galėjo mamai sukelti fizinį skausmą. Nežino ar apsistumdant galėjo sukelti fizinį skausmą. Pripažįsta, kad vieną kartą trenkdamas iš kaktos sukėlė jai fizinį skausmą. Jam tiesiog taip suveikė, bet tokiu būdu jam gintis nereikėjo. Pervertęs ant lovos galėjo sukelti mamai skausmą, nes bandė atimti telefoną. Tiksliai šių aplinkybių neprisimena, bet žino, kad mama savo kambaryje atėmė jo telefoną ir jis bandė iš jos jį atsiimti. Viskas vyko mamos kambaryje ant lovos. Tuo metu už kaklo nebuvo suėmęs, bet buvo ant jos užkritęs. Jis ant mamos buvo užkritęs ir jai galėjo atrodyti, kad smaugia, bet tyčia smaugimo veiksmo nedarė. Pripažįsta, kad buvo užkritęs ant mamos ir savo kūnu galėjo ją prispausti ir laikyti. Tokiu veiksmu galėjo jai sukelti fizinį skausmą. Pagrindo taip elgtis nebuvo, jis tik norėjo iš mamos atimti savo telefoną. Tiksliai nepamena trečio epizodo, dėl smūgio su koja. Sutinka su mamos duotais parodymais ir jie yra teisingi, pats gali neprisiminti visų aplinkybių. Mama ant grindų atsidūrė imdama ant grindų buvusius drabužius. Nepamena ar ją pervertė, tiesiog, abu tempė rūbus. Pripažįsta, kad dešine koja keturis kartus sudavė į koją. Pripažįsta, kad buvo suėmęs už kaklo, bet jo nespaudė. Tokiais veiksmais galėjo mamai sukelti fizinį skausmą. Šioje situacijoje nebuvo reikalinga atlikti šiuos veiksmus ir tai nebuvo jo gynybinė pozicija. Tiksliai negali pasakyti kuriuos sužalojimus sukėliau jis, bet sužalojimas kojoje galėjo būti nuo jo veiksmų. Mama rankas galėjo susižaloti darbo metu. Prieš įvykį nematė ar mama turėjo tas „mėlynes“. Prispausdamas savo kūnu ir rankomis galėjo padaryti kraujosruvas. Jis veikė tyčia ir nenumanė, kad galėjo atsitikti tokios pasekmės. Jo parodymuose dalį veiksmų nuslėpė mama, dalį nuslėpė jis. Tiek jis, tiek mama tam tikrose vietose panaudojo ne gynybos veiksmus ir sukėlė vienas kitam fizinį skausmą. Savo elgesį vertina kritiškai, atsiprašo mamos ir neturėjo taip pasielgti. Viskas įvyko per jį, išgąsdino ir sesę. Ruošiasi sudaryti susitarimą dėl žalos atlygimo. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog nereikėjo taip elgtis, nežino kodėl taip pasielgė. Ruošiasi tvarkytis su savo pykčiu. Pas psichologą nesilanko ir neplanuoja, nes jie jam nepatinka. Planuoja vasarą dirbti, gal važiuos į (duomenys neskelbtini), rudenį eis mokytis. Pažada daugiau nenusikalsti, nes šis procesas bus pamoka. Kai bus suaugęs sesę kažkur nusives, nori ja rūpintis. Sutinka susitarti dėl žalos atlyginimo. Jam būtų geriau sesei atsilyginti žalą kitais būdais, nei pinigais, bet, jei reikės sumokėti, sumokės. Savų pinigų neturi ir prašoma 500 eurų suma jam yra per didelė. Sumą išdėsčius dalimis sumokėtų.

3. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji O. Ž. sutiko duoti parodymus ir nurodė, jog po darbo pasiėmė E. iš mokyklos ir jos nuėjo pavakarieniauti. Namo stengdavo grįžti kuo vėliau. Grįžusi namo nusirengė ir virtuvėje rado pilną nešvarių indų. Sukilo pyktis. Nuėjo pas A. į kambarį ir labai griežtu tonu pasakė, kad atsibodo „bardakas“. Jis atsikėlė ir nuėjo į virtuvę. Jis plovėsi indus, o jis pradėjo kalbėti apie namų taisykles. Jos griežtas balso tonas jam iššaukė emocijas ir atsisukęs jis susikeikė. Ji jam pasakė, kad, jei jam čia blogai, jis gali važiuoti gyventi pas močiutę arba pas tėvą. Prasidėjo keiksmažodžiai. Jis nuėjo į savo kambarį, o ji į savo. Atsisukęs tarpduryje A. pradėjo spaudytis. Ji įsiveržė į jo kambarį ir pasakė, kad daugiau taip nebegali, surenka daiktus ir tegul jis eina kur nori. Atidariusi spintą pradėjo imti jo daiktus. Jo spaudymasis nesiliovė, todėl atsisukusi ji jam spjovė atgal ir toliau rinko jo daiktus. Buvo labai daug stumdymosi, jis ėmė rūbus, o jis juos plėšė iš jos. Ant spintos buvo spintos atkaltė ir imant rūbus ji nukrito. Ji ją sulaikė. Ant žemės numetė rankose turėtus rūbus, nes tas nukritęs pagalys buvo labai ilgas, ir norėjo jį numesti. Mesdama pagalį galėjo užkliudyti A. Tada pajuto stūmimą, nugara atsitrenkė į spintą ir pajuto smūgį iš galvos į galvą. Ji išbėgo iš kambario ir paskambino savo vyrui, kad jis grįžtų namo. Tada grįžo į A. kambarį ir dėjo rūbus. Tarpduryje pamatė E., jai pasakė išeiti. Visą laiką vyko stumdymasis. Tą akimirką jai kilo vienintelė mintis sudėti A. rūbus, sulaukti vyro ir paprašyti, kad jį išvežtų pas G. Tada A. pradėjo sakyti, kad filmuoja. Ji atėmė jo telefoną ir nuėjo į savo kambarį. A. atėjo iš paskos ir pervertė ją ant lovos. Juto, kaip koja spaudžia jai į stuburą ir ranka suėmė per kaklą. E. buvo tame kambaryje, bet nepamena ką ji jai sakė. A. paėmė jos telefoną ir pasakė, kad jį sudaužys. E. šaukė, kad neleistų daužyti telefono. A. pasakius, kad jai atidavus telefoną, jis išeis, ji jį atidavė. Eidamas į savo kambarį jis susikeikė ir pasakė, kad ją apgavo. Jo kambaryje buvo pilna primėtytų rūbų ir neprisimena kaip ji ant jų pargriuvo. Nesako, kad A. ją ant jų nuvertė. Ji bandė surinkti rūbus ir tik prisimena, kad ant jų užkrito. A. stovėjo, jos nespardė, tik koja buvo prirėmęs ir ją laikė. Su ranka ji bandė jam trenkti per kojas, kad jis liautųsi. Jis pakėlė koją. Jai fiziškai viskas buvo gerai, bet psichologiškai nebegalėjo atsikelti, atsikėlė keturiomis, o A. apglėbė ją per kaklą ir sušuko: „keiksmažodis“, aš tave vis tiek užmušiu. Tuo metu girdėjo, kad E. skambino jos vyrui. Ji nušliaužė ant A. lovos, atsisėdo ir nieko nebedarė. Priėjęs jis pradėjo spaudyti ant jos skreplius. Užmetė džemperį, ėmė trinti ir šaukti. Tada grįžo jos vyras. Jis įėjo į kambarį ir klausė, kas čia vyksta. Ji nieko nebegalėjo pasakyti. Vėliau atsikėlė nuo lovos ir pasakė, kad vyras išvežtų A. pas močiutę. Vyras pasakė, kad negali išvežti nepilnamečio. Ji pasakė, kad skambins policijai ir viską paaiškins kas čia vyksta. Nuėjusi į savo kambarį galvojo ar kviesti policiją. Sugalvojo nueiti į A. kambarį ir jam pasakyti, kad kvies policiją. Jis užrėmė duris ir pasakė, kad pirmas iškvies policiją. Ji išgirdo kaip jis skambina 112, todėl nuėjo į savo kambarį ir pradėjo laukti pareigūnų. Atsakydama į klausimus nurodė, jog spintos apdailos dalis labai lengvai išsiima ir, jai imant drabužius, ji lengvai iškrito. Ji iš rankų išmetė rūbus ir sukdamasi visu kūnu norėjo numesti lazdą į šoną. Į A. specialiai nesitaikė, bet lazda galėjo suduoti į petį ar į ranką. Numetusi lazdą iš nugaros pajuto stūmimą link spintos. Tada ji trenkė ranka, bet nežino kur pataikė. Nežino kodėl sutrenkė. Jis stovėjo pakankamai arti. Ji pajuto rankomis stūmimą į spintą. Gali būti, kad mesdama lazdą užkliudė A. ir jis instinktyviai ją pastūmė prie spintos. Tada į dešinę kaktos pusę pajuto momentinį stiprų smūgį. Ji buvo šoke. Jie labai daug stumdėsi. Nepamena, ar dėl to stumdymosi pajuto skausmą. Jie vienas iš kito tempė drabužius, stumdėsi ir taip galėjo abipusiai pajusti skausmą. Tiksliai skausmo tuo metu neprisimena. Ji buvo iš A. paėmusi telefoną. Duodamas parodymus jis šių aplinkybių neaiškino. Jo kambaryje ant drabužių ji buvo prispausta rankomis ir kojomis. Po to, kai savo kambaryje ji A. atidavė telefoną ir jis pasakė, kad ją apgavo, ji nuėjo pas jį į kambarį ir tada sekė tie smaugimo veiksmai ir 4 spyriai koja. Kai A. pradėjo filmuoti, ji atėmė jo telefoną ir nuėjo į savo kambarį. A. atėjo iš paskos ir norėjo atsiimti telefoną. Ji kniūbsčia laikė telefoną ant lovos, o A. iš nugaros, atrodo, keliu buvo prispaudęs jai nugarą ir su ranka iš nugaros laikė apglėbęs jos kaklą. Jis taip elgėsi, nes norėjo atgauti telefoną. Tuo metu truputi juto fizinį skausmą nugaroje. Įtaria, skausmą juto nuo įremto kelio. Ranka jis buvo paėmęs už kaklo, bet kaklo nespaudė, o tik laikė. Nei sužalojimo, nei fizinio skausmo tas laikymas už kaklo jai nesukėlė, tik laikė ir nepaleido. Skausmą nugaroje juto 4 balų stiprumo. Ji tiesiog kniūbsčia gulėjo ir laikė telefoną. A. pasakė, kad atidavus telefoną, jis išeis ir ji jį atidavė. Tada konfliktas persikėlė į jo kambarį ir prispaudimas vyko ant grindų. Ji neprisimena, kaip atsidūrė ant grindų, bet jis šonu gulėjo ant rūbų. Rūbus jie išmėtė, nes ji juos ėmė, o A. plėšė iš jos rankų. Rūbai mėtėsi visame kambaryje. Yra įsitikinusi, kad ne A. ją pastūmė ant grindų. A. jai koja sudavė į jos dešinę koją 4 kartus. Ji neprisimena ar A. ją pervertė, ar ji pati nugriuvo. Griūdama ant drabužių skausmo nepatyrė. Prisimena, kai jai 3-4 kartus spyrė į dešinės kojos šlaunį. Po įvykio liko mėlynė. Skausmą toje vietoje juto tik prisilietusi. Tada ji stengėsi ranka trenkti A. per koją, kad jis ją paleistų. Jis laikė ją prispaudęs koja. Jis ją paleido. Ji atsikėlė nuo krūvos ir klūpėjo ant žemės, nes nebeturėjo psichologinių jėgų atsikelti. Ji tiesiog klūpėjo prie darbužių krūvos, o A. pribėgo, apglėbė ją per kaklą ir pasakė „keiksmažodis“, aš tave vis tiek užmušiu. Tai nebuvo smaugimas, bet spaudimą juto. Oro po tokio veiksmo jai netrūko. Fizinio skausmo nepajuto. Ant kaklo žymių neliko. Konflikto kontekste šis veiksmas ją įskaudino. Tada ji nušliaužė iki jo lovos, atsisėdo ir laukė kada grįš vyras. A. pasakė, kad ji tik apsimeta, o ji sėdėjo ir nieko nebegalėjo pasakyti. Tada jis pradėjo spaudytis, užmetęs džemperį pradėjo trinti jai galvą. Neužilgo grįžo jos vyras. Konfliktas vyko apie 30-40 min. Po skambučio vyras grįžo už 20-25 min. Manė, kad dukra E. matė mažiau, nes ji jos prašė išeiti. Gali būti, kad ji vis išeidavo ir ateidavo. Girdėjo, kaip ji skambino tėčiui ir prašė, kad jis grįžtų namo. Ji privalėjo išvengti šio konflikto ir didžioji dalis atsakomybės tenka jai. Ji turėjo sukąsti dantis, susitvarkyti viską ir nieko jam nesakyti. Didžiausią fizinį skausmą sukėlė smūgis galva. Gal po stumdymosi, po lazdos, po smūgio ranka jam kaupėsi pyktis ir galbūt tai buvo impulsyvus veiksmas. Konfliktas buvo abipusis. Fiziškai daugiau nukentėjo ji. Toks didelis konfliktas tarp jų įvyko pirmą kartą. Anksčiau būdavo pasistumdymų, bet nežymių, daugiausia būdavo žodiniai konfliktai. Po skyrybų su A. tėvu jie apsigyvenome pas jos močiutę. Viena ji nesugebėjo pasirūpinti ir vaikais, ir dirbti. Stengėsi labai daug dėmesio skirti vaikams, bet buvo toks darbas, kad palikdavo vaikus vienus. Ji visada būdavo labai pavargusi. Būdavo, kad pykstant suduodavo per užpakalį. Konfliktai su dukra paaštrėjo, kai ji susipažino su dabartiniu savo vyru ir pradėjo lauktis. Turėjo neįgalią močiutę ir, negalėdami ja pasirūpinti, išsikraustė į šalia esantį butą. Močiute turėjo pasirūpinti jos teta. Dukra pasakė, kad ji pagyvens su močiute ir ja rūpinsis. Bet tada paaiškėjo, kad dukra vedasi drauges, negrįžta namo. Ji jai pasakė, kad dabar ji gyvens su mumis. Konfliktas su ja įvyko tada, kai ji 3 paras negrįžo namo, o jai grįžus, ji sudavė jai diržu. Tai yra pati didžiausia jos gyvenimo klaida. Nėra taip, kad ji yra despotė, nemyli savo vaikų ir juos skriaudžia, bet iš jų pusės, taip yra. Jos sesuo gyvena (duomenys neskelbtini), po šio įvykio dukra išvyko gyventi pas ją. Ilgą laiką jos jautė įtampą, nedrįso viena kitai rašyti, juto kaltę ir stengėsi laikytis toliau nuo jos. Praėjusią vasarą jos išsikalbėjo ir susitaikė. Tada įvyko konfliktas su A., galbūt ji pagalvojo, kad ji iniciavo šį konfliktą, sumušė A. ir jis atsitraukė. Ji išsiskyrė prieš 11-12 metų, kai A. buvo 6 metai. Su dabartiniu vyru susituokė 2015 metais. A. nuo mažens sakė, kad nenori būti toks, kaip tėvas, nes buvęs vyras buvo priklausomas nuo alkoholio ir labai smurtavo. Jis susirado kitą moterį ir jie išsiskyrė. Kai ji ištekėjo, A. buvo su jais ir, jei kažkur vykdavo, tai visi keturi. Gal nuo 12 metų jis pradėjo dažniau išeiti į kiemą su kažkokiais draugais. Pasireikšdavo pykčio priepuoliai, todėl jie kreipėsi pas psichologę. Po pokalbių pykčio priepuoliai pradėjo mažėti ir jų santykiai dar buvo geri. Tada prasidėjo problemos mokykloje. Ji dirbo pamainomis, naktimis ir nematydavo vaikų, dėl to prasidėjo pamokų nelankymas. Pamatė susirašinėjimą apie „žolę“, A. dėl to jai nieko neaiškino. Rinko jo draugų telefonų numerius, bendravo su tų vaikų tėvais ir bandė spręsti problemas su ta „žole“. Bendravo su priklausomybės konsultante, ji pasakė, kad turi daugiau bendrauti su vaiku. Prasidėjo problemos su mokykla, tada pakeitė mokyklą. Paskutiniu laiku A. nuėjo į profesinę mokyklą, 9 klasėje su juo darydavo visas pamokas, bet perėjus į 10 klasę, ji nebeturėjo jėgų mokytis kartu su juo ir pasakė, kad jo nebetemps. Pirmą kartą šeima buvo įtraukta į vaiko teisių tarnybos apskaitą, kai A. parvežė policija, kad jis išgėrinėjo kapinėse. Dėl antro karto nepamena, gal dėl tyrimo vykusio dėl kameros. Į apskaitą įtraukė dėl A. elgesio, o ne dėl problemų mokykloje. Dėl vyresnės dukros buvo tyrimas, nes po įvykio namie ji išvyko pas draugę ir parašė pareiškimą, kad ją sumušė. Tyrimas baigėsi susitaikymu. Viskas, atrodo, vyko 2016 metais. Dėl šio atvejo šeima į apskaitą nebuvo įtraukta. Dėl konflikto su A. šiek tiek jaučiasi nukentėjusi, bet daugiau nukentėjo psichologiškai, nei fiziškai. Ekspertas ją apžiūrėjo ir rasti sužalojimai atsirado įvykio metu. Pati tų sužalojimų pasidaryti negalėjo. Daugiausia sužalojimų buvo ant rankų nuo stumdymosi. Prisimena, kad namuose buvo apžiūrėta policijos pareigūnų. Sutinka, kad tuo metu galėjo nesimatyti kraujosruvų, nes tada tik apžiūrėjo koją ir kaktą. Po įvykio tą pačią dieną areštinėje jai reikėjo nusirengti ir tada pamatė labai daug sužalojimų ant rankų, pareigūnė pasakė, kad yra kraujosruva ir ant nugaros. Ant kaklo sužalojimų nebuvo, palietus kaktą juto skausmą, bet kraujosruvos nebuvo. Negali pasakyti, ar dėl 4 smūgių atsirado kraujosruva ant kojos, bet ji buvo toje pačioje vietoje. Iki įvykio sužalojimų ji neturėjo. Dėl dukros, pradžioje nežinojo kaip kalbėti su E., ieškojo pagalbos. Ji lankosi pas mokyklos psichologą. Ji pasidarė atšiauresnė, piktesnė. Mokyklos psichologei papasakojo situaciją ir paprašė su ja pabendrauti. Nežino, kiek galima teigti, kad tai labai stipriai įtakojo jos elgesį, bet konflikto metu ji pajuto išgąstį. Po įvykio ji grįžo kitą dieną, bet nepasakytų, kad vaikas buvo labai sužalotas. Įvykio metu ji buvo labiau kaip gynėja, skambino tėčiui, ramino. Jai civilinio ieškinio pinigai nėra reikalingi, dukrai taip pat. Sutinka, kad įvykiu dukra pajuto išgąstį. Ilgalaikių pasekmių neturi. Žodinius konfliktus ji matydavo ir anksčiau. Konfliktai būdavo dažni, bet ne kasdieniai. E. vengdavo bendrauti su broliu ir A. užsidarydavo savyje. Mano, kad jai sukūrus šeimą, jis pasijuto atstumtas, išėjo į gatvę. Būdavo šeimoje ir gražių momentų. Įvykio metu ji neturėjo jokių minčių sužaloti A. Lazda nebuvo paimta jį mušti. Nemano, kad kaltinamasis specialiai norėjo ją sužaloti, viskas įvyko instinktyviai. Ji sūnui atleidžia, stengiasi savyje viską susidėlioti atsiribodama nuo žmonių. Ji pati prisiima atsakomybę, kad nebuvo gera mama, nemokėjo bendrauti, prie jo prieiti. A. elgesys toks buvo, nes jis jautėsi atstumtas. Ji jam jokių pretenzijų neturi. Ateityje, gal kai pasitrauks žmonės įtakoję jo elgesį, jam subrendus, jie galės pasikalbėti. Ji būtų linkusi jam atleisti ir bylą baigti susitaikymu. Sužalojimų ant kaklo jai nėra nustatyta, skausmo nepajuto ir nemano, kad buvo bandymas ją smaugti. Dešinės kojos šlaunyje skausmas buvo sukeltas ir liko kraujosruva. Sutiktų susitaikyti, ji jam atleidžia ir jokių pretenzijų neturi. Paskutiniame epizode, kai ji nebegalėjo atsikelti, kai per sulenktą ranką jai buvo uždėjęs ranką ant kaklo ir ištarė žodžius, jie nebeatsimena patirto skausmo lygio. Dabar atrodo, kad juto tik psichologinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą ir nurodė teisingą skausmo lygį. Šiuo metu daugiau prisimena psichologinį skausmą, patį veiksmą.

3.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje balsu perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti Nukentėjusiosios O. Ž. parodymai. 2022 m. gruodžio 8 d. Nurodė, jog bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena ji, sūnus A. R., kuriam yra 17 metų, vyras P. Ž. ir dukra E. Ž., kuriai yra 7 metai. 2022-12-07, su E. grįžo namo, buvo gal jau netoli 18.00 val. Namuose buvo sūnus A., o vyras P. buvo darbe, jo namuose nebuvo. Grįžusi namo, pamatė, kad virtuvėje kriauklėje buvo pridėta daug indų, iš kurių valgė A. Tuomet nuėjo į A. kambarį, A. kambaryje gulėjo ant lovos ir kažką telefone žiūrėjo. Pasakė A., kad nusibodo grįžus po darbo namuose rasti netvarką, pavargo grįžusi po darbo pastoviai namuose tvarkytis ir pareikalavo A., kad tučtuojau eitų ir išsiplautų savo indus. A. kažką murmėdamas nuėjo į virtuvę plautis indų. A. aiškino, kad jis nepalikinėtų savo indų bet kur, kad turi savo kambarį ir jame gali daryti ką tik nori. A. virtuvėje stovėjo, jau buvo išsiplovęs indus, o ji stovėjo buto koridoriuje ir jis jai pasakė: „keiksmažodžiai“. Tada paklausė A., kodėl jis nevažiuoja gyventi pas tėvą A. R., kodėl kelia skandalus pas ją namuose. Tuomet prasidėjo keiksmažodžių lavina iš A. ir ji pasakė, kad nebegali. Ji pasakė A., kad sudeda jo daiktus, kad jis važiuotų pas močiutę G. R. ir pas ją gyventų. A. tuo metu buvo savo kambaryje, o ji stovėjo prie jo kambario durų, jis stovėjo priešais ją ir po jos šių žodžių A. jai spjovė kelis kartus į veidą. Tuomet įėjo į A. kambarį ir pradėjo rinkti daiktus, norėjo juos sudėti, o A. toliau ant jos spjaudė. Tuomet neiškentusi atsisuko ir spjovė A. atgal. Prie spintos buvo nepritvirtinta medinė lazda (ta lazda yra spintos rėmelis, apsauga, taip įvardintų). Tas rėmelis (medinė lazda) blogai laikėsi ant spintos, buvo jau atkibęs ir, kai ėmė iš spintos A. rūbus, ta lazda visai atkrito nuo spintos ir, kad jai netrukdytų, paėmė tą lazdą ir metė. Kadangi lazda pakankamai ilga, tikrai galėjo mesdama pataikyti į A., tačiau ar kliuvo su lazda A., tikrai neatsimena, neužfiksavo to momento. Tą lazdą metė su tikslu, kad ji jai netrukdytų, tiesiog į šoną norėjo numesti, toliau nuo savęs, tikrai neturėjo tikslo, kad lazda pataikytų tyčia į A.. A. tuomet ją pradėjo laikyti, neleido jai dėti jo daiktų, ir su A. apsistumdė abu. Apsistumdymo metu A. ją stūmė į spintą ir ji su nugara atsitrenkė į spintą, gerai neatsimena, bet jai tai nesukėlė fizinio skausmo, nejuto skausmo, ir tuomet A. vieną kartą iš delno sudavė, kur pataikė, ar į kaklą, ar į veidą, ar į petį, iš to viso streso neprisimena. Tuomet A. rankomis prirėmė ją prie spintos ir jai iš savo galvos vieną kartą trenkė ir pataikė į jos kaktą, tiksliau labiau į dešinę kaktos pusę, tai jai sukėlė fizinį skausmą, skausmą dešimtbalėje sistemoje vertintų 6 balais, tai labiau įvardintų kaip momentinį skausmą. Tuomet ji išėjo iš A. kambario, nuėjo pas save į kambarį ir pasiėmusi telefoną paskambino savo vyrui P. ir pasakė, kad A. ją muša, pasakė, kad jai trenkė iš galvos ir paprašė, kad vyras grįžtų, kad A. galėtų išvežti pas močiutę. Po skambučio grįžo atgal į A. kambarį, toliau dėti jo daiktų, jeigu neapsirinka ir gerai prisimena, tuomet A. savo telefonu pradėjo ją filmuoti, nes jai pasakė: „aš dabar tave filmuoju“, tačiau nežino, ar jis tikrai ją filmavo, gal tik taip pasakė. Tuomet su A. vėl sustumdė, tas apsistumdymas buvo toks ištisinis, nes ji imdavo jo rūbus, jis jai neleisdavo, taip ir stumdėsi. Tuomet, pasiėmusi kelis A. rūbus, nuėjo pas save į kambarį, kad ramiai galėtų juos sulankstyti ir sudėti į tašę. A. atėjo jai iš paskos į jos kambarį, jis iš nugaros jai su ranka paėmė už kaklo ir nuvertė ją ant lovos, veidu į lovą ir laikė su ranka prispaudęs, kad negalėtų atsikelti nuo lovos, jai tas spaudimas prie lovos sukėlė fizinė skausmą, kurį dešimtbalėje sistemoje vertintų 4 balais. Ji tuomet, kuomet jis ją su ranka spaudė prie lovos, iš A. rankų išplėšė telefoną, tai buvo jo telefonas. Jis pradėjo šaukti, kad ji grąžintų jo telefoną, ji šaukė, kad jis privalo išeiti. Tuomet A. atsitraukė nuo jos, jau nebespaudė ir nuo komodos paėmė jos telefoną ir pasakė, kad sudaužys telefoną, jeigu ji jam neatiduos jo telefono, nes ji rankose laikė jo telefone. Tuomet dukra E. atėjo pas ją į kambarį ir pradėjo šaukti: „ne mamyte neleisk, kad sudaužytų tavo telefoną“. A. pažadėjo, kad, jeigu atiduos telefoną, jis susirinks savo daiktus. Ji tuomet iš karto A. atidavė jo telefoną, kad jis negąsdintų E., o A. ant komodos padėjo jos telefoną. Ji paprašė E., kad ji pabūtų jos kambaryje. Su A. nuėjo į jo kambarį ir jis jai pasakė, kad jis niekur nežada išeiti, kad neis pas močiutę ir kad ją apgavo. Pasilenkusi nuo grindų ėmė A. daiktus ir jis rankomis ją pervertė ant grindų, ji nugriuvo šonu ant grindų, ant kairio šono ir tuo metu A. su savo koja iš viršaus, trypė jos kairę koją, apie 4 kartus, taip jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį vertintų 4 balais. Gulėdama ant grindų šonu, dar bandė suduoti A. į kojas, kad jis pasitrauktų nuo jos. Jau tuomet labai palūžo, ant grindų buvo atsiklaupusi ant kelių, A. priėjęs iš nugaros ranka apėmė jos kaklą ir stipriai spaudė, bet ne smaugė, o tik spaudė ir pasakė: „keiksmažodis“, tave vis tiek užmušiu“, tai jai sukėlė fizinį skausmą, kurį vertintų 6 balais. Tuomet ji nušliaužė prie jo lovos krašto ir pradėjo verkti. A. priėjęs prie jos, su savo skrepliais ją 4 kartus dar apspjovė, pradėjo sakyti: „keiksmažodžiai“ iš kambario“, savo džemperį jis užmetė jai ant galvos ir pradėjo su juo trinti jos galvą, sakydamas nusivalyk skreplius nuo galvos. Tuomet sugrįžo vyras į namus. Jis nekonfliktavo su A., jis visada vengia kištis į jos konfliktus su A., niekada nesikiša. Ji vyrui pasakė, kad reikia kviesti policijos pareigūnus, kažkaip paaiškinti situaciją. Tuomet A. pasakė, kad jis pats jai iškvies policiją ir jis pats paskambino į policiją, jai nespėjus to padaryti. Kai A. iškvietė pareigūnus, ji tiesiog nuėjo pas save į kambarį, atsisėdo ant lovos ir laukė pareigūnų. Gali pasakyti, kad dukra E. konflikto nematė, kuris vyko pas A. kambaryje, nes ji jai neleido, kad matytų, ji pasiėmusi telefoną buvo jos kambaryje. Konflikto metu ji pati buvo blaivi, A. irgi buvo blaivus. Gali pasakyti, kad ji tik turi įtarimą, kad A. kartais vartoja narkotines medžiagas, nes būna, kad labai ilgai miega arba elgiasi agresyviai. Tačiau nemano, kad atskirtų, kada A. yra pavartojęs narkotinių medžiagų, o kada ne. Konflikto metu A. jai atrodė adekvatus ir jokių įtarimų visiškai nekėlė, neatrodė, kad būtų kažko pavartojęs ar apsvaigęs, ar kad būtų kažkoks kitoks nei visada. A. šiuo metu nieko neveikia visiškai, jį 2021 metais išmetė iš mokyklos, nes jis praktiškai nelankydavo pamokų. Su A. problemos prasidėjo nuo 12 metų, kai pradėjo įtarinėti, kad jis rūko „žolę“, nes rasdavo namuose folijos paketėlių, kažkokių „žolės“ nuotrupų, būną ilgai miega arba elgiasi labai agresyviai. Mokykla jai pasiūlė ir buvo išsiuntusi prevenciškai A., kadangi įtarė tiek ji, tiek mokyklos darbuotojai, kad jis vartoja narkotines medžiagas. Jai jokių rimtų sužalojimų nebuvo padaryta, jai buvo tik sukeltas fizinis skausmas, tačiau savo sūnui jokių pretenzijų neturi, pas teismo medicinos ekspertus nevyks, kadangi jai nėra padaryta jokių sužalojimų (1 t., b. l. 57-61). 2022 m. gruodžio 28 d. papildomos apklausos metu nukentėjusiosios O. Ž. nurodė, jog kadangi po įvykio labai buvo susijaudinusi, tai pirminėje apklausoje neteisingai nurodė, kuria koja jos sūnus A. jai trypė. Kai jis ją pervertė ant žemės, ji nugriuvo šonu, nugriuvo ant kairio šono, gulėjo ant kairės kojos, tai jis jai savo koja iš viršaus apie 4 kartus trypė jos dešinę koją. Ji gindamasi bandė jam ranka suduoti per kojas, bet jai nepavyko, o A. atsitraukus, ji atsiklaupė ant kelių, nes buvo palūžusi. Tada A. priėjo jai iš nugaros ir ranka užspaudė jai kaklą ir pasakė: „keiksmažodis“ tave vis tiek užmušiu“. Taip per sulenktą ranką jis jai kaklą spaudė apie 10 sekundžių. Daugiau, ką sakė pirminėje apklausoje, viskas tiesa, ji apklausoje tiksliai išdėstė visą seką. Kaip minėjo pirminėje apklausoje, ji rėmeliu nuo spintos galėjo A. mesdama pataikyti, bet tai nebuvo tyčios. Taip pat apsistumdymo metu gal netyčia ir pataikė A. į „klyną“, tačiau to momento nepamena, nes buvo šoke, buvo daug susistumdymų, bet tyčia kojos ji tikrai nekėlė ir nespyrė. Gerai pamena, kad, kai ją A. stūmė į spintą ir ji į ją atsitrenkė, tada A. ji trenkė vieną kartą delnu antausį, tačiau kur tiksliai pataikė, pasakyti negali, gali būti į veidą, kaklą ar petį, to neužfiksavo. Kaip minėjo, sūnui pretenzijų neturi, teisė pareikšti civilinį ieškinį jai išaiškinta, tačiau ji ieškinio nereiškia ir ateityje nereik. (1 t., b. l. 62-65).

3.2. Pagarsinus parodymus nukentėjusioji O. Ž. nurodė, jog parodymai šiek tiek skiriasi nuo šiandienos. Šiandien daugiau prisimena emocinį ir psichologinį smurtą, o ne fizinį skausmą. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu nurodė skausmo lygį, reiškia jis toks ir buvo. Tikslesni parodymai duoti iš karto po įvykio. Ji neatsimenu ar į savo kambarį išėjo su drabužiais, ar su telefonu, bet žino, kad savo kambaryje buvo su telefonu ir prispaudimas ant lovos buvo dėl telefono. Sutinka, kad šis prispaudimas iš viršaus jai sukėlė 4 balų skausmą nugaroje. Ji neatsimena kas ją pervertė ant žemės. Jei pareigūnei nurodė, kad ją pervertė A., reiškia taip ir buvo, šiandien nebeprisimena. Teismas turėtų remtis pareigūnei duotais parodymais. Pirmą kartą prirėmęs prie sienos A. ją laikė abejomis rankomis pečių dalyje. Tose vietose sužalojimų nenustatyta. Po jos prispaudimo ant lovos galėjo atsirasti sužalojimai žaste, kairėje alkūnėje, dilbyje. Paskutiniu momentu, kai buvo suimta už kaklo, sužalojimų nebuvo nustatyta. Apsistumdymų tarp jų buvo daug, nes ji ėmė drabužius, o jis juos plėšė iš rankų. Galėjo ir nuo šių veiksmų atsirasti kraujosruvos žastuose ir alkūnėse. Tuose apsistumdymuose aktyviai dalyvavo ir ji. Neatsimena momento, kada galėjo įspirti A. Daugiausia su E. laiko leidžia visi kartu. Tėtis buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini), tai daugiau laiko buvo kartu, bet jos ryšys su tėčiu taip pat yra labai geras. Ji matė, kai ją sulaikė pareigūnai ir išvežė iš namų. Nežino kaip E. reagavo į jos emocinę būklę, bet su pareigūnu ji bendravo drąsiai. Konflikto su telefonu momentu ji sėdėjo ant sofos, o ji atėjo šalia, neprisimena ką tiksliai ji jai pasakė. Su vyru pykčių turėjo daugiau, kai jai buvo nustatyta diagnozė, kurį laiką gyveno atskirai. E. muštynių vaizdas nėra įprastas, stengiasi ją visada apsaugoti. E. tėčiui skambino, nes norėjo, kad jis greičiau grįžtų. Ji nerimavo dėl jos ir išsigando. A. veiksmai nebuvo suplanuoti, bet jis norėjo ją pažeminti. E. iki šiol yra teikiama psichologo pagalba dėl šio įvykio. Ji nematė ar E. verkė, kai po įvykio jie atvažiavo jos pasiimti iš policijos. Be to, jos vienos namie negalėjo palikti. Nežino ką atsakyti į klausimą apie tai, kad anksčiau palikdavo vaikus savaitgaliui, kad pailsėtų. Močiutė ir pati prašydavo palikti vaikus. Prasidėjus skyryboms santykiai su G. R. suprastėjo. Ji jos vengdavo ir po įvykių su A., kai jis pradėjo bėgti iš pamokų, įtarinėjo dėl „žolės“, su ja bendraudavo jos vyras, o ne ji. Jos buvusį vyrą visada atstovavo G. ir ji visas problemas žinojo. Kad normalizuotųsi jų santykiai su A., pirmiausia, turi nurimti emocijos, turėtų atsitraukti ir praeiti daugiau laiko. Kiekvienas teismo posėdis sukelia naujas emocijas. Ji sutiktų susitaikyti ir sutinka pradėti normaliai bendrauti.

4. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. R. nurodė, jog apie įvykį sužinojo, kai kitą dieną A. jai atvežė vaikų teisės. Jai buvo keisti visi tie pasakojimai, kad toks konfliktas kilo dėl neplautų indų. Darbo buvo 5 minutės, o priėjo iki teismų. Kai vaiko teisės jai atvežė A., jie su mama turėjo būti skyriumi. Iš pradžių ji suprato, kad A. buvo nukentėjęs. Kai vaiką metė iš namų, jis pajuto didžiulį pažeminimą. Tas fizinis skausmas ir kažkokios kraujosruvos yra mažesnis skausmas, negu psichologinis išgyvenimas vaikui, kai jį meta iš namų. Ji taip suprato, kad tas metimas iš namų jau buvo suplanuotas. Ji vaikų teisėms pasakė, kad kai vaikas nukentėjęs, tai mama turėjo būti išvaryta iš namų, o ne vaikas. Vaikas atvažiavo su vasariniais batais, nors buvo žiema ir daug sniego. Per Kalėdas į paštomatą atsiuntė sudėjusi drabužius, bet neįdėjo nei šokoladuko, nieko. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog A. parašė žinutę, ar ji jį priimtų, bet ji tos žinutės nematė, nes lauke kasė sniegą. Tik vėliau lauke pamatė ateinantį A. ir dvi moteris. Nuo to laiko A. pas ją apsigyveno ir dabar yra jo globėja. Apie įvykį jie kalbėjosi. Jis pasakojo lygiai tą patį kaip teisme. Ji jį vežė į apklausą ir jam iš karto pasakė nieko nemeluoti ir pasakyti taip, kaip buvo. Jis pasakojo, kad jį metė lauk, kad atėmė telefoną, kad su spintos lazda ant jo puolė. Smulkiai, kaip ir teisme, viską su juo išsikalbėjo ir peržiūrėjo įrašus. Kažko kitaip neturi ką papildyti ir sutinka su jo išsakytais parodymais. Jei jis nebūtų išprovokuotas, tai nieko nebūtų įvykę. Visą šeimos gyvenimą jam pasakojo ir A. vyresnė sesė. Vaikui jau nuo 5-6 metų iki šio įvykio kaupėsi emocijos. Kaip globėja ji gavo priešpriešinio tyrimo dokumentus. Su nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą sutinka ir jo neskųs, nes, jeigu jau ruošiasi susitaikyti, tai kam dar viską aštrinti. Džiaugiasi, kad jie ruošiasi susitaikyti, bet nemano, kad iš karto prasidės normalus bendravimas. Dėl civilinio ieškinio ir žalos atlyginimo mano, jog negali būti jokios kalbos. A. taip pat matė labai daug smurto, kai buvo smurtauta prieš vyresnę sesę, taip pat ir A., ir E. matė, kai buvo išvarytas P. Ž.. Mažoji nukentėjusioji nesureikšmino šio įvykio, yra mačiusi daug panašių įvykių. Mama tik po vaiko teisių spaudimo pervedė vaiko pinigus už A. Mama prie vaiko išlaikymo prisidėjo tik kai paskambino P. Ž. ir per 3 mėnesius ji pervedė tik 150 eurų, o dabar iš A. iš karto norima gauti 500 eurų sesei. Prašoma suma yra per didelė, A. neturi savo turto. Ji po trijų mėnesių gavo 560 eurų vaiko pinigų. Jam pinigų duoda ir tėtis. Per žiemą turėjo vaikui ir batus nupirkti, ir drabužių, ir tuos pinigus paskyrė vaiko išlaikymui. Biologinis tėvas A. R. išlaiko vaiką ir visada moka alimentus pagal teismo nutartį. Jos sūnus gyvena (duomenys neskelbtini), ten gyvena nuo išsiskyrimo su O., gal 12-13 metų. Mama tėvui apie vaiką atsiliepdavo tik piktai ir tėvas per telefoną vaiką auklėjo, todėl ir įvykdavo kivirčai tarp tėvo ir A. Dabar, kai A. gyvena pas ją, jie susitiko su tėvu ir sutaria labai gerai. Ji su A. nuo gimimo labai gerai sutaria, atvažiuodavo pas ją į metus po 2-3 kartus. Kai buvo mamos nepriežiūra, A. išėjęs į gatvę susidėjo su gatvės draugais, įvyko nusikaltimai ir medžiagų pavartojimas. Jis dažnai būdavo varomas iš namų, apie šias problemas girdėdavo tik nuogirdas. Ji dalyvaudavo šių problemų sprendime, nes tėvas persiųsdavo žinutes ir ji eidavo į vaikų teises aiškintis. A. nesimokymas buvo dėl to, kad mama neįdiegė pareigos mokytis. Mama pati neturėjo pareigos mokytis, tai ir sūnui nepadarė įtakos. Kokį gyvenimą gyvena patys tėvai, tai tokie pasidaro ir vaikai. Dabar gyvenant su A. jis yra labai geras vaikas. Buvo momentų, kai A. pas ją pagyvendavo tai po mėnesį, tai savaitgaliais, bet mama niekuo neprisidėdavo. Turi dar vieną kito sūnaus anūkę. A. ieškosi darbo, bet kol yra nepilnametis, darbo niekas neduoda. Ji jį motyvuoja, kad laikytųsi teises, gal lengviau ras darbą. Dabar iš jo nėra girdėjusi nei vieno keiksmažodžio ir jų santykiai yra geri. Ji nežada jam sulaukus 18 metų jį išvaryti lauk, jis galės gyventi tol, kol atsistos ant kojų. Ji nori, kad jis eitų tik doros keliu, jam gatvės draugai nebėra reikalingi. Priklausomybė dėl „žolės“ dingusi. Iš namų jis niekur nebeina, lanko vairavimo kursus. Su juo namuose buvo netinkamai elgiamasi ir dėl to jis eidavo į gatvę. Ji nežino ar jos skundai vaikų teisėms pasitvirtindavo, nes O. mokėdavo viską apeiti. Kreipėsi su pareiškimais dėl vaikų teisių pažeidimų, bet atsakymų negaudavo. Mano, kad jos skundai būdavo pagrįsti. Jų santykiai su nukentėjusiąja nėra geri. Nemano, kad jos sūnaus alkoholizmas padarė traumą A. Persiųstus 150 eurų grąžino atgal O., nes susitvarkė pilną globą. Jeigu paims iš jos pinigus, turės aiškintis valstybei. Ji gausi pilną išlaikymą, kaip kad vaikas gyventų vaikų namuose. Jai buvo išaiškinta, kad gaudama pinigus iš mamos, jai bus sumažinta pašalpa.

5. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. M. nurodė, jog dirba Šiaulių miesto ir rajono komisariato reagavimo skyriaus tyrėja. Kaltinamąjį žino iš darbo, kai reagavo į įvykį. Reagavo į smurto artimoje aplinkoje įvykį (duomenys neskelbtini) pr. Pranešimas buvo toks, kad įvyko konfliktas tarp motinos ir sūnaus, nukentėjo sūnus ir pajuto fizinį skausmą. Atvykus sūnus aiškino tas pačias aplinkybes. Buvo pabendrauta ir su motina. Sūnus aiškino, kad motina prieš jį smurtavo ir jis patyrė fizinį skausmą. Daugiau kažko nebeprisimena. Buvo apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir tie parodymai yra tikslesni. Su apklausos protokolu susipažino, parodymai surašyti teisingai ir teismas gali jais remtis.

5.1. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje balsu perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti liudytojos S. M. parodymai (1 t., b. l. 156-159). Liudytoja nurodė, jog dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėja. 2022 m. gruodžio pradžioje, dabar tiksliai datos nepamena, dirbo kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiuoju patruliu E. V.. Darbo metu, kiek tuo metu buvo valandų, nepamena, pamena tik, kad vakare, gavo pranešimą iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS budėtojo, kad namuose (duomenys neskelbtini), mama smurtauja prieš sūnų. Nuvykus nurodytu adresu, duris atidarė vyras, tai yra sūnaus patėvis, kuris nurodė, kad policiją kvietė posūnis ir jis šiuo metu yra savo kambaryje. Nuėjo pakalbėti su posūniu į kambarį. Vaikinas jautėsi labai ramus, kambarys buvo labai netvarkingas. Jis nurodė, kad susipyko su mama, kad ji pradėjo spjaudytis, o jis jai atgal. Taip pat nurodė, kad mama su mediniu pagaliu sudavė apie 4 kartus per ranką, kiek pamena, atrodo dešinę. Ar dar buvo kur suduoti smūgiai pagaliu, ji nepamena, tik pamena, kad vaikinas rodė, kur buvo suduoti smūgiai, tačiau jokių sužalojimo žymių nesimatė. Taip pat pamena, kad sakė, jog sudavė delnu per veidą, tačiau kiek kartų, nepamena, bei spyrė į lytinius organus. Ant veido taip pat nesimatė sužalojimų žymių. Tiksliai, kur ir kiek buvo suduota smūgių, nepamena, daugiau su vaikinu bendravo kolega, pamačiusi kitame kambaryje moterį, nuėjo su ja pakalbėti. Tik pamena gerai, kad vaikinas elgėsi labai laisvai, atsipalaidavęs, kažkokio susijaudinimo jis nerodė. Moteris buvo labai susijaudinusi, ji verkė. Apsiraminusi paaiškino, kad konfliktas kilo dėl neplautų indų, dėl ko ji papriekaištavo vaikui. Tada sūnus ėmė jai draskyti akis, grubiai ir žeidžiančiai kalbėti ir spjovė jai į veidą, ant galvos, o ji spjovė atgal. Pokalbio metu ant plaukų dar matėsi skreplių likučiai. Moteris nurodė, kad sūnaus kambaryje apsistumdė, kad ji būtų sudavusi sūnui, kokį smūgį, ji nenurodė. Tiksliai įvykio sekos nepamena, tik pamena, kad moteris paaiškino, kad konflikto metu sūnus jai trenkė iš galvos į kaktą, ją pastūmė, smaugė, o kai nukrito ant žemės, užmynė ir trypė dešinės kojos šlaunį. Vizualiai apžiūrint moters kūną, akivaizdžių sužalojimų nebuvo pastebėta. Pagalys, apdaila nuo spintos, buvo apie 2 m ilgio ir 5 cm pločio. Ant jo kraujo žymių nebuvo, jis nebuvo apgadintas, apžiūrėtas įvykio vietoje ir nepaimtas dėl ilgio.

5.2. Pagarsinus parodymus liudytoja S. M. nurodė, jog jos parodymai teisingi. Daugiau aplinkybių neprisimena.

6. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti 2023 m. sausio 12 d. nukentėjusiosios mažametės E. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Nukentėjusioji nurodė, jog jai 7 metai. Šiandien kalbės apie brolį A. R.. Brolis yra A. R., mama O. Ž.. Atvyko, kad papasakoti, kas įvyko. Gruodžio 7 d., adresu (duomenys neskelbtini), mama liepė broliui susiplauti indus, bet jis nesiplovė, tada mama pasakė, kad brolis išeitų iš namų, bet brolis neklausė ir jie pradėjo muštis. Muštynes pradėjo mama, ji paėmė kažkokią apdailą ir mušė brolį. Tą apdailą paėmė iš spintos, kuri buvo pas brolį kambaryje. Apdaila panaši į medį. Su ta apdaila ji broliui vieną kartą į pilvą. Mama gulėjo ant kilimo, brolis jai sudavė į kojas. Brolis pastūmė mamą ir taip ji atsidūrė ant kilimo. Mama gulėjo sulenkusi kojas, tada jis mamą skaudžiai mušė su kojomis, jis trenkė mamai į abi kojas (parodė, kad spyrė į blauzdas, čiurnas, pakinklius). Buvo suduoti 4 smūgiai. Smūgiai suduoti buvo kojomis. Tuo metu ji buvo pas mamą kambaryje, o mama gulėjo brolio kambaryje, jai matėsi pro duris, kas vyksta. Brolis spjovė mamai ant plaukų, tada mama pastūmė brolį ant lovos, po to brolis pradėjo smaugti mamą, brolis laikė kaklą abiem rankom apie 30 s. Tada mama ištiesė rankas, gynėsi ir brolis nukrito ant kilimo. Po to mama pradėjo verkti ir brolis sakė: „mama, mama“. Po to brolis paklausė jos, ko čia spokso, bet ji nieko nesakė. Daugiau nematė jokių veiksmų. Matė ant mamos kūno „mėlynes“. Ant abiejų kojų buvo po 5 „mėlynes“ ir parodė kur. Mamai ant plaukų dar buvo seilės. Nematė ant brolio kūno jokių sužalojimų. Jos ir brolio santykiai negeri, jis su ja nebendrauja. Jai labai bloga buvo, nes gaila buvo brolio ir mamos. To konflikto metu mama ir brolis buvo neblaivūs. Ji nelabai supranta, kai žmogus yra blaivus ir neblaivus. Mama sakė, kad čia atvykusi papasakotų, kaip vyko muštynės, kad nemeluotų ir sakytų tiesą. Į teisėjo klausimus atsakė, kad iš eilės pasakoja, kaip viskas buvo. Brolis filmavo mamą su telefonu, telefonas buvo brolio. Brolis filmavo, kai mama verkė. Mamos ir brolio telefonus ji laikė rankose. Brolis norėjo sudaužyti mamos telefoną, o ji jį paėmė ir apsaugojo. Ji broliui davė jo telefoną, nes sakė ir ji jam atidavė. Įvykio metu namuose kitų žmonių nebuvo. Muštynės jau buvo pasibaigusios, kai atvyko tėtis. Konflikto metu apspjovė tik mamą, daugiau niekas nespjaudė. Į prokurorės klausimus atsakė, po to smūgio apdaila buvo uždėta ant spintos, kuri yra pas brolį kambaryje. Mama uždėjo apdailą po to, kai trenkė broliui. Apdailą uždėjo, kai pasibaigė konfliktas. Kai dėjo apdailą, brolis buvo kambaryje. Tik mama turėjo tą apdailą rankose. Nematė, kad mama būtų atlikusi dar kažkokius veiksmus prieš brolį. Į įgaliotos atstovės pagal įstatymą klausimus atsakė, kad brolis neleido, kad mama paimtų tą apdailą. Jis galvojo, kad mama gali duoti jam smūgius. Mama broliui trenkė neskaudžiai, nes jis nepasakė „ai“, tai suprato, kad neskaudžiai. Į teisėjo klausimus atsakė, kad iki įvykio su mama žaidė „Tuk tuk“ namuose, o brolis buvo prie telefono, jis žiūrėjo „youtube“. Mama pamatė nešvarius indus ir nuėjo pas brolį. Mama nunešė nešvarius indus į brolio kambarį. Brolis sakė rimtai, kam ji čia deda, o mama sakė, kad jis neišsiplovė, tada brolis nunešė indus į virtuvę ir tada mama vis tiek indus nunešė pas brolį. Mamai atsibodo plauti brolio indus. Tada mama liepė susidėti daiktus. Į įgaliotos atstovės pagal įstatymą klausimus atsakė, kad brolis neleido dėti rūbų, griebė iš rankų. Brolis bandė griebti mamai iš rankų tą apdailą. Konflikto metu jautėsi blogai. Po konflikto jautėsi blogai, nes mama verkė, ji guodė. Į advokatės klausimus atsakė, kad mama bandė griebti broliui už kojų, kai ji gulėjo ant žemės, o brolis ją spardė, bet jai nesisekė. Ji atsistojo, kai pastūmė brolį ant lovos. Kai mama brolį pastūmė ant lovos, tada jis bandė atimti iš jos telefoną. Brolis reagavo rimtai, kai mama sudavė broliui su apdaila. Jis sakė, kad mama eitų iš tų namų (1 t., b. l. 139-141).

7. 2022 m. gruodžio 7 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, jog 2022 m. gruodžio 7 d., apie 18.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), blaivus nepilnametis sūnus A. R. sumušė blaivią motiną O. Ž., suduodamas iš galvos vieną kartą į kaktos sritį, apkabinęs ranka už kaklo ją smaugė, bei jai nugriuvus, koja spyrė ne mažiau 3 kartų į dešinės kojos šlaunį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (1 t., b. l. 5-10).

8. 2022 m. gruodžio 7 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, jog smurtą patyręs asmuo yra O. Ž. šoko būsenoje, susijaudinusi. Ji nurodė, kad sukonfliktavo su sūnumis A. R. dėl neišplautų indų. Žodinio konflikto metu abu apsistumdė, vienas ant kito spjovė, A. R. jai iš galvos vieną kartą trenkė į galvą, su dešine ranka smaugė ir kai ji nukrito, jis koja keletą kartų trypė jos dešinės kojos šlaunį, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, kurį vertina 7 balais (1 t., b. l. 11-14).

9. 2022 m. gruodžio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentele patvirtina, jog įvykio vieta - butas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 20-31).

10. Iš PRĮR registro išrašo matyti, kad 2022 m. gruodžio 7 d. 18.38 val. apie įvykį telefonu pranešė A. R. užfiksuota, nurodydamas, jog mama namuose mušasi, spjaudosi (1 t., b. l. 32-36).

11. 2022 m. gruodžio 12 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota pokalbio su Bendrojo pagalbos centru garso įrašo apžiūra. Apžiūros metu fiksuota, kad policijos pareigūnus kvietė A. R., nurodydamas, kad mama jį spaudė, daužė (1 t., b. l. 37-39).

12. 2022 m. gruodžio 14 d. – 2022 m. gruodžio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota policijos pareigūnų, vykusių į įvykio vietą, „Body“ kamera filmuoto vaizdo ir garso įrašų apžiūra. Apžiūros metu fiksuota, kad, atidarius vaizdo įrašą pavadinimu 2022_1207_184755_004. Apačioje kairėje ekrano pusėje kūno kamera SIA_609018 matoma data 2022-12-07 ir laikas 18:47:46. Pareigūnams atvykus, buto duris atidaro pusamžis vyras, pilkais treningais, sakydamas „sūnus su mama susipyko“. Toliau matomas jaunas vaikinas baltu treningu, šalia jo stovi mergaitė rožiniais marškinėliais. Pareigūnė klausia vaikino „tai kas buvo papasakok“. Šis pradeda pasakoti - „čia apsipykom, ji mane pradėjo spjaudyt, po to daužyt pradėjo, aš ją laikyt pradėjau, nu ir kažkaip ten gavosi, kad nuėjom į mano kambarį, nusiėmė ten tokį medinį pagalį, mane daužyt su juo pradėjo“. Girdisi moters balsas - „netiesa..“. Vaikinas tęsia - „netiesa? Netiesa? Tikrai netiesa?“. Toliau matosi ant sofos sėdinti pusamžė moteris, kuri nesustodama verkia. Ji sako „..jis pirmą kartą man sudavė, trenkė iš galvos..“, vaikinas atsako „tai, kad tu apsiramintum, nes tu mane daužyt pradėjai“. Moteris pasakoja „įvyko konfliktas dėl neplautų indų, pasakiau, kad tu privalai išsiplaut indus, ir jis pradėjo..pašla tu. (kalba nesuprantama), kada pradėjo spjaudyt, aš pasakiau nesielgsi tu taip...aš paskambinau kada jis man trenkė iš galvos, atsiprašau, bet tai pirmas kartas, kai pakėlė ranką.“ Pareigūnas paklausia kiek vaikinui metų, šis atsako „17“. Toliau vaikinas sako „čia ji taip vaidina, nes aš jai pasakiau, kad viskas bus tas pats kaip su vaikų teisėm, nes ne pirmas sykis kai ji savo vaikui su..“. Moteris pasakoja „aš parkritau, jis sako, „keiksmažodis“, ar nori, kad aš tave nužudyčiau ir su kojom pradėjo spardyt“. „Atėjau, pasakiau, kad surinksiu daiktus ir jis privalo pas močiutę išvažiuoti, kad čia daugiau jo kojos nebebus, aš ne psichinė“. Vaikinas atsako: „psichinė tu tikrai psichinė..“. Moteris teigia paskambinusi vyrui ir paprašiusi nuvežti vaikiną pas jo močiutę. Pareigūnai klausia vyro pilkais treningais, ar jis moters sutuoktinis, šis patvirtina, jog taip. Tačiau nėra vaikino tėvas. Moteris toliau pasakoja „pradėjo pult, paskui apspjaudė visą galvą..“. Vaikinas pertraukia, „nes tu pati pradėjai spjaudyt mane, iš visa iš oro“. Moteris sako: „aš nežinau ką aš padariau, aš prisiimsiu viską, prašau išvežkit jį, aš nežinau yra tėvas, yra močiutė... taip nebegali būti... jis nesimokina niekur, nieko... pastoviai kažkokie skysčiai pas jį tenai, aš nebežinau daugiau... jau būdavo tik įžeidinėjimai, koliojimai, bet šiandien tai buvo viršūnė“. Vaikinas sako: „palauk, jeigu dar turiu tuos video, tai pasižiesim ar viskas taip buvo..“. Moteris sako: „galit mane teist, ką norit daryt, prašau tik išvežkit jį“. Mes jau buvom vaikų teisėse, jis prisidirbdavo ir prisidirbdavo...žolę rūkant pagavo jį“ (1 t., b. l. 42-46)

13. 2022 m. gruodžio 7 d. asmens apžiūros protokolu užfiksuota nukentėjusiosios O. Ž. apžiūra. Apžiūros metu akivaizdžių kūno sužalojimų nerasta nesimato (1 t., b. l. 47-52).

14. 2022 m. gruodžio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje N. G 1748/2022(04) nurodyta, jog O. Ž. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, kairėje alkūnėje, dešiniame dilbyje ir dešinėje šlaunyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje galėjo būti padaryta tiek tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje kietu buku daiktu, tiek griuviminės traumos metu kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. Tikėtina, kad kiti sužalojimai, atsižvelgiant į jų formą, padaryti tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti ne mažiau 19 trauminių poveikių pasėkoje. O. Ž. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 80).

15. Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gruodžio 21 d. liudytojas P. Ž. nurodė, jog su O. Ž. santuokoje gyvena 7 metus ir turi bendrą vaiką - dukrą E. Ž.. O. turi iš ankstesnių santykių sūnų A. R., g. (duomenys neskelbtini), kuris gyveno kartu su jais, ir dukrą G. R., g. (duomenys neskelbtini), kuri pilnametė, ir gyvena atskirai, ji gyvena (duomenys neskelbtini). Jo santykiai su A. stabilūs, sutarė gerai, jie nesipykdavo. Tik tiek, kad A. yra labai netvarkingas, tai pasipykdavo tik dėl netvarkos, jis nemėgsta tvarkytis, pas jį kambaryje rūbai išmėtyti visur, o, jei bandai, ką pasakyti, tai jis to visiškai nepriima, bet šiaip pats daugiau jokių problemų neturėjo. A. yra uždaras, nelinkęs bendrauti, į klausimus atsako trumpai, taip arba ne. Su mama A. dažniausiai elgiasi nepagarbiai, mano, kad jis turi kažkokių nuoskaudų nuo vaikystės ir yra maištaujantis paauglys. Prieš vaikus nei jis, nei O. niekada nėra smurtavę nei fiziškai, nei psichologiškai, tik tiek, kad yra nustatytos tam tikros taisyklės, kurių vaikai turi namuose laikytis, tai yra susitvarkyti kambarius, išsiplauti indus. A. tai negalioja, jis ignoruoja tas taisykles ir gyvena, kaip stotyje, pareina, pasėdi prie kompiuterio, permiega ir tiek, jo pasiprašyti pagalbos negalima, nes jis nieko nenori daryti. Ir šiaip A. yra problematiškas vaikas, buvo susidėjęs su negera kompanija, tai vis papuldavo į policijos akiratį, nors paskutiniu metu jau buvo apsiraminęs, dažniau būdavo namuose. Šiuo metu jis gyvena pas močiutę, nes jis pranešė apie tai, kad jį sumušė mama. Kada tiksliai tai įvyko, dabar nepamena, bet kažkur prieš dvi savaites. Pats jis nebuvo namuose ir nematė, tai gali tik pasakyti, kiek sužinojo iš jų pačių. Jam paskambino E. ir pasakė, kad mama pykstasi su broliu. Vėliau skambino ir O., tačiau ji buvo labai susijaudinusi, verkė, tai nelabai suprato, ką ji sako. Kai grįžo į namus, rado O. verkiančią, ji jam paaiškino, kad A. jos neklausė, siuntinėjo, vadino negražiais žeidžiančiais žodžiais, kad ją sumušė ir apspjaudė. Ant O. nematė matomose kūno vietose sužalojimų. A. apie tai tik pasakė, kad mama yra psichiškai nestabili. Tuo metu apie tai, kad jį sumušė, jis nieko nesakė. Jiems besikalbant tarp jų vėl kilo ginčas, tai jis pasakė, kad reikia kviesti policiją ir ji viską išsiaiškins. A. pats paskambino ir iškvietė pareigūnus, kuriems atvykus A. pasakė, kad jį mama mušė su pagaliu, tai yra su spintos apdaila. Kaip nurodo A., jam su ta apdaila stipriai trenkė per nugarą, galvą, rankas, nors sužalojimo jokių žymių ant jo kūno matomose vietose nebuvo, pareigūnai tai irgi matė, o be to, ta apdaila būtų lūžusi, pagal jo nurodytus suduotus smūgius. Kad įvykį matė jų dukra, sužinojo tik jos apklausos metu policijoje, ji nurodė, kad matė, kaip mama susimušė su broliu, bet kaip ji po to jam sakė, ji neišsigando. Papildė, kad O. psichinėmis ligomis nėra sirgusi, ji niekada nesigydė psichiatrijos ligoninėje, tik, mano, A. neklausimas, atsikalbinėjimai ir įžeidinėjimai, ją išveda iš pusiausvyros, tačiau ji niekada nesmurtavo prieš savo vaikus, bent jau to nematė (1 t., b. l. 144-147).

16. 2023 m. vasario 13 d. prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 punktu, 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutrauktas, nustačius, jog O. Ž. nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje (2 t., b. l. 133-144). 2023 m. kovo 27 d. vyriausiosios prokurorės nutarimu nukentėjusiojo A. R. advokato skundas netenkintas (2 t., b. l. 173-179).

17. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį, nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-458/2020). Nusikalstamos veikos motyvas nors ir nėra BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą.

18. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama A. R. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Bylą nagrinėjant teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, galėjosi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, nukentėjusiųjų atsiprašė, su jomis susitaikė, jos jam atleido, susitarė dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. Ž.. Kaltinamasis nurodė, jog bandydamas iš mamos O. Ž. atimti telefoną ir užspaudęs ją ant lovos, galėjo mamai sukelti fizinį skausmą. Nežino ar apsistumdant galėjo sukelti fizinį skausmą. Pripažįsta, kad vieną kartą trenkdamas iš kaktos, sukėlė jai fizinį skausmą. Jam tiesiog taip suveikė, bet tokiu būdu jam gintis nereikėjo. Pervertęs ant lovos galėjo sukelti mamai skausmą, nes bandė atimti telefoną. Tiksliai šių aplinkybių neprisimena, bet žino, kad mama savo kambaryje atėmė jo telefoną ir jis bandė iš jos jį atsiimti. Viskas vyko mamos kambaryje ant lovos. Tuo metu už kaklo nebuvo suėmęs, bet buvo ant jos užkritęs. Jis ant mamos buvo užkritęs ir jai galėjo atrodyti, kad smaugia, bet tyčia smaugimo veiksmo nedarė. Pripažįsta, kad buvo užkritęs ant mamos ir savo kūnu galėjo ją prispausti ir laikyti. Tokiu veiksmu galėjo jai sukelti fizinį skausmą. Pagrindo taip elgtis nebuvo, jis tik norėjo iš mamos atimti savo telefoną. Tiksliai nepamena trečio epizodo, dėl smūgio su koja. Sutinka su mamos duotais parodymais ir jie yra teisingi, pats gali neprisiminti visų aplinkybių. Mama ant grindų atsidūrė imdama ant grindų buvusius drabužius. Nepamena ar ją pervertė, tiesiog, abu tempė rūbus. Pripažįsta, kad dešine koja keturis kartus sudavė į koją. Pripažįsta, kad buvo suėmęs už kaklo, bet jo nespaudė. Tokiais veiksmais galėjo mamai sukelti fizinį skausmą. Šioje situacijoje nebuvo reikalinga atlikti šiuos veiksmus ir tai nebuvo jo gynybinė pozicija. Tiksliai negali pasakyti kuriuos sužalojimus sukėlė jis, bet sužalojimas kojoje galėjo būti nuo jo veiksmų. Mama rankas galėjo susižaloti darbo metu. Prieš įvykį nematė ar mama turėjo tas „mėlynes“. Prispausdamas savo kūnu ir rankomis galėjo padaryti kraujosruvas. Jis veikė tyčia ir nenumanė, kad galėjo atsitikti tokios pasekmės. Kaltinamojo parodymus patvirtina tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys byloje esantys įrodymai: nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, asmens apžiūros, įvykio vietos apžiūros protokolai, specialisto išvada ir kiti. A. R. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia: suvokė, kad muša nukentėjusiąją ir taip gali sukelti jam fizinį skausmą ar žalą sveikatai, bei to norėjo. Jo smurtiniai veiksmai padaryti šeimos nario – mamos atžvilgiu, todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

19. Prokurorė prašo A. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, susitaikius su nukentėjusiaisiais ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, 5 punktu, A. R. skirti auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą ir elgesio apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., mokytis arba dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, bei dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

20. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. R. nurodė, jog su nukentėjusiosiomis O. Ž. ir mažamete E. Ž. susitaikė, jų atsiprašė, susitarė dėl neturtinės žalos atlyginimo mažametei nuketėjusiajai ir civilinei ieškovei E. Ž..

21. Baudžiamojoje byloje 2023 m. sausio 4 d. tyrėjos nutarimu, pagrįstai manant, jog mažametei E. Ž. padaryta neturtinė žala, E. Ž. pripažinta nukentėjusiąja. Nukentėjusiosios mažametės E. Ž. įgaliotoji atstovė advokatė 2023 m. vasario 21 d. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama iš kaltinamojo A. R. nukentėjusiajai mažametei E. Ž. priteisti 500 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, jog nukentėjusioji E. Ž. matė smurtą artimoje aplinkoje ir dėl to patyrė neigiamų išgyvenimų, jautė baimę, bejėgiškumo jausmą, išgyveno lojalumo konfliktą (2 t., b. l. 131-132). Byloje esantis 2023 m. balandžio 18 d. tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų bei jų atstovų pasirašytas susitarimo protokolas patvirtina, jog kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiosiomis, nukentėjusiosios jam atleido, kaltinamasis susitarė dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai E. Ž., jos įgaliotajai atstovei sumažinus neturtinės žalos dydį iki 200 eurų, bei su kaltinamuoju susitarus, jog neturtinę žalą jis atlygins lygiomis dalimis per dešimt mėnesių, pradedant mokėjimus nuo iki 2023 m. liepos 25 d. Nukentėjusiosios bei jų įgaliotieji atstovai kaltinamajam pretenzijų nebeturi, neprieštarauja, jog baudžiamoji byla būtų nutraukta vadovaujantis BK 38 straipsniu pagrindais (3 t., b. l. 5-6). Byloje esantis 2023 m. balandžio 18 d. tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų bei jų atstovų pasirašytas susitarimo protokolas tvirtintinas, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

22. Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, jog teismas turi teisę atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Tokią teisę jis gali realizuoti tik tada, kai yra visos anksčiau išvardintos sąlygos ir nėra aplinkybių, numatytų to paties straipsnio 2 d. (negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai). BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas privalo įvykdyti pats kaltininkas, o teismas turi patikrinti šių sąlygų įvykdymo tinkamumą.

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis A. R. būdamas nepilnamečiu padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Nusikalto neteistu, tačiau 2022 m. sausio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, 2022 m. liepos 14 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro (2 t., b. l. 15-16). Administracine tvarka nebaustas, tačiau anksčiau dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 485 straipsnio 1 dalyje, padarymo jo atžvilgiu atsakomybė netaikyta, kadangi administracinį nusižengimą padarė nepilnamečiu, kuriam iki šios veikos padarymo nebuvo sukakę šešiolika metų (2 t., b. l. 18-19). Nedirbantis, nesimokantis. Savo kaltę pripažino visiškai, nukentėjusiųjų atsiprašė, su jomis susitaikė, susitarė dėl neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiosios pretenzijų neturi. Jo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

24. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis ateityje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl teismas, atsižvelgdamas į ankščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog A. R. būsima gyvensena ir elgesio pobūdis ateityje nebus nusikalstami, todėl esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas BK 38 straipsnis ir A. R. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiaisiais. Teismo vertinimu, tokia baudžiamojo proceso baigtis (nutraukimas), nagrinėjamu atveju užtikrina ir teisinės santarvės atkūrimą.

25. BK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepilnamečiui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą ar nusikaltimą ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, taip pat nepilnamečiui, kuriam atidėtas bausmės vykdymas arba kuris lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos auklėjamojo poveikio priemonės (taigi ir BK 38 straipsnio pagrindu).

26. Minėta, jog prokurorė teismo prašo kaltinamajam paskirti auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą ir elgesio apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., mokytis arba dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, bei dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

27. Teismas pažymi, jog atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam negali būti formuojamos nebaudžiamumo nuostatos, turi būti siekiama įgyvendinti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, tai yra padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu (BK 80 straipsnio 2 ir 3 punktai). Taigi, priverčiamosios auklėjamojo pobūdžio priemonės, turinčios auklėjimo ir bausmės požymių, ribojančios nepilnamečio elgesį ir kartu turinčios auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį, yra svarbi baudžiamoji teisinė priemonė, kuriai taikyti BK normos teikia pirmenybę prieš kitas nepilnamečių nubaudimo priemones – kriminalines bausmes. Todėl, atsižvelgiant į byloje nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, kaltinamajam skirtinos prokurorės prašomos auklėjamojo poveikio priemonės.

28. Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina kaltinamajam A. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

29. Nuosprendžiui įsiteisėjus dokumentai ir daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 6 CD laikmenos, esančios vokuose, prisegtuose prie bylos 1 ir 2 tomo galinių viršelių, paliktinos saugoti byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 307 – 308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, susitaikius su nukentėjusiaisiais ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, 5 punktu, A. R. skirti auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą ir elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. R. būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.; mokytis arba dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Patvirtinti 2023 m. balandžio 18 d. tarp kaltinamojo A. R. ir nukentėjusiosios O. Ž., bei nukentėjusiosios mažametės E. Ž. atstovų pasirašytą susitarimo protokolą dėl susitaikymo, bei susitarimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo kaltinamasis A. R. įsipareigojo nukentėjusiajai mažametei E. Ž. lygiomis dalimis per dešimt mėnesių (iki 2024 m. balandžio 25 d.) atlyginti 200 Eur neturtinę žalą, kiekvieną mėnesį E. Ž. mokant po 20 Eur, ir procesą dėl nukentėjusiosios mažametės E. Ž. įgaliotosios atstovės advokatės 2023 m. vasario 21 d. baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dokumentus ir daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 6 CD laikmenas, esančias vokuose, prisegtuose prie bylos 1 ir 2 tomo galinių viršelių, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.