- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-26
- Bylos Nr.
- 2A-842-524/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė, Audrius Saulėnas, Rimvida Zubernienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Perdanga“
- Ieškovas
- A. J.
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja E. Pauliukienė Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.2; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
2009 m. lapkričio 26 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Audrius Saulėnas, Rimvida Zubernienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, Tomui Dryžui, viešame teismo posėdyje dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Raimondui Kiviliui, atsakovo atstovui adv. Sauliui Sudintui , žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Perdanga“ ir ieškovo A. J. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Perdanga“ dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad nuo 2006-05-25 dirbo pas atsakovę statybinių mašinų operatoriumi mokiniu, 2007-05-18 nelaimingo atsitikimo darbe metu patyrė traumas, dėl kurių neteko 20 procentų darbingumo. Teigia, kad dėl šios traumos iškentė skausmą, patyrė emocinį sukrėtimą, sužalojimo pasekmės turės įtakos tolimesniam gyvenimui, dėl nelaimingo atsitikimo kilimo atsakinga atsakovė, todėl ji turi atlyginti neturtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 12 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, iš atsakovės ieškovui priteisė 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, valstybei – 2400 Lt žyminio mokesčio ir 19 Lt pašto išlaidų, iš ieškovo priteisė 3955,55 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei. Pažymėjo, kad žalos atsiradimas yra susijęs su darbo funkcijų atlikimu, todėl atsakovė turi atlyginti ieškovui padarytą žalą sveikatai. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad nelaimingo atsitikimo pagrindinė priežastis yra atsakovo neteisėta veika, tarp kurios ir ieškovo sveikatai padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Konstatavo, jog dėl nelaimingo atsitikimo ieškovas patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą, galimybių bendrauti ir užsiimti įprasta veikla sumažėjimą. Atsižvelgdamas į žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę būklę, padarytos turtinės žalos dydį, ieškovo veiksmus nelaimingo atsitikimo metu, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovo reikalaujamos žalos dydį sumažino 20 procentų. Atmetė prašymą dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo, nes šalys nebuvo sulygusios ar susitarusios dėl griežtų atsiskaitymo terminų bei atlygintinos sumos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Perdanga“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Apeliantė pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nelaimingo atsitikimo darbe akto išvadą, kad ieškovas nesilaikė saugos ir sveikatos instrukcijų, neatskleidė nelaimingo atsitikimo mechanizmo. Nurodo, kad darbdavio kaltė nepreziumuojama įvykus bet kokiam nelaimingam atsitikimui darbe, nes to nenumato joks įstatymas. Pažymi, kad teisės normos nustato teisę į žalos atlyginimą darbuotojui tik ribotu atveju – kai įvykis pripažintas nedraudžiamuoju, ieškovo nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas draudžiamuoju, todėl ieškinys turėjo būti atmestas. Teigia, kad ieškovas neįrodė neturtinės žalos pasekmių (pažeminimo, reputacijos pablogėjimo, bendravimo galimybių sumažėjimo), o teismo išvados dėl šių aplinkybių aiškiai hiperbolizuotos. Nurodo, kad buvo pagrindas sumažinti neturtinės žalos atlyginimą atsižvelgiant į didelį ieškovo neatsargumą, ieškovui priteista suma neadekvačiai didelė, be to, teismas nenustatinėjo neturtinės žalos dydžio, o už pagrindą ėmė ieškovo reikalaujamą sumą.
Apeliaciniu skundu ieškovas A. J. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei iš ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos atsakovei. Ieškovo reikalavimus dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti, atsakovės reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliantas pažymi, kad deliktinė atsakomybė, taip pat pareiga atlyginti neturtinę žalą atsiranda nuo žalos padarymo momento, bet ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ar šalių susitarimo, taigi nepagrįstas pirmosios instancijos teismo motyvas, jog šalys nebuvo susitarusios dėl atlygintinos sumos, todėl palūkanos nepriteistinos. Nurodo, kad neturtinė žala yra piniginė prievolė, palūkanos yra vykdytinos prievolės dalis, reikalavimas priteisti palūkanas pareikštas prašyme, todėl reikalavimo dalis dėl palūkanų nepriteisimo atmesta nepagrįstai. Pažymi, kad atsakovės išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma ir iš ieškovo priteista jos dalis yra neprotingai didelė, neatitinkanti Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti ir tenkinti ieškovo apeliacinį skundą. Nurodo, kad neturtinė žala nėra atlyginama iš draudimo atlyginimo pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą. Pažymi, jog nepakankamas ieškovo instruktavimo faktas įrodytas teisėtomis ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, kurių atsakovė nepaneigė, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad ji nebuvo pakankamai rūpestinga ir nesiėmė visų įmanomų priemonių užtikrinti maksimalų darbuotojo saugumą. Teigia, kad ieškovas niekada nebuvo įvertinęs neturtinės žalos dydžio atsakovės nurodyta suma.
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo jo netenkinti. Pažymi, kad nagrinėjamoje byloje atsakovės atsakomybė kyla ne iš sutarties, o iš delikto, todėl taikyti CK 6.37 str. nėra pagrindo. Teigia, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra patvirtintos tinkamais įrodymais ir realios, o pirmosios instancijos teismas jas paskirstė teisingai, atsižvelgdamas į patenkintų ieškovo reikalavimų dalį.
Dėl nelaimingo atsitikimo darbe.
Šioje byloje nustatyta, kad 2007-05-18 įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, jo metu ieškovas patyrė dešinės plaštakos dviejų pirštų traiškytą sužalojimą ir krūtinės nubrozdinimą. Nelaimingo atsitikimo metu ieškovas pas atsakovą pagal darbo sutartį dirbo statybinių mašinų operatoriumi-mokiniu prie aplinkotvarkos elementų gamybos linijos (t.1, b.l. 8-9) ir jo darbo funkcijas reglamentavo 2006-06-08 atsakovo direktoriaus įsakymu Nr.14 patvirtinta ,,Darbuotojo, dirbančio prie gerbūvio elementų gamybos linijos pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcija Nr.173‘‘, su kuria ieškovas buvo supažindintas (t.1, b. l.37-46). Dėl šio nelamingo atsitikimo buvo surašyti du aktai -2007-05-30 ir 2008-02-27, nes atsakovas nesutiko su nelaimingo atsitikimo priežastimis, nustatytomis pirmajame akte(t.1, b.l.15-18). 2008-02-27 tyrimo akto 7 punkte analizuojamos nelaimingo atsitikimo aplinkybės ir buvo konstatuota, kad ieškovas pastebėjo, jog transporteriu stumiamas padėklas susiskersavo ir užsistūmė ant kito padėklo krašto, jis transporterio trosiniu jungikliu išjungė transporterį ir užlipęs ant įremto padėklo,pataisė laužtuvu susiskersavusį padėklą. Nulipo ir jungikliu įjungė transporterį ir padėjo laužtuvą į vietą. Po to ieškovas pamatė, kad padėklo stūmimui skirtas svirtinis stūmiklis, esantis arčiau jo, nepakankamai iškilęs (vos kabina padėklą). Norėdamas pataisyti šį stūmiklį, jis dešine ranka kilstelėjo padėklą, stūmiklis atsipalaidavo ir pakilo į padėklo stūmimo padėtį. Tačiau tuo metu transporteris pradėjo ciklišką judesį ir suspaudė ieškovo dešinės rankos pirštus tarp padėklo ir stūmiklio. Šiame punkte taip pat konstatuota, kad prieš šalinant padėklų susiskersavimą, linija stabdoma ne specialiu ,,Stop‘‘ mygtuku, o patraukiant apsauginio jungiklio troselį. Išjungimas nepatikimas, nes troselis laisvas. Kai troselio patraukimas sutampa su transporterio ciklišku sustojimu, darbuotojas neturi galimybės vizualiai įsitikinti, ar linija sustabdyta (darbo vietoje nėra signalinio įtaiso, t.1, b.l.16). Tokio papildomo troselio įrengimas užfiksuotas nuotraukose ( t.1, b.l.21), jis yra nurodytas ir paminėtos instrukcijos 4.5 p. (t.1, b.l.38). Iš ieškovo atstovo paaiškinimo apeliacinės instancijos teisme ir ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą nustatyta, kad jis mano, jog nelaimingo atsitikimo įvykimo priežastis ir buvo atsakovo papildomo jungiklio – troselio - įrengimas. Šis paaiškinimas patvirtintas ir paminėtame tyrimo akte, kur konstatuota, kad išjungimas nepatikimas, nes troselis laisvas. Ši aplinkybė užfiksuota ir nelaimingo atsitikimo pirmojoje priežastyje (t.1, b.l. 17), todėl pagal įrodymų pakankamumo taisyklę darytina išvada, kad ieškovas įrodė, jog nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl atsakovo kaltės, o atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl to, kad ieškovas mėgino ranka stumti padėklą, esant įjungtam transporteriui, neįrodo ieškovo kaltės, nes visų pirma rašytinis įrodymas - 2008-02-27 nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas- įrodo, kad šiuo atveju ieškovas neturėjo galimybės įsitikinti, kad transporteris buvo sustojęs, nes akte konstatuota, kad, kai troselio patraukimas sutampa su transporterio ciklišku sustojimu, darbuotojas neturi galimybės vizualiai įsitikinti, ar linija sustabdyta (darbo vietoje nėra signalinio įtaiso, t.1, b.l.16), todėl už šią aplinkybę ieškovas negalėjo būti atsakingas ir ši aplinkybė buvo susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su pasekmėmis ieškovui. Šiame nelaimingo atsitikimo tyrimo akto 17 p. yra išvardytos dvi nelaimingo atsitikimo priežastys, kurios neįrodo ieškovo kaltės. Šio akto atsakovė neginčijo, nors raštiškai išdėstė savo nesutikimo motyvus (t.1, b.l.107).
LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ( 2004-11-09 redakcija, galiojusi nelaimingo atsitikimo metu) 3 str. numatė, kad darbuotojas turi teisę saugiai dirbti, 16 str. įtvirtino reikalavimus darbo priemonėms, o 28 str. įtvirtino darbdavių pareigą vykdyti saugos darbe norminių aktų reikalavimus. Todėl paminėtos nuostatos leidžia tikėtis darbuotojui, kad jis darbe bus saugus, jo darbo priemonės bus saugios, tačiau įvykus priešingai, akivaizdu, kad darbuotojas patiria didesnius išgyvenimus negu įvykus nelaimingam atsitikimui ne darbe, nes darbas yra kiekvieno žmogaus pajamų, o kartu ir pragyvenimo šaltinis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-02-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008 yra išaiškinęs teismams DK 249 str., CK 6.283 str. taikymo ribas bei DK 249 str. numatytą darbdavio pareigą atlyginti žalą, padarytą dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, todėl šios nuostatos taikytinos šioje byloje. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo buvo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Taigi teismų praktika formuojama taip, kad darbuotojo apdraudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka neatleidžia nuo socialinio draudimo išmokomis neatlygintos žalos atlyginimo.
Dėl kriterijų neturtinei žalai nustatyti.
Šiuo atveju neturtinės žalos atlyginimo pagrindas - CK 6.250 str. 2d., 6.283 str. 1d.
DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Šioje normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus. Būtina šios kategorijos bylose nustatyti atsakovo kaltės laipsnį bei įvertinti ieškovo elgesį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-04-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-157 yra išaiškinęs teismams, kad darbuotojo padarytas elementarios savisaugos reikalavimų nesilaikymas gali būti teismo pripažintas kaip vienas iš kriterijų, reikšmingų darbuotojui padarytos neturtinės žalos dydžiui nustatyti (CK 6.250 straipsnis). Pagal suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo teismai atsižvelgia į darbuotojo veiksmus, kurie nors minimaliai turi įtakos šios žalos atsiradimui ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2005). Tinkamai taikant CK 6.250 straipsnį turi būti įvertinta neturtinės žalos dydžiui turinti įtakos kriterijų visuma – ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybės, dėl kurių jis gali būti nustatytas mažesnis
( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.250 straipsnyje nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus ir jo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis -80 000 Lt- neatitinka teismų praktikos ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2006, 2006-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006, 2006-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2006, 2006-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394, 2006-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575, 2003-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371 ir kt ).
Visų pirma šioje byloje vertinant ieškovo elgesį pagal pakankamai atidaus ir rūpestingo asmens standartą galima padaryti išvadą, kad jis nepakankamai laikėsi savisaugos reikalavimų, nes pagal Darbo saugos instrukcijos 4 p., su kuriuo jis buvo supažindintas pasirašytinai, jam buvo griežtai draudžiama liestis prie judančio transporterio, nurinkti plyteles nuo judančio transporterio bei laipioti per jį. Todėl savisaugos reikalavimų laikymosi prasme jis privalėjo įsitikinti, ar transporteris nejuda bei ar negali pajudėti. Darbo sutartis įrodo, kad ieškovas buvo mokinys ir šis jo statusas įpareigojo ir patį ieškovą būti atidesniam, todėl prieš šalinant didesnio pavojaus šaltinio darbo nesklandumus jis pagal pakankamai atidaus ir rūpestingo asmens standartą privalėjo pasitarti su darbo baro meistru, nes akivaizdu, jog jis neturėjo praktinių darbo įgūdžių, ir tai jam buvo žinoma. Iš ieškovo paaiškinimo nustatyta, kad jis nurodo, jog dėl neaiškių priežasčių išsijungė transporterio apsauga ( t.1, b. l. 58), tačiau bylos medžiaga įrodo, jog nelaimingo atsitikimo metu nebuvo užfiksuoti transporterio gedimai, ši aplinkybė nepažymėta ir nelaimingo atsitikimo tyrimo akte ( t.1, b.l. 45-68), todėl šioje byloje nustatant vieną iš neturtinės žalos dydžio aspektų-atsakovo kaltės laipsnį - darytina išvada, kad yra įrodytas atsakovės paprastas neatsargumas. Abiejose nelaimingo atsitikimo tyrimo aktuose buvo konstatuota, kad ieškovo kraujyje alkoholio koncentracija buvo 0,13 procentų (t.1, b.l. 16, 18, 56) ir šios aplinkybės neginčijo įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovo nurodymas, kad medicininėje pažymoje yra nurodyta ne ieškovo kraujo grupė, nėra pakankamas įrodymas šiai akto daliai nuginčyti, nes ši įrodymo dalis reikalauja specialiųjų medicinos žinių ir turėjo būti ištirta ikiteismine tvarka ginčijant šią akto dalį, konkrečiai lyginant paimtą įvykio metu kraujo mėginį su ieškovo kraujo grupe. Byloje nėra įrodymų, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl ieškovo apsvaigimo nuo alkoholio, t.y. nurodyta alkoholio koncentracija kraujyje nebuvo susijusi priežastiniu ryšiu su įvykusiomis pasekmėmis ieškovui , tačiau pagal paminėtus CK 6.250 str. nustatytus neturtinės žalos vertinimo kriterijus yra vertinama ieškovo nenaudai. 2008-04-29 LR Konstitucinio Teismo nutarime ,, Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO 2 DALIES (2005 m. gegužės 19 d. redakcija) nuostatos IR DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2004 m. KOVO 22 D. NUTARIMU NR. 309 „DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO IŠMOKŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PATVIRTINTŲ NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO IŠMOKŲ NUOSTATŲ 13 PUNKTO (2004 m. kovo 22 d. redakcija) nuostatos ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI‘‘ yra konstatuota, kad apsvaigęs nuo alkoholio asmuo nesugeba savęs kontroliuoti, neadekvačiai suvokia susidariusią situaciją, todėl šiuo atveju nepašalinta aplinkybė, kad ir dėl šio nedidelio alkoholio procento kraujyje buvo susilpnėjęs jo savisaugos reikalavimų laikymasis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nustatyta, kad taikant CK 6.250 str., būtina įvertinti faktinių aplinkybių, turėjusių įtakos neturtinės žalos dydžiui, visumą.
Turtinės žalos visiško atlyginimo principas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų jam nesant sužalotam. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju šio principo pritaikyti neįmanoma ir neturtinės žalos dydis yra nustatomas teismų praktikoje. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis, tačiau civilinės atsakomybės prasme prašomi priteisti ieškovo nuostoliai nėra vertinami kaip sankcija atsakovui ir negali kompensuoti prarastos funkcijos. Tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių dydį nustato teismas, o ieškovas turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų. Byloje nustatyta, kad ieškovas dėl šio nelaimingo atsitikimo neteko dešinės rankos dviejų pirštų ir neteko 20 procentų darbingumo. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam ieškovo gyvenimui. Todėl nereikalauja papildomo įrodinėjimo aplinkybė, jog ieškovo sveikatos sužalojimas, dėl kurių kaltas atsakovas, neabejotinai sukėlė ieškovui stresą, neužtikrintumą savo ateitimi, ypatingai didelius dvasinius ir fizinius skausmus ir šias pasekmes jis dar jaus ateityje, teisiškai reikšmingas kriterijus neturtinės žalos dydžiui yra tai, kad nelaimingo atsitikimo metu sukeltos pasekmės niekada neišnyks ateityje, tačiau pirmosios instancijos teismas nesilaikė paminėtos teismų praktikos nuostatų dėl neturtinės žalos dydžio, todėl pirmosios instancijos priteistas neturtinės žalos dydis mažintinas iki 40 000 Lt.
Dėl procesinių palūkanų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą priteisti 5 proc. palūkanas, neteisingai aiškino CK 6. 37 str. 2d. ir 6.210 str., nes ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo procesines palūkanas nuo teismo priteistos nuostolių sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t.1, b.l. 150). Tokių palūkanų priteisimo pagrindas yra ne sutartis, o įstatymas – CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 2 d., suteikiantis teisę ieškovui reikalauti procesinių palūkanų priteisimo tais atvejais, kai tenkinamas jo ieškinys. Pažymėtina, kad CK 6.37 str. nustatytos procesinės palūkanos iš atsakovų priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti, ir tenkinamas ieškinys. Procesinės palūkanos nepriteisiamos ar priteisiamos mažesnės palūkanos, nei numatyta CK 6.210 str. 2 d., tik tais atvejais, jei tokią išimtį nustato įstatymai arba tokių palūkanų priteisimas prieštarautų jų kompensuojamajai paskirčiai ir reikštų dvigubų palūkanų priteisimą, kurį draudžia CK 6.37 str. 4 d. Todėl teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismui atsisakyti tenkinti tokį ieškovo reikalavimą nebuvo pagrindo. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalis dėl procesinių palūkanų priteisimo keistina, tenkinant ieškovo reikalavimą ir priteisiant ieškovui 5 proc. dydžio palūkanas iš atsakovo nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Pagal LR CPK 93 str. 1 d. nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalis analogiškai reglamentuoja ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šiuo atveju ieškovo prašomas priteisti kaip neturtinė žala nuostolių dydis yra teisingos kompensacijos principo įgyvendinimas ir priskirtinas teismo kompetencijai ir ieškovo prašymas priteisti konkrečią pinigų sumą yra tik viršutinė riba, tačiau teismų praktikoje nelaikytina ieškinio patenkinimu iš dalies priteisus tik dalį prašomų nuostolių, todėl atsakovo turėtoms išlaidoms advokato pagalbai apmokėti šios kategorijos bylose dalies ieškinio patenkinimo proporcingumo principas netaikytinas.Paminėtais motyvais ši teismo sprendimo dalis naikintina, nes ieškinys iš esmės buvo patenkintas.
Sumažintina iš atsakovo priteista žyminio mokesčio dalis valstybei iki 1200 Lt.
Paminėtais motyvais skundžiamas teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1d. 3p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)330 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimą pakeisti ir priteistą iš UAB ,,Perdanga‘‘ A. J. neturtinės žalos dydį sumažinti iki 40 000 Lt. Priteisti iš UAB ,,Perdanga‘‘ A. J. 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo.
Iš UAB,,Perdanga‘‘ priteistą 2400 Lt žyminį mokestį valstybei sumažinti iki 1200 Lt.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria priteisti 3955,55 Lt advokato pagalbai apmokėti iš A. J. UAB ,,Perdanga‘‘.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.