- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-31
- Bylos Nr.
- I-819-162/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00276-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- J. U.
- Kategorijos
- 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, susipažinusi su pareiškėjos J. U. skundu dėl M. S. palikimo ir, rašytinio proceso tvarka spręsdama skundo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja J. U. teigia gavusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-306/2014, kurioje nurodyta, kad pareiškėjai neužkertamas kelias pakartotinai kreiptis į administracinį teismą, pakankamai aiškiai suformulavus ginčo dalyką.
Pareiškėja teismui teikiamame skunde (pavadintame nutartimi) nurodo, jog kreipiasi į teismą dėl M. S., gyvenusio Čikagoje ir palikusio 60 milijonų dolerių, palikimo. Teigia, kad turtas buvo paliktas O. M. ir jos broliui K. M., o O. M. dukra A. S. buvo pagrindinė palikimo paveldėtoja. A. S. testamentu savo mirties atveju visą paveldėtą turtą, kuris priklausė jos mirusiai motinai O. M., paliko savo dukrai J. U. t.y. pareiškėjai. Pareiškėjos teigimu, kiti asmenys yra nusavinę S. M. palikimą, remdamiesi suklastotais archyviniais dokumentais, pateiktais advokatų kontorai FORESTA. Pareiškėja skunde nurodo norinti „į teismą paduoti FORESTOS advokatus D.M., R.B., V.S., <...> nori, kad istoriniai archyvai pateiktų dokumentus, įrodančius, kad Lietuvos Prezidentas yra pareiškėjos senelės O. M. anūkas“.
Pareiškėja nenurodo atsakovo, kuriam reiškiamas reikalavimas, nesuformuluoja jokio konkretaus reikalavimo, tačiau iš skundo turinio galima spręsti, kad pareiškėja siekia iškelti bylą prieš advokatų kontoros FORESTA advokatus D.M., R.B. ir V.S., siekdama susigrąžinti „pavogtą“ (taip nurodo pareiškėja) palikimą.
Taigi iš pareiškėjos skundo turinio galima teigti, kad yra kilęs ginčas dėl paveldėjimo teisinių santykių.
Lietuvos Respublikos administracinių teismų kompetenciją nustato Administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) ir kiti įstatymai. ABTĮ 3 straipsnis nustato, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Pagal ABTĮ 2 straipsnio 1 dalį, viešasis administravimas – tai įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. ABTĮ 15 straipsnis apibrėžia bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, ratą. Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija, yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 22 straipsnis). Taigi, bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį.
Sprendžiant bylos rūšinio teismingumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, iš kokių teisinių santykių – civilinių ar administracinių – suinteresuotas asmuo kelia savo reikalavimus. Teikiamu skundu pareiškėja siekia įgyvendinti turtinę reikalavimo teisę į jos motinai tenkančio palikimo dalį. Taigi toks pareiškėjos reikalavimas (teisė) kildinamas iš paveldėjimo teisinių santykių, reguliuojamų civilinės teisės normų (Civilinio kodekso 5 knyga). Ginčas dėl paveldėjimo (įpėdinio) teisių yra civilinis teisinis ginčas, priskirtas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis). Ginčai dėl advokatų, ruošiančių su palikimu susijusius dokumentus, pareigų neatlikimo arba netinkamo atlikimo taip pat nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuojama, jog pareiškėjos J. U. reikalavimas kyla iš civilinių teisinių santykių, todėl ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, o bylos teismingumas, t.y. teismas į kurį pareiškėja turi kreiptis, nustatytinas pagal Civilinio proceso kodekso IV skyriaus taisykles priklausomai nuo pareikštų reikalavimų ir atsakovo gyvenamosios vietos ar buveinės adreso (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis, 29 straipsnis).
Teismas pažymi, kad pareiškėja į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su panašiais ginčais kreipiasi ne pirmą kartą. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-301-583/2011 buvo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai, dėl nusavinto M. S. palikimo.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-501-162/2014 laikytas nepaduotu pareiškėjos skundas, kuriame ji teigė nesutinkanti su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013 m. gruodžio 9 d. rašte Nr. (31.1)-RS2-1194 „Dėl piniginės socialinės paramos J. U.“ nurodyta jos turimo buto ir sodo sklypo verte ir prašė teismą įvertinti jos turtą, taip pat nurodė apie palikimo dalybas, kurio teisme norėtų dalyvauti. Pareiškėjos su skundu pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis yra priimta nagrinėjant J. U. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 15 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-501-162/2014 panaikinimo, kurioje, galimai, buvo keliamas ginčas, susijęs su viešojo administravimo subjekto priimtu individualiu administraciniu aktu (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. (31.1)-RS2-1194 „Dėl piniginės socialinės paramos J. U.“), o ne su ginču dėl paveldėjimo, todėl pareiškėjos nuoroda į minėtą nutartį pateikiant skundą, kurio priėmimo klausimas sprendžiamas šia nutartimi, laikytina nepagrįsta.
Nustačius tai, kad ginčas dėl paveldėjimo teisinių santykių nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, o ne administraciniame teisme, pareiškėjos skundą atsisakoma priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 105 - 106 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos J. U. skundą dėl M. S. palikimo atsisakyti priimti.
Įsiteisėjus nutarčiai, skundą su priedais grąžinti pareiškėjai.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.