Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2021-07-21 · Administracinė byla Nr. AS-383-556/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-21
Bylos Nr.
AS-383-556/2021
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00562-2021-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
S. Ž., S. Žostauto firma "Infosta"
Atsakovas
Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. AS-383-556/2021Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00562-2021-3Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2021 m. liepos 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Ernesto Spruogio ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. Ž. firmos „Infosta“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. balandžio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. Ž. firmos „Infosta“ skundą atsakovui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl nurodymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas S. Ž. firma „Infosta“ (toliau – ir Firma, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. kovo 12 d. Mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (27.13) FR0706-354 arba nukelti jo vykdymą iki 2022 m. kovo 11 d., iki bus baigtas bylinėjimasis civilinėje byloje.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo prašomu panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. kovo 12 d. Mokesčių administratoriaus nurodymu Nr. (27.13) FR0706-354 (toliau – ir Nurodymas) buvo prašoma operatyviam patikrinimui pateikti didžiąją knygą, ilgalaikio turto apskaitos žiniaraščius, PVM sąskaitas faktūras, jų registrus, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio žiniaraščius už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. Teismas nurodė, kad tokio pobūdžio dokumentai yra tarpinio pobūdžio, todėl jie pagal savo pobūdį nepriskirtini prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui, ir negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.

III.

Pareiškėjas Firma atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. balandžio 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – priimti pareiškėjo skundą dėl Nurodymo panaikinimo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodo, kad jis nėra gavęs jokio kito atsakovo sprendimo, kuriuo būtų nuspręsta atlikti pareiškėjo patikrinimą. Pareiškėjas teigia, kad atliekant mokestinį patikrinimą siekiama su juo susidoroti, nebuvo jokio teisėto tikslo atlikti pareiškėjo mokestinį patikrinimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis atima iš pareiškėjo teisę gintis nuo galimai nepagrįsto persekiojimo ir susidorojimo bei naudotis teisinės gynybos priemone dėl nepagrįsto ir neteisėto mokestinio patikrinimo atlikimo.

Pareiškėjas teigia, kad skundžiamas Nurodymas yra individualus administracinis aktas, kadangi jis priimtas tik pareiškėjo atžvilgiu, juo buvo inicijuotas operatyvus patikrinimas, jis sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, t. y. yra atliekamas mokestinis patikrinimas ir pareiškėjas privalo pateikti prašomus dokumentus. Be to, Nurodyme nėra nuorodų į jokį kitą priimtą individualų administracinį aktą dėl mokestinio patikrinimo atlikimo. Pareiškėjas mano, kad informacija yra galimai nutekinama Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijoje aukštas pareigas užimančiam pareigūnui ir vėliau yra neteisėtai naudojama bylinėjantis civiline tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjos atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje yra įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str.), tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Taigi, teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymų numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai pažymi, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, pagrįstumo ir teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2073-662/2019).

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 144 straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą ta apimtimi, kiek tai susiję su mokesčių mokėtojo teise į teisminę gynybą, turi būti aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į ABTĮ 5 straipsnio ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatas. MAĮ 144 straipsnio, ABTĮ 5 straipsnio ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatas aiškinant sistemiškai darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011; 2019 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-250-968/2019; kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad administraciniam teismui neskundžiamais laikomi mokestinio patikrinimo, taip pat ir operatyvaus, ar mokestinio tyrimo metu tikrinamam mokesčių mokėtojui duodami nurodymai pateikti duomenis, dokumentus ar kitą informaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-432/2011; 2011 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-338/2011; 2015 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-630-438/2015; 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-652-438/2015; 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1240-438/2015; 2016 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-83-575/2016; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-159-602/2016; 2016 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-317-438/2016).

Mokesčių administratoriaus nurodymai pateikti dokumentus yra procedūrinis aktas, priimtas mokesčių administravimo procedūroje, įgyvendinant įstatymuose nustatytas mokesčių administratoriaus funkcijas mokesčių administravimo srityje, juo yra išspręstas procedūrinis klausimas, kuris tiesiogiai nesusijęs su materialinių pareiškėjo teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu), todėl pareiškėjui jokių materialinių teisių ir pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje nesukelia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2004-442/2017).

Nagrinėjamu atveju iš Nurodymo turinio matyti, kad juo buvo prašoma operatyviam patikrinimui pateikti didžiąją knygą, ilgalaikio turto apskaitos žiniaraščius, PVM sąskaitas faktūras, jų registrus, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio žiniaraščius už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Nurodymo turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokio Nurodymas negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Skundžiamas Nurodymas pats savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, jis nėra galutinis ir nesukelia materialiųjų teisinių pasekmių. Kadangi ginčijamas Nurodymas yra procedūrinis, tarpinis dokumentas, priimtas mokesčių administratoriui atliekant tiesiogines teisės aktuose nustatytas funkcijas ir sukeliantis pareiškėjui procedūrines, bet ne materialiąsias teisines pasekmes, todėl jis pagal savo pobūdį nepriskirtinas prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui, ir negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai, susiję su tuo, kad nepagrįstai pradėtas pareiškėjo mokestinis patikrinimas, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, nes šiuo atveju pareiškėjas siekia teismui apskųsti Nurodymą, kuriuo buvo prašoma pateikti tam tikrus dokumentus, o ne nuspręsta atlikti pareiškėjo mokestinį patikrinimą. Atskirajame skunde nėra teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad skundo išnagrinėjimas iš esmės sukeltų pareiškėjui apibrėžtas / konkrečias / tiesiogines neigiamas materialines teisines pasekmes.

Pareiškėjas į bylą pateikė Finansinių nusikaltimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos 2021 m. gegužės 14 d. raštą Nr. 25/12-1-16-7369 „Dėl dokumentų pateikimo“ ir 2021 m. gegužės 14 d. Pavedimą atlikti tyrimą Nr. 04/12-1-16-3157. Šie dokumentai nėra susiję su šios bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalyku, todėl teisėjų kolegija šių dokumentų nevertina.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas nepriimtas nagrinėti teisme, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. Ž. firmos „Infosta“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas Ernestas Spruogis Arūnas Sutkevičius