Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Odetos Gruodienės ir Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ritos Poškienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo G. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir užstatą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuspręsta palikti nepakeistais, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti, grąžinant užstato davėjui R. B. į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą įmokėtą 3 000 Eur dydžio užstatą.

Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 13 d. nuosprendžiu panaikintas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 26 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis: G. D. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. birželio 29 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 13 d. nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. D. buvo kaltinamas tuo, kad: ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2019 m. rugpjūčio 14 d., neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, iš nenustatyto asmens už nenustatytą pinigų sumą įgijo ir nenustatytoje vietoje laikė šias medžiagas: psichotropinę medžiagą – MDMA, kurios bendroji masė 14,669 g, supakuotą folijos ritinyje, dėžutę su 0,786 g psichotropinės medžiagos MDMA ir folijos ritinį su MDMA po 0,142 g ir 0,179 g (iš viso bendra MDMA masė 15,776 g), narkotinę medžiagą – kokainą, kurio masė 0,574 g, supakuotą permatomame maišelyje, ir 3 vnt. polietileninių maišelių su 1,568 g narkotinės medžiagos – kokainu (iš viso bendra kokaino masė 2,142 g), narkotines medžiagas – kanapes (antžeminės dalys), kurios masė yra 8,455 g (?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 13,5 proc.), supakuotą polietileniniame maišelyje, kanapes (antžeminės dalys), kurios masė yra 25,981 g (?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 11,4 proc.), supakuotą į 11 vnt. folijos ritinėlių. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, G. D. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2019 m. rugpjūčio 14 d., už nenustatytą pinigų sumą pardavė I. R. psichotropinę medžiagą – MDMA, kurios bendroji masė 15,776 g, narkotinę medžiagą – kokainą, kurios bendroji masė 2,142 g, narkotines medžiagas – kanapes (antžeminės dalys), kurios masė yra 8,455 g (?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 13,5 proc.), supakuotą polietileniniame maišelyje, kanapes (antžeminės dalys), kurios masė yra 25,981 g (?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 11,4 proc.), supakuotą į 11 vnt. folijos ritinėlių.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 26 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje nėra surinkta objektyvių, abejonių nekeliančių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti G. D. kaltu dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo. Savo sprendimą teismas grindė tuo, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų pagrįsti, kad G. D. nenustatytu metu iš nenustatyto asmens ir už nenustatytą pinigų sumą įgijo ir nenustatytoje vietoje laikė kaltinime įvardintas narkotines ar psichotropines medžiagas bei dalį jų pardavė I. R..

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė Rita Poškienė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 26 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo G. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 5 metų laisvės atėmimo bausmę.

3.1. Prokurorės vertinimu, teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, kaip įrodymais rėmėsi iš esmės tik G. D., parodymais, kad jis neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nepagrįstai atmesdamas kitų liudytojų parodymus, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Prokurorės įsitikinimu, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu buvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad G. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

3.2. Skunde pažymima, kad nors ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu G. D. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino, teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad niekada nėra platinęs narkotinių medžiagų ir nėra susijęs nei su jų platinimu, nei pagalba platinant, tačiau šie išteisintojo parodymai kelia pagrįstų abejonių ir vertintini kritiškai. Išteisintojo parodymus paneigia aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) (pradėtas 2019 m. gegužės 6 d.), iš kurio ir buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) įtariamojo G. D. atžvilgiu, buvo pradėtas, gavus žvalgybinę informaciją apie tai, kad būtent G. D., veikdamas kartu su R. M., Kauno rajone platina narkotines medžiagas.

3.3. Prokurorės teigimu, atliekant telefono numerio (duomenys neskelbtini) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, nustatyta, kad juo naudojasi G. D. ir jo sugyventinė I. R.. Užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, kurių turinys yra dviprasmiškas ir daro prielaidas į neteisėtą narkotinių medžiagų platinimą, turėjimą, t. y. nenustatyti asmenys skambindavo į šį telefono numerį ir užduodavo dviprasmiškų klausimų: ,,ar galiu atvažiuoti į svečius?“, ,,namuose? dalėksiu už pusė valandos“, ,,atlėks mano draugelis už valandos“ ir t. t. Tokių telefoninių pokalbių pasitaikydavo į dieną po 2–4, visi skambinantys asmenys skambino iš skirtingų telefono numerių. Į tokius telefoninius pokalbius atsiliepdavo ir bendraudavo G. D. ir I. R.. Taip pat buvo užfiksuota pokalbių, kuomet G. D. ar I. R. nurodydavo asmenims, kurie skambindavo ir klausdavo „ar gali atvykti į svečius“, kad šie nevažiuotų, nes nieko neturi. Nors teismas nuosprendyje pažymi, kad G. D. išvyko iš Lietuvos Respublikos 2019 m. liepos mėnesio pradžioje ir liepos 19 d. buvo sulaikytas bei laikomas užsienio valstybės įkalinimo įstaigoje, tačiau iš minėtų duomenų matyti, kad jis narkotines medžiagas kartu su I. R. platino dar iki išvykimo į Kroatiją. Be to, atliekant telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolę, buvo užfiksuoti pokalbiai su R. M.. Minėtų pokalbių struktūra suponuoja, kad G. D., I. R. ir R. M. labai gerai pažįsta vieni kitus, palaiko ryšius, turi vieną bendrą tikslą, nors teisminio nagrinėjimo metu G. D. teigė, kad su R. M. artimai nebendraudavo, bendraudavo tik kai būdavo svečiuose. Telefoninių pokalbių metu buvo užfiksuoti dviprasmiško turinio klausimai, tokie kaip: ,,ryt važiuoju paduoti pinigus, ar turi dar bulvikių? Ar užteks dar?, o žalių lapelių dar turi?“. Tokių pokalbių turinys suponuoja, kad R. M. taip pat galimai platina narkotines medžiagas ir jas galimai gauna iš G. D. ir I. R..

3.4. Skunde prokurorė akcentuoja, kad aplinkybę, jog G. D. platino narkotines medžiagas, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir liudytojos I. R., R. M.. I. R. parodymais abejoti nėra pagrindo. Jos parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ir byloje, kurioje buvo teisiama dėl narkotinių medžiagų platinimo, buvo nuoseklūs. Be to, nors teismas nuosprendyje pažymi, kad iš R. M. teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų matyti, kad narkotines ir psichotropines medžiagas jai vežė ir trečiasis asmuo, kurį ji įvardijo kaip „S.“, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad R. M. šių aplinkybių nebuvo nurodžiusi nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą, kurioje ji buvo kaltinama narkotinių medžiagų platinimu, nagrinėjant teisme. Minėtą asmenį ji nurodė tik po G. D. sulaikymo, kai prasidėjo teismo procesas ir, kai išteisintasis išreiškė poziciją, kad narkotines medžiagas I. R. gaudavo iš trečiųjų asmenų, pats nurodydamas asmenų pavardes. Nors R. M. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad apie tai ji buvo užsiminusi ir ikiteisminį tyrimą atliekančiai tyrėjai, tačiau tyrėja į jos tokį pareiškimą neatsižvelgė, tačiau ši aplinkybė buvo paneigta teisminio nagrinėjimo metu apklausus tyrėją G. Ž.. Esant šioms aplinkybėms, jos parodymai apie tai, kad narkotines medžiagas jai veždavo ir trečiasis asmuo, kurį ji įvardijo kaip „S.“, vertintini kritiškai. Iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad kratos pas R. M. metu buvo rasta narkotinių medžiagų – MDMA, kokaino ir kanapių. Tuo tarpu pati R. M. nurodė, kad iš kratos metu rastų medžiagų, ,,ratus“ ir kokainą atvežė I. R., o iš „S.“ buvo atvežta tik ,,žolė“. Sulaikymo metu ji disponavo MDMA („ratais“), kuriuos jai tiekė I. R.. Nagrinėjamu atveju, įvertintina ir aplinkybė, kad R. M. yra G. D. brolio sugyventinė. R. M. nurodė, kad jos santykiai su G. D. yra geri, tad ji yra suinteresuota G. D. palankia bylos baigtimi.

4. Atsikirtimu į prokurorės apeliacinį skundą, išteisintojo G. D. gynėjas advokatas M. V. prašo prokurorės skundą atmesti.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė Rita Poškienė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintasis G. D. ir jo gynėjas advokatas M. V. prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.

7. Prokurorės apeliaciniame skunde nesutinkama su G. D. išteisinimu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

8. Būtina įrodymų vertinimo sąlyga – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu ,,in dubio pro reo“ (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. BK 2 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

9. G. D. šioje byloje buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, tačiau, išnagrinėjęs bylą, pirmosios instancijos teismas nusprendė kaltinamąjį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad nepakanka duomenų, jog G. D., turėdamas tikslą platinti kaltinime nurodytas narkotines ir psichotropines medžiagas, įgijo, jas laikė ir dalį pardavė I. R..

10. Įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, apeliacinės instancijos teisme atlikusi įrodymų tyrimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl G. D. inkriminuoto neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Skundžiamame nuosprendyje teismo išvados dėl kaltinamojo išteisinimo motyvuotos, todėl prokurorės apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, kaip įrodymais rėmėsi iš esmės tik G. D., parodymais, nepagrįstai atmesdamas kitų liudytojų parodymus, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Nagrinėjamu atveju nei bylos medžiaga, nei skundžiamo nuosprendžio turinys neduoda pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bylos įrodymus ir juos vertindamas, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos bylos aplinkybės išsamiai išnagrinėtos, laikantis objektyvumo, teisingumo ir rungimosi principų. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Tai, kad teismas įrodymus įvertino kitaip, negu tikėjosi prokurorė, nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai.

11. G. D. šioje byloje buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kaltinant tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2019 m. rugpjūčio 14 d., neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, iš nenustatyto asmens už nenustatytą pinigų sumą įgijo: psichotropinę medžiagą – MDMA (bendroji masė 15,776 g), narkotinę medžiagą – kokainą (bendra masė 2,142 g) ir narkotines medžiagas – kanapes (antžeminės dalys (8,455 g (?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 13,5 proc.) + 25,981 g (?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 11,4 proc.).

12. Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, apylinkės teismas nusprendė G. D. dėl neteisėto kaltinime nurodytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo, turint tikslą platinti, išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Savo sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimas yra visapusiškai nedetalizuotas, tyrimo metu nebuvo nustatytas veikos padarymo laikas, iš kokio asmens ar asmenų, kokios konkrečiai medžiagos bei jų kiekis, kokiu būdu (pirkimas, dovanojimas, kitoks perleidimas) buvo įgytos. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų pagrįsti, kad G. D. nenustatytu metu iš nenustatyto asmens ir už nenustatytą pinigų sumą įgijimo kaltinime išvardintas narkotines ar psichotropines medžiagas. Su šiais argumentais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

13. BK 260 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bet kurios iš BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytų veikų padarymas gali būti (esant visiems konkrečios sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Dėl to teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.

14. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimu laikomi veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo užvaldo psichotropines ar narkotines medžiagas. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Įgijimo pradinis momentas priklauso nuo situacijos, kurios metu vyko įgijimas. Tai gali būti pardavėjo ir pirkėjo susitikimas iš anksto susitartoje vietoje, turint prie savęs narkotinių medžiagų, tokios medžiagos ar materialaus atlygio perdavimas už ją, jei narkotinės medžiagos perdavimas vyktų po atlygio gavimo, arba narkotinės medžiagos perdavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362/2014).

15. Išteisintasis G. D., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, kaltės nepripažino ir nurodė, kad niekada neplatino narkotinių medžiagų ir nėra susijęs nei su jų platinimu, nei pagalba platinti. Iš Lietuvos jis išvyko 2019 m. apie liepos 4 d. Tuo metu, kai I. R. ir R. M. buvo sulaikytos darant nusikaltimą, jis buvo įkalintas kalėjime Kroatijoje (nuo liepos 17 d.), neturėjo galimybės net bendrauti telefonu su asmenimis. Iš įkalinimo įstaigos Kroatijoje buvo paleistas rugsėjo 25 d. Grįžęs iš Kroatijos iš pažįstamų asmenų sužinojo, kad jo namuose, kuriuose liko gyventi I. R., vykdavo vakarėliai, lankydavosi įvairūs asmenys. Grįžus iš Kroatijos, I. R. ir R. M. jam nurodė asmenis, iš kurių tas medžiagas gavo. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė tuos asmenis. Jos dėl galimo susidorojimo bijo pasakyti, kas yra tikri tiekėjai. Prieš išvykdamas, naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), juo naudojosi ir I. R.. Nurodytą telefono numerį naudojo ir Kroatijoje, išsivežė jį kartu su savimi. Mano, kad I. R. ir R. M. (brolio sugyventinės) parodymai, kad jis paliko narkotines medžiagas, yra neteisingi, jos meluoja, siekdamos sumenkinti savo kaltę. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu G. D. taip pat neigė kaltę ir nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir apklausiamas teisme. Ikiteisminio tyrimo metu G. D. papildomai nurodė, kad I. R. jam papasakojo, kad kol jo nebuvo Lietuvoje, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos pradžios iki 2019 m. spalio pradžios, ji ir R. M. buvo įkliuvusi su narkotinėmis medžiagomis, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl narkotinių medžiagų platinimo ir turėjimo, kratos G. D. namuose metu pareigūnai rado narkotines medžiagas, maišelį kokaino ir tabletes. Ji taip pat sakė, kad ikiteisminio tyrimo metu pamelavo, kad narkotines medžiagas gavo iš jo, kadangi jo tuo metu nebuvo Lietuvoje ir bijojo atskleisti tikrųjų pardavėjų duomenis. Ji teigė, kad kokainą gavo iš V. Š.. R. M. jam pasakojo, kad pas ją namuose rastas narkotines medžiagas – kanapes gavo iš G. M..

16. Pirmosios instancijos teisme apklaustos liudytojos R. M., I. R. nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su G. D. pareikštu kaltinimu būtent dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat nepatvirtina jokių aplinkybių dėl G. D. narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigijimo. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, inkriminuojant narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo požymį, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes: kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši alternatyvi BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika (įgijimas), pagrįstai pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažinta neįrodyta. Pažymėtina, kad teismas, nuteisdamas asmenį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, G. D. inkriminuotas nurodytų psichotropinių (MDMA) ir narkotinių medžiagų (kokainas, kanapės) įgijimas nėra pagrįstas baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Nagrinėjamu atveju nenustatyta kada, kur, iš kokio asmens, už kokią pinigų sumą G. D. įsigijo šias medžiagas. Išteisintasis G. D. viso proceso metu savo kaltę neigė, o byloje esantys duomenys nepagrindžia, kad G. D. nenustatytu metu iš nenustatyto asmens už nenustatytą sumą pinigų įgijo inkriminuojamas narkotines bei psichotropines medžiagas. Prokurorė apeliaciniame skunde taip pat nenurodo jokių argumentų, pagrindžiančių G. D. kaltę, įsigyjant narkotines ir psichotropines medžiagas.

17. G. D. taip pat šioje byloje buvo kaltinamas ir tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2019 m. rugpjūčio 14 d., neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, nenustatytoje vietoje laikė psichotropinę medžiagą - MDMA ir narkotines medžiagas – kokainą, kanapes. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas G. D., pažymėjo, kad nustačius aplinkybes, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos I. R. galėjo buvo tiekiamos tuo metu, kai G. D. jau kurį laiką nebuvo Lietuvoje, o šias gautas medžiagas pastaroji perduodavo ir R. M., kad ši jas parduotų, nėra pagrindo teigti, kad G. D., būdamas Kroatijos Respublikoje, nenustatytoje vietoje laikė kaltinime nurodytas narkotines ir psichotropines medžiagas, kai tuo metu jo namuose, kur gyveno I. R., bei R. M. gyvenamojoje vietoje šios medžiagos rastos, kurios, kaip konstatuota įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo R. M. bei I. R. įgytos ir laikomos, turint tikslą platinti.

18. Pagal teismų praktiką narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas – tai šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). Paprastai laikomos tos medžiagos, kurias kaltininkas buvo pagaminęs ar įgijęs. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymo atveju svarbu nustatyti, kad šios medžiagos buvo kaltininko žinioje ir jis turėjo realią galimybę su jomis elgtis savo nuožiūra, laikė turėdamas tikslą narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-228-511/2017).

19. Kaip minėta, G. D. neigia laikęs kaltinime nurodytas narkotines ir psichotropines medžiagas. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja R. M. paaiškino, kad G. D. yra jos sugyventinio brolis. Prieš metus platino narkotines medžiagas, kurias atveždavo I. R. ir G. D.. Jis jai seniai veždavo ,,žolę“, gal prieš metus ar daugiau. G. D. atvažiuodavo galbūt kartą per savaitę, toks bendravimas truko apie pusmetį. Paskutiniu metu jai viską veždavo I., G. tai darė seniai, prieš išvažiuodamas į Kroatiją. I. jai nėra sakiusi, kad medžiagų atvežimą organizuoja G. D.. Mano, kad viską organizavo I., ji paimdavo medžiagas ir atveždavo jai. 2019 m. liepos gale ar rugpjūčio pabaigoje jai vieną kartą asmuo, pravarde „S.“, buvo atvežęs ,,žolės“ pardavimui. Medžiagos, kurios buvo rastos kratos metu, atvežtos I. ir „S.“, t. y. „ratus“ ir kokainą atvežė I., o visą žolę – „S.“. Nors prokurorė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad aplinkybes dėl narkotinės medžiagos – kanapių įsigijimo iš ,,S.“ R. M. nurodė tik po G. D. sulaikymo, tačiau liudytoja teigė, kad šią aplinkybę buvo nurodžius antros apklausos policijoje metu ir nežino kodėl tai nebuvo užfiksuota protokole. Be to, pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja I. R. nurodė, kad ,,S.“ tiekdavo narkotinę medžiagą – kanapes R. M., šis asmuo jai yra žinomas.

20. Pirmosios instancijos teisme apklausta I. R. nurodė, kad neprisimena įvykio aplinkybių, todėl, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo pagarsinti jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos ji patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad kartu su G. D. gyventi pradėjo apie 2018 m. lapkritį arba gruodį. Apie tai, kad G. prekiavo įvairiais narkotikais, ji žinojo. Dažniausiai prekiaudavo kanapėmis, taip pat turėjo „ratų“, kokaino. Iš ko jis pirkdavo narkotikus, nežino. Būdavo, kad ji kartais už jį kam nors paduodavo jo prekes, paimdavo pinigus. Neneigia, būdavo, kad jis įsidėdavo savo SIM kortelę į jos mobiliojo ryšio telefoną, būdavo, kad ji atsiliepdavo į jo klientų skambučius. 2019 metų liepos viduryje G. D. išvažiavo į Kroatiją. Po to su juo nebekalbėjo. Prieš jam išvykstant, išteisintasis pasiūlė jai išparduoti jam likusias narkotines medžiagas. Ji sutiko. Jis telefonu informuodavo pirkėjus, kad jo pardavinėjimo verslą perims I. R.. Pirkėjai buvo nuolatiniai, nesikeisdavo, visą laiką tie patys. Ji telefone turėjo jo klientų telefonų numerius, kadangi jie buvo likę nuo tų kartų, kai jo SIM kortelė buvo jos telefone. Dažniausiai prekiaudavo kanapėmis, „ratais“ ir kokainu. Šiuo metu ji naudojasi tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Tel. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso G. D., šį numerį, t. y. šio Nr. SIM kortelę, ji buvo įsidėjus pas save į telefoną maždaug 3–4 mėnesius iki G. išvažiuojant, dėl to ir atsiliepdavo ar rašydavo žinutes jo klientams, tačiau jis taip pat naudodavosi jos telefonu, kad per savo numerį galėtų bendrauti su kitais asmenimis. Kiek žino, iš pradžių su savo tiekėjais bendravo per tą numerį, kuris buvo jos telefono aparate, po to visai nustojo ir bendraudavo tik per tuos telefono numerius, kuriuos keisdavo. R. M. yra G. brolio M. D. sugyventinė, kuri užsiima prekyba narkotinėmis medžiagomis, t. y. kanapėmis, „ratais“, kokainu. Kada ji pradėjo tai daryti, atsakyti negali, tačiau tikrai daug anksčiau, negu ji. R. prekės atvažiuodavo arba pati, arba G. ją jai nuveždavo. Praėjusią savaitę ji susitiko su R., padavė jai „kokso“ ir „ratų“ (2 t., b. l. 35–37). Pagarsinus parodymus, liudytoja papildomai paaiškino, kad, atliekant kratą, buvo rastos narkotinės medžiagos – „ratai“ ir kokainas, kurios priklausė G. D.. Ji pati iš trečių asmenų nėra pirkusi narkotinių medžiagų. „S.“ R. pardavė ,,žolę“. R. jai apie tai pasakė po kratos.

21. 2019 m. lapkričio 29 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota informacija, atliekant R. M. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) perduodamos informacijos kontrolę. Nustatyta, kad tyrimo metu nenustatyti asmenys skambino į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir užduodavo dviprasmiškų klausimų: „Namuose? Ar turi vištienos?, Atlėksiu lapelių, Saldainiukų turi?, Tarbukių dar turi? Atlėksim“ ir t. t. Tokių telefoninių pokalbių pasitaikydavo į dieną po 2–4, visi skambinantys asmenys skambino iš skirtingų telefono numerių. Atliekant telefono numerio (duomenys neskelbtini) kontrolę, buvo užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp telefono numerių (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi G. D., I. R. ir telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi R. M.. Telefoninių pokalbių metu tarp telefono numerio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo užfiksuoti dviprasmiško turinio pokalbiai, tokie kaip: „Ryt važiuoju paduoti pinigus, ar turi dar bulvikių, tarbukių? Ar užteks dar?, O žalių lapelių dar turi?“ ir t. t. (1 t., b. l. 89–90). Iš 2019 m. gruodžio 17 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Specialiųjų užduočių skyriaus pateiktos informacijos dėl telefoninių pokalbių suvestinės matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 15 d. iki gegužės 17 d. užfiksuoti R. M. pokalbiai su kitais asmenimis apie tai, kad jie atvyks paimti vištos, kad nori pakalbėti dėl vištienos, R. M. klausia, ar to paties, nurodo, kad reiks važiuoti pasiimti, nes namie nebeturi, pasuks D.; klausiama, ar turi „tarbukių“, maišiukų, kalbama apie žalius lapelius, R. M. klausiama, ar galės užlėkti dėl „ten kur man padarydavai, visąlaik paskirstydavai“, recepto, saldainių. Laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki liepos 5 d. užfiksuoti įeinantys skambučiai į G. D. ir I. R. naudojamą telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), skambinantieji teiraujasi, ar gali užsukti, G. D. klausia moters, ar dar bulvių daug, į ką atsakoma, kad yra, bet nebėra agurkų beveik, G. D. pasitikslina, ar žalių, nurodydamas, kad dar pas jį yra ir klausia, ar šiandien užteks; į vieno iš skambinančiųjų klausimą, ar gali atvažiuoti, atsako, kad dabar nėra (1 t., b. l. 108-112). 2019 m. rugpjūčio 14 d. kratos protokole nurodyta, kad R. M. namuose rasta ir paimta 455 eurų, 2 pakuotės plastikinių maišelių, elektroninės svarstyklės, plastikinis maišelis su galimai kanapėmis, metalinė dėžutė su 6 tabletėmis, 3 plastikiniai maišeliai su baltos spalvos milteliais, stiklainis su 11 folijos ritinėlių, kuriuose galimai kanapės (1 t., b. l. 124-135). Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad R. M. gyvenamojoje vietoje kratos metu rastos medžiagos yra MDMA, kokainas, kanapės (antžeminės dalys)(2 t., b. l. 17-22). 2019 m. rugpjūčio 14 d. kratos protokole nurodyta, kad I. R. gyvenamojoje vietoje rasta ir paimta folijos ritinėlis su jame esančiomis tabletėmis, galimai ,,ecstasy“, cigarečių pakelis, su jame esančiu maišeliu kuriame pakuotė su galimai narkotine medžiaga - kokainu, elektroninės svarstyklės, grynieji pinigai - 625 eurai (1 t., b. l. 153-161). Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad I. R. gyvenamojoje vietoje kratos metu rastos medžiagos yra MDMA ir kokainas (2 t., b. l. 6-9). Iš 2019 m. rugpjūčio 14 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. M. pateikė mobiliojo ryšio telefoną Huawei Y15, juodos spalvos, su jame esančia „Labas“ SIM kortele, telefono numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 164–166). Iš 2019 m. rugpjūčio 14 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad I. R. pateikė mobiliojo ryšio telefoną Huawei P smart, juodos spalvos, su jame esančiomis dviem SIM kortelėmis (Tele2 ir Pildyk), telefono numeriai – (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 167–168). Iš 2019 m. spalio 17–18 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti 2019 m. rugpjūčio 14 d. R. M. ir I. R. pateikti mobiliojo ryšio telefonai su SIM kortelėmis. Apžiūrėjus mobiliojo ryšio telefoną Huawei P smart, pasirinkus „Gmail“ piktogramą, viename iš gautų laiškų yra atsiųstas nufotografuotas ranka rašytas, galimai G. D., laiškas. Apžiūrėjus telefoną Huawei Y5, atidarius žinučių ir „Messenger“ piktogramas, matyti susirašinėjimai, kuriuose įžvelgtinas narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimas. 2019 m. liepos 27 d. 17 val. 20 min. užfiksuotas pokalbis su I. R., kurio metu R. M. jos klausia, ar ji turi „k“, į ką pastaroji atsako, kad „tuoj bus, laukiu“. 2019 m. liepos 31 d. 21 val. 39 min. I. R. parašo R. M. „Už 25 min bus“. Jai pasitikslinus, kas, I. R. atrašė „Žinai“. Rugpjūčio 9 d. 14 val. 33 min. susirašinėjimo su asmeniu, kuris pavadintas „1“ metu, jis klausia: „gal atsigavai“, į ką R. M. atsako, kad „dar kol kas ne, bet sakė bus“, pasitikslinus kada, nurodė, jog galbūt šiandien. Liepos 22 d. 10 val. 08 min. iš susirašinėjimo su asmeniu, pasivadinusiu S. matyti, kad asmuo nurodo atvažiuosiantis šiandien, ir R. M. atrašė, kad yra jau pas I. Liepos 25 d. 12 val. 48 min. R. M. klausia I., ar šiandien bus žolyčių, į ką pastaroji atsako, kad vis laukia, tikisi, nenori imti, kaip galima suprasti, prastos kokybės medžiagos. Liepos 29 d. 7 val. 11 min. merginos vėl susirašo, R. M. teiraujasi, kada bus, o I. atsakius, kad jau yra, paklausia, ar jai atvažiuoti pasiimti. Iš rugpjūčio 10 d. susirašinėjo su asmeniu, pasivadinusiu M., matyti, kad jis klausia R. M. apie I., į ką pastaroji atrašo, kad „Bus už kokios val smulkios“ (1 t., b. l. 170–196).

22. Taigi, įvertinus G. D. parodymus, liudytojų R. M., I. R. parodymus, šios nutarties 21 punkte aprašytus rašytinius byloje esančius parodymus, palyginus juos tarpusavyje, kyla prieštaravimų. Tiek liudytoja R. M., tiek liudytoja I. R. patvirtino, kad išteisintasis G. D. disponavo narkotinėmis medžiagomis, t. y. jas platino, parduodamas nenustatytiems asmenims pats arba pasitelkdamas I. R., R. M.. Ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti pokalbiai ir susirašinėjimas tarp G. D., R. M., I. R., nenustatytų asmenų, suponuoja, kad tariamasi dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis (įsigijimo, perdavimo, pardavimo). Kratos protokolai, specialisto išvados patvirtina, kad kratų, atliktų I. R. ir R. M. gyvenamosiose vietose, metu buvo rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos (MDMA, kokainas, kanapės (antžeminės dalys). Vis dėlto, G. D. neigia laikęs ir savo žinioje turėjęs narkotines/psichotropines medžiagas. Liudytoja R. M. teigė, kad kratos metu pas ją rastos kanapės (antžeminės dalys) buvo gautos iš ,,S.“, o MDMA ir kokainas – atvežtos iš I. R.. Tai, kad kratos metu I. R. gyvenamojoje vietoje rastos medžiagos (MDMA ir kokainas) priklausė G. D., patvirtina tik I. R. parodymai. Nesant jokių kitų objektyvių duomenų, išskyrus liudytojos I. R. parodymus, kad kratos metu rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos priklausė būtent G. D., surinktų duomenų patikimumas ir pakankamumas, kaltinančių ir teisinančių duomenų patvirtinimas ar paneigimas, prieštaravimų šalinimas įgauna ypatingą reikšmę įrodymų vertinimų procese. Siekiant pašalinti prieštaravimus tarp liudytojos I. R. parodymų ir kitų byloje esančių įrodymų, patikslinti G. D. ir I. R. bendravimo, kaltinime nurodytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų atsiradimo bute, laikymo aplinkybes, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties Nr. 2K-138-489/2022 motyvus, apeliacinės instancijos teisme buvo nuspręsta atlikti įrodymų tyrimą.

23. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas G. D. teigė, kad bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nepaliko medžiagų. Kažkas jas panelėms teikė, nes jis buvo išvykęs. Butas yra jo vardu, o, jam išvažiavus į užsienį, ten gyventi liko sugyventinė I. R.. Ši nurodė, kad tas medžiagas paliko jis, nes siekė nuslėpti tikrąją medžiagų kilmę, atkeršyti, nes jų tarpusavio santykiai buvo ant ribos. Iš Lietuvos atostogauti išvyko pirmą liepos savaitgalį, gal 5 ar 6 dieną. Jį sulaikė Kroatijoje, tada 5 savaites negalėjo susiekti su niekuo, neleido susiskambinti. Kaip girdėjo, po mėnesio nuo jo išvykimo, pareigūnai jo bute padarė kratą ir rado kažkokias medžiagas. Paskui iš aplinkinių sužinojo, kad bute buvo baliai. Jos (I. R. ir R. M.), siekdamos sumenkinti savo kaltę, jį apkalbėjo, galvojo, kad jis užsienyje ir jam nieko nebus. Jos jam taip sakė, kitų žmonių bijojo. Santykiai su I. R. sugriuvo tada, kai ji prisidirbo ir sužinojo, kad ji ten baliavoja su kitais vyrais.

24. Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja I. R. parodė, kad G. D. buvo jos sugyventinis nuo 2018 vasaros iki 2020 lapkričio. D. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose ji gyveno, buvo rastos narkotinės medžiagos. Tuo metu išteisintasis buvo išvykęs iš Lietuvos. Atvažiavo policija ir rado tas medžiagas. Medžiagas paliko jai išparduoti G. D.. Kai dar jo nepažinojo, jis jau su R. prekiavo tomis medžiagomis. Medžiagas reikėjo išparduoti G. D. klientams, kuriuos ji matė, gyvendama su juo. D. davė jiems jos telefonu numerį, kai išvažiavo. Buvo parduodama žolė, kokainas ir ,,ratai“. Kainas pasakė D. Kratos metu jau buvo išpardavusi ,,žolę“, kurią jai paliko G. D.. Pinigus už medžiagas turėjo atiduoti D, tačiau juos paėmė policija. Iš D. pažįstamų papildydavo tas medžiagas, per programėlę informuodavo. D. informuodavo per programėlę, o paskui jis dingo kažkur. Su D. nesipyksta, nebendrauja. Ji turėjo susitikti su žmogumi ir atiduoti pinigus už medžiagas. D. susiskambindavo, atvažiuoja žmogus ir jam paduoti reikėjo. D. mamai tuos pinigus perduodavo. D. išvykstant, santykiai buvo normalūs, tikslo apkalbėti neturėjo. Kai ji gyveno su D., padėjo prekiauti medžiagomis - atidarydavo duris, paduodavo medžiagas. Asmuo „S.“ ateidavo pirkti, jis nėra tiekęs jai narkotinių medžiagų. ,,S.“ R. tiekė medžiagas. R. liudytoja atveždavo ką turėjo. Pati neužsakinėjo medžiagų iš kitų asmenų. Susirašydavo su nepažįstamu žmogumi, kad reikia ,,žolės“ papildymui.

25. Taigi, iš aukščiau išdėstytų išteisintojo G. D. ir I. R. apeliacinės instancijos teisme duotų parodymų turinio, matyti, kad jie iš esmės pasiliko prie savo anksčiau proceso metu duotų parodymų, t. y. G. D. teigė, kad kratos metu jo namuose rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos jam nepriklausė, nieko apie tai nežinojo ir jį, siekdama išvengti atsakomybės, apkalbėjo I. R.. Pastaroji nurodė visiškai priešingas aplinkybes, t. y. kad ji neturėjo tikslo apkalbėti G. D. ir kratos metu rastos medžiagos priklausė būtent jam, medžiagas išpardavinėjo paprašyta išteisintojo bei nurodė naujas aplinkybes, kad dėl medžiagų papildymo tardavosi G. D.. Pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai apie asmens kaltumą. Kai byloje yra įrodymų prieštaravimų, teismas privalo imtis priemonių jiems pašalinti. Nustatydamas faktines aplinkybes, teismas negali remtis prielaidomis, o abejonės dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir kaltumo įrodytumo, kai jų nebegalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Nagrinėjamu atveju buvo išnaudotos visos galimybės pašalinti prieštaravimams tarp G. D. ir I. R. parodymų dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo aplinkybių. Pažymėtina, kad iš byloje esančio R. M. susirašinėjimo ir skambučių su nenustatytais asmenimis, I. R., matyti, kad nuo liepos mėnesio pradžios iki kratos atlikimo, narkotinės ir psichotropinės medžiagos galimai buvo tiekiamos iš vieno ar kelių asmenų. Nors I. R. viso proceso metu teigė, kad jai narkotines ir psichotropines medžiagas prieš išvykdamas paliko G. D., tačiau, byloje esantys duomenys (R. M. parodymai, byloje esančių skambučių garso įrašai, susirašinėjimas tarp R. M. ir I. R., 1 t., b. l. 170 – 196) suponuoja, kad pati I. R. vertėsi narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekyba, šias medžiagas tiekė ir R. M., todėl ji galėjo apkalbėti G. D., siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės, juo labiau, kad ji taip pat buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn už disponavimą uždraustomis medžiagomis. Pirmosios instancijos teisme apklausta R. M. teigė, kad pastaruoju metu jai narkotines ir psichotropines medžiagas tiekdavo I. R., o kanapes – tik asmuo, įvardijamas ,,S.“. Sutiktina su prokurore, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus informacijos, kad G. D. galimai platina narkotines medžiagas, o atliekant telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi G. D. ir I. R., elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, taip pat buvo gauti duomenys, sudarantys pagrindą manyti, kad G. D. kartu su I. R. galimai platino narkotines dar iki išvykimo į Kroatiją. Vis dėlto, sutiktina su apylinkės teismo motyvu, kad esant duomenų, kad narkotines ir psichotropines medžiagas laikotarpiu, kai G. D. jau buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos, I. R. galėjo gauti iš kito asmens ar asmenų (fiksuoti pokalbiai apie tai, kad pati I. R. laukia atitinkamos medžiagos), tačiau nesant jokių duomenų, kas, kokias medžiagas ir kokį kiekį tiekė, negalima daryti vienareikšmiškos ir abejonių nekeliančios išvados, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos, rastos kratos metu I. R. ir R. M. gyvenamosiose vietose, priklausė G. D., t. y. kad buvo jo žinioje. Aplinkybė, kad G. D. praeityje galimai prekiavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, nepagrindžia jo kaltės pagal šioje byloje pareikštą kaltinimą. Akcentuotina, kad G. D. išvyko iš Lietuvos Respublikos 2019 m. liepos mėnesio pradžioje ir nuo liepos 19 d. buvo laikomas Kroatijos įkalinimo įstaigoje (3 t., b. l. 3). Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta jokių duomenų, patvirtinančių, kad nuo išvykimo iš Lietuvos G. D. būtų bendravęs su I. R. ar duotų kokius nors nurodymus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo daryti jokių abejonių nekeliančią išvadą, kad G. D. laikė kaltinime nurodytas narkotines ir psichotropines medžiagas (kad medžiagos buvo jo žinioje), esant neginčijamiems įrodymams apie jo išvykimą iš Lietuvos Respublikos bei esant duomenų, kad I. R. ir R. M. narkotines ir psichotropines medžiagas, kaip teigia liudytojos, tiekė kiti nenustatyti asmenys. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad I. R. ir R. M. įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistos už kaltinime nurodytų tų pačių narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą, turint tikslą platinti. Šioje byloje G. D. nėra inkriminuotas bendrininkavimas su I. R. ir R. M., disponuojant narkotinėmis medžiagomis, todėl nelogiška kaltinimo pozicija, nesant bendrininkavimo, kelis asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn už tų pačių uždraustų medžiagų įgijimą ir laikymą, turint tikslą disponuoti. Byloje nėra patikimų duomenų, kad kratos, atliktos R. M. gyvenamojoje vietoje, metu rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos priklausytų būtent G. D.. Priešingai – liudytoja R. M. pripažino platinusi narkotines ir psichotropines medžiagas, nurodė, kad kratos metu rastos medžiagos priklauso jai (jas gavo iš liudytojos I. R. ir asmens, vadinamo ,,S.“). Analogiškas aplinkybes ji nurodė ir apklausiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, šiuo atveju taip pat išteisintajam nebuvo inkriminuotas bendrininkavimas su R. M., laikant narkotines ir psichotropines medžiagas jos gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo G. D. pripažinti kaltu dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo, byloje esant nepašalintoms abejonėms.

26. Šioje byloje G. D. taip pat buvo inkriminuotas ir narkotinių bei psichotropinių medžiagų pardavimas I. R.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši alternatyvi BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, inkriminuota nepagrįstai, kadangi nėra pagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Byloje nenustatyta kada, kur, už kokią pinigų sumą G. D. pardavė I. R. narkotines ir psichotropines medžiagas. Apskritai paties pardavimo fakto tarp G. D. ir I. R. nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Išteisintasis G. D. neigė disponavęs narkotinėmis medžiagomis ir jas perdavęs I. R.. Pastaroji viso proceso metu nenurodė aplinkybės, kad narkotines ir psichotropines medžiagas būtų nusipirkusi iš G. D.. Šios aplinkybės nepagrindžia ir jokie kiti byloje esantys įrodymai. Byloje esant duomenims, kad draudžiamas medžiagas I. R. galėjo įgyti iš kitų nenustatytų asmenų, nėra jokio pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad G. D. pardavė I. R. kaltinime nurodytas narkotines bei psichotropines medžiagas.

27. Pažymėtina, kad baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Remiantis šiuo modeliu, norint padaryti išvadą apie nusikalstamą ar nenusikalstamą veikos pobūdį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. Pažymėtina ir tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Nagrinėjamu atveju nesant neginčijamų ir abejonių nekeliančių duomenų, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju neįrodyta, kad G. D. dalyvavo padarant BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Prokurorės apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių konkrečių aplinkybių, kodėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvados yra nepagrįstos, iš esmės tik perrašomi kaltinamajame akte išdėstyti duomenys. Atsižvelgiant į tai, prokurorės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ritos Poškienės apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.