Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ire įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei G. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovui A. I. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija –Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui teismo procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsiliepimo per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad vaikų K. I. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir dukters H. I. asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvai yra ieškovė ir atsakovas.

Ieškovės darbo užmokesčio duomenys ir atsakovo darbo užmokesčio duomenys patvirtina apie jų gaunamas kasmėnesines pajamas. Vaikų poreikių lentelė įrodo, kokios lėšos skiriamos vaikų išlaikymui. Kauno apylinkės teismas atsakovui A. I. už probacijos sąlygų nevykdymą, dėl sulaikymo Prancūzijoje kur įtariamas nusikaltimo padarymu, 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi paskyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose. Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 12 d. priėmė teismo įsakymą Nr.L2-18201-375/2013, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininko A. I. kievienam vaikui po 200 Lt kasmėnesinių išmokų mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo padavimo dienos -2013-08-30 iki jų pilnametystės.

Dėl nepilnamečių vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Byloje esančiais duomenimis ir ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai gyvena su mama, duomenų apie tikslią atsakovo buvimo vietą nėra, jam buvo net skelbta paieška, tačiau atsakovas nesurastas, tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaikų interesams. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepilnamečių vaikų K. I., gimusio (duomenys neskelbtini). ir dukters H. I., gimusios (duomenys neskelbtini). gyvenamoji vieta nustatytina su motina K. M..

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Ginčo tarp šalių dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo nėra. Ieškovė sutinka, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais K. I., gimusiu (duomenys neskelbtini). ir H. I., gimusia (duomenys neskelbtini). bendrautų nevaržomai, apie norimo susitikimo datą ir laiką pranešęs K. M. prieš 3 dienas, todėl šis reikalavimas tenkintinas.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2020-01-01 minimali mėnesinė alga yra 607 Eur. Minėta suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Ieškovė nurodė, jog dukters H ir sūnaus K poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro iš viso 500- 600 per mėnesį. Jai vaikus išlaikyti padeda jos tėvas F. M.. Nors ieškovė jokių duomenų, pagrindžiančių vaiko poreikiams tenkinti reikalingas sumas, nepateikė, tačiau atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką tokio dydžio išlaikymo sumos papildomai įrodinėti nereikia, nes ji mažesnė nei viena minimali mėnesinė alga. Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų amžių bylos nagrinėjimo teisme metu (vaikams dvylika metų), į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie specialiuosius vaiko poreikius, tačiau nepilnamečiams vaikams reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, teismas sprendžia, kad ieškovės nurodyta 500-600 Eur suma per mėnesį šiuo metu yra pakankama šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti, todėl teismas laiko, jog ši suma yra reali, būtina ir atitinka vaiko poreikius (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė dirba, gauna pajamas, atsakovo 2019 m. sausio iki 2019m. birželio mėn. gaunamos pajamos siekė 560 Eur. Duomenų, kad atsakovas dėl sveikatos būklės negalėtų dirbti ir gauti darbines pajamas taip pat nėra. Darytina išvada, kad abiejų nepilnamečių vaikų tėvų turtinė padėtis yra artima vinas kito gaunamom pajamom, todėl spręstina, kad abu tėvai prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti po lygiai. Pažymėtina, kad pajamų, susijusių su darbo santykiais, neturėjimas ar nepakankamas jų turėjimas neatleidžia atsakovo nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką, atsakovas privalo teikti materialinį išlaikymą, kuris tenkintų bent minimalius nepilnamečio vaiko poreikius. Be to, atsakovas privalo siekti ieškoti tokio darbo, kuris galėtų užtikrinti nepilnamečių vaikų išlaikymą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, ieškovei prašant priteisti poi 200 Eur kiekvieno vaiko išlaikymui, vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, pakeistina Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. L2-18201-375/2013 priteista suma iš atsakovo A. I., ji padidintina- nepilnamečiams vaikams priteistinas išlaikymas po 200 Eur kas kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2019-05-31) iki vaikų: K. I. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir H. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

Ieškinyje prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimas už vieną mėnesį nuo 2019 m. balandžio 28 d. iki 2019 m. gegužės 28 d. kievienam vaikui po 200 Eur kiekvvienam vaikiui, viso -400 Eur suma.

Remiantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo nuo 2019m. balandžio 28d. iki 2019 m. gegužės 31 d. Byloje nepateikta duomenų kad atsakovas laikotarpiu iki ieškinio pateikimo dienos (2019-07-12) būtų netekęs pareigos teikti išlaikymą arba jį teikęs ieškovei. Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų vaiko išlaikymui skirtas sumas, kas leistų sumažinti išlaikymo įsiskolinimo sumą. Teismas pažymi, jog prašomas priteisti išlaikymas yra atitinkantis vaikų amžių ir jo poreikius. Teismas sprendžia, kad atsakovas per minėtą laikotarpį buvo finansiškai pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą savo vaikams, tačiau to nedarė savo valia, taip paneigdamas vaiko teisę į abiejų tėvų išlaikymą.

Nustačius, kad atsakovas savo vaikams būtino išlaikymo neteikė, reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą tenkintinas, iš atsakovo priteistinas 400 Eur išlaikymo įsiskolinimas už vieną mėnesį nuo 2019 m. balandžio 28 d. iki 2019m. gegužės 28 d. (CK 3.200 straipsnis).

Išlaikymas kasmet indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė K. M..

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimo išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnis 1 dalis).

Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis už reikalavimą nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą – 75 Eur, už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo -75 Eur, dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo –108 Eur, iš viso mokėtinas žyminis mokestis – 258 Eur (CPK 80 straipsnis, 85 straipsnis). Ši suma sumažinta, nes ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis,

Ieškovei, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu 2019-05-17 Nr. Nr. 2.1(NTP-2)-19-T-2266-8319 buvo teikta antrinė teisinė pagalba, todėl, ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistina 203,94 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų – valstybei ( mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą -188659752, įmokos kodas -5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Valstybė šioje byloje patyrė 36,84 Eur pašto išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovo valstybei ( CPK 88 straipnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečių vaikų K. I. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir H. I. asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove K. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad atsakovas A. I. asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiais vaikais K. I. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir H. I. asmens kodas (duomenys neskelbtini) galės bendrauti nevaržomai, apie norimo susitikimo datą ir laiką pranešęs K. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) prieš 3 tris ( tris) dienas.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-18101-375/2020 priteistą išlaikymą iš atsakovo A. I. asmens kodas (duomenys neskelbtini)- 57,92Eur sumą kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jį padidinant iki 200 Eurų sumos kiekvienam vaikui : nepilnamečiui sūnui K. I. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir H. I. asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymą po 200 eurų kiekvieną mėnesį kievienam vaikui iki vaikų pilnametystės, pradedant jį skaičiuoti nuo 2019 m. gegeužės 31d.

Priteisti iš atsakovo A. I. asmens kodas (duomenys neskelbtini) - 400 eurų (keturis šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 29 d. iki 2019m. gegužės 28 d.

Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovę K. M.. asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. I. asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei -258 Eur (du šimtus penkisadešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio ir 36,84 Eur( trisdešimt šešis eurus 84 ct.) pašto išlaidų ir 203,94 Eur ( du šimtus tris eurus 94ct.) antrinės teisinės pagalbo išlaidų. Šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, o antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inpsekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pjamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą -188659752, įmokos kodą -5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.