Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Teisės aktai reikalauja, kad tualetas nuo likusio kameros ploto būtų atskirtas sienele, kuri būtų ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Asmens privatumui užtikrinti kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos. Remiantis teisės aktais, Lukiškių TI-K priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius ir nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Sanitarinių mazgų atitvėrimo nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių nenumato ir teisės aktai. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai laikydamiesi etikos, vidaus tvarkos taisyklių, stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

Atkreipė dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras), kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui yra išduodami į kameras. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Pažymėjo, kad siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Lukiškių TI-K remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl, pilnai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti.

Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Pareiškėjo teigimu, kamerose nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 str. nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr. EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą P. prieš Graikiją). Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. EŽTT savo praktikoje taip pat yra ne kartą nurodęs, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiūriu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali būti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr. EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimą K. prieš Lietuvą, 2008 m. vasario 14 d. sprendimą D. prieš Rusiją, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą A. ir kiti prieš Rusiją).

Pareiškėjo teigimu, tualetas nebuvo tinkamai atskirtas nuo bendros erdvės.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte buvo nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Lietuvos higienos norma HN 76:2010 neteko galios nuo 2015 m. lapkričio 1 d., kai įsigaliojo ginčui aktuali Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015). Pastarojoje reikalavimai laisvės atėmimo vietose įrengiamiems sanitariniams mazgams nėra nustatyti. Teismo vertinimu tai, kad naujai patvirtinta higienos norma nenustato sanitarinio mazgo įrengimo gyvenamosiose kamerose reikalavimų, nereiškia, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų situacija, palyginti su iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusiu reglamentavimu, gali būti bloginama.

Pareiškėjas skundžiasi, kad kamerose buvo drėgna, netinkamas apšvietimas, buvo pelėsių, byrėjo tinkas.

Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 nustatyta, kad: gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra, santykinė drėgmė ir oro judėjimo greitis: šiltuoju metų laiku – 18–28 °C, 35–65 %, 0,15–0,25 m/s; šaltuoju metų laiku – 18–22°C, 35–60%, 0,05–0,15 m/s (26 punktas); gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 punktas); gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių (56 punktas); gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai; natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %; mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx (22 punktas); gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (23 punktas). Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 nustatyta, kad: gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc. (16 punktas); turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas); gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C (16 punktas); ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas); gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas).

Į bylą pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento patikrinimo aktai (I t., b. l. 37–198, II t., b. l. 1–95), jų analizė patvirtina kad patikrinus Lukiškių TI-K kameras, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas ir pareiškėjas, nustatyta, kad: santykinė oro drėgmė kameroje Nr.105 buvo 65 %, kameroje Nr.121 – 65,2 %, kameroje Nr. 309 – 65,4 %, kameroje Nr.107 – 65,4 %, kameroje Nr. 375 – 63,5-64,9 %, kameroje Nr. 112A – 42,7-64,8 % (I t., b. l. 37–38, 39, 47), kameroje Nr. 386 – 45 %, kameroje Nr. 397 – 61 %, kameroje Nr. 404 – 57 % (I t., b. l. 46), kameroje Nr. 365 – 53 %, kameroje Nr. 377 – 55 % (I t., b. l. 52–54), kameroje Nr. 211 – 64,3 % (I t., b. l. 58), kameroje Nr. 105 – 60,3 %, kameroje Nr. 106 – 59,2 %, kameroje Nr. 109 – 59,1 % (I t., b. l. 60–61), kameroje Nr. 114 – 59 %, kameroje Nr. 273 – 51 % (I t., b. l. 85–86), kameroje Nr. 116 – 56,4 %, kameroje Nr. 123 – 60,5 %, kameroje Nr. 269 – 57,6 % (I t., b. l. 121–122); dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 105 buvo 202-234, kameroje Nr. 121 – 210 lx, kameroje Nr. 309 – 208 lx, kameroje Nr. 107 – 220 lx, kameroje Nr. 375 – 228 lx (I t., b. l. 37–38), kameroje Nr. 113 – 249-310 lx ir 15 lx, kameroje 211 – 318 lx ir 15-19 lx, kameroje Nr. 372-303 lx ir 16 lx (I t., b. l. 40–41, 47, 58); kameroje Nr. 404 – 202,9 lx (I t. b. l. 42–43), kameroje Nr. 106 – 310 lx ir 17,9 lx, kameroje Nr. 109 – 286 lx ir 18,1 lx (I t. b. l. 60–61), kameroje Nr.116– 272,8 lx ir 18,7 lx, kameroje Nr.123– 263,7 lx ir 19 lx, kameroje Nr.269– 400 lx (I t. b. l. 121–122, 123–124), kameroje Nr. 384 – 244 lx (II t. b. l. 92); kameros Nr. 105, 121, 309, 107, 375, 112A, 113, 211, 372, 404, 109, 116, 123, 269 vėdinamos natūraliai per atidaromą langą (I t., b. l. 37–38, 39, 40–41, 42–43, 70, 72, 121–122); kamerose Nr. 105, 106, 109, 121, 309, 107, 375, 111, 112A, 404, 386, 397, 404, 116, 123, 269, 208, 267, pelėsio požymių vizualiai nenustatyta (I t., b. l. 37–38, 46, 60–61, 72, 80–81, 118, 121–122, 127–128).

Vis dėlto Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais buvo nustatyti tam tikri pareiškėjo skunde minimi Lietuvos higienos normų HN 76:2010 ir HN 134:2015 pažeidimai: kamerose Nr. 275, 404, Nr. 386, 105, 397, 285 sienų paviršiai nelygūs, yra atšokusių ir nubyrėjusių sienos dažų (I t., b. l. 42–43, 44–45, 77–78, 88–89, 114–115, 123–124, 132–133, 143–144); kameroje Nr. 309 buvo iškritusio sienų tinko (I t. b. l. 96–97); kamerose Nr. 105, 268, 368, Nr. 377, 397, 310, 323, 404, 384 vizualiai nustatyta pelėsių požymių (I t. b. l. 52–54, 74–75, 88–89, 132–133, 154–155, 157–162, II t., b. l. 11–12, 50–51, 89–90); kameroje Nr. 124 bendra dirbtinė apšvieta neatitiko reikalavimo užtikrinti ne mažesnę nei 200 lx apšvietą (II t., b. l. 47–48). Todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamo apšvietimo, pelėsių, byrančio tinko kamerose laikytini pagrįstais.

Pareiškėjas taip pat skundžiasi, kad kamerose buvo tarakonų ir žiurkių.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 60 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės aktų nustatyta tvarka.

Į bylą pateikti įrodymai (II t., b. l. 96–106) patvirtina, kad Lukiškių TI-K 2013 m. gruodžio 30 d. sudarė sutartį su UAB „Dezinfa“, o nuo 2015 m. sausio 2 d. sudarė sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ dėl patalpų priežiūros išsiaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir jų naikinimo darbų atlikimo.

Pareiškėjo skundo teiginius dėl tarakonų, žiurkių kamerose paneigia Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai kuriais nustatyta, kad dėl dezinsekcijos ir deratizacijos atlikimo Lukiškių TI-K sudaręs sutartį su atitinkama tarnyba; atlikti darbai registruojami; profilaktinius aplinkos kenksmingumo pašalinimo darbus atlieka įmonė, kuri turi licenciją verstis šia veikla; kamerose Nr. 109, Nr. 404, 113, 114, 120, 124, 125, 273, 309, 116, 397 graužikų ir buitinių parazitų buvimo vizualiai nenustatyta (I t., b. l. 37–38, 42–43, b. l. 60–61, 73, 85–86, 87–89, 96–97, 123–124, II t., b. l. 47–48).

Pareiškėjo teiginiai, kad Lukiškių TI-K administracija į prašymus nereaguoja, skundai dingsta, yra abstraktūs. Pareiškėjas nenurodė, kada konkrečiai jo atžvilgiu buvo padarytas pažeidimas, kaip jis pasireiškė, todėl laikytina, kad šių aplinkybių pareiškėjas nepagrindė. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad Lukiškių TI-K administracijos veiksmus pareiškėjas pagal Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalį galėjo skųsti Kalėjimų departamento direktoriui. Tačiau Kalėjimų departamento pateiktais duomenimis (I t., b. l. 9–11), pareiškėjas į Kalėjimų departamentą dėl jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K nesikreipė.