Panevėžio apygardos teismo nutartis

2022-09-27 · Civilinė byla Nr. e2A-409-589/2022

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-04-04Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-09-27Panevėžio apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2023-01-05Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-27
Bylos Nr.
e2A-409-589/2022
Teisminio proceso Nr.
2-30-3-00250-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Eigirdas Činka, Rita Dambrauskaitė, Dalia Pranckienė
Atsakovas
D. V.
Ieškovas
P. P.
Trečiasis asmuo
I. V. M., uždaroji akcinė bendrovė „Sodmena“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, D. P., A. M., R. N., G. A., R. L., S. S., T. B., D. K., A. V.
Išvadą teikia
Valstybės įmonė Registrų centras
Civilinė byla Nr. e2A-409-589/2022Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00250-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1; 2.4.2.5; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 27 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Eigirdo Činkos, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Pranckienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. V. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-19-1093/2022 pagal ieškovo P. P. ieškinį atsakovui D. V. dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir atsakovo D. V. priešieškinį ieškovui P. P. dėl žemės sklypų ribų nustatymo, tretieji asmenys – I. V. M., uždaroji akcinė bendrovė „Sodmena“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, D. P., A. M., R. N., G. A., R. L., S. S., T. B., D. K., A. V., institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas P. P. (toliau – ir ieškovas) prašė nustatyti žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal matininko J. S. atliktus kadastrinius matavimus ir sudarytą Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, žemės sklypui, paveldėtam po tėvo A. P. mirties, dar tėvo užsakymu matininkas J. S. atliko kadastrinius matavimus ir sudarė kadastrinių matavimų bylą, iš kurios matyti, jog 2016 m. balandžio 15 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu Nr. 315 buvo ženklinamos ieškovo sklypo ribos. Atlikęs žemės sklypo ribų paženklinimą, matininkas J. S. teisės aktų nustatyta tvarka informavo besiribojančių žemės sklypų savininkus ir / ar naudotojus, kurie nedalyvavo ženklinant ribas, apie jų teisę per 30 dienų pateikti savo pastabas. 2016 m. gegužės 23 d. su ieškovo sklypu besiribojančių sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas atsakovas D. V. (toliau – ir atsakovas) pateikė savo pastabas, kuriose nurodė, jog prieštarauja matininko J. S. rengiamiems A. P., I. V. M. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Sodmena“ žemės sklypų ribų paženklinimo aktams. Atsakovas paaiškino, kad ieškovo sklypas, kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini), yra Girsteitiškio kadastrinėje vietovėje, o atsakovo sklypai yra Naujasodžio kadastrinėje vietovėje, dėl to riba, skirianti atsakovo ir ieškovo žemės sklypus, yra riba tarp Girsteitiškio ir Naujasodžio kadastrinių vietovių, be to, sklypų persidengimo plotas yra 0,32 ha, o tai neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimų, nes viršija maksimalią leistiną paklaidą. Į ieškovo sklypo ribų ženklinimą neatvykę kiti asmenys jokių pastabų nustatytu terminu nepateikė. Matininkas J. S. 2016 m. birželio 7 d. atsakymu į pateiktas pastabas informavo atsakovą, kad nuspręsta netikslinti ieškovo žemės sklypų ribų, nes, vadovaujantis pateiktais minėtų žemės sklypų planais, abrisais, natūroje išlikusiais riboženkliais, sena birže bei miško kvartaline linija, sklypų ribos buvo nustatytos teisingai.

3. Pažymėjo, kad ieškovo tėvas 2016 m. gegužės 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriui (toliau ir – NŽT Molėtų skyrius) pateikė prašymą patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis ir servitutus, o matininkas J. S. – prašymą patikrinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą, 2016 m. birželio 17 d. paaiškinimą, kuriame nurodė, jog ieškovo sklypo ribinė ploto paklaida yra 0,1058 ha, todėl ploto padidėjimas 0,0786 ha neviršija leistinos maksimalios (ribinės) ploto paklaidos. NŽT Molėtų skyrius patikrino minėtą kadastro duomenų bylą ir 2016 m. birželio 15 d. surašė apie tai Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą, kuriame nurodoma, jog tiriant žemės sklypo ribų atitiktį teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams, nustatyta, kad pažeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 21 punktas ir Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ 11 punktas; pažeidimų aprašymo skiltyje nurodoma, jog sklypo riba tarp posūkio taškų 2-3 ir 5-1 neatitinka 1995 m. kovo 8 d. abrise nurodytų linijų ilgių, t. y. linija tarp posūkio taškų 2-3 pailgėja 24,44 m, o linija tarp posūkio taškų 5-1 pailgėja 4,26 m; taip pat šiame akte nurodoma, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai ir žemės sklypo ribų ženklinimas vietovėje netikrinamas. Remiantis akte paminėtomis išvadomis, NŽT Molėtų skyrius priėmė sprendimą nederinti matininko J. S. žemės sklypo plano. Ieškovas 2017 m. sausio 19 d. NŽT Molėtų skyriui pateikė prašymą atlikti žemės naudojimo patikrinimą vietovėje. NŽT Molėtų skyrius, dalyvaujant ieškovui ir besiribojančių žemės sklypų savininkams D. P. bei atsakovui, atliko ieškovo sklypo patikrinimą ir surašė 2017 m. vasario 27 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą, kuriame konstatuota, kad ieškovo sklypo ribas žymintys riboženkliai išsaugoti, nustatyta, jog linijos ilgis (164,60 m) tarp riboženklių šiaurinėje pusėje neatitinka sklypo abrise nurodyto ilgio (140 m), t. y. linija tarp riboženklių yra 24,60 m ilgesnė, paaiškinta, kad rengiant planus nuosavybės teisėms atkurti 1995-2000 m., naudotų Naujasodžio kadastrinės vietovės ir Girsteitiškio kadastrinės vietovės planų riba nesutampa, dėl to įbraižant sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, persidengė sklypų plotai; akte taip pat užfiksuota, jog ieškovo sklypo rytinėje dalyje prakirstas spindis, medžių kirtimo darbus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 273 straipsnį, svetimame sklype 2015 m. atliko atsakovas, taip pažymėdamas žemės sklypų ribas. Iš prie akto pridedamos situacijos schemos matyti, kad prakirstas spindis yra ieškovo sklype, nutolęs nuo abrise nurodytos sklypų ribos 9,60 m, o nuo riboženklio – 34,20 m. Ieškovo tėvas 2017 m. birželio 6 d. NŽT Molėtų skyriui padavė skundą. NŽT Molėtų skyrius 2017 m. liepos 10 d. rašte paaiškino, kad palyginus ieškovo sklypo suformavimo dokumentuose nurodytus duomenis su matininko J. S. 2016 m. balandžio 15 d. plane nurodytais duomenimis, nustatyta, kad ieškovo sklypo linijų ilgiai ties ribų posūkio taškais žemės sklypo plane, parengtame atlikus kadastrinius matavimus, pažymėtais 2 ir 3, neatitinka abrise Nr. 98 nurodytų linijų ilgių, atlikus kadastrinius matavimus, ši sklypo riba pailgėjo 24,44 m ir kerta Girsteitiškio kadastrinės vietovės ribą; ieškovo sklypas suformuotas, remiantis 1995 m. kovo 8 d. lauko matavimo abrisu Nr. 98 ir 1995 m. birželio 15 d. planu Nr. 98, o atsakovui priklausantis žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas, remiantis 2000 m. birželio 26 d. lauko matavimo abrisu Nr. 304 ir 2000 m. birželio 26 d. planu Nr. 304, preliminarių matavimų metu žemės sklypo planas Nr. 98 ir planas Nr. 304 buvo parengti, naudojant skirtingą kartografinę medžiagą, kurioje Girsteitiškio kadastrinės vietovės riba nesutampa, dėl šios priežasties atsirado žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ribų nesutapimas ir persidengimas planuose. NŽT Molėtų skyrius priėmė sprendimą nederinti matininko J. S. žemės sklypo plano ir pasiūlė tuometiniam savininkui A. P. ginčą spręsti teismo tvarka. Ieškovo tėvas ir tretieji asmenys I. V. M. bei UAB „Sodmena“, kuriems taip pat buvo aktuali ši situacija, 2019 m. spalio 31 d. NŽT Molėtų skyriui pateikė bendrą prašymą dėl žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) planų suderinimo ir kelio servituto. Šį prašymą NŽT Molėtų skyrius 2018 m. gruodžio 10 d. raštu atmetė. Matininkas J. S. NŽT Molėtų skyriui 2018 m. gruodžio 7 d. vėl pateikė prašymą patikrinti ieškovo sklypo kadastro duomenų bylą. 2018 m. gruodžio 14 d. NŽT Molėtų skyrius atliko ieškovo sklypo kadastrinių matavimų ir ribų ženklinimo vietovėje patikrinimą ir surašė apie tai Žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje aktą, kuriame užfiksuota, kad riboženkliai įtvirtinti pagal taisykles ir žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės nustatytos, nepaisant to, šio akto pažeidimų aprašymo skiltyje vėl nurodyta, jog sklypo riba tarp posūkio taškų 2-3 ir 5-1 neatitinka 1995 m. kovo 8 d. abrise nurodytų linijų ilgių, todėl matininko J. S. žemės sklypo planas vėl nebuvo suderintas.

4. Apibendrindamas nurodė ir tai, kad yra atlikęs visus įmanomus veiksmus žemės sklypo tikslioms riboms nustatyti. Pagal J. S. parengtą planą ieškovo sklypo ploto padidėjimas yra 0,0786 ha ir neviršija leistinos maksimalios (ribinės) ploto paklaidos. Tokia paklaida susidarė trečiojo asmens I. V. M. žemės sklypo ploto sumažėjimo sąskaita, tačiau tarp jos ir ieškovo ginčo dėl to nėra. Nei 2017 m. vasario 27 d. žemės naudojimo patikrinimo akte, nei 2018 m. gruodžio 14 d. žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje akte neužfiksuota jokių pažeidimų vietovėje, tikrinant situaciją vietovėje, nebuvo nustatyta jokių ieškovui priskirtinų pažeidimų, visi ieškovo sklypo riboženkliai įtvirtinti tinkamai, nepažeidžiant nustatytų taisyklių. NŽT Molėtų skyriaus 2017 m. liepos 10 d. rašte aiškiai įvardintos susidariusios situacijos priežastys negali būti siejamos su žemės sklypų valdytojų ir / ar naudotojų, taip pat su matininko J. S. veiksmais. Kadangi žemės sklypų plotų persidengimo priežastimi tapo skirtingi ir dėl nesuprantamų priežasčių nesutampantys dokumentai, atsiradę valstybinių institucijų dėka, tai tokių oficialių valstybinių dokumentų ištaisyti nei žemės sklypų valdytojai ir / ar naudotojai, nei matininkas neturi galimybių.

5. Atsakovas D. V. priešieškiniu prašė ieškinį atmesti, nustatyti ieškovo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendrą ribą pagal matininko R. M. 2020 m. rugpjūčio 31 d. parengtą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6. Priešieškinyje nurodė, kad atlikus atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimus, paaiškėjo, kad atsakovo sklypo ploto trūkumas yra didelis ir viršija leistinas paklaidos ribas, teisės aktų nustatyta tvarka buvo kreiptasi į NŽT Molėtų skyrių dėl išvados pateikimo dėl šio žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente. NŽT Molėtų skyrius 2020 m. lapkričio 18 d. pateikė išvadą, kad įvertinus turimus dokumentus, nėra galimybės nustatyti, ar žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos atitinka suprojektuotas ir faktiškai vietovėje naudojamas ribas, kartu nurodė kreiptis į teismą dėl ribos tarp ieškovo ir atsakovo sklypų nustatymo.

7. Pažymėjo, kad atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų planas visiškai atitinka to paties sklypo preliminariųjų matavimų planą. Vertinant atsakovo sklypo abrisą bei preliminarųjį planą, matyti, kad atsakovo žemės sklypas pagal pirminį suformavimą savo vakarine ir pietine ribomis ribojosi su Girsteitiškio kadastro vietove (vakarine riba) ir Žiūrų kadastro vietove (pietinė riba). Šios ribos yra atitinkamai ir skirtingų kaimų bei Balninkų ir Luokesos seniūnijų ribos. Taigi atliekant atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus, tiek vakarinė, tiek šiaurinė sklypo ribos buvo ir yra visiškai aiškios, nes nėra jokių galimybių nepaisyti kadastro vietovių, kaimų ir seniūnijų ribų, kurios (kadastro vietovės ribos), kaip gretimybės yra nurodytos atsakovo žemės sklypo preliminariųjų matavimų plane bei abrise. Nors ieškovas (iš dalies ir NŽT Molėtų skyrius) laikosi pozicijos, kad ieškovo ir atsakovo sklypų galimą persidengimą esą galėjo sąlygoti pasikeitusios kadastro vietovės ribos, tačiau tokiai pozicijai pagrįsti byloje nėra nei vieno įrodymo. Ieškovo sklypas pagal pirminius formavimo dokumentus parengtas pagal neteisingą kartografinę medžiagą, kurioje neteisingai įbraižyta minėtų kadastro vietovių riba. Jei ieškovo sklypas buvo suformuotas, naudojant klaidingą kartografinę medžiagą, tai tokia klaida, kurią padarė konkretus matininkas (matuotojas) ir kartu NŽT pirmtakė (tuometinė Molėtų rajono žemėtvarkos tarnyba), tokius matavimus pripažinusi teisingais, jokiu būdu negali būti sprendžiama atsakovo nuosavybės sąskaita. Byloje yra visiškai aišku, kad Girsteitiškio, Naujasodžio ir Žiūrų kadastro vietovių ribos niekada nebuvo keistos. Atsakovo ir ieškovų ginčo sklypo riba susieta su Girsteitiškio-Naujasodžio kadastrinių vietovių bendra riba. Ieškovo sklypo kadastrinių matavimų plano pagrindu ieškovo sklypas nepagrįstai kirstų šią neginčytiną ribą ir užimtų atsakovo privačios nuosavybės dalį.

8. Pažymėjo ir tai, kad atlikus atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus, matyti, jog atsakovo sklypas yra mažesnis net 11 156 kv. m (turėtų būti 33,60 ha, o yra 32,4844 ha). Toks trūkumas yra reikšmingas. Todėl dar nepagrįstai mažinti savo sklypo plotą ieškovo naudai atsakovas išties nenusiteikęs ir nemato jokios nei teisinės, nei moralinės priežasties. Tuo tarpu savo atliktais kadastriniais matavimais ieškovas siekia kitokių sklypo ribų išmatavimų (ilgesnių šiaurinės ir pietinės pusių ribų), kitokios sklypo konfigūracijos (šiaurinė sklypo riba pagal pirminį suformavimą buvo žymiai trumpesnė už pietinę, o po kadastrinių matavimų tapo atvirkščiai), 786 kv. m didesnio, nei jam teisėtai suformuotas ir suteiktas, sklypo ploto (viršpločio), „perlipti“ savo sklypo ribomis oficialias teritorinių administracinių vienetų bei kadastro vietovių ribas, pažeisti atsakovo nuosavybės teises. Nei vienas iš šių ieškovo siekių neturi jokio teisėto pagrindo, todėl ieškinys negali būti tenkinamas. Ir priešingai, atsakovo kadastrinių matavimų pagrindu nustatyta bendra ieškovo ir atsakovo sklypo riba turi būti pripažinta teisinga ir patvirtinta.