- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-03
- Bylos Nr.
- II-145-416/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00351-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą patenkinti iš dalies
- Teisėjas
- Laimondas Noreika (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. G.
- Institucija
- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyrius
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) įgaliotam atstovui M. M.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. G. skundą dėl ne teismo tvarka Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių grupės specialistės R. S. 2020 m. birželio 9 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR-N-2172-2020 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių grupės specialistė R. S. 2020 m. birželio 9 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR-N-2172-2020, kuriuo D. G., gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį ir 420 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2020 m. balandžio 6 d., 18.30 val., Kauno g. 53, Marijampolėje, vairavo transporto priemonę, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos jis turėtų praleisti, nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusių pėsčiųjų, nors prieš perėją sustojo kita transporto priemonė, įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir nepraleido per ją ėjusių pėsčiųjų, privertė pėsčiuosius staigiai keisti judėjimo greitį ir kryptį savo saugumui užtikrinti ir taip sukėlė pavojingą situaciją. Už tai asmeniui paskirta 200 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams (b. l. 7-8).
Šalies argumentai
D. G. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti arba bylą grąžinti institucijai, surašiusiai skundžiamą nutarimą, papildomam tyrimui atlikti. Nurodo, kad 2019 m. balandžio 6 d. į Marijampolės AVPK budėtojų dalį 20.21 val., t. y. praėjus dviem valandoms po menamo pažeidimo užfiksavimo, kuris menamai įvyko 18.30 val., paskambino pilietis, kuris prisistatė S. M. ir pranešė, kad dvi valandos atgal jis matė pažeidimą, kuris įvyko ties namu Nr. 53, Kauno g., Marijampolėje. Mano, kad pranešime vairuotojas nurodo savo subjektyvią nuomonę, kad jis su žmona dėl to labai išsigando ir daro asmeninę niekuo nepagrįstą išvadą, jog išsigando ir pėstieji. 2019 m. balandžio 8 d. Marijampolės AVPK budintis pranešimą apie menamai padarytus nusižengimus perdavė Marijampolės AVPK Kelių policijos viršininkui R. G.. 2019 m. balandžio 9 d. pranešimą apie nusižengimus gavo Marijampolės AVPK Kelių policijos specialistė O. P., kuri pirmuosius šiam nusižengimui ištirti reikalingus veiksmus atliko tik praėjus 2 mėnesiams ir 7 dienoms nuo įvykio, t. y. 2019 m. birželio 13 d., o ne iš karto gavusi pranešimą ir į policiją apklausai pasikviečia pranešėją, o ne patį D. G.. Kaip matyti iš pranešėjo apklausos, jis duodamus savo parodymus apie menamą įvykį pakeičia iš esmės parodymus, duotus 2019 m. balandžio 6 d. policijos budėtojui, ir būdamas įspėtu apie melagingų parodymų davimų paaiškina, kad 2019 m balandžio 6 d., 18.30 val., prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, ties Kauno g. 53, pastebėjo stovinčią moterį, kuri laukė, kad žengti į jo važiuojamųjų krypties eismo juostą, t. y. nurodo kad prie pėsčiųjų perėjos buvo tik viena pėsčioji, o ne daug pėsčiųjų, kaip jis buvo nurodęs pranešime, taip pakeisdamas aplinkybes. O jau vėliau apklausiamas aplinkybes vėl keičia ir nurodo, kad jam sustojus prie perėjos praleisti stovinčius ir laukiančius pėsčiuosius, aplinkybes papildo tuo, kad pėstieji jau buvo perėjos pirmos važiavimo krypties eismo juostoje ir jau buvo žengė į antrą, kuomet visureigio vairuotojas staiga stabdė. Tačiau vėl aplinkybes pakeičia ir papildo tuo, kad visureigis įvažiavo ant perėjos, o pėstieji atšoko atgal ir papildomai nurodo aplinkybę, kad vairuotojas tuo momentu naudojosi mobiliuoju telefonu. Iš pateiktos policijos medžiagos matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d., būdamas policijoje ir būdamas apklausiamas pažeidžiant apklausos tvarką, S. M. dar kartą pakeičia savo parodymus ir nurodo, kad 2019 m. balandžio 6 d., 18.30 val., galimai pareiškėjo vairuojamas automobilis pėsčiuosius, ėjusius per perėją Kauno g. 53 praleido, tačiau nurodo papildomą aplinkybę, kad viena iš pėsčiųjų, eidama atbula, atsirėmė į jo automobilio variklio dangtį. 2019 m. spalio 2 d., t. y. praėjus po menamo pažeidimo padarymo daugiau kaip pusei metų į policiją buvo iškviestas D. G.. Atvykus į policiją, buvo paprašyta nurodyti įvykio aplinkybes. Jis atsakė, kad neprisimena, jog būtų vairuodamas kaip nors prie perėjos pažeidęs taisykles. Po šios apklausos policijos specialistė O. P. paaiškino, kad byloje trūksta įrodymų ir tam, kad išsklaidyti esamus prieštaravimus, būtina atlikti akistatas tarp D. G. ir S. M.. Jis sutiko, o O. P. pasakė, kad paskambins kai akistatą suorganizuos, tačiau nepaskambino. Vėliau sužinojo, kad jau surašytas protokolas. Jokie įrodymai šioje byloje rinkti nebuvo išskyrus tai, kad buvo apklaustas S. M.. Nuo pat tyrimo pradžios tyrimas buvo vilkinamas, jame nebuvo atliekami nedelstini veiksmai, t. y. D. G. apklausa. Galima buvo ir būtina nedelsiant ieškoti kitų kaltę įrodančių įrodymų, t. y. vaizdo kamerų, galėjusių užfiksuoti įvykį, jame dalyvavusių pėsčiųjų. Būtent dėl tokio policijos darbuotojos aplaidumo arba neveiklumo buvo atimta galimybė iš karto įrodyti savo nekaltumą. Kadangi apie galimo pažeidimo padarymą buvo informuotas pavėluotai negalėjo pasinaudoti galimybe pateikti policijai išrašus telefoninių pokalbių, kadangi tokie duomenys yra saugomi tik pusę metų (b. l. 32-37).
Atsiliepimas
Marijampolės AVPK pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad asmens kaltė įrodyta protokolu bei kita bylos medžiaga. D. G. aplinkybių nurodytų skunde, kad automobilyje įrengta laisvų rankų įranga ir vaizdo registratorius, teikdamas Kelių policijos skyriuje paaiškinimą nenurodė, apie tai nieko neminėjo ir šios aplinkybės laikytinos, kad asmuo bando išvengti administracinės atsakomybės. S. M. parodymai yra nuoseklūs, atitinkantys faktinės bylos aplinkybes. S. M. davė parodymus būdamas įspėtas dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų tiekimą administracinio nusižengimo byloje (b. l. 1).
D. G. teismo posėdžio metu parodė, kad palaiko skundą jame nurodytais argumentais. Nepamena, kad tariamo įvykio metu jis būtų vairavęs automobilį. Gali išimti telefono pokalbio išklotines, kad nesinaudojo telefonu. Automobilyje yra įmontuota laisvų rankų įranga. Yra tolimųjų reisų vairuotojas. Būna išduodama vairuotojo kortelė, kurioje fiksuojama informacija, kur jis yra. Minėta informacija kortelėje saugoma metus laiko. Kortelę pateikė policijos pareigūnams, tačiau jie pasakė, kad negalima „nuskaityti“ kortelėje esančių duomenų. Policijos pareigūnai telefonu jo ieškoti nebandė.
Marijampolės AVPK įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu parodė, kad prašo skundo netekinti. Nurodė, kad abu nusižengimai yra įrodyti byloje esančiais duomenimis. Marijampolės AVPK specialistai bylos medžiagą gavo 2019 m. balandžio 9 d. Kaip matyti, iš byloje esančių šaukimų, liudytojai buvo kviesti 2020 m. balandžio 30 d. atvykti į policijos komisariatą, tačiau šaukimai buvo neįteikti. Pakartotinai šaukimai buvo išsiųsti atvykti 2019 m. birželio 12 d. Pranešimas apie įvykį buvo gautas per Bendrąjį pagalbos centrą, kurio darbuotojai pranešėjo gal ne visko paklausė. Policijos pareigūnė, akcentuodama tai, kas svarbu, uždavė klausimus, kurių pagrindu liudytojas S. M. surašė paaiškinimą.
Liudytojas S. M. teismo posėdžio metu parodė, kad važiavo Kauno g., Marijampolėje, link Kauno pusės. Prieš pėsčiųjų perėją, kuri yra netoli policijos komisariato, jis važiavo pirma eismo juosta. Prie pėsčiųjų perėjos stovėjo keletas žmonių. Jis sustabdė savo vairuotą automobilį prieš pėsčiųjų perėją. Kai žmonės pradėjo eiti per pėsčiųjų perėją, jis veidrodėlyje pastebėjo, kad iš paskos važiavęs automobilis (juodas visureigis) staigiu manevru lenkė jį iš kairės pusės. Visureigis stabdė, beveik pasiekė pėsčiųjų zoną. Pirmoji moteris, ėjusi per perėją, „metėsi“ atgal tiek, kad net ranka atsirėmė į jo vairuotojo automobilio kapotą. Pasirodė, kad visureigio vairuotojas kalbėjo telefonu. Garantuoti, kad asmuo kalbėjo telefonu jis negali. Ranka buvo prie ausies. Nematė automobilio vairuotojo veido.
Liudytoja L. S. teismo posėdžio metu parodė, kad jos vyras vairavo automobilį, kuris pirma eismo juosta važiavo Kauno g., Kauno pusėn. Privažiavus prie pėsčiųjų perėjos, pamatė, kad prie jos stovi žmonės, todėl sustojo. Paskui juos važiavo automobilis, kuris aplenkė jų automobilį ir prie pėsčiųjų perėjos nesustojo. Sustojo tik tada, kad žmonės pradėjo eiti. Per perėją ėjusi moteris išsigandusi visureigio automobilio, ėjo atgal ar į šoną ir atsirėmė į jų automobilio kapotą. Mano, kad automobilio vairuotojas kalbėjo telefonu, tačiau pačio mobiliojo ryšio telefono jo rankose nematė. Matė, kad vairuotojas laikė ranką prie galvos. Asmens, kuris vairavo automobilį, neįsidėmėjo. Matė, kad tai buvo vyras.
Administracinio nusižengimo protokole fiksuotos tokios pačios faktinės aplinkybės, kaip ir skundžiamame nutarime (b. l. 14-15).
Fotonuotraukose užfiksuotas vaizdo registratorius, galima įvykio vieta, laisvų rankų įranga (b. l. 16-19).
S. M. 2019 m. birželio 13 d. paaiškinime nurodyta, kad 2019 m. balandžio 6 d., 18.30 val., važiuodamas kartu su žmona L. S., pirma eismo juosta Kauno g., ties 53 namo nereguliuojama pėsčiųjų perėja pastebėjo, kad ties važiuojamosios dalies kraštu, prie pat pėsčiųjų perėjos, stovėjo moteris ir laukė, kad galėtų įžengti į jo važiavimo krypties eismo juostą. Paskui jį, pirma eismo juosta važiavo juodos spalvos visureigis. Jis, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, sulėtino greitį, kad galėtų praleisti stovinčius ir laukiančius pėsčiuosius. Sustojus prie perėjos, paskui jį važiavęs visureigis staiga įvažiavo į antrą eismo juostą, tuo metu pėstieji jau buvo perėją pirmą važiavimo krypties eismo juostą ir žengė į antrą juostą, kuomet visureigio vairuotojas staigiai stabdė, tačiau važiavo ant perėjos, pėstieji išsigandę atšoko atgal. Pastebėjo, kad visureigio vairuotojas kalbėjo telefonu (b. l. 20).
S. M. 2019 m. rugpjūčio 2 d. paaiškinime fiksuota, jog papildomai paaiškina, kad automobilio „BMW“ vairuotojas pėsčiuosius per pėsčiųjų perėję praleido, nors jau buvo įvažiavęs į baltai dryžuotą zoną, o pėstieji buvo „atšokę“ atgal ir viena moteris buvo atsirėmusi į jo vairuoto automobilio kapotą (b. l. 20).
Ataskaitų žiūryklėje nurodyta, kad paskambinęs asmuo nurodė, kad vairavo automobilį Marijampolėje, Kauno g. kryptimi, nuo centro į Kauno pusę. Apie 18.30 val. stabdė automobilį prie pėsčiųjų perėjos, ties 53 namu, kad praleistų pėsčiuosius, kurie žengė į pėsčiųjų perėją jo judėjimo kryptyje. Iš paskos važiavęs automobilis „BMW“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) staigiai jį lenkė, išgąsdino pėsčiuosius, sustojo prie pat pėsčiųjų ženklinimo ant asfalto. Vairuotojas kalbėjo mobiliuoju telefonu (b. l. 24).
Šalies argumentai
D. G. paaiškinime nurodyta, kad jis negali pasakyti, ar 2019 m. balandžio 6 d., apie 18.30 val., važiavo automobiliu „BMW“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) nes neatsimena. Taip pat neatsimena, kad būtų sukėlęs pavojingą situaciją, kadangi vairuoja atsakingai (b. l. 25).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Skundžiamas nutarimas D. G. atžvilgiu, visų pirma, surašytas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, dėl to, kad jis 2020 m. balandžio 6 d., 18.30 val., Kauno g. 53, Marijampolėje, vairavo transporto priemonę ir rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone.
D. G. neigia kaltę dėl minėto nusižengimo padarymo. Asmuo teismo posėdžio metu parodė, jog gali išimti telefono pokalbio išklotines, kad nesinaudojo telefonu. Automobilyje yra įmontuota laisvų rankų įranga, todėl jam naudotis telefonu rankomis nebuvo tikslinga.
Kaip matyti iš byloje, esančių duomenų, D. G. kaltė, padarius aptariamą nusižengimą, buvo grindžiama S. M. 2020 m. birželio 13 d. paaiškinimu, kuriame jis nurodė, kad visureigio vairuotojas kalbėjo telefonu (b. l. 20) bei minėto asmens pranešimu Bendrajam pagalbos centrui, kuomet jis pasakė, kad vairuotojas kalbėjo mobiliuoju telefonu (b. l. 24). Tuo tarpu teismo posėdžio metu liudytojas S. M. parodė, kad jam pasirodė, kad visureigio vairuotojas kalbėjo telefonu. Garantuoti, kad asmuo kalbėjo telefonu jis negali. Ranka buvo prie ausies. Liudytoja L. S. teismo posėdžio metu parodė, kad mano, jog automobilio vairuotojas kalbėjo telefonu, tačiau pačio mobiliojo ryšio telefono jo rankose nematė. Matė, kad vairuotojas laikė ranką prie galvos.
Pažymima, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma pagrįsta išvada, jog šioje byloje nėra patikimų įrodymų, kad D. G., vairuodamas automobilį, naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, todėl pakeistinas Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių grupės specialistės R. S. 2020 m. birželio 9 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR-N-2172-2020 ir administracinio nusižengimo teisena D. G. atžvilgiu pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį nutrauktina.
Skundžiamas nutarimas D. G. atžvilgiu surašytas ir pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2020 m. balandžio 6 d., 18.30 val., Kauno g. 53, Marijampolėje, vairavo transporto priemonę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos jis turėtų praleisti, nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusių pėsčiųjų, nors prieš perėją sustojo kita transporto priemonė, įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir nepraleido per ją ėjusių pėsčiųjų, privertė pėsčiuosius staigiai keisti judėjimo greitį ir kryptį savo saugumui užtikrinti ir taip sukėlė pavojingą situaciją.
D. G. savo kaltę dėl minėto administracinio nusižengimo taip pat neigia. Teismo posėdžio metu parodė, jog nepamena, kad tariamo įvykio metu jis būtų vairavęs automobilį. Yra tolimųjų reisų vairuotojas. Būna išduodama vairuotojo kortelė, kurioje fiksuojama informacija, kur jis yra. Minėta informacija kortelėje saugoma metus laiko. Kortelę pateikė policijos pareigūnams, tačiau jie pasakė, kad negalima „nuskaityti“ kortelėje esančių duomenų.
Teismas, vertindamas nurodytus argumentus, visų pirma, pažymi, kad jais nesivadovaujama, kadangi (kaip nurodė pats nubaustas asmuo) vairuotojo kortelėje informacija apie asmens buvimo vietą saugoma metus laiko. Bylos nagrinėjimo momentu metai laiko jau buvo praėję, todėl dėl objektyvių priežasčių nebuvo galima patikrinti D. G. sakomų teiginių teisingumo. Bylą nagrinėjant ne teismo tvarka kortelėje esančių duomenų nebuvo galima „nuskaityti“, todėl atmetama asmens pozicija, kad jis nusižengimo užfiksavimo metu galimai nevairavo automobilio, kadangi to negalima įrodyti jokiais objektyviais duomenimis.
Antra, pagrįstas abejones dėl D. G. pozicijos, kad nusižengimo metu ne jis vairavo automobilį „BMW“ kelia ir tai, kad jis, taip teigdamas, nenurodo jokio kito asmens 2019 m. balandžio 6 d., 18.30 val., Kauno g. 53, Marijampolėje, galėjusio vairuoti D. G. priklausantį automobilį „BMW“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini)
Trečia, nurodytus D. G. teiginius teismas vertina kaip gynybinę versiją, siekį išvengti administracinės atsakomybės ir su ja susijusių neigiamų padarinių, šiuo atveju – nemažos piniginės baudos. Tuo labiau, kad juos paneigia kiti byloje esantys įrodymai ir jų visuma.
D. G. skunde daug dėmesio skiria liudytojo S. M. parodymams. Mano, kad pranešime Bendrajam pagalbos centrui vairuotojas nurodo savo subjektyvią nuomonę, kad jis su žmona dėl to labai išsigando ir daro asmeninę niekuo nepagrįstą išvadą, jog išsigando ir pėstieji. S. M. 2019 m. birželio 13 d. pakeitė prodymus, duotus 2019 m. balandžio 6 d. policijos budėtojui, ir paaiškino, kad 2019 m balandžio 6 d., 18.30 val., prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, ties Kauno g. 53, pastebėjo stovinčią moterį, kuri laukė, kad žengti į jo važiuojamųjų krypties eismo juostą, t. y. nurodo kad prie pėsčiųjų perėjos buvo tik viena pėsčioji, o ne daug pėsčiųjų, kaip jis buvo nurodęs pranešime, taip pakeisdamas aplinkybes. Nurodo, kad jam sustojus prie perėjos praleisti stovinčius ir laukiančius pėsčiuosius, aplinkybes papildo tuo, kad pėstieji jau buvo perėjos pirmos važiavimo krypties eismo juostoje ir jau buvo žengė į antrą, kuomet visureigio vairuotojas staiga stabdė. Aplinkybes pakeičia ir papildo tuo, kad visureigis įvažiavo ant perėjos, o pėstieji atšoko atgal. 2019 m. rugpjūčio 2 d. S. M. dar kartą pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad 2019 m. balandžio 6 d., 18.30 val., galimai pareiškėjo vairuojamas automobilis pėsčiuosius, ėjusius per perėją Kauno g. 53 praleido, tačiau nurodo papildomą aplinkybę, kad viena iš pėsčiųjų, eidama atbula, atsirėmė į jo automobilio variklio dangtį.
Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, atkreipia dėmesį į tai, kad normalu ir natūralu, jog policijoje aiškinantis įvykio faktines aplinkybes ir policijos pareigūnei užduodant įvykio kvalifikavimui svarbius klausimas, S. M. pateikė daugiau informacijos, nei registruojant įvykį. Svarbu atkreipti dėmesį ir į liudytojo S. M. parodymus, duotus teismo posėdžio metu. Asmuo parodė, kad prie pėsčiųjų perėjos stovėjo keletas žmonių. Jis sustabdė savo vairuotą automobilį prieš pėsčiųjų perėją. Kai žmonės pradėjo eiti per pėsčiųjų perėją, jis veidrodėlyje pastebėjo, kad iš paskos važiavęs automobilis (juodas visureigis) staigiu manevru lenkė jį iš kairės pusės. Visureigis stabdė, beveik pasiekė pėsčiųjų zoną. Pirmoji moteris, ėjusi per perėją, „metėsi“ atgal tiek, kad net ranka atsirėmė į jo vairuotojo automobilio kapotą. Kaip matyti, šie parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys tiek anksčiau duotiems parodymams, tiek kitiems byloje esantiems įrodymams.
Vertinant S. M. parodymus ir jų teisingumą, svarbu atsižvelgti ir į liudytojos L. S. teismo posėdžio metu duotus parodymus. Ji parodė, kad privažiavus prie pėsčiųjų perėjos, pamatė, kad prie jos stovi žmonės, todėl sustojo. Paskui juos važiavo automobilis, kuris aplenkė jų automobilį ir prie pėsčiųjų perėjos nesustojo. Sustojo tik tada, kad žmonės pradėjo eiti. Per perėją ėjusi moteris išsigandusi visureigio automobilio, ėjo atgal ar į šoną ir atsirėmė į jų automobilio kapotą.
Teismas neabejoja liudytojų S. M. ir L. S. parodymų patikimumu, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad minėti asmenys asmeniškai pažinotų D. G., galėtų būti šališki ar dėl kitų priežasčių siektų melagingai jį apkalbėti. Tokių duomenų nenurodė ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Be to, liudytojai teismo posėdžio metu buvo įspėti dėl melagingų parodymų davimo ir supažindinti su galima atsakomybe.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog D. G. kaltė, padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra įrodyta byloje esančiais duomenimis. Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių grupės specialistės R. S. 2020 m. birželio 9 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR-N-2172-2020 dalyje dėl ANK 420 straipsnio 1 dalies priimtas pagrįstai ir teisėtai, pareiškėjo skunde ir teismo posėdžio metu nurodyti argumentai nesuteikia jokio teisinio ir faktinio pagrindo panaikinti minėtą jo dalį.
D. G. skunde nurodė, kad Marijampolės AVPK Kelių policijos specialistė O. P. pirmuosius nusižengimui ištirti reikalingus veiksmus atliko tik praėjus 2 mėnesiams ir 7 dienoms nuo įvykio, t. y. 2019 m. birželio 13 d., o ne iš karto gavusi pranešimą ir į policiją apklausai pasikvietė pranešėją, o ne patį D. G.. 2019 m. spalio 2 d., t. y. praėjus po menamo pažeidimo padarymo daugiau kaip pusei metų į policiją buvo iškviestas D. G.. Jokie įrodymai šioje byloje rinkti nebuvo išskyrus tai, kad buvo apklaustas S. M.. Nuo pat tyrimo pradžios tyrimas buvo vilkinamas, jame nebuvo atliekami nedelstini veiksmai, t. y. D. G. apklausa. Galima buvo ir būtina nedelsiant ieškoti kitų kaltę įrodančių įrodymų, t. y. vaizdo kamerų, galėjusių užfiksuoti įvykį, jame dalyvavusių pėsčiųjų. Policijos specialistė O. P. paaiškino, kad byloje trūksta įrodymų ir tam, kad išsklaidyti esamus prieštaravimus, būtina atlikti akistatas tarp D. G. ir S. M.. Jis sutiko, o O. P. pasakė, kad paskambins kai akistatą suorganizuos, tačiau nepaskambino. Būtent dėl tokio policijos darbuotojos aplaidumo arba neveiklumo buvo atimta galimybė iš karto įrodyti savo nekaltumą.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad policijos pareigūnai savo darbą organizuoja patys, jokie teisės aktai nenumato, kas į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą ne teismo tvarka turi būti kviečiamas pirmas ir t. t. Teismo vertinimu, pareiškėjo skunde nurodyti galimi procesiniai veiksmai, nebuvo būtini ir būtų buvę pertekliniai. Įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis ir savitikslis – jų turi būti surenkama tiek, kad pakaktų padaryti teisingą sprendimą. Vertinant pareiškėjo poziciją, kad dėl policijos darbuotojos aplaidumo arba neveiklumo buvo atimta galimybė iš karto įrodyti savo nekaltumą, pažymima, jog D. G. pasinaudojo ne teismo tvarka priimto nutarimo apskundimo galimybe, jo administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, todėl laikoma, kad asmuo realizavo ANK 577 straipsnyje įtvirtintą teisę į gynybą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas
nutaria:
Pareiškėjo D. G. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių grupės specialistės R. S. 2020 m. birželio 9 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR-N-2172-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną D. G. atžvilgiu pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį nutraukti.
Kitas nutarimo dalis palikti nepakeistas.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.