Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovui D. D. dėl garbės ir orumo gynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės L. R. ieškinys ir patikslintas ieškinys, nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, laikyti nepaduotais ir grąžinti ieškovei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė L. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad atsakovas D. D. paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias, kurios pažemino ieškovės garbę ir orumą: I teiginys: „L. padejeja seime buvo landziojo po stalais pas kelis kelias kadencijas <...>“; II teiginys: „L. <...> aferiuga kaip ir m. tokie susimete“; III teiginys: „aš tau ta vakar sakiau kad du aferistai susimete alfonsas ir aferiste prisistatanti teisininke ir seimo nare“; IV teiginys: „aferistai sake su kuriais nebendrauja jau niekas tai ka jie gali sakyti“; V teiginys: „kazkaip visi trys kaimynai ir kaimo bendruomene ispaciu p. kaip susitare pries m. ir l. kad jie falsyvi niekas nebendrauja artimai ir siltai kaip mes o apie pinigu skolinimus tokiem zmonem ar is ju pasiskolinti tai net kalbos negali būti <...>“; VI teiginys: „bet ju pasakymai nerupi normaliem zmonem aferistai turi savo rata savo intrigas vienas kita apipisineja durina paskui draugauja sypsosi vienas kitam nes del naudos perlips per save ir darys ka reikia kaip leles parsidaveliai be sielos be normalios ideologijos ir vertybiu!“; VII teiginys: „toks afioru meistras koncinas kad nx kaip ir ta l. m. pats nesupranta kur ilindo gal dar o gal ir supranta jau“; 2) įpareigoti atsakovą savo sąskaita per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo viešai paneigti tikrovės neatitinkančią paskleistą informaciją: apie tai paskelbiant bent dviejuose vietiniuose (Kauno m. / r.) dienraščiuose, bent dviejuose vietinių (Kauno m. / r.) naujienų portaluose, taip pat apie tai raštu pranešant asmenims: A. D., R. D., M. U., M. U., V. M., R. M., K. R., B. D., M. P., T. S., A. B., G. P., A. Š., D. S., J. S., G. V., S. V., A. V., R. U., S. T., I. T., Kauno rajono Alšėnų seniūnijos seniūnei I. D., nurodant tokio turinio pranešimą bei palikti jį paskelbtą: „Vykdydamas teismo sprendimą informuoju, kad mano, D. D., apie L. R. paskelbti teiginiai, kad L. R. yra amorali, be vertybių, laisvo elgesio, afersitė, falšyva, apgavikė, intrigantė, alkoholikė neatitiko tikrovės ir pažemino L. R. garbę ir orumą.“; 3) nustatyti, kad jeigu atsakovas per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nepaskelbs paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos ir ieškovės garbę ir orumą žeminančios informacijos paneigimo, paskelbiant nurodyto turinio pranešimą, arba nepaliks jo paskelbto, atsakovui skirtina 30 Eur bauda už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną; 4) priteisti ieškovei iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

12. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus, t. y. patikslinti reikalavimus, kad būtų aiški bylos apimtis, konkrečiai nurodyti visas aplinkybes, kuriomis grindžiami ieškinio reikalavimai, nurodyti tas aplinkybes patvirtinančius įrodymus ir pateikti tuos įrodymus. Teismo vertinimu, iš ieškinio turinio ir jo priedų nėra aišku: kuo grindžiama, jog pateiktas A. D. asmeninis susirašinėjimas su D. (kaip nurodo ieškovė, su atsakovu, kuris buvo A. D. sutuoktinis, nors jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikta) yra būtent apie ieškovę; kur, kada, kaip konkrečiai ir kam buvo atskleistas minėto susirašinėjimo turinys, kas patvirtina, jog jis tapo žinomas kitiems ieškinyje nurodytiems asmenimis ir kas jiems tą susirašinėjimą, kada bei kokiu būdu atskleidė; kokią konkrečiai informaciją ieškovė vertina kaip melagingą, nes kiekviename teiginyje pateikta įvairios informacijos; kuo grindžiamos faktinės aplinkybės apie atsakovo skleidžiamas kitiems asmenims žinias apie ieškovę. Teismas pažymėjo, kad ieškovė prašo įpareigoti atsakovą paskelbti per viešo informavimo priemones jos nurodyto turinio pranešimą, kuriame nurodytos informacijos (apie alkoholizmą, laisvą elgesį ir kt.) nėra prašomose pripažinti kaip neatitinkančias ir žeminančias ieškovės garbę ir orumą žiniose.

13. 2024 m. gegužės 15 d. teisme gautas ieškovės L. R. pareiškimas dėl trūkumų šalinimo ir patikslintas ieškinys. Ieškovės pareiškime dėl trūkumų šalinimo nurodyta, kad pateiktas A. D. asmeninis susirašinėjimas su atsakovu yra būtent apie ieškovę, nes tai patvirtino pati A. D., taip pat tai yra matoma iš paties susirašinėjimo turinio (nurodoma, kad kalbama apie kaimynus; apie L., kuri buvo Seimo nario padėjėja; apie L., kuri gyvena kartu su M. – akivaizdu, jog kalbama apie ieškovę). Atsakovas skleisdamas garbę ir orumą žeminančius duomenis nepristatinėjo ieškovės kiekviename sakinyje kaip „L. R.“, tačiau tai yra akivaizdu iš teiginių turinio ir asmenų, kuriems buvo skleista ta informacija, žinių. Ieškinio pateikimo stadijoje ieškovė turi tvirtų rašytinių įrodymų apie duomenų paskleidimą A. D., taip pat turi informacijos apie duomenų paskleidimą kitiems asmenims (tiksliai nenustatytomis priemonėmis, žodžiu arba raštu) (M. U., V. M., R. M., K. R., B. D., M. P.). Ieškovė bylos nagrinėjimo metu ketina pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus arba kviesti nurodytus asmenis liudytojais. Ieškovė pažymėjo, kad kaip melagingą ir garbę ir orumą pažeidžiančią informaciją laiko teiginius, tame tarpe: „seime buvo landžiojo po stalais pas kelis kelias kadencijas“, „aferiuga“, „aferistė prisistatanti teisininke ir seimo nare“, „aferistai“, „falsyva“, „afeioru meistras koncinas kad nx kaip ir ta l.“, todėl patikslino savo ieškinio antrąjį reikalavimą. Dėl teiginio kuo grindžiamos faktinės aplinkybės apie atsakovo skleidžiamas kitiems asmenims žinias apie ieškovę nurodė, kad tokios aplinkybės yra nustatytos faktinių aplinkybių nustatymo protokole, taip pat iš kitų asmenų žodžiu buvo sužinota apie tokias jiems atsakovo paskleistas žinias. Ieškovė šiuo metu renka papildomus įrodymus apie atsakovo paskleistas kitiems asmenims tikrovės neatitinkančias žinias apie ieškovę, taip pat dalį asmenų ketina kviesti liudytojais į teismo posėdį, kuriame asmenys galės betarpiškai paaiškinti apie jiems atsakovo paskleistas žinias. Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė: 1) pripažinti, kad atsakovas D. D. paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias, kurios pažemino ieškovės garbę ir orumą: I teiginys: „L. padejeja seime buvo landziojo po stalais pas kelis kelias kadencijas <...>“; II teiginys: „L. <...> aferiuga kaip ir m. tokie susimete“; III teiginys: „aš tau ta vakar sakiau kad du aferistai susimete alfonsas ir aferiste prisistatanti teisininke ir seimo nare“; IV teiginys: „aferistai sake su kuriais nebendrauja jau niekas tai ka jie gali sakyti“; V teiginys: „kazkaip visi trys kaimynai ir kaimo bendruomene ispaciu p. kaip susitare pries m. ir l. kad jie falsyvi niekas nebendrauja artimai ir siltai kaip mes o apie pinigu skolinimus tokiem zmonem ar is ju pasiskolinti tai net kalbos negali būti <...>“; VI teiginys: „bet ju pasakymai nerupi normaliem zmonem aferistai turi savo rata savo intrigas vienas kita apipisineja durina paskui draugauja sypsosi vienas kitam nes del naudos perlips per save ir darys ka reikia kaip leles parsidaveliai be sielos be normalios ideologijos ir vertybiu!“; VII teiginys: „toks afioru meistras koncinas kad nx kaip ir ta l. m. pats nesupranta kur ilindo gal dar o gal ir supranta jau“; 2) įpareigoti atsakovą savo sąskaita per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo viešai paneigti tikrovės neatitinkančią paskleistą informaciją: apie tai paskelbiant bent dviejuose vietiniuose (Kauno m. / r.) dienraščiuose, bent dviejuose vietinių (Kauno m. / r.) naujienų portaluose, taip pat apie tai raštu pranešant asmenims: A. D., R. D., M. U., M. U., V. M., R. M., K. R., B. D., M. P., T. S., A. B., G. P., A. Š., D. S., J. S., G. V., S. V., A. V., R. U., S. T., I. T., Kauno rajono Alšėnų seniūnijos seniūnei I. D., nurodant tokio turinio pranešimą bei palikti jį paskelbtą: „Aš, D. D., pareiškiu, jog mano, D. D., apie L. R. paskelbi teiginiai, kad ji „padejeja seime buvo landžiojo po stalais pas kelis kelias kadencijas“, „aferiuga“, „aferistė prisistatanti teisininke ir seimo nare“, „aferistė“, „falsyva“, neatitinka tikrovės ir juos paneigiu, nes jie žemina L. R. garbę ir orumą.“; 3) nustatyti, kad jeigu atsakovas per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nepaskelbs paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos ir ieškovės garbę ir orumą žeminančios informacijos paneigimo, paskelbiant nurodyto turinio pranešimą, arba nepaliks jo paskelbto, atsakovui skirtina 30 Eur bauda už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną; 4) priteisti ieškovei iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

14. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi ieškovės L. R. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui D. D. dėl garbės ir orumo gynimo laikė nepaduotais ir grąžino ieškovei. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nustatytu ieškinio trūkumams pašalinti terminu ieškovė visų jai nurodytų trūkumų dėl konkrečių aplinkybių, jas patvirtinančių įrodymų nurodymo bei jų pateikimo, tinkamai nepašalino. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė L. R. pateikė atskirąjį skundą.

15. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik vadovaujantis įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, bet kokia forma ir bet kokiais terminais. Priešingai, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, kuri, pažymėtina, nepriklauso nuo asmens socialinio statuso ar jo buvimo vietos, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011, 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009).

16. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismo nutartimi nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis) arba, tokiam dokumentui jau esant priimtam, dokumentas (ieškinys, pareiškimas) paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Kriterijų, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustato CPK 115 straipsnio 4 dalis: trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1). Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai), dėl to tik esant esminiams trūkumams (kurie per nustatytą terminą nepašalinti), kurie trukdo tolesnei proceso eigai, galimas taikyti pareiškimo palikimo nepaduotu ir grąžinimas jį padavusiam asmeniui institutas.

17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliantės ieškinio priėmimo klausimą, 2024 m. gegužės 7 d. nutartyje nurodė, kad iš ieškinio turinio ir jo priedų nėra aišku: kuo grindžiama, jog pateiktas A. D. asmeninis susirašinėjimas su D. (kaip nurodo ieškovė, su atsakovu, kuris buvo A. D. sutuoktinis, nors jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikta) yra būtent apie ieškovę; kur, kada, kaip konkrečiai ir kam buvo atskleistas minėto susirašinėjimo turinys, kas patvirtina, jog jis tapo žinomas kitiems ieškinyje nurodytiems asmenimis ir kas jiems tą susirašinėjimą, kada bei kokiu būdu atskleidė; kokią konkrečiai informaciją ieškovė vertina kaip melagingą, nes kiekviename teiginyje pateikta įvairios informacijos; kuo grindžiamos faktinės aplinkybės apie atsakovo skleidžiamas kitiems asmenims žinias apie ieškovę. Pažymėtina, kad ieškovė prašo įpareigoti atsakovą paskelbti per viešo informavimo priemones jos nurodyto turinio pranešimą, kuriame nurodytos informacijos (apie alkoholizmą, laisvą elgesį ir kt.) nėra prašomose pripažinti kaip neatitinkančias ir žeminančias ieškovės garbę ir orumą žiniose.

18. Apeliantė 2024 m. gegužės 15 d. teismui pateikė pareiškimą dėl trūkumų šalinimo, kuriame nurodyta, kad pateiktas A. D. asmeninis susirašinėjimas su atsakovu yra būtent apie ieškovę, nes tai patvirtino pati A. D., taip pat tai yra matoma iš paties susirašinėjimo turinio (nurodoma, kad kalbama apie kaimynus; apie L., kuri buvo Seimo nario padėjėja; apie L., kuri gyvena kartu su M. – akivaizdu, jog kalbama apie ieškovę). Atsakovas skleisdamas garbę ir orumą žeminančius duomenis nepristatinėjo ieškovės kiekviename sakinyje kaip „L. R.“, tačiau tai yra akivaizdu iš teiginių turinio ir asmenų, kuriems buvo skleista ta informacija, žinių. Ieškinio pateikimo stadijoje ieškovė turi tvirtų rašytinių įrodymų apie duomenų paskleidimą A. D., taip pat turi informacijos apie duomenų paskleidimą kitiems asmenims (tiksliai nenustatytomis priemonėmis, žodžiu arba raštu) (M. U., V. M., R. M., K. R., B. D., M. P.). Ieškovė bylos nagrinėjimo metu ketina pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus arba kviesti nurodytus asmenis liudytojais. Ieškovė pažymėjo, kad kaip melagingą ir garbę ir orumą pažeidžiančią informaciją laiko teiginius, tame tarpe: „seime buvo landžiojo po stalais pas kelis kelias kadencijas“, „aferiuga“, „aferistė prisistatanti teisininke ir seimo nare“, „aferistai“, „falsyva“, „afeioru meistras koncinas kad nx kaip ir ta l.“, todėl patikslino savo ieškinio antrąjį reikalavimą. Dėl teiginio kuo grindžiamos faktinės aplinkybės apie atsakovo skleidžiamas kitiems asmenims žinias apie ieškovę nurodė, kad tokios aplinkybės yra nustatytos faktinių aplinkybių nustatymo protokole, taip pat iš kitų asmenų žodžiu buvo sužinota apie tokias jiems atsakovo paskleistas žinias. Ieškovė šiuo metu renka papildomus įrodymus apie atsakovo paskleistas kitiems asmenims tikrovės neatitinkančias žinias apie ieškovę, taip pat dalį asmenų ketina kviesti liudytojais į teismo posėdį, kuriame asmenys galės betarpiškai paaiškinti apie jiems atsakovo paskleistas žinias.

19. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 30 d. nutartyje konstatavo, kad nustatytu ieškinio trūkumams pašalinti terminu ieškovė visų jai nurodytų trūkumų dėl konkrečių aplinkybių, jas patvirtinančių įrodymų nurodymo bei jų pateikimo tinkamai nepašalino, todėl ieškovės ieškinį ir patikslintą ieškinį laikė nepaduotais ir kartu su priedais grąžino ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės procesiniais dokumentais, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad kliūtys apeliantės ieškiniui priimti ir civilinei bylai iškelti šiuo konkrečiu atveju liko nepašalintos.

20. Pažymėtina, kad CK 2.24 straipsnio 1 dalyje yra išskiriami trys asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdai – asmuo turi teisę reikalauti: 1) pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; 2) teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis; 3) atlyginti tokiu duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas atskirai arba taikomi keli teisių gynimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021, 2022 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-421/2022).

21. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018). Atsižvelgiant į tokio pobūdžio byloje nustatinėtinas aplinkybes, teismas priimdamas ieškinį turėtų būtent vertinti jų kontekste ieškinio dalyką ir pagrindą.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas nesvarsto ieškinio pagrįstumo, nesprendžia pateiktų įrodymų pagrįstumo ar pakankamumo klausimų. Teismas šioje stadijoje tik patikrina, ar ieškinys atitinka bendruosius ir specialiuosius procesinio dokumento reikalavimus.

23. Nagrinėjamu atveju apeliantė pateikė ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo, kuriuo be kita ko prašo pripažinti, kad atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias, žeminančias ieškovės garbę ir orumą, apeliantė pateikė įrodymus, kad teiginiai buvo paskelbti viešai, nurodė, kas, kada ir kur paskleidė teiginius, ieškinyje pagrindė, kodėl tokie teiginiai, jos manymu, neatitinka tikrovės ir žemina ieškovės garbę ir orumą. Atitinkamai pagal ieškinio pagrindą, ieškinyje buvo suformuoti reikalavimai: 1) pripažinti, kad atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias, kurios pažemino ieškovės garbę ir orumą; 2) įpareigoti atsakovą viešai paneigti tikrovės neatitinkančią paskleistą informaciją; 3) atsakovui nepaskelbus paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos ir ieškovės garbę ir orumą žeminančios informacijos paneigimo, skirti atsakovui 30 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną; 4) priteisti iš atsakovo ieškovei 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškinio dalykas suformuluotas pakankamai aiškiai, atsakovas galėtų pateikti atsikirtimus į minėtus reikalavimus, ieškinio ribos taip pat yra pakankamai aiškios.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės apie tai, kad apeliantės patikslintame ieškinyje reikalaujama raštu pranešti paneigimą asmenims, kurie neaišku kas yra, kur juos rasti, kaip jiems pranešti, nes jie neįtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis ir neidentifikuoti (nėra duomenų apie jų asmens kodus ar gimimo datas, adresus), nėra nei procesinio dokumento formos, nei turinio trūkumas, dėl kurio civilinės bylos nagrinėjimas būtų negalimas.

26. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje ir gali būti įtraukiami dalyvauti byloje: 1) savo pačių iniciatyva, 2) motyvuotu šalių prašymu arba 3) teismo iniciatyva. CPK nenustato asmenų, galinčių būti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, sąrašo. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, kurios pusėje jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo ateityje. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir procesinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tai, kad asmuo procesiniame dokumente nenurodo visų su bylos nagrinėjimu susijusių suinteresuotų (trečiųjų) asmenų, nelaikytina procesinio dokumento formos ar turinio trūkumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2004; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Pagal CPK 225 straipsnio 5 punktą, priėmęs ieškinį teismas prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis ir dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama. Tai reiškia, kad teismas gali, jo manymu, reikalingus asmenis įtraukti kaip suinteresuotus asmenis iki bylos nagrinėjimo teisme, taip pat bylos nagrinėjimo metu.

28. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais ir kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai taikė procesinės teisės normas bei nepagrįstai laikė, kad ieškinio trūkumai neištaisyti ir apeliantės patikslintą ieškinį laikė nepaduotu bei grąžino jį padavusiam asmeniui, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartį ir ieškovės L. R. patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.