Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Baudžiamoji byla Nr. 1-86-1007/2025 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09148-2024-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.4.1.; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.2 (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2025 m. kovo 26 d. Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė, sekretoriaujant L. P., D. G., dalyvaujant prokurorui V. B., kaltinamajam D. D., nukentėjusiajam M. P., viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį. Teismas nustatė : Nustatytos faktinės aplinkybės ir įrodymai. 1. D. D. smurtaudamas nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2024 m. kovo 3 d., apie 20.45 val. daugiabučio namo laiptinėje, adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia nustūmė nukentėjusįjį M. P. nuo laiptų, ko pasėkoje jis nukrito ir tuo padarė nukentėjusiajam M. P. kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio skeveldrinius lūžius, t. y. padarė nukentėjusiajam M. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio skeveldrinių lūžių nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. 2. Kaltinamasis D. D. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino. Nurodė, jog kartu su M. ir T., T. namuose gėrė alkoholį. Jie su M. apsistumdė, M. jam paleido iš kėdės į kaktą. T. išbėgo pas kaimynus kviesti policiją, bet jo neįsileido. Jis grįžo ir jie išvarė M. iš buto, užrakino duris. Atvyko policija, paklausinėjo, o, kad jis ant laiptų vartėsi išgėręs, ne jų reikalas. Dar dukterėčia atsiuntė filmuotą medžiagą. Kaltinamasis nurodė, jog įvykio metu buvo išgėręs. Jie trise išgėrė keturis bambalius alaus. Jis nepamena, ar pareigūnai jam tikrino blaivumą. Jie su M. susiginčijo. Vakaro aplinkybes pamena iš dalies. Išgėręs tiek smarkiai nebuvo, dar pamena. Jie susipyko, M. išvarė už rankos į koridorių ir užrakino duris. Po kiek laiko atvyko pareigūnai. Jie su M. susikivirčijo, apsistumdė, buvo kambaryje, dar buvo ir T. Jie koliojosi ir M. jam paleido iš kėdės. Jis supyko ir išmetė jį lauk iš buto. T. parbėgo ir paprašė, kad jis M. išvarytų, jie kartu jį išvarė. Kai išvarė, buvo su T. V. Iki kol T. parėjo iš kaimynės, M. dar buvo. Parbėgus M., jį išvarė, abu kartu išvedė. Jį pastatė už durų ir užrakino duris, kad nebeįeitų. Pareigūnams sakė, kad susikivirčijo su M., apsistumdė ir jį išvarė lauk. Policijos pareigūnai užsirašė duomenis ir išvyko. Yra butas, už buto durų yra koridorius, šalia laiptinė, nukentėjusįjį išvarė už durų, paliko koridoriuje, ne laiptinėje. Pareigūnams sakė, kad nežino, gal nukrito išgėręs. Su vaizdo įrašu byloje nėra susipažinęs. Dabar nepamena ką sakė pareigūnams, buvo išgėręs. Parodymus visą laiką davė teisingus. M. sunkiai paėjo, buvo išgėręs ir galėjo pats nugriūti. Jam su kėde jis sutrenkė į kaktą, buvo guzas ant kaktos. Nepamena, ar pareigūnams pasakė, bet jie guzo nepastebėjo. T. parodymų nepamena. Su juo buvo susitikę, sakė, kad jį kaltina. Jis sakė, kad duos parodymus ir tiek. Sakė, kad jį taip pat kvietė į policiją. T. bėgo pas kaimynę iškviesti policiją ir parbėgo. Nežino, kokias aplinkybes pareigūnams nurodė T.. Jam atrodo, kad T. išėjus M. dar buvo kartu kambaryje, jis nepamena. Jam atrodo, kad su T. kartu išvedė jį. Gal T. visko nepamena, buvo išgėrę. Jie visi kartu gėrė. Jam atrodo, kad vienodai neblaivūs buvo. Gal jis išvedė M.. Tiksliai nepasakys, kaip išprašė M., bet atrodo, jog T. tai matė. Netiki, kad T. jį apkalbėtų. Po įvykio su nukentėjusiuoju buvo susitikę PC „(duomenys neskelbtini)“, nelabai dabar bendrauja, iki tol bendravo. Gali būti, kad pats susižalojo, nusirideno. Jis nebuvo priėjęs iki laiptų. M. jį buvo apvogęs prieš kelis metus, jau ne pirmą kartą nori jam pakenkti. Vieną kartą buvo rankas pasipjovęs, iškvietė policiją, parašė pareiškimą, kad jis jį sužalojo. Jis nenorėjo, kad jis į užsienį išvyktų užsidirbti. Išprašęs M. iš buto, paliko jį arčiau T. durų ir užrakino duris, kur jis atsidūrė nematė. Jis nesakė, kad matė, kaip jis nukrito. Jis nepamena, kad taip sakė, bet gal ir sakė. Kaip galėjo tai matyti, gal per akutę. Jis nepamena, kad taip būtų sakęs. Įvykį pasakoja kaip buvo. Jis yra tikras, kad jis M. nepastūmė. Nežino, kodėl nukentėjusysis meluoja. Nukentėjusysis buvo išgėręs, gal ne viską pamena. Jie apsistumdė su M., jis jį pastūmė ir jis ant lovos atsisėdo. P. M. pastūmė. M. į spintą atsitrenkė, tada M. trenkė jam iš kėdės. Tuomet T. išbėgo pas kaimynę kviesti policijos. Grįžęs sakė, kad kaimynai neatidarė durų. Jie liko bute. Jis nekvietė policijos, nes niekas neatidarė durų. Kai parbėgo T., M. buvo, bet gal jau buvo išvarytas. Jis paėmė už rankovės, išvarė priekiu, prie durų. M. veidu į laiptus buvo, jo nestūmė. M. buvo išgėręs, vos paėjo. Jis paprašė, kad M. išeitų, M. svirduliavo. Jis paėmė už rankos, jis ėjo savo noru, jo neišmetė. T. prašė, kad M. išeitų, jis neišėjo. T. prašė jo M. išvaryti. T. jį nustumti nuo laiptų jo neprašė. Dėl nukentėjusiojo daiktų reiktų klausti T. Pareigūnai sakė, kad M. nugriuvo nuo laiptų. Sužinojo, kad kaimynė iškvietė pareigūnus, nes M. užlipo ir sėdėjo ant laiptų. Negirdėjo, kad nukentėjusysis šauktųsi pagalbos. Jis išvarė M., ne išmetė. Nepamena, ar atsiprašė nukentėjusiojo. Atsiprašo dabar jo už padarytą žalą. Nemano, kad turėtų atlyginti gydymosi išlaidas, nes jis jo nenustūmė. Kaip bus taip, jei teismas priteis išlaidas, teks apmokėti. Laiko apgalvojimui dėl aplinkybių patikslinimo, jam nereikia. T. pasakojo, kad kažkokie M. daiktai liko pas jį bute. Juos T. išnešė ne tą vakarą. Tą vakarą kartu buvome tris, keturias valandas. Prieš tai M. sutiko PC „(duomenys neskelbtini)“. Jis nežinojo kur M. gyveno. Žinojo, kad jis pas T. lankėsi. Prieš atvykstant pas T., jis jau pas T. nebegyveno. M. užėjo pas T. atsigerti alaus, T. jį įleido. Tuo metu jis jau nebegyveno. Nežino, kur M. būtų nakvojęs po įvykio, jis pas T. nebegyveno. Sužalojimų pas M. nematė. Jis atėjo neblaivus. Nukentėjusysis jį išprašant buvo girtesnis. Sužalojimų pas jį iki išprašymo nepastebėjo, pats nebuvo sakęs. Užsidarius bute negirdėjo kas vyksta laiptinėje, ten yra šarvo durys. Iki laiptų nuo durų yra gal kokie 7 žingsniai, gal du metrai. Apie vaizdo įrašą jis nežino. Jam įrašą atsiuntė dukterėčia, jį kažkas iš penkto aukšto padarė. Paskui sakė, kad buvo įkelta į „TikTok“. Jie nefilmavo, kažkas nufilmavo ir įkėlė į „TikTok“ą. 3. Teisiamojo posėdžio metu perskaičius 2024 m. kovo 26 d. policijos pareigūnų kūno kameromis darytų vaizdo ir garso įrašų apžiūros protokolą (1 tomas, b. l. 48–50), kaltinamasis D. D. atsakydamas į klausimus nurodė, jog gal policijos pareigūnams ir sakė, kad P. nukrito nuo laiptų. Dabar jis neprisimena, buvo išgėręs. Jis jį tik išvarė iš buto ir uždarė duris. Į laiptinę ir į koridorių nebuvo išėjęs. Jis tikrai atsimena, kad M. nestūmė nuo laiptų. Jis M. P. pro duris išstūmė ranka. Gal jis suklydo pasakydamas pareigūnams, kad matė, kai M. nukrito nuo laiptų. Baigiamosios kalbos metu kaltinamasis D. D. nurodė, jog nori atsiprašyti, jei ką blogo padarė. 4. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. P. nurodė, jog buvo sekmadienis, kovo 3 diena, jie susitiko su D. ir T. prie Viktės parduotuvės. Jis ten vaikščiojo, jie gėrė alų. Po to jie išėjo į namus, jis dar pasiliko dirbti. Paskui už valandos grįžo. D. paklausė, „ar turi „ant alaus“?“, sakė „turiu“ ir nuėjo, nupirko alaus, dar pleškutę. Išgėrė, D. sėdėjo ant lovos, jis ant kėdės. Jis norėjo pasiimti „bambalį“ ir išeiti, D. jam jo nedavė, jie susistumdė. D. pradėjo jį pro duris stumti, jis jį stūmė per pečius ir jis atbulas krito. Šaukė, kad padėtų, bet D. nepadėjo. T. grįžo iš kaimynės. Kaimynė A. ėjo ir iškvietė pagalbą. D. užsidarė ir nieko nepadėjo. Jį išvežė į ligoninę, jis grįžo tik per Velykas. Jam darė operaciją, įdėjo gipsą. Jam antrą operaciją darė, nes neprigijo metalas. Jis iki įvykio vykdė individualią veiklą, pardavinėjo daržoves. Tą dieną prekiavo (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) g., siūlė daržoves vaikščiodamas per laiptines. Jis tą dieną siūlė daržoves, jas ėmė iš (duomenys neskelbtini). Dirbo ne vienas, turėjo vairuotoją. Tą dieną vaikščiojo ir siūlė. T. su D. sutiko, jie sakė, „šalta“ ir nuėjo. Jo kolega rinko užsakymus. Jis užsirašė buto numerius, kuri laiptinė ir viskas. Jis tuo metu gyveno pas T. V. Pas T. gyveno nuo rugpjūčio mėnesio pradžios iki kovo 3 dienos, nes jam nebuvo kaip gyventi. T. jį priėmė. Jis T. pažįsta jau 15 metų. Iki įvykio su T. buvo draugai, nebuvo piktuoju, su juo bendrauja ir šiuo metu. Jam tas įvykis santykiams su T. nepakenkė. Ateidamas į butą jau buvo tris „bambaliukus“ išgėręs alaus. T. jo daiktus buvo išmetęs. Sakė, kad išmeskime daiktus, kad žmogus išeitų lauk. Gal prieš dieną buvo išmetęs iki jam pareinant. Grįžus tą dieną dar daiktai buvo kambaryje. Jis buvo išvežtas ligoninėje ir nieko daugiau nematė. Kai jį nustūmė nuo laiptų, tuomet dar laiptinėje jo daiktų nebuvo, nes buvo į sieną atsirėmęs. Nežino, kada jie spėjo išnešti tuos daiktus. Daiktai buvo sudėti koridoriuje į juodus, baltus maišiukus. Paskui pasakė juos išmesti. Nematė, kaip jo daiktai atsidūrė laiptinėje. Su D., T. bute buvo apie dvi valandas. Jie išgėrė tris „bambaliukus“, tai tris litrinius butelius, 6 laipsnių alaus. Jie išgėrė tris bambalius, po litrą alaus. Dieną dar buvo išgėręs. Buvo išgėręs, bet viską prisimena. Jie išgėrė po litrą alaus, dar dieną jau buvo išgėrę. Jis buvo apgirtęs, bet įvykį pamena iki galo. Jie susipyko dėl „bambalio“ alaus. D. jį atbulą išstūmė lauk. T. buvo išėjęs ir pas kaimynus kvietė policiją, jis buvo penktame aukšte. Kai šaukė pagalbą, tuomet ėjo kaimynė A. ir iškvietė policiją. Kai jį išstūmė, buvo dviese su D. Jis su „bambaliu“ norėjo išeiti lauk, gal būtų apsiraminęs. Jie piktuoju nebuvo, bet kažkas užėjo D. D. „ėjo už draugą“, kad mokesčių nemoka. T. jam buvo sakęs: „eik kažkur gyventi“. Jis prašydavo, kad leistų dar kelias dienas pagyventi. T. dar norėjo, kad jis dar gyventų, nes jis jam maisto ir pusgaminių nupirkdavo. T. buvo išėjęs 10-15 minučių, bet kur nepasakys, matė jį grįžtantį iš penkto aukšto. Jis būtų išėjęs iš buto ir išgėręs, bet kai D. varė iš buto, jis nenorėjo išeiti iš buto. Sakė, kad „gerai, išeinu“, jo nereikėjo stumti. Nežino, kodėl D. D. jį pastūmė. D. D. jį stūmė iš buto, jis norėjo pakalbėti, bet jis jį stumdė, kad greičiau išeitų. Jis stumdė per petį, visaip. jis buvo atsisukęs į priekį, išėjo per duris gerai, o priėjo prie laiptų ir buvo atbulas, atsisukęs į D. Kai jį stūmė, jis buvo laiptinėje prie turėklų, buvo išėjęs pro medines duris į laiptinę. D. norėjo, kad jis išeitų iš laiptinės. D. matė, kaip jis griuvo. D. jis nustūmė ir įbėgo į kambarį. Jis nuvirto tarp 3-4 aukšto ir šaukėsi pagalbos. Matė, kad neatsistos, prisistūmė ir kaimynė iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kaimynei pasakė, kad jį nustūmė D., T. draugas. Jo vardą, pavardę žino - D. D.. Kai sėdėjo ant laiptų, nematė, kad buvo filmuojamas. Tyrėja pasakė, kad buvo nupaveiksluotas. T. jį matė, kai leidosi laiptais iš penkto aukšto ir įbėgo į kambarį. T. sakė: „D., padėk žmogui“, įbėgo ir užsirakino duris. Jis šaukė: „kvieskite greitąją“, visi greitai atvyko, jį nunešė į apačią. Pagalba greitai atvyko, gal už 10-15 minučių. Parašė pareiškimą, nes kai atvyko kriminalistai, sakė, kad vis tiek turi įvykį, jei ir nerašys pareiškimo. Jis būtų nerašęs. Nosies lūžis negalėjo būti dėl nukritimo, sužalota buvo tik koja, jis pats jokio nosies skausmo nejuto. Jis nuo senų laikų kvėpuoja sunkiai. Nosiai, veidui jam nieko nebuvo. Nosies susitrenkti negalėjo, nes atbulas krito, jam tik nikstelėjo koja, kaulas. Būtų buvęs veidas visas raudonas, negalėjo trenktis į sieną. Nosis buvo jau 10-15 metų tokia. Jam reikėjo ištiesinti, reikėjo mokėti už operaciją, bet jis neturėjo pinigų. Vieną kartą buvo kreipęsis į ligoninę dėl nosies po įvykio, nes jį buvo sumušę. Muštynės buvo 2023 metais liepos – rugpjūčio mėnesiais. Buvo atlikta ekspertizė. Jis jokių dokumentų iš ligoninės negavo, nes viskas buvo kompiuteriu. Dėl sumušimo buvo tyrimas, rašė pareiškimą, teisme buvo byla, sakė, kad ją nutraukė. Tyrimas buvo dėl veido sumušimo, nosies. Jį stūmė į stulpą ir sumušė PC „(duomenys neskelbtini)“. Įvykis buvo jau vakare, įtariamųjų nerado. Buvo ligoninėje dėl nosies. Po to įvykio niekas nepasikeitė. Šio įvykio metu patyrė tik kojos lūžius. Civilinio ieškinio nereiškia, nori, kad žmogus toliau gyventų. Kaltinamasis jo atsiprašė ir tiek. Jis sakė, kad kažkokią baudą gavo. Jo atžvilgiu bylų nėra. Pats teistas yra 2013 metais, 2017 metais. D. pažinojo gal kokius 4-5 metus. Nuvažiuodavo pas jį ir bute susitikdavo (duomenys neskelbtini), jis ten gyveno. Santykiai su juo buvo normalūs, neturi dėl ko jį apkalbėti, viską pamena. Iki įvykio vaikščiojo normaliai, neturėjo jokių sužalojimų. Jis įvykio metu paėjo normaliai, bet jį nustūmė ir jis krito atbulas. Laiptinė yra ketvirta, nuo geležinkelio - pirma. Įvykio metu skausmas buvo sukeltas dėl kojos. Su kaltinamuoju taikytis sutiktų, jei kaltę pripažintų. Sąmonės nebuvo praradęs po kritimo. Nosies sužalojimus jau anksčiau turėjo. Galėjo krisdamas tik susitrenkti nosį, bet skausmo nejuto. Nosis yra anksčiau sulūžusi, bet kvėpuoti gali. Kraujo nebuvo. Dantų neišsimušė, lūpos nesusitrenkė. 2024 m. gruodžio 5 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. P. nurodė, jog jo nosis galėjo būti sužalota prieš 9-10 metų. 2023 metais jam vėl buvo sutrenkta nosis. Per 2023 metus jo nosis buvo sutrenkta du kartus. Abu kartus kreipėsi į ligoninę, policija siuntė ekspertizei. Buvo parašęs pareiškimą dėl sumušimo ir kaip baigėsi kaltinamajam nežino. Neatsimins nieko, nes praėjo metai ir daugiau. Tyrimo baigties nežino. Dėl sumušimų kreipėsi 2023 metų birželio ir spalio mėnesiais, tada nosis buvo tik sutrenkta. Tų sumušimų metu jo nosis sulaužyta nebuvo. Sulaužyta nosis buvo prieš 10 metų. Ar 2021 metais buvo lūžusi nosis, neprisimena. Neprisimena, kad būtų iškritęs iš negyvenamo pastato. Liudytojas T. V. neprigirdi 3-4 metai. Jis galėjo negirdėti konflikto laiptinėje. Jis tikrai neprigirdi. Jis buvo prie lango ir D. per galvą kėde nedaužė. Kėdė ten buvo su atlošu. Jis pats sėdėjo ant kėdės, o D. ant lovos. 5. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. V. nurodė, jog kaltinamąjį D. D. žino, giminystės ryšio nėra. Eidama namo jos namo laiptinės 3 ir 4 aukšto aikštelėje pamatė gulintį nukentėjusįjį. Jis iš skausmo dejavo ir prašė iškviesti greitąją. Ji iškvietė greitąją ir palaukė, kol ji atvažiavo. Ji gyvena (duomenys neskelbtini). Žino nukentėjusįjį, kaip kaimyno T. V. draugą, kuris padėjo jai perkraustyti baldus. Tai buvo vasarą, gal, liepos mėnesį, kai gavo ši butą. Kai ji rado jį gulintį laiptinėje, galėjo būti ankstyvas pavasaris, gali būti, ir kovo mėnuo. Iki to įvykio nuo jos persikraustymo galėjo praeiti trys mėnesiai. Jos kaimynas T. V. atsivedė jį. Matydavo, kad jis vaikšto su T., ateidavo pas T.. Ar nukentėjusysis ten gyveno, nežino. Tą dieną anksčiau nukentėjusiojo nematė. Grįžo iš dukros vakare vėlai. Jis gulėjo tarp ketvirto ir trečio aukšto aikštelėje. Kojos buvo ištiestos. Jis tik dejavo, kad jam labai skauda koją. Kiti kaimynai praeidavo pro šalį, o jis jam iškvietė greitąją. Ji nežino, kas jam nutiko, nieko jo neklausinėjo. Jį greitoji išvežė. Dar buvo du policininkai, kurie užėjo pas T. į butą. Ar nukentėjusysis buvo blaivus, nežino. Kaltinamojo tą dieną nematė, jis irgi užeidavo pas T. Ji sulaukė greitosios ir policijos. Nukentėjusysis daiktų neturėjo. Jokių jo daiktų ji nepastebėjo. Vieną dieną laiptinėje buvo sudėti maišai su daiktais. Tą kartą daiktų nematė, arba neatkreipė dėmesio. Atsimena, kad dėl to įvykio ji buvo apklausta policijoje. Nukentėjusysis pasakė, kad jam skauda koją. Ikiteisminio tyrimo metu ji taip pat sakė. Lyg tai nukentėjusysis minėjo, kad jį nustūmė. Greitoji atvažiavo, apžiūrėjo jį toje vietoje ir išsivežė. Ji sulaukė greitosios. Kas nustūmė nukentėjusįjį, jis nepasakė. Liudytoja nurodė, jog galima remtis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Kas nukentėjusįjį nustūmė, jis nesidomėjo. 6. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. V. nurodė, jog tą dieną pas jį namuose buvo M. ir D. Jie gėrė alų ir žaidė kortomis. M. ir D. susiginčijo, pradėjo muštis, o jis išsigandęs nubėgo pas kaimynę, kad ji iškviestų policiją. Labai bijo muštynių. M. pas jį gyveno jau kurį laiką ir jis norėjo, kad jis išeitų iš jo namų. Tam pasikvietė D., kad padėtų išvaryti M. Bėgo pas kaimynę, kurios durys greta jo, bet ji durų neatidarė. Kai grįžo M. nebebuvo. Paskui pamatė, kad M. sėdi laiptinės aikštelėje tarp trečio ir ketvirto aukšto. Ten jau buvo ir greitoji. Paskui atvažiavo policija ir policininkai užėjo pas jį paklausti, kas įvyko. Jie trise gėrė alų. Išgėrė du ar tris bambalius alaus. Girčiausias buvo M. Nežino, kiek jis pripūtė. Jis iš veido matė, kad girčiausias M. Jis pardavinėjo bulves ir nupirko alaus. Jau buvo vakaras, kai A. rado M. ir iškvietė greitąją. Tą dieną jie trise vartojo alkoholį. Jie visi trys ėjo į parduotuvę, nusipirko alaus ir parėjo pas jį. Kai atvyko policija, jau buvo gal 10 val. vakaro. D. pas jį negyvena. Jis jį pasikvietė į svečius. M. pas jį tuo metu gyveno. M. buvo išėjęs dirbti, paskui grįžo ir jie ėjo pirkti alaus. Jie žaidė kortomis. Bežaidžiant jie susiginčijo, susimušė. M. paguldė D. ant lovos, sužeidė galvą D. su kėde ir jis išsigando, išbėgo pas kaimynę. Ten kairėje pusėje yra rakinamos durys ir šalia durys, koridoriukas ir vėl durys. Nuo jo durų iki kaimynės durų metro atstumas. Jis jai ilgokai skambino, bet ji neatidarė durų. Laiptinės durys uždengė jo duris, todėl jis nieko nematė, kaip M. išėjo iš jo buto. D. klausė, kur M. Jis pasakė: „išeik ir pamatysi“. Pasakė: „išvariau aš jį“. Jis atidarė duris ir pamatė, kad atvažiavusi greitoji, o M. irgi buvo aikštelėje. Jis jau seniau norėjo, kad M. išeitų iš jo namų. D. pasikvietė, kad D. padėtų išvaryti M., nes kitaip neįmanoma. Susiginčijo jie ir dėl kortų, ir dėl M. išvarymo. Jis (liudytojas) buvo per girtas. M. išgėręs irgi garsiai kalba ir kaimynai kviečia policiją. Jis šaukė, kad M. eitų lauk. M. turėjo ir daiktų. Jis tuos daiktus turėjo pas save kambary. Paskui jam paskambino ir pasakė, kad ateitų pasiimti daiktų. Tą vakarą buvo išnešęs jo daiktus į koridorių, bet paskui parnešė. Jis nepastebėjo, kaip M. susižalojo. Jau vėliau, kai buvo susitikę, M. tik tepasakė, kad jam į koją sudėti geležys. To įvykio metu jis buvo girtas, pripūtė 3 promiles. Gal pasistumdė ir krito, nežino. Būdamas prie kaimynės durų jis galėjo negirdėti jų konflikto dėl savo klausos negalios. Kai M. sėdėjo laiptinėje, jis negirdėjo jo dejavimo. Jis daro įrašą savo namuose su kamera. Nėra atminties kortelės. Tą dieną jo namuose nebuvo iki 6 vakaro. Įrašas neišsisaugojo, jis po mėnesio išsitrina. Policija prašė įrašo po daugiau nei mėnesio. Kamerų pats neperžiūrėjo, nes neturi išmanaus telefono ir pats negali peržiūrėti vaizdo įrašo. Kai išbėgo prasidėjus konfliktui, jo telefonas liko bute ant lovos. Prie M. nepriėjo, nes prie jo jau buvo atvažiavusi greitoji. Jis nebuvo bute tą laiką, kol bėgo pas kaimynę N., tada dar į viršų pas kitą kaimynę, kad ji iškviestų policiją. Jis nulipdamas iš 5 aukšto nematė laiptinėje M., nes greit įbėgo į savo kambarį. Policijos pareigūnai jį apklausė. Jis varė M. iš savo namų, bet nestūmė jo. Jam grįžus į butą, D. pasakė, kad išvarė M. iš buto. Gal policijoje neteisingai pasakė. Jis (liudytojas) M. nestūmė iš buto. 7. Teisiamojo posėdžio metu teismo ekspertė K. Š. nurodė, jog atliko ekspertizę bei papildomą ekspertizę ir pateikė išvadas. Jas tvirtina. Ji papildomai gavo medicininę medžiagą ir posėdžio protokolą, kuriame yra nukentėjusiojo M. P. paaiškinimai. Vertindama medicininius duomenis, ji rėmėsi radiologų įrašais. Sužalojimas buvo padarytas įvykio metu, bet neakcentavus kaip seno lūžio, todėl rašė, kad tai sužalojimas nurodyto įvykio metu. Dokumentuose yra trys atvejai 2023 m. gegužės mėn. tik nosies nubrozdinimas, 2023 m. birželio mėn. buvo atlikta tomograma. Išvada - lūžių nematyti, tik nosies paviršinis sužalojimas, 2023-09-21 nukentėjusysis kreipėsi dėl galvos, buvo atlikta rentgenograma. Buvo matomos daubos ir kaulai struktūriški. Nosies pakitimų negalėtų stebėti. Pasitaiko atvejų, jei lūžis aukštai, jo neapima pjūviai, kurie gali net nepatekti į tomogramą. Yra specifiniai tyrimai, kurie papildomai būtų daromi, jei būna kraujavimai iš nosies, tada kviečiami LOR specialistai. Vėliau žmogus kreipiasi į šeimos gydytoją. Kai matomi lūžiai ar sena deformacija, tai aprašoma. Savo išvados nekeičia. Kol nėra įrodymų, ji negali sakyti, kad tai senas lūžis. Galimas specialus tyrimas pasikonsultavus su radiologu. Jai nekilo įtarimas, kad tai senas lūžis, todėl nesikonsultavo. Reikia žiūrėti radiologiniame lygmenyje. Ir tai, kas pateikta prokuroro nutarime, gali būti senas lūžis. Atliekant papildomą tyrimą reikėtų palyginti radiogramas palyginus lokalizaciją. Gavę papildomą užduotį jie surašo siuntimą radiologei ir tada surašo išvadą. Nosies kaulo lūžiai sugyja iki 6 mėnesių, matomas gijimas prasideda po dviejų savaičių. Tai priklauso, koks buvo lūžis. Yra atstatymo pozicija. Nukentėjusiajam gali būti blogai sugiję kaulų lūžiai, todėl blokuojama nosies landa, gali būti sunku kvėpuoti. Reikia kreiptis pas nosies gydytoją, kad būtų atsistatyti kvėpavimo takai. Šiandien atlikus radiologinį tyrimą nosies lūžis matytųsi. Atskirti lūžius vieną po kito galima priklausomai nuo lūžio vietos, formos. Kraujavimas po lūžio nėra pastovus simptomas. Ne visais atvejais būna kraujavimas. 8. Nors kaltinamasis D. D. kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodoma byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. 9. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas 2024 m. kovo 8 d. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 2024 m. kovo 8 d. gavus pareiškėjo M. P. pareiškimą, kuriame jis nurodė, jog 2024 m. kovo 3 d., apie 17.00 val. jis grįžo iš darbo pas draugą T. V. Pas T. jis tuo metu buvo apsigyvenęs laikinai, šiuo gyvenamuoju adresu: (duomenys neskelbtini) (ketvirtas daugiabučio namo aukštas). T., kad jis gyventų jo namuose, neprieštaravo, jie buvo sutarę, kad po 2024-03-07 dienos jis iš jo namų išsikraustys. Grįžęs minėtu laiku rado T. V. geriantį alų su kitu jo draugu D. D. Tuo metu jis matė, kad jie yra stipriai neblaivūs, kiek jie jau buvo išgėrę alkoholių gėrimų, jis nežino. Grįžęs iš darbo jis buvo blaivus ir prisijungė prie jų, visi kartu pradėjo gerti alų. Begeriant alų, apie 20.45 val. tarp jo ir D. D. kilo žodinis konfliktas. Žodinis konfliktas kilo dėl to, nes D. pradėjo jam sakyti, kad jis negali gyventi pas T. ir aiškinti, kad jis iš jo namų išeitų. Žodinio konflikto metu jie buvo tik dviese, kadangi T. tuo metu buvo nuėjęs į penktą daugiabučio namo aukštą, ką jis ten veikė, jis nežino. Žodinis konfliktas tarp jų su D. nesibaigė ir D. pradėjo aktyviais veiksmais varyti jį iš T. namų, iš jų stumti. Kadangi jis neturėjo kur eiti permiegoti, nesileido būti išstumiamas. Tačiau D. vis stūmė jį ir stūmė, visą laiką jis jį stumdė. D. pavyko jį išstumti pro kambario duris, galiausiai, stumdė net kai buvo bendro naudojimo koridoriuje. Jis net nepastebėjo kaip D. jį išstūmė į laiptinę, o jam priartėjus prie laiptų, D. dar kartą stipriai ir tyčia pastūmė jį nuo jų. Nuo tokio jo veiksmo jis neišlaikė pusiausvyros ir nukrito nuo laiptų. Jis krito nuo ketvirto aukšto laiptų, ant laiptų aikštelės tarp ketvirto ir trečio aukšto. Po tokio tyčinio veiksmo, D. greitai nubėgo į kambarį, nes norėjo, kad niekas nesuprastų, kad tai jis dėl įvykio yra kaltas. Nukritęs jis sąmonės praradęs nebuvo, dėl to viską atsimena. Kai jis nugriuvo, pajuto kairės kojos skausmą ir pamatė, kad koja tabaluoja ir negali jos pajudinti. Tokiais savo veiksmais D. sukėlė jam fizinį skausmą. Patirtą skausmą dešimtbalėje sistemoje nuo 1 iki 10 (skaudžiausia) vertina 9 balais. Nukritęs jis pradėjo šauktis pagalbos, kaip tik tuo metu ėjo kaimynė A. (daugiau duomenų nežino), kuri pamačiusi jo sužalotą koją, iškvietė jam medikus. Ar šį įvykį matė T., jis nurodyti negali, jo įvykio laiku nematė, tik po įvykio žino, kad T. ir D. kartu užsirakino T. bute, tai suprato, kadangi išgirdo kaip buvo užrakintos T. kambario durys. Po iškviestos pagalbos, į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kurie aiškinosi įvyko aplinkybes, taip pat atvyko ir greitoji medicinos pagalba, kurie jį išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kurioje jam buvo nustatytas blauzdikaulio, šeivikaulio ir nosies kaulo lūžimas. Šiuo metu yra gydomas traumatologijos skyriuje. Jo gydymas bus ilgas, kiek žino 2024-03-15 yra planuojama kojos operacija, o po jos gydymas bus tęsiamas toliau, kiek laiko užtruks, jis neįsivaizduoja. Ar kas nors matė ir girdėjo jo konfliktą su D., jis nežino. Mano, kad pačio įvykio jokie kiti pašaliniai asmenys nematė. Gali pasakyti, kad D. jokių smūgių iš savo rankos kumščių jam nesmogė, kitų veiksmų prieš jį nesiėmė, tik stumdė jį ir savo tyčiniais veiksmais nustūmė nuo laiptų. Jis jokių veiksmų pats prieš D. nesiėmė, jis labai nenorėjo su juo konfliktuoti. Taip pat, kiek žino, T. savo bute anksčiau turėjo įsirengęs vaizdo stebėjimo kamerą, jei ji vis dar yra, tai ji galėjo užfiksuoti jų su D. žodinį konfliktą, kuris prasidėjo bute. Prašo policijos išsiaiškinti šį įvykį ir nubausti D. D. įstatymo nustatyta tvarka. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka jam išaiškinta, jį teiks vėliau (1 tomas, b. l. 13–14). 10. 2024 m. kovo 3 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, jog įvykio vieta yra pirmoje laiptinėje, einant nuo įvažiavimo į kiemą, adresu: (duomenys neskelbtini), ketvirto aukšto laiptų stotelė ir betoniniai laiptai, vedantys į apatinį aukštą. Laiptinės ketvirtame aukšte yra praviros rudos spalvos medinės durys. Nusikalstamos veikos požymių nestebima, įvykio vietoje vaizdo kameros neįrengtos, apžiūros metu fotografuota (1 tomas, b. l. 23–24). 11. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjos R. N. 2024 m. kovo 3 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog 2024 m. kovo 3 d., dirbant kartu su Šiaulių apskrities VPK Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėju D. L., ekipaže „S-1155“, nustatytame maršrute „Šiaulių miestas ir rajonas“, apie 21 val. 15 min., iš Šiaulių apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu: (duomenys neskelbtini), prieš 10 min. laiptinėje kaimyną P. M. pastūmė draugas (kontaktų nenurodys). Sąmoningas, nekraujuoja, skauda koją, patinusi. Draugas pasišalino. Praneša kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto, laukia, pasiekiama telefonu. Apie 21 val. 22 min. atvykus nurodytu adresu, bendrojo naudojimo koridoriuje ant laiptų rastas sėdintis akivaizdžiai neblaivus vyriškis, kaip nustatyta M. P., girtumą nusistatyti atsisakė, kuris nieko neaiškino, teigė, kad skauda koją. Iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) išėjo akivaizdžiai neblaivus vyriškis, kaip nustatyta T. V. Asmuo teigė, kad M. P. buvo atėjęs į svečius ir pradėjo konfliktuoti su juo ir su jo kitu svečiu D. D.. Kadangi asmuo nenustojo konfliktuoti, jis paprašė savo svečio D. D., kad padėtų M. P. išprašyti iš namų ir, jam išėjus pro duris, nurodė, kad M. P. pats nugriuvo nuo laiptų pakopos. Pabendravus su D. D., jis nurodė, kad M. P. kėlė žodinius konfliktus ir T. V. paprašė jį išprašyti. Išprašius, kaip nurodė D. D., M. P. toliau žodžiu konfliktavo koridoriuje ir eidamas link laiptų pats dėl savo neblaivumo paslydo nuo laiptų pakopos ir pargriuvo. Kaip teigė niekas prieš jį nesmurtavo. Daugiau asmenų, galinčių paaiškinti įvykio aplinkybes, nebuvo, pats M. P. nieko nepasakojo, tik kartojo, kad skauda koją. Atvykę medikai apžiūrėjo asmenį ir išsivežė į gydymo įstaigą tolimesnei apžiūrai. Filmuota body kamera (1 tomas, b. l. 33). 12. 2024 m. kovo 4 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog 2024 m. kovo 3 d. iš Šiaulių ligoninės slaugytojos Š. gautas pranešimas, kad M. P., atvežtam GMP, diagnozuotas blauzdikaulio, šeivikaulio, nosies kaulo lūžimas, galvos sumušimas, girtumas l,97 promilių (1 tomas, b. l. 35–36). 13. 2024 m. kovo 26 d. apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų prie kūno tvirtinamomis vaizdo kameromis darytų vaizdo ir garso įrašų apžiūra. Įraše pavadinimu „PSS-20240303-212643UTC+0200“, darytame 2024-03-03 21 val. 26 min., trukmė 7 min 22 s, matyti į įvykio vietą atvykstantys policijos pareigūnai. Pareigūnai lipa laiptais, ant laiptų sėdi nukentėjusysis M. ir sako: „spyrė man iš kojos“. Matyti, kai ateina neblaivus T. V.. Pareigūnė įeina į butą, jame dar vienas asmuo D. D. ir klausia: „kodėl M. guli ant laiptų ir skundžiasi, kad jam skauda koją, ar gėrėt kartu“. D. D. atsako: „gėrėm kartu“. Pareigūnė klausia, kuris iš jūsų pastūmė nuo laiptų. D. D. atsako: „niekas jo nestūmė, jis pats nukrito, aš pats mačiau“. Vaizdo įraše matyti, kai D. D. nueina ieškoti asmens tapatybės dokumento ir girdėti, kaip bendrauja su kitu pareigūnu. Girdėti, kai pareigūnė sako: „norėjai, kad M. išeitų, išvarei jį“? T. V. atsako: „taip, nes davė tam žmogui į galvą jis“. Pareigūnė klausia, ar D. D.?. T. V. atsako, kad taip. Matoma, kad laiptinėje M. apžiūri atvykę GMP. Pareigūnai padeda nukentėjusiajam M. nulipti laiptais, M. rėkia, kad jam skauda koją. Pareigūnė fotografuoja įvykio vietą. Įraše pavadinimu „PSS-20240303-212645UTC+0200“, kurio trukmė 5 min 10 s, matyti, kaip policijos pareigūnas bendrauja su D. D. Pareigūnas klausia, ar kartu gėrėte ir susipykote? D. D. atsako: „išgėrėm kartu, jis supyko ne aš“. Girdėti, kaip pareigūnas aiškinasi konflikto aplinkybes. D. D. nurodo, kad šeimininkas buto - T. V. norėjo išprašyti M. iš savo namų. D. D. norėjo pagelbėti T. V. ir išeidamas M. nugriuvo. Vaizdo įraše matyti, kai pareigūnai išeina iš buto (1 tomas, b. l. 48–52). 14. 2024 m. balandžio 29 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašo apžiūra. Protokole nurodoma, jog apžiūrimas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, pavadinimu „2024_03_03_21-08-46_37060698178“, 3 min 52 s trukmės, užfiksuotas 2024-03-03 apie 21 val. 8 min. Ikiteisminio tyrimo duomenimis apie tarnybų reikalingumą pagalbos centrui pranešė A. V.. Garso įraše girdimas moterų - bendrojo pagalbos centro operatorės ir A. V. balsai. Operatorė sako: 112, klausau. Pranešėja sako: labas vakaras. Operatorė sako: labas vakaras, kas nutiko? Pranešėja sako: norėčiau iškviesti mūsų laiptinėje žmogus kojas išsilaužęs, nežinau, nesuprantu ir norėčiau greitosios. Operatorė klausia: ten vyras ar moteris? Pranešėja sako: vyrui. Operatorė klausia: tai ten nepažįstamas vyras guli laiptinėje? Pranešėja sako: kaip supratau, kad čia iš mano kaimynų. Operatorė klausia: tai jam koją skauda? Pranešėja sako: paeit negali. Operatorė klausia: o kas jam nutiko? Pranešėja sako: sakė susilaužė koją. Operatorė klausia: jis pats susilaužė ar kažkas jį pastūmė? Pranešėja sako: pastumtas buvo. Operatorė klausia: o kas jį pastūmė? (Girdisi, kai pranešėja klausia nukentėjusiojo) Pranešėja sako: draugas. Operatorė sako: ar gali nurodyti draugo pavardę? Pranešėja sako: jis sakė labai nenori policijos. Operatorė sako: kiek vyrui metų? Pranešėja sako: 37. Operatorė sako: ar jis dabar kraujuoja? Pranešėja sako: jis dabar išvis sėdi laiptinėje? Operatorė sako: ar nekraujuoja? Pranešėja sako: biški patinus yra. Operatorė sako: kraujuoja, taip? Pranešėja sako: ne nekraujuoja. Operatorė sako: Jūsų vardas, pavardė, kas praneša? Pranešėja sako: aš kaimynė esu. Operatorė sako: o kokia čia gatvė būtų? Pranešėja sako(duomenys neskelbtini). Operatorė sako: durų kodas yra? Pranešėja sako: (duomenys neskelbtini). Operatorė sako: kelintas aukštas? Pranešėja sako: pirmas. Operatorė sako: o to vyro vardas, pavardė? Pranešėja sako: M. P.. Operatorė sako: prieš kiek laiko jį pastūmė? Pranešėja sako: prieš 10 minučių. Operatorė sako: o kur jį pastūmė? Pranešėja sako: laiptinėje jį pastūmė. Operatorė sako: o draugas pasišalino? Pranešėja sako: nu taip, Jums ir skambinu. Operatorė sako: ponia ar prisistatysite, kas mums skambina? Pranešėja sako: A. V.. Operatorė sako: gerai, informuoju pareigūnus, turėkite telefoną prie savęs. Ačiū, kad pranešėte. Ir medikus informuoju. Pranešėja sako: gerai, lauksiu skambučio. Operatorė sako: viso gero (1 tomas, b. l. 55–58). 15. 2024 m. kovo 15 d. (duomenys neskelbtini) rašte nurodoma, jog M. P. (duomenys neskelbtini) Ortopedijos-traumatologijos centre gydomas nuo 2024-03-03, pacientas teigė, jog šiandien jį „draugelis“ nustūmė nuo laiptų (1 tomas, b. l. 61). 16. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2024-04-10 – 2024-04-17 specialisto išvadoje Nr. G402/2024(04) nurodoma, jog 1. a. M. P. nustatyti sužalojimai: kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio skeveldriniai lūžiai; nosikaulių skeveldriniai lūžiai. b. (duomenys neskelbtini) 2024-03-03 nustatyti juosmeninių I - II stuburo slankstelių skersinių ataugų lūžiai sužalojimais nevertinami, kadangi diagnozės nėra pavirtintos objektyviais radiologinio tyrimo duomenimis (gydytojas radiologas, vertinęs juosmeninės ir kryžmeninės stuburo dalies dviejų krypčių rentgenogramas, šiuos lūžius aprašė kaip „įtartinus“). 2. M. P. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu įvykio laiku, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į (duomenys neskelbtini) ligoninę 2024-03-03. 3. Kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio skeveldriniai lūžiai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais) ir/ar paviršiumi. Nosikaulių skeveldriniai lūžiai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu. 4. Sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. 5. M. P. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl blauzdikaulio, šeivikaulio ir nosikaulių skeveldrinių lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. 6. Kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio skeveldriniai lūžiai galėjo būti padaryti tiek tiesioginio (-ių) trauminio poveikio (-ių) su kietu buku daiktu (-ais) metu, tiek ir griuviminės traumos metu atsitrenkiant į kietą buką daiktą (-us) ir/ar paviršių. Nosikaulių skeveldriniai lūžiai galėjo būti padaryti tiek tiesioginio trauminio poveikio su kietu buku daiktu metu, tie ir griuviminės traumos metu atsitrenkiant į kietą buką daiktą (1 tomas, b. l. 129–130). 17. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2024-07-22 – 2024-07-29 specialisto išvadoje Nr. pG790/2024(04) nurodoma, jog M. P. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir klausime nurodytu būdu (1 klausimas, ar pagal nukentėjusiojo M. P. parodymus, kad jį nustūmus nuo laiptų, jis krito aukštielninkas, nusileido į laiptų aikštelę pasisukdamas dešiniu šonu, remdamasis veidu į sieną, galėjo būti padarytas nustatytas sužalojimas - nosikaulių skeveldriniai lūžiai?. Kraujavimas iš nosies po patirto nosikaulių lūžio yra nepastovus simptomas, esant nosies kaulų lūžiui ne visais atvejais stebimas kraujavimas iš nosies (1 tomas, b. l. 135). 18. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2025-02-05 – 2025-02-28 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog 1. a. VTMT Vilniaus skyriaus gydytojo radiologo konsultacijos išvadoje Nr(duomenys neskelbtini) nurodoma, kad M. P. 2021-05-11 galvos KT tyrime stebimas skeveldrinis abiejų nosikaulių lūžis su kairio nosikaulio impresija bei kairės akiduobės šoninės sienelės lūžis su šoniniu poslinkiu ir 2024-03-03 galvos KT tyrime dalinai apimtų nosikaulių projekcijoje ir kairės akiduobės šoninėje sienelėje matomi tie patys lūžiai tik sugiję; naujo - ūmaus lūžio nestebima. Remiantis naujai paaiškėjusiomis, aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, kurios nebuvo žinomos anksčiau, Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų nosikaulių skeveldrinių lūžių padarymas atitinka 2021-05-11 nustatymo datai ir negalėjo būti padaryti byloje nagrinėjamo įvykio metu. b. M. P. nustatyti, su byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybėmis susiję sužalojimai: kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio skeveldriniai lūžiai, kurie tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų (2 tomas, b. l. 161–162). 19. Ikiteisminio tyrimo metu (2024-03-06) apklaustas nukentėjusysis M. P. nurodė, jog 2024 m. kovo 3 d., apie 17.00 val. jis grįžo iš darbo pas draugą T. V., pas kurį yra laikinai apsigyvenęs, adresu: (duomenys neskelbtini). Grįžęs rado T. V. geriantį alų su kitu jo draugu D. D. ir prie jų prisijungė gerti alų. Begeriant alų, apie 20.45 val. tarp jo ir D. D. kilo žodinis konfliktas, kurio metu D. jį pradėjo varyti iš T. priklausančių namų. Kadangi jis neturėjo kur eiti permiegoti, o T. buvo trumpam išėjęs, D. jėga jį pradėjo stumti iš buto. Jį išstūmęs pro duris, dar stumtelėjo ir nuo ketvirto aukšto laiptų, kurio metu jis nugriuvo ant laiptų aikštelės tarp ketvirto ir trečio aukšto. Kai jis nugriuvo, pajuto kairės kojos skausmą ir pamatė, kad koja tabaluoja ir negali jos pajudinti. Tada jis pradėjo šauktis pagalbos, iš penkto aukšto atėjo T. ir su D. užsirakino (duomenys neskelbtini) bute. Pro šalį ėjusi kaimynė vardu A., daugiau duomenų nežino, kuri pamačiusi jo sužalotą koją, iškvietė jam medikus. Medikai jį pristatė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jam nustatė blauzdikaulio, šeivikaulio ir nosies kaulo lūžimą, bei 1,97 prom. girtumą, paguldė gydyti į traumatologijos skyrių. Ar kas nors matė ir girdėjo jo konfliktą su D., dabar pasakyti negali. Daugiau paaiškinti nieko negali (1 tomas, b. l. 87–88). 20. Ikiteisminio tyrimo metu (2024-06-05) apklaustas nukentėjusysis M. P. nurodė, jog, kaip minėjo pirminėje apklausoje, 2024-03-03, apie 17.00 val. jis grįžo iš darbo pas draugą T. V., pas kurį tuo metu gyveno. Pas T. tuo metu buvo D. D., jie abu vartojo alkoholinius gėrimus. Grįždamas jis dar parnešė 3 litrus alaus ir 250 ml talpos butelį degtinės ir prisijungė prie jų. Begeriant, apie 20.45 val. tarp jo ir D. D. kilo žodinis konfliktas, kurio metu D. jį pradėjo varyti iš T. priklausančių namų. Tuo metu T. buvo išėjęs pas kaimynę ir konflikto negirdėjo. Žodinio konflikto metu jis sėdėjo ant lovos, o D. sėdėjo ant kėdės, kuri buvo vienintelė T. bute, tai jos jis niekaip negalėjo į D. mesti. Žodinio konflikto metu jis atsistojo, norėjo pasiimti nuo palangės alaus plastikinį butelį, tai šis atėmė butelį jam iš rankų ir jį atbulą išstūmė į laiptinę, bei abiem rankomis pastūmė ties krūtine ir jis atbulas krito nuo laiptų ir nukrito ant laiptų aikštelės tarp ketvirto ir trečio aukšto. Nustūmęs jį D. įėjo atgal į butą, paskui jį įėjo iš penkto aukšto sugrįžęs T. ir jie abu užsidarė bute, jam pagalbos nesuteikė, nors jis šaukė, kad skauda koją. GMP jam iškvietė kaimynė iš penkto aukšto. Dėl išgerto alkoholio kiekio, nors jis buvo ir neblaivus, tačiau įvykio aplinkybes pamena gerai. Ligoninėje jis pragulėjo nuo 2024-03-03 iki 2024-03-28, iki šiol yra nedarbingas. Kadangi dirba pagal individualią veiklą, tai nedarbingumo išmoka jam nepriklauso. Šiuo metu yra dar nedarbingas, neturi pragyvenimo šaltinio ir jam dėl įvykio padaryta turtinė žala. Jam yra išaiškinta, kad turi teisę pareikšti civilinį ieškinį, tačiau gydymas dar tęsiamas ir civilinį ieškinį pateiks, kai pasibaigs gydymas arba teisme. Dar papildo, kad su D. dalyvauti akistatoje jis nenori, nes bijo su šiuo susitikti ir bijo, kad ateityje dėl jo duotų parodymų jis nenukentėtų. D. jam smūgio nesudavė, kaip jam buvo padaryti nosikaulio lūžimai paaiškinti negali, gali būti, kad krisdamas nosimi atsitrenkė į sieną (1 tomas, b. l. 94–97). 21. Ikiteisminio tyrimo metu (2024-06-21) apklaustas nukentėjusysis M. P. nurodė, jog kai D. D. jį nustūmė nuo laiptų, jis nukrito aukštielninkas per visus laiptus į aikštelę tarp ketvirto ir trečio aukšto. Tada jis šaukėsi pagalbos ir kad labiau jos sulaukti, rankomis užsikabindamas už turėklo, užpakaliu kėlėsi laiptais link ketvirto aukšto, tikėdamasis sulaukti pagalbos iš ketvirto ir penkto aukšto gyventojų. Kai atvyko policija, jis jau buvo ant viršutinio laipto ketvirtame aukšte. Tiksliai teigti gali, kad jam skaudėjo tik koją, nosies neskaudėjo, iš jos nekraujavo. Jam iš anksčiau, prieš kokius 9 metus buvo lūžusi nosis, tačiau jis į gydymo įstaigą nesikreipė ir operacijos nesidarė. Tą kartą, kai buvo nustumtas nuo laiptų, galėjo krisdamas nosį tik susitrenkti į sieną. Jis krito aukštielninkas, nusileido į aikštelę pasisukdamas dešiniu šonu, remdamasis veidu į sieną. Smūgio, kaip minėjo D., jam tikrai nesudavė, o tik nustūmė laiptais ir mano, kad tyčia, nes nebuvo jokio pagrindo eiti paskui jį iš buto, nes jis nesipriešino, ėjo tolyn nuo šio atbulas, o kai priėjo laiptus, šis jam tada uždėjęs abi rankas jam ant pečių, pastūmė (1 tomas, b. l. 98–99). 22. Ikiteisminio tyrimo metu (2024-05-29) įtariamojo apklaustos metu D. D. kaltės nepripažino ir nurodė, kad M. P. yra jo pažįstamas apie 12 metų. Pranešime apie įtarimą nurodytu laiku, t. y. 2024-03-03, jis buvo pas T. V., gyv. (duomenys neskelbtini). Žinojo, kad tuo metu pas T. V. gyvena M. P.. Kartu gyveno apie metus laiko, nes M. neturi kur gyventi. T. ir M. yra draugai-pažįstami. Jį atvykti į svečius pakvietė T. V.. Pas T. atvyko dienos metu apie 13 val. T. namuose, jis, T. ir M. vartojo alkoholinius gėrimus. Jam atvykus T. ir M. jau buvo išgėrę. Jis iš savo namų atvyko blaivus. Pamena, kad visi trys ėjo į parduotuvę pirkti alkoholio. Pirko alaus 6 laipsnių stiprumo. Buvo parduotuvėje VIKTE. Alaus nusipirko apie 3-4 butelius 1 l talpos. Grįžę T. namuose gėrė alų. Išgertuvių metu, vakare, tarp jo ir M. P. kilo žodinis konfliktas. Konfliktas kilo dėl to, kad jis prisiminė, jog M. jį buvo apvogęs. Jis šiam priminė šį įvykį, paprašė, kad šis susimokėtų. Į policiją dėl vagystės nesikreipė, tuo metu buvo Anglijoje, kur dirbo, o M. sumokėjo už tai, kad šis ateitų į jo namus ir sutvarkytų kambarį, kur gyveno jo tėvas. Tarp jo ir M. vyko žodinis konfliktas, vienas su kitu stumdėsi. Stumdėsi T. buto viduje, kambaryje kur vartojo alkoholį. Butas vieno kambario. T. į jo ir M. konfliktą nesikišo, nes T. bijo M. Konflikto metu M. P. paėmė medinę kėdę su atlošu ir metė iš kėdės į jį. Pataikė jam į kaktą, matėsi mažas gumbas, tačiau niekur dėl to nesikreipė, pareiškimo nerašė ir nerašys. Po to, T. jo paprašė, kad jis išvarytų M. ir jo buto. Jis M. P. liepė išeiti iš T. namų. M. išėjo, jis jį palydėjo per duris. M. išėjus buto duris užrakino, kad M. neįeitų. Maždaug už 30 min. į T. namus atvyko policijos pareigūnai. Pareigūnai atvyko dėl M., nes šis nugriuvo nuo laiptų, policiją iškvietė T. kaimynė A., kurios pavardės nežino. Pats to jis nematė, jam pasakojo A., kad ji kvietė greitąją medicinos pagalbą. M. P. nuo laiptų nestūmė, smūgių nesudavė. Su juo tik susistumdė, stūmė abiem rankomis ties M. krūtine. Nuo stūmimo M. nenugriuvo, o atsisėdo ant lovos. M. P. įvykio metu buvo labai girtas, vos paėjo. M. P. išėjęs iš T. buto galėjo pats nugriūti nuo laiptų, nes būdamas neblaivus jis nepaeina. Kodėl M. nurodo, kad jis šį nustūmė nuo laiptų, negali paaiškinti, gal šis nori jam pakenkti, nes susipyko išgertuvių metu. M. P. jis jokių sužalojimų nepadarė. Savo telefone, kurio šiuo metu su savimi neturi, turi vaizdo įrašą, kur įvykio dieną nufilmuotas M. P., kur pats griuvinėjo ant laiptų. Įrašą nufilmavo jo dukterėčios H. D. draugė, kurios duomenų nežino, kuri gyvena T. laiptinėje. Jam vaizdo įrašą atsiuntė H. Minėtą vaizdo įrašą pateiks tyrėjai. Su M. P. nebendrauja, kiek girdėjo gyvena kažkur medelyne. Įvykio aplinkybes pamena gerai, nes visiškai neblaivus nebuvo, buvo tik šiek tiek išgėręs alaus. Pamena, kad vienu metu per jo ir M. konfliktą, T. išėjo iš savo buto, kur šis ėjo nežino, galimai išsigando jų konflikto. Tuo metu bute buvo jis ir M. Kiek laiko T. nebuvo bute nežino, bet kiek pamena, šis išėjo ir greit parėjo. Daugiau ko apie šį įvykį parodyti neturi (1 tomas, b. l. 166–167). 23. 2024 m. birželio 6 d. akistatos tarp nukentėjusiojo M. P. ir įtariamojo D. D. metu, nukentėjusysis M. P. patvirtino savo parodymus ir nurodė, jog 2024 m. kovo 3 d., apie 17.00 val., kai grįžo iš darbo pas draugą T. V., pas kurį tuo metu gyvena, adresu (duomenys neskelbtini), jis jau kartu su D. D. vartojo alkoholinius gėrimus. Jis taip pat parsinešė 3 litrus alaus ir 250 ml. talpos butelį degtinės ir tada gėrė visi trys. Apie 20.45 val. tarp jo ir D. kilo žodinis konfliktas, kurio metu D. jį pradėjo varyti iš T. priklausančių namų. T. tuo metu nebuvo, jis buvo išėjęs pas kaimynę ir konflikto negirdėjo. Žodinio konflikto metu jis atsistojo nuo lovos, D. tuo metu sėdėjo ant kėdės. Išeidamas norėjo pasiimti nuo palangės alaus plastikinį butelį, o D. supyko ir iš jo alų atėmė ir jį atbulą išstūmė į laiptinę. Išstūmęs abiem rankomis pastūmė ties krūtine ir jis atbulas krito nuo laiptų ir nukrito ant laiptų aikštelės tarp ketvirto ir trečio aukšto. Nustūmęs jį D. įėjo atgal į butą, paskui jį įėjo iš penkto aukšto sugrįžęs T. Jis šaukė, kad skauda koją, bet jie nereagavo, užsidarė kambaryje, o GMP jam iškvietė kaimynė iš penkto aukšto. Įtariamasis D. D. nesutiko su nukentėjusiojo parodymais ir nurodė, jog jis M. tik išvarė iš kambario. Tą dieną visi trys vartojo alkoholį, kurio metu tarp jo ir M. kilo žodinis konfliktas, kurio metu M. į jį paleido iš kėdės, o jis jį tada paėmė už rankovės ir ištempė lauk iš kambario. T. tuo metu nebuvo, jis buvo išėjęs pas kaimyną į penktą aukštą. Jis nematė nieko, į laiptinę išėjęs nebuvo, tik išstūmė pro duris, kad buvo filmuojama, jis nematė. Jam įrašą atsiuntė kitą dieną. Išstūmus pro duris M., jo nematė, uždariau iš karto duris (1 tomas, b. l. 108–112). Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas. 24. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Taigi nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, tai yra žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju svarbu nustatyti ir priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Pažymėtina, kad priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš nustatytų faktinių aplinkybių nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti – ar yra ryšys tarp kaltininko nustatytos veikos ir padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-489/2018). Nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). 25. Kaltinamasis D. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltu neprisipažino, nurodydamas, jog 2024 m. kovo 3 d., apie 20.45 val. M. P. išvarė (išvedė, išstūmė) iš T. V. buto, adresu: (duomenys neskelbtini), į koridorių ir uždarė buto duris. M. P. koridoriuje ar laiptinėje nestūmė, jo nesužalojo, jis galėjo pats nugriūti dėl girtumo ir susižaloti. Tačiau šią kaltinamojo poziciją, jo parodymus teismas vertina kaip neatitinkančius tikrovės, kaltinamojo gynybinę versiją. 26. Teismo vertinimu, kaltinamasis nuo proceso pradžios davė prieštaringus ir nenuoseklius parodymus, kurių nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. 27. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog 2024 m. kovo 3 d. kartu su M. ir T., T. namuose vartojo alkoholį. Jie su M. susipyko, apsistumdė, M. jam paleido iš kėdės į kaktą. T. išbėgo pas kaimynus kviesti policijos, bet jo kaimynai neįsileido. Kai T. grįžo, jie išvarė M. iš buto į koridorių, uždarė buto duris, jas užrakino, kad jis nebeįeitų. Kaltinamasis nurodė, jog buvo neblaivus, įvykio aplinkybes pamena iš dalies. M. buvo neblaivus, sunkiai paėjo, todėl galėjo pats nugriūti ir susižaloti. Kaip jis susižalojo, jis nematė ir negirdėjo, buvo bute. Tačiau jau teisiamojo posėdžio metu užduodant klausimus, kaltinamasis keitė savo parodymus ir nebegalėjo tiksliai nurodyti, ar nukentėjusįjį iš buto išvarė kartu su T. V. ar jis vienas, ar šias aplinkybes matė T. V. Kaltinamasis nurodė, jog jam atrodo, kad T. išėjus, M. dar buvo kartu kambaryje, bet jis nepamena. Jam atrodo, kad su T. kartu M. išvedė. Tiksliai nepasakys, kaip išprašė M., bet, atrodo, jog T. tai matė. Kai parbėgo T., M. buvo, bet gal jau buvo išvarytas. Kaltinamasis paaiškino, jog paėmė nukentėjusįjį už rankovės ir išvarė jį pro buto duris priekiu, veidu į laiptus, jo nestūmė. M. ėjo savo noru, jis jo neišmetė. 28. Teisiamojo posėdžio metu perskaičius 2024 m. kovo 26 d. policijos pareigūnų kūno kameromis darytų vaizdo ir garso įrašų apžiūros protokolą (1 tomas, b. l. 48–50), kuriame nurodoma, jog įvykio vietoje policijos pareigūnams D. D. į klausimą, „kuris iš jūsų pastūmė jį nuo laiptų?“, atsakė: „niekas jo nestūmė, jis pats nukrito, aš pats mačiau“, kaltinamasis nurodė, jog gal policijos pareigūnams ir sakė, kad M. P. nukrito nuo laiptų, dabar jis neprisimena, buvo išgėręs. Gal jis suklydo, pasakydamas pareigūnams, kad matė, kaip M. nukrito nuo laiptų. Tačiau kaltinamasis ir toliau tvirtino, jog jis M. P. tik išvarė iš buto, pro duris jį išstūmė ranka, ir uždarė duris, į laiptinę ir į koridorių nebuvo išėjęs, ir jis tikrai atsimena, kad M. nestūmė nuo laiptų. 29. Iš šių kaltinamojo parodymų matyti, jog kaltinamasis D. D. nurodo gerai prisimenantis sau palankias įvykio aplinkybes (jog jis nukentėjusiojo koridoriuje, laiptinėje nestūmė, jog, paėmęs už rankos, nukentėjusįjį išvedė pro buto duris ir jas užrakino), tačiau kitas svarbias įvykio aplinkybes, nurodo nebeprisimenantis (ar T. V. matė kaip jis iš buto išvarė nukentėjusįjį, ar tuo metu T. V. buvo bute) arba negalintis paaiškinti, kodėl taip sakęs (policijos pareigūnams nurodytos aplinkybės, jog jis matė, kaip nukentėjusysis pats nugriuvo nuo laiptų), kas patvirtina jo parodymus esant melagingus. 30. Minėta, jog byloje nėra kitų įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo parodymus. Liudytojas T. V. nurodė, jog tą dieną pas jį namuose buvo M. ir D. Jie gėrė alų ir žaidė kortomis. M. ir D. susiginčijo, pradėjo muštis, jis išsigandęs nubėgo pas kaimynę, kad ji iškviestų policiją. Bėgo pas kaimynę, kurios durys greta jo, bet ji durų neatidarė, tada dar į viršų pas kitą kaimynę, kad ji iškviestų policiją. Kai grįžo į butą, M. nebebuvo. Nulipdamas iš 5 aukšto nematė laiptinėje M., nes greit įbėgo į savo kambarį. D. klausė, kur M. Jis pasakė: „išeik ir pamatysi“. Pasakė: „išvariau aš jį“. Jis atidarė duris ir pamatė, kad atvažiavusi greitoji, o M. sėdi laiptinės aikštelėje. Jis nematė, kaip susižalojo M., jis jo iš buto nestūmė. Liudytojas paaiškino, jog nuo jo durų iki kaimynės durų yra metro atstumas. Jis jai ilgokai skambino, bet ji neatidarė durų. Laiptinės durys uždengė jo duris, todėl jis nieko nematė, galėjo nematyti kaip M. išėjo iš jo buto. Būdamas prie kaimynės durų jis galėjo negirdėti jų konflikto, nes prastai girdi, turi klausos negalią. 31. Šiais liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, kadangi, teismo vertinimu, jie nuoseklūs, duoti liudytoją įspėjus dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, byloje nėra duomenų, jog liudytojas turėtų pagrindą apkalbėti kaltinamąjį. Be to, jos parodymus patvirtina nukentėjusiojo parodymai. 32. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. P. nurodė, jog įvykio dieną T. V. bute, kartu su T. ir D. D. gėrė alų. D. sėdėjo ant lovos, jis ant kėdės. Su D. jie susipyko dėl alaus, nes jis norėjo pasiimti „bambalį“ alaus ir išeiti, tačiau D. jam jo nedavė, jie susistumdė. D. pradėjo jį stumti iš buto. Jis nenorėjo išeiti, tačiau D. jį varė. Jam sakė, kad „gerai, išeinu“, jo nereikėjo stumti, bet D. jį stūmė per pečius, visaip. Pro buto duris išėjo žiūrėdamas į priekį, bet priėjęs prie laiptų, buvo atsisukęs į D. D. jį stūmė per pečius, tuo metu jis buvo laiptinėje prie turėklų, buvo išėjęs pro medines duris į laiptinę, jis krito atbulas, susižalojo koją, nosies negalėjo susižaloti. Jis šaukė, kad D. jam padėtų, bet jis nepadėjo. Jį nustūmęs, įbėgo į butą. Kai D. jį išstūmė iš buto, jie buvo dviese. Jam nukritus nuo laiptų, T. grįžo iš kaimynės. Jis kvietėsi pagalbos, ją iškvietė kaimynė A. Nukentėjusysis nurodė, jog T. V. neprigirdi 3-4 metai. Jis galėjo negirdėti konflikto laiptinėje. Nukentėjusysis tokius pat parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtino akistatos su kaltinamuoju metu. 33. Teismo vertinimu, šiais nukentėjusiojo parodymais abejoti ir jais nesiremti byloje nėra pagrindo, kadangi nukentėjusysis nuo pat proceso pradžios iš esmės davė nuoseklius parodymus, juos patikslindamas ikiteisminio tyrimo papildomose apklausose, patvirtindamas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu akistatos su kaltinamuoju metu. Be to, teismo nuomone, byloje nėra duomenų, jog nukentėjusysis galėtų apkalbėti kaltinamąjį ir, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, nurodyti tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes. Kaltinamojo versija, jog nukentėjusysis jį apkalba dėl ankstesnio konflikto atmestina kaip nepagrįsta. Be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai: skambučio Bendrajam pagalbos centrui įraše girdima, kaip A. V. sako: pastumtas buvo. Operatorė klausia: o kas jį pastūmė? Girdisi, kaip A. V. klausia nukentėjusiojo ir sako: draugas. Iš (duomenys neskelbtini) rašto matyti, jog M. P. ligoninėje teigė, jog šiandien jį nuo laiptų nustūmė „draugelis“. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. V. patvirtino, jog lyg tai nukentėjusysis minėjo, kad jį nustūmė; kas nustūmė nukentėjusįjį, jis nepasakė. 34. Apibendrindamas nurodytas faktines aplinkybes ir argumentus, teismas sprendžia, jog byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma pakankama kaltinamojo D. D. kaltei įrodyti, jog jis 2024 m. kovo 3 d., apie 20.45 val. daugiabučio namo laiptinėje, adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia nustūmė nukentėjusįjį M. P. nuo laiptų, ko pasėkoje jis nukrito ir tuo padarė nukentėjusiajam M. P. kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio skeveldrinius lūžius, t. y. padarė nukentėjusiajam M. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio skeveldrinių lūžių nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Pažymėtina, jog byloje nustatytas įvykio mechanizmas (pastumtas nukentėjusysis krito atbulas nuo laiptų) atitinka nukentėjusiajam padarytus sužalojimus. 35. Baudžiamojoje byloje D. D. buvo kaltinamas tuo, jog smurtaudamas nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2024-03-03 apie 20.45 val. daugiabučio namo laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia nustūmė nukentėjusįjį M. P. nuo laiptų, ko pasėkoje jis nukrito ir tuo padarė nukentėjusiajam M. P. kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio skeveldrinius lūžius, bei nosikaulių skeveldrinius lūžius, t. y. padarė nukentėjusiajam M. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio skeveldrinių lūžių, bei nosikaulių skeveldrinių lūžių nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. 36. Baigiamojoje kalboje prokuroras prašė teismo iš kaltinimo pašalinti aplinkybes, jog nusikalstamos veikos metu nukentėjusiajam buvo padaryti ir nosikaulių skeveldriniai lūžiai. 37. Pažymėtina, jog bylą nagrinėjant teisme atlikus papildomą nukentėjusiojo kūno tyrimą gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2025-02-05 – 2025-02-28 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, jog 1. a. VTMT Vilniaus skyriaus gydytojo radiologo konsultacijos išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad M. P. 2021-05-11 galvos KT tyrime stebimas skeveldrinis abiejų nosikaulių lūžis su kairio nosikaulio impresija bei kairės akiduobės šoninės sienelės lūžis su šoniniu poslinkiu ir 2024-03-03 galvos KT tyrime dalinai apimtų nosikaulių projekcijoje ir kairės akiduobės šoninėje sienelėje matomi tie patys lūžiai tik sugiję; naujo - ūmaus lūžio nestebima. Remiantis naujai paaiškėjusiomis, aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, kurios nebuvo žinomos anksčiau, Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų nosikaulių skeveldrinių lūžių padarymas atitinka 2021-05-11 nustatymo datai ir negalėjo būti padaryti byloje nagrinėjamo įvykio metu. b. M. P. nustatyti, su byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybėmis susiję sužalojimai: kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio skeveldriniai lūžiai, kurie tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų (2 tomas, b. l. 161–162). Atsižvelgiant į tai, prokuroro prašymas tenkinamas ir iš kaltinimo šalinamos neįrodytos aplinkybės, nustatant, jog D. D. smurtaudamas nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2024 m. kovo 3 d., apie 20.45 val. daugiabučio namo laiptinėje, adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia nustūmė nukentėjusįjį M. P. nuo laiptų, ko pasėkoje jis nukrito ir tuo padarė nukentėjusiajam M. P. kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio skeveldrinius lūžius, t. y. padarė nukentėjusiajam M. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio skeveldrinių lūžių nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia: suvokė pavojingą veikos pobūdį ir numatė padarinius, jų norėjo, tačiau jų nedetalizavo. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Bausmės skyrimas ir kt. 38. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). 39. Kaltinamasis D. D. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), ši nusikalstama veika yra baigta. Nusikalto neteistas, Integruotos baudžiamojo proceso sistemos IBPS duomenimis, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, baustas administracine tvarka už nežymius administracinius nusižengimus, ne visas baudas sumokėjęs (2 tomas, b. l. 10–14). Nevedęs, nedirbantis. Duomenų, jog yra įrašytas į priklausomybės ligų centro registrą ar serga psichikos liga, byloje nėra. Kaltinamojo atsakomybę švelninančių aplinkybių nenustatyta. Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. 40. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės apribojimo, arešto, laisvės atėmimo iki trejų metų bausmių rūšys. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, spręstina, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam D. D. neskyrus su terminuotu ar trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusios bausmės, o paskyrus švelnesnę, laisvės apribojimo bausmę, nustatant jo dydį artimą numatytam tokios bausmės vidurkiui (BK 48 str.), neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 2 punktu, 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo laikotarpiu: dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neatlygintinai išdirbti 40 valandų per tris mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. 41. Teismo vertinimu, tokios bausmės paskyrimas neprieštarauja teisingumo principui, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi. Taip pat byloje nenustatyti pagrindai kaltinamojo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 36 straipsniu, 37 straipsniu, 38 straipsniu, 39 straipsniu, 40 straipsniu. Pažymėtina, jog kaltinamasis kaltės nepripažino ir savo elgesio kritiškai nevertino, neatlygino padarytos žalos. 42. Kaltinamajam 2024 m. gegužės 29 d. prokuroro nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina (1 tomas, b. l. 177–179). 43. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. 44. Baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) 2024 m. birželio 10 d. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama iš D. D. privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteisti 4111,59 Eur dydžio žalą. Nurodė, jog iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas įstaigai sumokėta 4111,59 Eur. Prie civilinio ieškinio pridėtas Gydymo paslaugų apskaitos išrašas, iš kurio matyti, jog (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2024-03-04 iki 2024-03-28, 2024-04-10 M. P. dėl blauzdikaulio viršutinės dalies lūžio kartu su šeivikaulio (bet kurios dalies) lūžiu suteikė paslaugas: žastikaulio, blauzdikaulio, šeivikaulio ir durnos procedūros - kai būklė sudėtinga – 4054,33 Eur kompensuojama suma; COVID-19 ligos diagnostikos paslauga II, kai atliekamas greitasis SARS-CoV-2 antigeno testas (testas įsigyjamas ASPį lėšomis) (teikiant stacionarines paslaugas) -7,07 Eur kompensuojama suma; skubiosios medicinos pagalbos 1 paslauga – 25,14 Eur kompensuojama suma; radiologo (kai atliekamas rentgenologinis tyrimas) paslaugą – 25,05 Eur kompensuojama suma, viso kompensuojamų paslaugų už 4111,59 Eur (1 tomas, b. l. 69–78). 45. Šiuo nuosprendžiu D. D. pripažinus kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, tai yra nukentėjusiajam M. P. padarius kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio skeveldrinius lūžius, darytina išvada, jog civilinio ieškovo patirta turtinė žala, atsiradusi dėl nukentėjusiojo patirtų sužalojimų gydymo, padaryta kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, žalos dydis pagrįstas tinkamai -rašytiniais duomenimis, tarp atsiradusios žalos ir nusikalstamų veiksmų yra priežastinis ryšys, todėl (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkinamas visiškai. 46. Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant užtikrinti (duomenys neskelbtini) pareikštą 4111,59 eurų civilinį ieškinį, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro V. B. 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu kaltinamajam D. D. paskirtas, 2025 m. vasario 20 d. nutartimi pratęstas 6 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. vasario 20 d., laikinas nuosavybės teisės apribojimas, laikinai apribojant jo nuosavybės teises į jam priklausantį turtą: 1. Pinigines lėšas, esančias: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 4111.59 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudoti ir disponuoti. Apribojimo pagrindas - civilinio ieškinio užtikrinimui. Neišieškoma suma (NS) – 840.00 Eur. 2. Pinigines lėšas, esančias: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 4111.59 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudoti ir disponuoti. Apribojimo pagrindas - civilinio ieškinio užtikrinimui. Neišieškoma suma (NS) – 840.00 Eur. Turto saugotojas: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo įvykdymo dienos. 47. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 3 vnt. kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, prisegti prie 1 tomo galinio bylos viršelio (voke), paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu, 352 straipsnio 1 dalimi, nusprendžia : D. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 2 punktu, 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, įpareigoti D. D. bausmės vykdymo metu: - dalyvauti elgesio pataisos programoje, - pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, - neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 3 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, - uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (ir alkoholį). Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. Tenkinti civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini)fRespubli civilinį ieškinį ir iš D. D. privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteisti 4111,59 Eur (keturių tūkstančių vieno šimto vienuolikos eurų 59 ct) dydžio turtinę žalą. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro V. B. 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu kaltinamajam D. D. paskirtą, 2025 m. vasario 20 d. nutartimi pratęstą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jam priklausantį turtą: 1. Pinigines lėšas, esančias: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 4111.59 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudoti ir disponuoti. Apribojimo pagrindas - civilinio ieškinio užtikrinimui. Neišieškoma suma (NS) – 840.00 Eur. 2. Pinigines lėšas, esančias: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 4111.59 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudoti ir disponuoti. Apribojimo pagrindas - civilinio ieškinio užtikrinimui. Neišieškoma suma (NS) – 840.00 Eur. Turto saugotojas: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo įvykdymo dienos. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, 3 vnt. kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, prisegtus prie 1 tomo galinio bylos viršelio (voke), palikti saugoti prie baudžiamosios bylos. Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą. Teisėja Daiva Domeikienė