Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. A. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-46-652/2016 pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui R. A., trečiajam asmeniui A. A., institucijai dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir atsakovo R. A. priešieškinį ieškovei V. A., trečiajam asmeniui A. A., institucija, teikianti išvadą – Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Atsakovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame prašė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti laikinąją bendravimo tvarką su A. A. ir N. A.: kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 7.30 val. iki 8.00 val. ir nuo 17.30 iki 20.00 val., kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį nuo penktadienio 17.30 iki sekmadienio 18.00 val., pirmąją Šv. Kalėdų dieną ir 2antrąją Šv. Velykų dieną nuo 10.00 val. iki 20.00 val., kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) dieną (R. A. gimimo dieną) nuo 10.00 val. iki 18.00 val., kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) dieną (A. gimimo dieną) ir (duomenys neskelbtini) dieną (N. gimimo dieną) nuo 17.30 val. iki 20.00 val. - jei sutampa su darbo diena, nuo 10.00 val. iki 18.00 val. - jei sutampa su poilsio diena, kiekvienų metų birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį - tėvo dieną nuo 10.00 val. iki 18.00 val., vasaros atostogų laiku dvi savaites, kurių konkretus laikas pranešamas V. A. prieš 14 dienų, atostogauja vaikai su tėvu R. A. pasirinktu būdu ir vietoje. Atsakovas nurodytu laiku pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir juos grąžina atgal. Ieškovė privalo netrukdyti bendrauti su vaikais, parengti juos bendravimui su atsakovu, taip pat vaikai turi turėti būtinus drabužius ir avalynę, atitinkančius sezoną. Ieškovė privalo informuoti atsakovą prieš 24 val. apie negalimumą bendrauti su vaikais dėl jų ligos laikinojoje bendravimo tvarkoje numatytu laiku. Ieškovė privalo SMS žinute informuoti atsakovą apie vaikų mokymosi įstaigos pakeitimą, ligą, lankymąsi pas gydytojus. Nurodė, kad ieškovė trukdo atsakovui bendrauti su vaikais, taip pat nuteikinėja vaikus prieš atsakovą. Ieškovė su atsakovo prašymu nesutiko, prašė jo netenkinti. Ieškovė siūlė teismui nustatyti tokią atsakovo R. A. ir nepilnamečių vaikų A. A. ir N. A. laikiną bendravimo tvarką (iki įsiteisės teismo sprendimas santuokos nutraukimo byloje): atsakovas nesiekia bendrauti ir nebendrauja su vaikais iki 2016 m. rugsėjo 1 d.; nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. bendrauja kiekvieną mėnesio penktadienį nuo 18:00 val. iki 19:00 val., kartu dalyvaujant ieškovei, susitikimo vietą parenkant Alytaus miesto ribose, išskyrus adresu (duomenys neskelbtini) esančius statinius ir teritoriją.Išvadą teikianti institucija – Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius atstovė atsakovo prašymui pritarė iš dalies ir nurodė, kad abiejų tėvų konfliktai daro neigiamą įtaką vaikams, dėl to ryškėja vaikų emociniai sutrikimai.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies. Nustatė, kad atsakovas R. A. su nepilnamečiais sūnumis A. A. ir N. A. laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, bendrauja taip:

Abu vaikai – A. ir N. kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 7.30 val. iki 8.00 val. (veža į mokyklą) ir nuo 17.30 val. iki 20.00 val., atsižvelgiant į jų užimtumą po pamokų, bendrauja ir būna su tėvu.Nuo 2016-06-15 kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį nuo penktadienio 17.30 iki sekmadienio 18.00 val. vaikai bendrauja ir būna su tėvu;Kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) dieną (R. A. gimimo dieną) nuo 10.00 val. iki 18.00 val. vaikai bendrauja ir būna su tėvu; Kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) dieną (A. gimimo dieną) ir (duomenys neskelbtini) dieną (N. gimimo dieną) vaikai švenčia gimtadienius su motina V. A., o sekančią dieną po gimtadienio – su tėvu nuo 17.30 val. iki 20.00 val. - jei sutampa su darbo diena, nuo 10.00 iki 18.00 val. - jei sutampa su poilsio diena;Kiekvienų metų birželio mėnesio pirmą sekmadienį - tėvo dieną nuo 10.00 iki 18.00 val. vaikai bendrauja ir būna su tėvu; Pirmąją Šv. Kalėdų dieną ir antrąją Šv. Velykų dieną nuo 10.00 val. iki 20.00 val. vaikai bendrauja ir būna su tėvu;Atsakovas nurodytu laiku pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir juos grąžina atgal. Ieškovė privalo netrukdyti bendrauti su vaikais, parengti juos bendravimui su atsakovu, taip pat vaikai turi turėti būtinus drabužius ir avalynę, atitinkančius sezoną. Ieškovė privalo informuoti atsakovą prieš 24 val. apie negalimumą bendrauti su vaikais dėl jų ligos laikinojoje bendravimo tvarkoje numatytu laiku. Ieškovė privalo SMS žinute informuoti atsakovą apie vaikų mokymosi įstaigos pakeitimą, ligą, lankymąsi pas gydytojus.Atsižvelgiant į tai, kad prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka nepažeidžia vaikų ir tėvų interesų, į nepilnamečių vaikų išsakytą nuomonę dėl dabartinio bendravimo su tėvu, teismas laikė, kad tikslinga suteikti atsakovui teisę bendrauti su savo mažamečiais vaikais, kad būtų palaikomas iki šiol susiformavęs tėvo ir vaikų fizinis ir emocinis ryšys, užkirstas kelias tokio ryšio nutrūkimui ar susilpnėjimui, tėvas galėtų įgyvendinti ne tik savo teises, bet ir pareigas vaikų atžvilgiu.Teismas nustatė, kad nepilnamečių šalių sūnų A. ir N. ryšiai su tėvu nenutrūkę, tačiau dėl nuolatinio tėvų tarpusavio konfliktų vaikų akivaizdoje, pasikeitę. Teismas įvertino rašytinius įrodymus, susijusius su atsakovo elgesiu su savo vaikais, su vaikų sveikatos būkle, todėl šioje proceso stadijoje nenustatė atsakovui maksimalios bendravimo su sūnumis tvarkos.Nagrinėjamu atveju kompleksiškai įvertinęs šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovės nuomonę, vadovaudamasis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu bei teismų praktika tokio pobūdžio bylose, matydamas itin konfliktiškus ginčo šalių tarpusavio santykius ir nesutarimus dėl savo nepilnamečių vaikų, vaikų nuomonę, atsižvelgiant į ištirtus įrodymus, teismas laikė esant tikslinga iki bus išnagrinėta byla dėl santuokos nutraukimo ir priimtas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką su tėvu (CK 3.3 str., 3.65 str.). Taip pat išaiškino, kad pasikeitus šiuo metu egzistuojančioms faktinėms aplinkybėms, laikinosios apsaugos priemonės gali būti keičiamos pagal vienos ar abiejų šalių prašymą.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde atsakovas R. A. prašo pakeisti 2016 m. balandžio 19 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį rezoliucinės dalies antrame punkte išbraukiant „nuo 2016 m. birželio 15 d., bei rezoliucinėje dalyje po šešto punkto įrašyti naują septintą punktą nurodant, kad vasaros atostogų laiku dvi savaites, kurių konkretus laikas pranešamas V. A. prieš 14 dienų, atostogauti R. A. pasirinktu būdu ir vietoje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismo nutarties rezoliucinėje dalyje antru punktu nurodyta, kad nuo 2016 m. birželio 15 d. kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį nuo penktadienio 17.30 val. iki sekmadienio 18.00 val. vaikai bendrauja ir būna su tėvu. Nutartis priimta 2016 m. balandžio 19 d., todėl visiškai nepagrįstai savaitgalinis bendravimas su vaikais atidėtas tik nuo 2016 m. birželio 15 d., t. y. po dviejų mėnesių. Be to, šių metų birželio mėnesio 15 diena yra trečiadienis, po to einantis savaitgalis yra trečiasis mėnesio savaitgalis, todėl atsakovo bendravimas su vaikais galėtų vykti tik birželio 24-26 dienomis. Teismas nemotyvavo atidėto savaitgalinio bendravimo su vaikais, todėl ši nutarties dalis keistina, pašalinant žodžius „nuo 2016 m. birželio 15 d.“.Teismo nutartyje nepasisakyta dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais vasaros atostogų metu. Kodėl atmestas toks prašymas nemotyvuojama, todėl nutartis keistina įrašant bendravimo su vaikais vasaros atostogų laiku tvarką: vasaros atostogų laiku dvi savaites, kurių konkretus laikas pranešamas V. A. prieš 14 dienų, atostogauti R. A. pasirinktu būdu ir vietoje“. Laikinosios bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo būtinumą patvirtino po nutarties priėmimo įvykę faktai: 2016 m. balandžio 21 d. 7.30 val. atsakovas turėjo teisę bendrauti su vaikais ir juos nuvežti į mokyklą. Ieškovė pati vežė vaikus į mokyklą, bet leido matyti vaikus. 2016 m. balandžio 26 d. 7.30 val. namo durys buvo užrakintos, vaikai tuo laiku iš namo neišėjo, o 7.40 val. vaikai buvo įsodinti į ieškovės automobilį ir išvežti į mokyklą.Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, atsakovo atskirąjį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai:Teismas nustatė, kad nepilnamečių sūnų ryšiai su atsakovu yra pasikeitę. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, susijusius su atsakovo elgesiu savo vaikų atžvilgiu (baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje atsakovas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu sistemingai daugiau nei 4 metus naudojęs fizinį ir psichologinį smurtą kito savo sūnaus, tuo metu dar nepilnamečio, A. atžvilgiu, administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, kurioje atsakovas buvo įspėtas dėl tėvo valdžios panaudojimo priešingai nepilnamečių vaikų atžvilgiu, atsakovui taikomą baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose), vaikų sveikatos būklę, nustatė, kad atsakovui negali būti nustatyta maksimali bendravimo su sūnumis N. ir A. tvarka. Taigi, dėl šių aplinkybių ir nebuvo pilna apimtimi tenkintas atsakovo prašymas dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo.Atsakovo atskirajame skunde nurodytas pakeitimas, kad vasaros atostogų metu vaikai dvi savaites turėtų atostogauti kartu su atsakovu, prieštarauja vaikų norams, kurie buvo nurodyti 2015-07-20 Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Bendravimo su nepilnamečiais A. ir N. apraše. Taigi, šioje dalyje negali būti keičiama Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis.Net ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi nustačius laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, vaikai kategoriškai atsisako su atsakovu rytais važiuoti į mokyklą, po pamokų leisti laisvalaikį. Ieškovė neneigia, kad kai vaikai patys pageidauja, jie pasikalba su tėčiu, pabendrauja, ieškovė tokius vaikų norus palaiko, tačiau tokie vaikų norai ir pageidavimai bendrauti yra itin reti. Atsakovas nuolatos daro vaizdo įrašus, kaip vaikai verkia ir atsisako su atsakovu važiuoti į mokyklą ir patys lipa į ieškovės automobilį ir atsisako važiuoti su atsakovu. Tokiais veiksmais atsakovas vaikams ir toliau daro itin neigiamą psichologinę įtaką. Esant akivaizdiems įrodymams, kad vaikai nenori nuolat ir pagal atsakovo prašomą nustatyti tvarką bendrauti su atsakovu, nustačius atsakovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką, atsakovas, vėlgi, turės galimybę siekti prievarta, prieš vaikų valią, bandyti pasiimti vaikus. Tokie atsakovo veiksmai itin stipriai žaloja vaikus psichologiškai. Dėl tokių atsakovo veiksmų ir siekių vaikams jau atsirado pasekmės.Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos 2016-04-13 rašto Nr. SD-766 matyti, kad N. A. turi didelių emocinio pobūdžio problemų. Nukreipus pokalbiui pas psichologę, užfiksuoti šie duomenys: „2016-03-24 - vienas pasilikti ir bendrauti atsisako". Taip pat nurodyta, kad su mama (ieškove) buvo kalbėtasi apie priemones, kaip pagerinti N. A. savijautą ir emocinę būseną. Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos 2016-04-13 rašto Nr. SD-767 dėl A. A. matyti, kad psichologės 2016-04-12 medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta, kad stebima kiek padidintos vidinės įtampos būsena. Be to, ieškovei yra geriausiai žinoma, kaip emociškai jaučiasi vaikai A. ir N., kadangi išimtinai tik ji viena visada rūpinosi ir dabar tik ji viena jais rūpinasi ir prižiūri. Dėl paminėtų priežasčių ieškovė prašė teismo iki 2016-09-01 neleisti atsakovui iš viso bendrauti su nepilnamečiais vaikais N. ir A. Ieškovės nuomone, būtent toks laiko tarpas būtų buvęs pats tinkamiausias abiems vaikams nusiraminti, pamiršti visus nesutarimus, tvyrančią įtampą, nematyti girtaujančio atsakovo ir nesiklausyti jo nuolatinių neigiamų atsiliepimų ir nuteikinėjimų ieškovės atžvilgiu girdint vaikams. Teismas iš dalies sutiko su šiais ieškovės teiginiais ir nustatė, kad tik „nuo 2016-06-15 kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį nuo penktadienio 17:30 val. iki sekmadienio 18:00 val. vaikai bendrauja ir būna su tėvu". Teismas laikė pagrįstais ieškovės argumentus, kad dėl vaikų psichologinės būsenos ilgas bendravimas su atsakovu jiems būtų žalingas, todėl atidėjo nuolatinį atsakovo bendravimą su vaikais vėlesniam laikui.Teismui nebūtina išsamiai pasisakyti dėl kiekvieno atsakovo nurodyto argumento. Teismo sprendimo teisėtumui pakanka, kad būtų nurodyti esminiai argumentai, būtini vienokiam ar kitokiam teismo sprendimo priėmimui. Teismas nurodė, kad vaikų bendravimo tvarka su atsakovu negali būti nustatyta maksimali. Todėl teismas 2016-04-19 nutartyje ir netenkino atsakovo reikalavimo vasaros atostogų metu net dvi savaites bendrauti su vaikais. Taigi, ir šioje dalyje Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-04-19 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl neturi būti keičiama.Sūnūs N. ir A. išreiškė pageidavimą vasaros atostogas praleisti stovykloje. Dėl šių priežasčių ieškovė pateikė 2016-05-04 prašymus (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos direktorei dėl abiejų vaikų dienos poilsio stovyklos lankymo liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Nustačius atsakovo prašomą bendravimo su vaikais tvarką vaikai, vėlgi, dėl atsakovo nepagrįstų reikalavimų, gautų nutraukti savo vasaros atostogas stovykloje, ir prieš savo valią būti su atsakovu dvi savaites, nors yra išreiškę pageidavimą, kad net ir kas antrą dieną bendrauti su atsakovo jie nepageidauja.Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-07-07 nutartimi šioje civilinėje byloje, atsakovas yra įpareigotas gyventi skyrium nuo ieškovės, gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovo prašymas pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-04-19 nutartį nurodant, kad jis su vaikais vasaros atostogų metu dvi savaites atostogauja atsakovo pasirinktu būdu ir vietoje, negali būti teisiškai įgyvendintas, kadangi, be abejonės, atsakovas ir toliau neva tai vadovaudamasis vaikų interesais bandys gyventi adresu (duomenys neskelbtini). Jeigu apeliacinės instancijos teismas vis dėlto tenkintų atsakovo atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas turėtų patikslinti atsakovo atskirojo skundo reikalavimą nurodant, kad vaikų atostogų metu atsakovas negali su vaikais gyventi adresu (duomenys neskelbtini).Atsakovo atskiruoju skundu skundžiama Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-04-19 nutartis buvo priimta žodinio proceso tvarka. Jos apskundimo septynių dienų terminas prasidėjo sekančią dieną nuo nutarties priėmimo dienos, t. y. nuo 2016-04-20. Taigi atskirasis skundas dėl šios nutarties vėliausiai turėjo būti pateiktas iki 2016-04-26. Taigi, atsakovas atskirąjį skundą pateikė 2016-04-27, t. y. praleidęs atskirojo skundo padavimo terminą. Apeliacinės instancijos teismas turėtų laikyti, kad atsakovo atskirasis skundas paduotas praleidus jo pateikimo terminą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta atsakovo su nepilnamečiais sūnumis A. A. ir N. A. laikina iki teismo sprendimo įsiteisėjimo bendravimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Civilinio kodekso normos numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. CK 3.161 straipsnyje viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškinant CK nuostatas, darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais bei giminaičiais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Apeliantas nurodo, kad nutartis priimta 2016 m. balandžio 19 d., todėl visiškai nepagrįstai savaitgalinis bendravimas su vaikais atidėtas tik nuo 2016 m. birželio 15 d., t. y. po dviejų mėnesių, be to, teismas nemotyvavo atidėto savaitgalinio bendravimo su vaikais, todėl ši nutarties dalis keistina, pašalinant žodžius „nuo 2016 m. birželio 15 d.“. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas teismo prašė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti laikinąją bendravimo tvarką su A. A. ir N. A. kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį nuo penktadienio 17.30 iki sekmadienio 18.00 val. Teismas 2016 m. balandžio 19 d. nutartyje nustatė, kad atsakovas su nepilnamečiais sūnumis laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, bendrauja nuo 2016 m. birželio 15 d. kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį nuo penktadienio 17.30 iki sekmadienio 18.00 val. vaikai bendrauja ir būna su tėvu. Nors apeliantas prašo iš nutarties rezoliucinės dalies pašalinti žodžius „nuo 2016 m. birželio 15 d.“, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nurodytas laikas yra praėjęs ir atskirojo skundo nagrinėjimo dienai nebesukelia jokių teisinių pasekmių nustatytai bendravimo tvarkai. Apeliantas gali nevaržomai bendrauti su vaikais pagal 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo keisti 2016 m. balandžio 19 d. nutarties rezoliucinę dalį iš jos pašalinant žodžius „nuo 2016 m. birželio 15 d.“.Apelianto teigim, teismo nutartyje nepasisakyta dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais vasaros atostogų metu. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu šie apelianto teiginiai nėra pakankami sprendžiant klausimą dėl nutarties pakeitimo. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašė nustatyti, kad vasaros atostogų laiku dvi savaites, kurių konkretus laikas pranešamas V. A. prieš 14 dienų, atostogauja vaikai su tėvu R. A. pasirinktu būdu ir vietoje. Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad nepilnamečių šalių sūnų ryšiai su tėvu nenutrūkę, tačiau dėl nuolatinio tėvų tarpusavio konfliktų vaikų akivaizdoje pasikeitę. Taip pat nurodė, kad vertintini rašytiniai įrodymai, susiję su atsakovo elgesiu su savo vaikais, su vaikų sveikatos būkle. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas būtent vertino 2015-06-18 Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.9-994-224/2015, iš kurio matyti, kad atsakovas R. A. buvo įspėtas dėl tėvo valdžios panaudojimo priešingai nepilnamečių vaikų interesams, nes namuose atjungė elektros energijos tiekimą į namą, kuriame gyvena trys nepilnamečiai vaikai, tuo sudarydamas vaikams nesaugią aplinką ir trukdė tenkinti socialinius – fizinius poreikius (Liteko sistema); 2015-06-29 (duomenys neskelbtini) miesto pedagoginės psichologinės tarnybos raštą, iš kurio matyti, kad buvo teikiamos psichologinės konsultacijos ieškovei V. A., atsakovui R. A. ir jų sūnui A. A.. Rašte nurodyta, kad A. ir N. emocinis ryšys yra su abiem tėvais, svarbu, kad tėvai nekonfliktuotų tarpusavyje vaikų akivaizdoje; 2015-07-13 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį, 2016-01-29 Kauno apygardos teismo nutartį, iš kurių matyti, kad atsakovas R. A. buvo nuteistas už fizinį ir psichinį smurtą sūnaus A. atžvilgiu, kad nuosprendžiu be kitų įpareigojimų įpareigotas 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; 2015-07-20 Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštą, kuriame nurodyta vaikų A. ir N. nuomonė dėl bendravimo su tėvu, iš kurios matyti, kad tėvas neatsižvelgia į vaikų nuomonę kaip praleisti laisvalaikį, tačiau jie su tėvu bendrauti nori; 2016-03-18 (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos raštą, iš kurio matyti, kad N. yra ypatingai jautrus, o A. nuoširdus, kultūringas, atsakingas, ieškovė vertinama kaip atsakinga mama, aktyviai dalyvaujanti vaikų ugdymo procese; 2016-04-12 Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus bendravimo su nepilnamečiais A. ir N. aprašą. Teismas įvertinęs minėtus rašytinus įrodymus būtent ir sprendė, kad šioje proceso stadijoje nenustatytina atsakovo maksimali bendravimo su sūnumis tvarka. Kaip matyti nors pirmosios instancijos teismas konkrečiai motyvuojamoje dalyje ir nepasisakė dėl atsakovo bendravimo su vaikais vasaros atostogų laikotarpiu, tačiau bendrai vertinant teismo motyvus matyti, kad teismas vertino esminius argumentus bei rašytinus įrodymus ir nurodė, kad vaikų bendravimo tvarka su atsakovu negali būti nustatyta maksimali. Todėl pirmosios instancijos teismas 2016 m. balandžio 19 d. nutartyje pagrįstai netenkino atsakovo reikalavimo dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo vasaros atostogų metu.Apeliantas nurodo, kad laikinosios bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo būtinumą patvirtino po nutarties priėmimo įvykę faktai: 2016 m. balandžio 21 d. 7.30 val. atsakovas turėjo teisę bendrauti su vaikais ir juos nuvežti į mokyklą, tačiau ieškovė pati vežė vaikus į mokyklą, bet leido matyti vaikus. Taip pat nurodo, kad 2016 m. balandžio 26 d. 7.30 val. namo durys buvo užrakintos, vaikai tuo laiku iš namo neišėjo, o 7.40 val. vaikai buvo įsodinti į ieškovės automobilį ir išvežti į mokyklą. Tačiau apeliantas nurodytiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių objektyvių įrodymų (CPK 178 str.). Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pastaroji aplinkybė nesudaro pagrindo keisti skundžiamą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiama nutartimi laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Atsakovui išaiškintina, kad pasikeitus šiuo metu egzistuojančioms faktinėms aplinkybėms, laikinosios apsaugos priemonės gali būti keičiamos pagal vienos ar abiejų šalių prašymą.Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais pakeisti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti turėtas 237,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsakovo atskirojo skundo nagrinėjimu (b. l. 83). Pateiktoje išlaidų detalizacijoje nurodoma, kad advokatui yra apmokama už 2016 m. gegužės 16 d. susipažinimą su atsakovo atskiruoju skundu, atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu, priedų paruošimu ir pateikimu teismui per EPP. Taip pat pateikiama 2016 m. gegužės 24 d. sąskaita už teisines paslaugas 237,50 Eur sumai (b. l. 84), bei 2016 m. gegužės 25 d. mokėjimo nurodymas dėl 237,50 Eur sumokėjimo (b. l. 85). Ieškovės prašoma priteisti 237,50 Eur suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 redakcija), kadangi už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą yra numatytas koeficientas 0,4, taigi maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į ieškinį parengimą gali būti 302,76 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2015K4 – 756,90 Eur x 0,4). Atmetus atsakovo atskirąjį skundą ieškovei iš atsakovo priteistinos 237,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apelianto atskirąjį skundą, iš jo į valstybės biudžetą priteisiamos 4,96 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo (apelianto) R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 237,50 Eur (du šimtus trisdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4,96 Eur (keturis Eur ir 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.