- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-12-02
- Bylos Nr.
- A2.11.-12518-270/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-11894-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Olegas Zaicevas
- Pažeidėjas
- V. B.
- Advokatai
- Linas Belevičius
- Kategorijos
- 2.12.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.14.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
išnagrinėjęs V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio(duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas nurodant, jog jis 2015-08-06 apie 21.15 val., Vilniuje, Vaidilutės g. 9, viešoje vietoje, būdamas neblaivus (0,89 promilių), nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų praeiti prie tarnybinio automobilio nustatyti asmenybei ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. B. teismo posėdžio metu paaiškino, jog įvykio dieną, vakare, apie 21.30 val., jis atėjo į kavinę. Keliu eidamas matė bėgantį vyruką. Būdamas kavinėje užsisakė valgyti ir alaus. Vėliau prie jo priėjo vyras, kurio apranga buvo panaši į apsaugos darbuotojo, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo policijos pareigūnas. Kadangi buvo apytamsis paros laikas, vyras nedėvėjo liemenės, jis policijos pareigūno nepažino. Žmogus pradėjo su juo aiškintis apie situaciją, paprašė nueiti prie automobilio. Prašė asmens dokumento, tačiau prie jo priėjusiam vyrui jis atsakė, kad neturi asmens dokumento, jo ir neturėjo su savimi, ir paprašė prie jo atėjusio vyro išsiaiškinti aplinkybes vietoje, nenorėdamas eiti prie automobilio, kadangi buvo jau tamsu ir jis nebuvo tikras, kad tai policijos pareigūnas. Vyriškis jo neklausė nei vardo, nei pavardės ir nesutiko išsiaiškinti vietoje, todėl jis pastarajam pasakė, kad gali jį nešti, jei nori. Tuomet jis ir buvo pradėtas nešti, kilo šurmulys. Benešant, pusiaukelėje jis pamatė automobilį ir tik tuomet suprato, kad tai tikrai policijos pareigūnai, todėl atsikėlęs pats nuėjo iki automobilio, į jį įsėdo ir kartu su pareigūnais nuvyko į policijos komisariatą. Jokio apsižodžiavimo nebuvo, buvo įtampa, policijos pareigūnai minėjo, kad jis vadino pareigūnus „lopais“, tačiau diskusijos metu, kad kažkas kažką apvogė, šis pasakė „kodėl čia mane vežate, jeigu kažkoks „lopas“ paskambino ir apsipažinęs mane nurodė?“. Taip pat paaiškino, jog kuomet pareigūnai jo būtų klausę vardo ir pavardės, šiuos duomenis jis būtų pasakęs, tačiau buvo reikalaujama asmens dokumento. Jis prie staliuko sėdėjo vienas. Žmogus vienas prie jo buvo priėjęs, o su juo atėjusios moterys stovėjo 3-5 metrų atstumu nuo jo ir jos pokalbyje nedalyvavo, neprisistatė, jokių dokumentų jam nerodė. Prie jo priėjęs vyriškis taip pat neprisistatė ir jokių dokumentų taip pat nerodė. Prie staliuko aiškinantis aplinkybes pareigūnai, kaip vėliau jam tapo žinoma, parodė nukentėjusįjį, kuris jį įtarė vagyste, tačiau vėliau dėl vagystės jis į apklausą pas tyrėją nebuvo kviečiamas. Vežant į policijos komisariatą jis automobilyje nebuvo klausinėjamas, o policijos komisariate buvo paprašyta parašyti tik paaiškinimą dėl sulaikymo. Kavinės teritorija buvo neapšviesta, todėl jis policijos pareigūno iš karto neatpažino.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas teismo posėdžio metu prašė bylą jo atstovaujamojo atžvilgiu nutraukti, kadangi V. B. veiksmuose nėra ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Teisme apklaustas liudytoju T. K. (restorano „(duomenys neskelbtini)“ savininkas) paaiškino, kad jis V. B. pažįsta iš matymo, kaip nuolatinį restorano klientą, kurį charakterizuotų kaip ramų žmogų, besilankantį dažniausiai po darbo valandų pavakarieniauti, kartais atsigerti alaus bokalą. 2015-08-06, apie 21.15 val., vyko konfliktas, prie kurio prisijungė ir jis, atvykus policijai, kurie buvo priėję prie V. B. staliuko. Jis pokalbio pradžios negirdėjo, o iš bendro konteksto suprato, kad kažkur miške buvo išdaužtas automobilio langas ir nukentėjusysis įtarė, kad asmuo prisidėjo prie to nusikaltimo. Rodė į V. B. pirštu, kad šis neva išdaužė langą. Kiek jam buvo girdima V. B. pareigūnų neįžeidinėjo, o policijos pareigūnas įsakmiai griežtai ir nurodančiai kalbėjosi su V. B.. Jis nematė ir negirdėjo, jog pareigūnai V. B. prisistatytų, vienintelį ką girdėjo, jog V. B. įsakmiai buvo liepta eiti į automobilį nustatyti tapatybę, tuomet V. B. pasiūlė tapatybę nustatyti vietoje ir jį apsiklausti. Prasidėjus fiziniam kontaktui V. B. su pareigūnu, jis pradėjo filmuoti. Teigia, kad V. B. į pareigūnų užduodamus klausimus atsakinėjo, jo elgesys buvo mandagus, pareigūnams nesipriešino. Matė, kad prasidėjus fiziniam kontaktui, vyresnis pareigūnas grubiai sugriebė V. B., kuris atsidūrė ant žemės, o pareigūnas bandė jį temti. Kuomet pareigūnai tempė į automobilį V. B., jis nepastebėjo, kad šis priešintųsi pareigūnams, o jam toks pareigūnų elgesys buvo keistas.
Teisme apklaustas liudytoju policijos pareigūnas A. G. paaiškino, kad 2015-08-06 buvo iškviesti į Vaidilutės g. dėl vagystės, dirbo pagal pateiktus požymius, vėliau gavo pranešimą, kad nukentėjusysis mato galimai įtariamąjį, nukentėjusysis taip pat nurodė, kad buvo pavogta jo piniginė ir maišas su produktais. Įvykio vietoje jis bendravo su nukentėjusiuoju, jo neįspėjo apie melagingą pranešimą, nes nematė pagrindo juo netikėti, todėl kavinėje, priėjęs prie žmogaus ir prisistatęs, paprašė paeiti į šoną, tačiau V. B. nenorėjo eiti, tuomet jis pastarajam pasakė, kad nukentėjusysis nurodė, kad galimai jis apvogė automobilį, kurį nukentėjusysis matė apsirengusį panašiais drabužiais kaip ir V. B.. Tuo metu V. B. valgė kavinėje, ant stalo buvo alaus bokalas. Jis pas V. B. nematė maišelio, nes jį rado išmestą miške. Nukentėjusysis buvo nurodęs, kad pavogtoje piniginėje buvo pinigų apie 1500 eurų, pas V. B. rado tik 11 eurų. Paprašius V. B. parodyti dokumentus, jis atsakė, kad neturi dokumentų, tuomet šiam paaiškino, kad reikės nueiti iki automobilio nustatyti asmenybei pagal duomenų bazę. Jų tarnybinis automobilis stovėjo aikštelėje, už kokių 100 metrų. Įvykio vietoje jie (pareigūnai) buvo trise, prie V. B. jis priėjo vienas, tuo metu kolegės stovėjo netoli. Kadangi jis jautė, kad galimai ne V. B. apvogė automobilį, todėl jo paprašė nueiti iki automobilio. Kuomet asmuo pasakė, kad neturi asmens dokumento, jis neklausė asmens vardo, pavardės, asmens kodo, o vietoje negalėjo patikrinti duomenų, nes kartu neturėjo kompiuterio. Iki tarnybinio automobilio asmuo buvo nešamas, nes pats nurodė, kad jį gali nešti, nešimo metu asmuo nesimuistė. V. B. tapatybė buvo nustatinėjama policijos komisariate. Jam nėra žinoma aplinkybė ar buvo pradėtas tyrimas dėl vagystės, ar V. B. buvo dėl šios vagystės apklausiamas. Priėjęs prie V. B. jis prisistatė, tarnybinio pažymėjimo neparodė, policijos ženkliuką segėjo ant liemenės, V. B. jam minėjo gyvena netoliese Svajonių g. Jo pareigose nėra numatyta apklausti pažeidėją ir tik tada pristatyti į policijos komisariatą, tai daro tyrėjai. Važiuojant tarnybiniu automobiliu V. B. nebuvo apklausiamas dėl vagystės.
Teisme apklaustos liudytojos, policijos pareigūnės, I. V. ir O. J. iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir liudytojas A. G., patvirtindamos, kad į įvykio vietą atvyko pagal gautą pranešimą dėl vagystės, dirbo pagal nurodytus požymius, bendravo su nukentėjusiuoju, kuris nurodė, jog vagystės metu iš jo buvo pavogtas maišelis su produktais ir piniginė su 1500 eurų. Nukentėjusiajam nurodžius galimą įtariamąjį, I. V., O. J. ir A. G. nuėjo į kavinę, kurioje buvo V. B.. Prie V. B. priėjo pareigūnas A. G., I. V. ir O. J. stovėjo netoliese per vieną staliuką nuo V. B. ir girdėjo, jog A. G. priėjęs prie asmens prisistatė, paaiškino V. B. dėl ko prisistatė, paprašė asmens dokumento. Ar V. B. pasakė savo vardą ir pavardę nurodyti negalėjo. Vėliau nurodė negalinčios pasakyti ar A. G. pasisveikino, prisistatė, ar buvo su ženkliuku, ar prašant patekti dokumentą pateikė savo pažymėjimą. Taip pat nurodė, jog jie (pareigūnai) buvo su uniformomis bei liemenėmis, o asmeniui atsisakius eiti į tarnybinį automobilį, atsigulus ant žemės ir pasakius, kad tik jėga jis bus nuvestas iki automobilio, kuris stovėjo už pastato, jis iš kavinės buvo nešamas. Ar nukentėjusysis buvo įspėtas dėl melagingo pranešimo, nurodyti negalėjo. Taip pat nurodė, kad prašė V. B. eiti iki tarnybinio automobilio pasiaiškinti aplinkybių, tačiau V. B. nenorėjo bendrauti su pareigūnais ir padėti šiems išsiaiškinti gautos informacijos dėl vagystės aplinkybes. I. V. nurodė, kad ji tiesiogiai su V. B. nebendravo ir jo neklausinėjo apie vagystės aplinkybes, neprašė pateikti asmens dokumento, patvirtino jog tarnybiniame automobilyje buvo nešiojamas kompiuteris, kuriame yra duomenų bazė, matė aplinkybę, jog jie buvo filmuojami kitų asmenų. O. J. pateikus peržiūrai byloje pateiktą vaizdo įrašą, ši nurodė, jog ji ir A. G. įvykio vietoje buvo be liemenių, tačiau tvirtino, jog priėjus prie asmens, šiam prisistatė, jog yra policijos pareigūnai. Taip pat nurodė, jog pas įtariamąjį asmenį (V. B.) nesimatė pavogtų daiktų, o įtariamam asmeniui atsisakius bendrauti ir prisistatyti, jis buvo įspėtas dėl reikalavimų nevykdymo, atsisakius eiti iki tarnybinio automobilio pareiškus, jog jis gali būti nešamas, V. B. iki automobilio buvo nešamas, nešamas jis nesipriešino. O. J. apklausiama teisme negalėjo nurodyti ar pareigūnas A. G. prašė įtariamo asmens pasakyti vardą, pavardę šiam esant kavinėje, tačiau patvirtino, jog asmuo būdamas tarnybiniame automobilyje pasakė savo duomenis.
Motyvuojamoji dalis
Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.
Pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį gali būti traukiamas asmuo, kuris nevykdė teisėto šiame įstatyme nurodyto pareigūno nurodymo ar reikalavimo. Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.). Taigi, asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai. Asmens kaltė turi būti įrodyta, siekiant jį nubausti už administracinį teisės pažeidimą, tačiau asmuo neturi įrodinėti savo nekaltumo – jis preziumuojamas, kol neįrodoma priešingai.
Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje V. B. yra inkriminuojamas teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymas, tačiau teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, taip pat teismo posėdžio metu duotus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei liudytojų paaiškinimus, konstatuoja, jog V. B. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių.
Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, policijos pareigūnams pareikalavus, atsisakė praeiti prie tarnybinio automobilio.
Policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog policijos pareigūnai, vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus, vadovaujasi tik įstatymais. Šio įstatymo 18 straipsnis reglamentuoja policijos pareigūno bendrąsias teises ir šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog pareigūnas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti. Policijos patrulių veikos instrukcijų, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673, 47 punkte yra įtvirtinta, jog policijos patrulis nustatęs, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, privalo vietoje surinkti faktinius duomenis, kvalifikuojančius administracinį teisės pažeidimą ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą arba įstatymų nustatyta tvarka pristatyti pažeidėją į policijos įstaigą tokiam protokolui surašyti. Jei pažeidėjo pristatyti nėra galimybės, į policijos įstaigą pristatoma tik administracinio teisės pažeidimo medžiaga, o asmuo įpareigojamas atvykti nustatytu laiku. Šių instrukcijų 48 punkte numatyta, jog policijos patruliui dirbant mobilioje kompiuterizuotoje darbo vietoje, tais atvejais, kai nėra būtinybės pažeidėjo pristatyti į policijos įstaigą, o jo asmenybė gali būti nustatyta pažeidimo padarymo vietoje, jis į policijos įstaigą nepristatomas. Tada policijos patrulis surašo pažeidėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą ar šaukimą atvykti į policijos įstaigą. Asmens laikinojo sulaikymo galimybę numato ir BPK 140 str., tačiau iš policijos pateiktos medžiagos matyti, jog tuo metu ikiteisminis tyrimas dar nebuvo pradėtas, todėl, sutinkant su gynybos nuomone, BPK nuostatos dar negaliojo ir nebuvo galima taikyti jokios prievartos BPK nustatyta tvarka. Taigi toks teisės aktų reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad pareigūnui teisė reikalauti, kad asmuo atvyktų į policijos įstaigą ar ateitų iki tarnybinio automobilio, atsiranda tik konkretaus asmens - administracinį teisės pažeidimą prieš tai padariusio asmens atžvilgiu. Jeigu asmuo iki to momento nėra padaręs nei administracinio teisės pažeidimo, nei nusikalstamos veikos, atitinkamai įstatymas nesuteikia teisės ir pareigūnas negali reikalauti, kad asmuo kažkur vyktų. Tokios nuostatos laikomasi ir teismų formuojamojoje praktikoje (Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-587-593/2014, LVAT 2006 m. rugpjūčio 23 d nutartis byloje Nr. N (62) - 841/2006).
Šioje byloje nustatyta, jog policijos pareigūnai į kavinę atvyko gavę pranešimą dėl netoliese esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje įvykdytos vagystės iš automobilio, automobilio savininkas V. B. nurodė kaip asmenį, kuris galimai buvo panašus į kaltininką. V. B. teismo posėdžio metu nuosekliai teigė, kad prie jo priėjęs vyras, kurio apranga buvo panaši į apsaugos darbuotojo, o kaip vėliau paaiškėjo tai buvo policijos pareigūnas, paprašė dokumento, kurio jis pateikti negalėjo, nes su savimi neturėjo, o pradėjus aiškintis situaciją, paprašė nueiti prie automobilio, tačiau nebūdamas įsitikinęs, jog tai policijos pareigūnas, nes pareigūnas neprisistatė ir jokių dokumentų jam nepateikė, o įvertinęs tai, jog vėlus metas, esant prietemai kavinėje, jis paprašė prie jo atėjusio vyro išsiaiškinti aplinkybes vietoje. Tokius V. B. paaiškinimus patvirtina teisme apklausto liudytojo T. K. parodymai, teismui pateiktas vaizdo įrašas, kurį peržiūrėjus teisme matyti, kad į kavinę įėję pareigūnai, esant tamsiam paros metui ir prietemai kavinėje, A. G. ir O. J. buvo vienmarškiniai, t.y. be policijos liemenių, o esant prieštaringiems policijos pareigūnų parodymams dėl pareigūnų prisistatymo priėjus prie V. B., jo nurodytos aplinkybės, jog V. B. nesuprato, kad duomenis reikalauja pateikti ne policijos pareigūnas, o saugos tarnybos darbuotojas, nepaneigtas ir vertintinas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taip pat liudytojai policijos pareigūnai patvirtino, kad galimai įtariamo asmens tapatybė kavinės viduje nebuvo nustatinėjama, jo anketiniai duomenys nebuvo klausiami, o šiems jau nuo pat pirminio momento (priėjus prie V. B.) buvo pakankamai aišku, kad V. B. nebuvo susijęs su vagyste iš automobilio, pažymėdami, kad V. B. neturėjo nei galimai pavogto maišelio, nei pinigų. Įvertinus šias aplinkybes bei tai, jog įvykio vietoje buvo tiek pranešėjas (nukentėjusysis), tiek pranešėjo nurodytas V. B. kaip įtariamasis, teismas mano, jog policijos pareigūnams nebuvo jokių kliūčių jį vietoje (kavinėje) apklausti, nustatyti jo vardą ir pavardę, gimimo metus ar asmens kodą, paimti paaiškinimą, o atlikus šiuos veiksmus ir gavus duomenų, kad V. B. yra pažeidėjas, policijos pareigūnai būtų įgiję teisę nustatinėti V. B. asmenybę, reikalauti dokumentų, tikrinti jo duomenis duomenų bazėje, o nesant galimybės to padaryti vietoje, būtų galėję jį gabenti į policijos automobilį arba komisariatą. Svarbu ir tai, jog būdamas nešamas iki tarnybinio automobilio iš kavinės, V. B. kieme pamatęs policijos tarnybinį automobilį ir tuomet esant įsitikinusiam, jog prie jo priėję asmenys yra policijos pareigūnai, jis toliau iki tarnybinio automobilio ėjo pats ir į jį įsėdo nesipriešindamas (kas taip pat užfiksuota vaizdo įrašu), o kaip matyti iš O. J. paaiškinimų teisme, V. B. būdamas policijos tarnybiniame automobilyje, pasakė savo anketinius duomenis.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas mano, jog susiklosčiusi faktinė situacija leidžia teigti, kad įvykdyti policijos pareigūnų reikalavimą pateikti asmens dokumentą V. B. nebuvo objektyvios galimybės, nes eidamas į kavinę vakarieniauti šalia namų asmuo neprivalo su savimi nešiotis asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, o vertinant ir nuoseklius bei logiškus V. B. eiginius, jog prietemoje atėjusio asmens su panašia apsaugos darbuotojo apranga, kuris priėjęs pradėjo reikalauti eiti link automobilio, kurio iš kavinės nesimatė, dėl ko V. B. nesutiko to daryti, tik patvirtina faktą, kad iš kavinės V. B. nėjo nežinodamas kur reikia eiti ir bijodamas dėl savo saugumo. Atsižvelgus į tai, kas aptarta, teismas neįžvelgia V. B. veiksmuose tyčios nevykdyti policijos pareigūnų reikalavimo, o grįsti kaltę vien policijos pareigūnų byloje esančiais identiškais tarnybiniais pranešimais, nesant galimybės pašalinti prieštaravimų tarp liudytojų policijos pareigūnų ir V. B. parodymų, įvertinus tai, jog visos abejonės yra traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas sprendžia, jog neįrodyta, kad V. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, todėl jam pradėtoji administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies, 2 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pradėtą V. B. pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį, nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.