- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-07
- Bylos Nr.
- 2S-585-273/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-04856-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Skolininkas
- V. D., R. D.
- Kreditorius
- „Swedbank“ AB
- Advokatai
- Giedrius Justas Bara
- Kategorijos
- 32.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkų V. D. ir R. D. atstovo advokato Giedriaus Justo Baranausko atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus „Swedbank“ AB pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų V. D. ir R. D.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kreditorius „Swedbank“ AB kreipėsi į teismas prašydamas areštuoti įkeistą turtą ir įspėti skolininkus/daikto savininkus V. D. ir R. D., kad negrąžinus skolos per 1 mėnesį, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti administruoti kreditoriui.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėja 2011 m. lapkričio 24 d. nutartimi areštavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus- (duomenys neskelbtini)bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius V. D. ir R. D.,
Taip pat įspėjo skolininkus ir įkeisto turto savininkus V. D. ir R. D., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo šios nutarties įteikimo dienos įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Uždraudė įkeisto turto savininkui perleisti šį turtą kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti teisę į daiktus, arba mažinti jų vertę.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad V. D. ir R. D., užtikrindami gauto kredito grąžinimą, sutartinės hipotekos lakštu, kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotu hipotekos registre, AB bankui „Hansabankas", kurio pavadinimas pakeistas į „Swedbank" įkeitė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus – (duomenys neskelbtini). Kadangi skolininkai neįvykdė 2006-10-30 kredito sutarties Nr. 06-083528-FA sąlygų - nustatytais terminais negrąžino kredito dalių, nemokėjo palūkanų ir kt. mokėjimų, kreditorius 2011-06-02 ir 2011-07-14 raštais paraginęs skolininkus dėl galimo priverstinio skolos išieškojimo ir skyręs jiems galutini terminą iki 2011-08-04 sutarties vykdymo pažeidimams pašalinti bei skolininkams per nustatytą papildomą terminą visiškai nevykdžius sutartinių įsipareigojimų, nuo 2011-08-04 kredito sutartį nutraukė. Iš pateikto skolos detalizavimo, duomenų, apie atliktus mokėjimus per papildomai skirtą laiką prievolei įvykdyti, byloje nėra. Tokiu būdu teismas padarė išvadą, kad kredito sutartis nutraukta dėl esminio sutarties pažeidimo laikantis kredito sutarties nustatytos tvarkos (CK 6.217 str., 1, 2, 3 d., 6.209 str.)
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkų V. D. ir R. D. atstovas advokatas Giedrius Justas Baranauskas prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį ir kreditoriaus pareiškimą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad iš kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo matyti, jog kaip pagrindas nutraukti 2006-10-30 d. paskolos sutartį Nr. 06-083528-FA nurodomas bendrosios dalies 11.2.1 punkte įvardintos aplinkybės. Šis punktas numato, jog „Bankas turi teisę, ne mažiau kaip prieš 15 kalendorinių dienų raštu įspėjęs Kredito gavėjus, vienašališkai, nesikreipdamas į teismą nutraukti Sutartį prieš terminą ir pareikalauti, kad Kredito gavėjai iki Sutarties nutraukimo dienos grąžintų Bankui visą negrąžintą Kreditą, jeigu Kredito gavėjai kartu ar bet kuris iš jų atskirai padaro bent viena iš šių esminių Sutarties pažeidimų ar paaiškėja bent viena iš šių aplinkybių". Iš kreditoriaus pareiškimo net nėra aišku, kokiu Kredito sutarties 11.2 papunkčiu vadovaujantis Kredito sutartis yra nutraukta. Iš ginčijamos teismo nutarties ir pareiškimo galima daryti išvadą, jog kreditorius nutraukė sutartį vadovaujantis 11.2.1.1. papunkčiu, kuris numato šią aplinkybę: „kredito gavėjai ilgiau kaip 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų negrąžina Sutartyje numatytais terminais nustatytos Kredito dalies ir/ar nesumoka priskaičiuotų Palūkanų ir/ar kitų Mokėjimų". Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja netinkamai įvertino jai pateiktus būtinus dokumentus dėl vienašališko sutarties nutraukimo, t. y. neįvertino, jog kreditorius nesilaikė kredito sutartyje nustatytos jos nutraukimo tvarkos, taip pat nepagrįstai konstatavo, jog 2006-10-30 kredito sutartis yra nutraukta prieš terminą dėl esminio sutarties sąlygų pažeidimo. Visų pirma pažymėtina, jog kreditorius nesilaikė sutarties 11.2.1. punkte numatyto 15 kalendorinių dienų termino raštiškam įspėjimui pateikti. Kaip kreditorius nurodo pareiškime, pretenzija skolininkams įteikta 2011-07-21, o tai reiškia, kad Kredito sutartis negalėjo būti nutraukta 2011 m. rugpjūčio mėn. 05 d., kadangi nebuvo suėjęs 11.2.1. punkte numatytas 15 kalendorinių dienų terminas. Antra, kreditorius savo 2011-07-14 pretenzijose Nr. SR-342927 ir SR-342927 net nenurodo, kokiu konkrečiai Sutarties pagrindu jis vienašališkai nutrauks kredito sutartį, taip pat pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo įvardija tik 11.2.1 punktą, tačiau nenurodo, kokia konkrečiai aplinkybė, numatyta Sutarties 11.2.1.1 - 11.2.1.7 lėmė vienašališką sutarties nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo. Kreditorius 2011-07-14 pretenzijoje nurodo, jog įsiskolinimas Bankui 2011-07-14 sudaro 3.606,42 EUR ir remiantis sudaryta sutartimi, neįvykdžius įsipareigojimo iki 2011 m. rugpjūčio mėn. 4 d., bankas vienašališkai nutrauks minėtą Sutartį ir kreipsis į teismą. Pažymėtina, jog pareiškime kreditoriui negrąžinta kredito suma nurodoma 215.368,85 EUR. Tai reiškia, jog pranešime nurodomas įsiskolinimas sudaro tik 1,67 proc. viso negrąžinto kredito sumos ir 1,62 proc. lyginant su visu kreditoriaus pareiškime nurodytu įsiskolinimu (221.260,45 EUR). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas vadovavosi vien kreditoriaus pateiktais įrodymais ir dokumentais ir nepagrįstai konstatavo, jog skolininkai nemokėjo jokių įmokų, su kreditoriumi nebendradarbiavo ir vykdant paskolos sutartį nesikooperavo. Dalies įmokų nesumokėjimą lėmė ne skolininkų veiksmai, o susiklosčiusios objektyvios aplinkybės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius „Swedbank“ AB prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį. Nurodo, kad apeliantai neginčija Kredito sutarties pažeidimo, tačiau tvirtina, kad dėl tokio pažeidimo negalėjo atsirasti pareiga grąžinti visą kreditą. Taip pat mano, kad Kredito sutarties sąlygos, leidžiančios Bankui nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti kredito prieš terminą yra nesąžiningos. Šiems teiginiams pagrįsti, apeliantai remiasi Lietuvos A. T. 2011-06-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-271/2011. Pirmiausia iš esmės skiriasi Kasacinio teismo vertintos faktinės aplinkybės bei šios bylos ratio decidendi. Lietuvos A. T. nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-271/2011 faktinė situacija buvo tokia, kad kredito gavėjai, po to kai kreditorius informavo apie sutarties nutraukimą, sumokėjo visą įsiskolinimą, tačiau kreditorius vis tiek laikė, kad sutartis nutraukta ir reikalavo prieš terminą grąžinti visą kredito sumą. Dėl to Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus kolegija ir išaiškino, kad toje byloje nebuvo tiriama kaip skolininkai vykdė prievolę per papildomai kreditoriaus nustatytą terminą. Šioje byloje apeliantai Banko nustatytu terminu Kredito sutarties pažeidimo nepašalino, nuo 2011-01-30 nesumokėjo nei vienos pradelstos kredito dalies ir palūkanų. Bankas tiek vykdydamas kreditavimo veiklą, tiek ir teikdamas kitas finansines paslaugas, siekia maksimaliai atvirai ir bendradarbiaudamas su klientais rasti priimtinus abiem pusėm sprendimus. Atitinkami Banko veiksmai buvo atlikti ir Kredito sutarties pažeidimo atveju. Tai patvirtina pirmiausia šalių sudaryti 2009-04-02 Susitarimas Nr.06-083528-FA/09-027753-FA-2 bei 2010-05-19 Susitarimas Nr. 06-083528-FA/09-027753-FA-3, kuriais Bankas atsižvelgdamas į apeliantų prašymus, sutiko, kad laikotarpiu nuo 2009-04-30 iki 2011-05-30 Bankas negautų to, ką turėjo gauti 2006 sudarydamas Kredito sutartį, t.y. atidėjo kredito grąžinimą, be to, sutiko laiku negauti palūkanų, jas refinansuodamas naujais kreditais ir jų dydžiu padidindamas bendrą kredito sumą. Primintina, kad būtent Bankui atsižvelgiant į apeliantų prašymus ir turtinę padėtį paskutinis kredito grąžinimas pagal Kredito sutartį buvo atliktas dar 2009-03-30. Tačiau ir po šių priemonių taikymo, apeliantai nuo 2011-01-30 nebemokėjo palūkanų pagal Kredito sutartį bei pažeidė nuo 2011-05-30 atnaujintas, kredito grąžinimo sąlygas. Kredito sutarties Bendrosios dalies 11.2.1.1. punktas yra kilęs iš CK 6.874 str. 2 d. specialios taisyklės. Tačiau Kredito sutartyje įtvirtintas skolininkui palankesnis teisinis reglamentavimas. Šiuo konkrečiu atveju Bankas pareikalavo 2011-08-05 grąžinti visą kreditą prieš terminą, kai apeliantai nevykdė įsipareigojimų pagal Kredito sutartį nuo 2011 m. vasario mėnesio, t.y. už Kredito sutarties pažeidimą, kuris tesėsi ilgiau kaip 6 mėnesius. Nors apeliantai teigia, kad vis dar bendradarbiauja su Banku, tačiau dar nuo 2011 m. vasario mėn. pradelsti įsipareigojimai yra neįvykdyti iki šiol. Faktinės bylos aplinkybe patvirtina, kad apeliantai yra nemokūs. Paskutinis kredito grąžinimas pagal sutartį buvo atliktas dar 2009 metų kovo mėnesį. Nuo to laiko Kredito sutarties vykdymas buvo keičiamas 2 (du) kurtus, tačiau nei kredito grąžinimo atidėjimas, nei pradelstų įmokų refinansavimas nepadėjo atstatyti Kredito sutarties vykdymui būtino apeliantų mokumo. Šios aplinkybės patvirtina Kredito sutarties neįvykdymo rizikos akivaizdumą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ((duomenys neskelbtini) str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimas ir tenkinimas, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles reglamentuojami (duomenys neskelbtini) straipsnyje, kuriame nustatytos hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem pareiškimais. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatytas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistą turtą areštuoti. (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu – pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Taigi šios dvi teisės normos reglamentuoja skirtingas procedūras: įkeisto turto areštą ir įkeisto, areštuoto turto realizavimą arba perdavimą administruoti. Kreditoriui kreipiantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, nereikalaujama pateikti hipotekos lakšto, nes areštuotas įkeistas turtas dar neperduodamas realizuoti. Per (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytą terminą pakartotiniam pareiškimui dėl skolos išieškojimo pateikti skolininkas gali įvykdyti kreditoriaus reikalavimą, todėl kreditoriui nebebūtų pagrindo pakartotinai kreiptis dėl tolesnių išieškojimo veiksmų. Pareiškimas, pateikiamas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies nuostatas, iš esmės gali būti vertinamas kaip prašymas areštuoti įkeistą turtą. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu, t. y. suvaržant įkaito davėjo nuosavybės teises (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje nustatytu terminu, per kurį, jei kreditoriaus reikalavimas nebuvo patenkintas, jis turi nuspręsti dėl skolos išieškojimo procedūros tęsimo (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2011).
Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje I. A. V. v. SP UAB „Karoliniškių būstas“, bylos Nr. 3K-3-475/2001; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. UAB ,,Ribenos prekyba“, bylos Nr. 3K-3-536/2008).
Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto daikto atsiranda tuo atveju, jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo nevykdo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis). Įsipareigojimo (prievolės) įvykdymo terminas privalo būti nurodytas hipotekos lakšte (CK 4.186 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jei kreditavimo sutartis nutraukiama prieš terminą, ir būtent šis veiksmas lemia kreditoriaus kreipimąsi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, hipotekos teisėjas, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, kad pagrindinė sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, turi ex officio patikrinti, ar priešlaikinį sutarties nutraukimą reglamentuojančios sutarties nuostatos yra sąžiningos, ir ar kreditorius laikėsi sutartyje ar įstatyme nustatytos priešlaikinio sutarties nutraukimo tvarkos ( Lietuvos A. T. 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011).
Bylos medžiaga nustatyta, kad kreditorius ir skolininkai 2006-10-30 sudarė kredito sutartį Nr. 06-083528-FA (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), kurios pagrindu kredito gavėjams suteiktas 750 000 Lt dydžio kreditas gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) pirkimui. Kredito sutarties įvykdymas buvo užtikrintas Turto hipoteka, kurios identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). Kredito sutarties Nr. 06-083528-FA specialiojoje dalyje nurodyta kredito paskirtis - gyvenamojo namo statybos darbų užbaigimui. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 punkte nurodyta, kad vartojimo sutartis– prekių ar paslaugų įsigijimo sutartis, su pardavėju ar paslaugų teikėju sudaroma su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t.y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, bei į šalių pasirašytos sutarties sąlygas, darytina išvada, kad tarp skolininkų ir kreditoriaus buvo sudarytos kreditavimo ir hipotekos sutartys iš esmės gali būti laikomos vartojimo sutartimis.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kreditorius 2011-06-02 ir 2011-07-14 siuntė skolininkams pranešimus dėl įsiskolinimo padengimo. 2011 m. liepos 14 d. pranešime dėl kredito sutarties nutraukimo nustatė skolininkams terminą iki 2011 m. rugpjūčio 4 d. padengti 3606,42 EUR įsiskolinimą, ir pažymėjo, kad šios skolos nepadengus iki minėto termino, kredito sutartis bus vienašališkai nutraukta. Įvertinus minėtąsias aplinkybes, o taip pat tai, kad, vadovaujantis Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011, esančiomis nuorodomis, atliekant sutarties sąlygų ir jos nutraukimo teisėtumo tyrimą, turi būti įvertintos ne tik sutarties nutraukimo sąlygos, papildomo termino prievolei įvykdyti suteikimas, tačiau ir kitos prievolės vykdymą pagrindžiančios aplinkybės(CK 6.209 str. 3, 4 d).
Teismas konstatuoja, kad hipotekos teisėjai nutariant dėl įkeisto turto arešto, sutarties vertinimas nebuvo atliktas, tai yra teismas nevykdė pareigos patikrinti ar sutarties sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo (nagrinėjamoje byloje – sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką nustatančios sąlygos), yra sąžiningos, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
Pažymėtina, kad Lietuvos A. T. išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 15 d. nutartimi Nr. 3K-7-272/2011 yra pasisakiusi dėl teismų vaidmens nagrinėjant hipotekos bylas. Šioje nutartyje nurodyta, kad hipotekos bylą nagrinėjantis teisėjas privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turi pareigą ir teisę veikti ex officio, kai to reikalauja viešojo intereso apsauga.
Įvertinus tai, kad apeliacine tvarka peržiūrimoje nutartyje nurodytos aplinkybės nėra aptartos, Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011-11-24 nutartis naikintina ir klausimas dėl priverstinio skolos išieškojimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ((duomenys neskelbtini) str. 3 p.,).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Marijampolės apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.