Kauno apylinkės teismo nutarimas

2015-12-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-8290-738/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-12-16
Bylos Nr.
A2.6.-8290-738/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-07081-2015-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Birutė Drozdienė
Pažeidėjas
N. K.
Advokatai
Juzefa Brinevičienė
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-8290-738/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-07081-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.1.;2.14.3.;2.7.4.4.;2.7.4.5.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. gruodžio 16 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Birutė Drozdienė, sekretoriaujant Ritai Šalkauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. K., jo atstovei advokatei Juzefai Brinevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Kaune, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. K. 2015-09-24, apie 10 val., Savanorių pr., Kaune, vairavo automobilį VW LT 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas važiuoti ir keisti važiavimo kryptį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, atsitrenkė į stovintį automobilį, jį apgadino.

Tokiais veiksmais jis pažeidė KET 9, 101 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d.

Šalies argumentai

N. K. paaiškino, kad jis vairavo įmonės krovininį mikroautobusą, išsikrovęs produkciją „Maxima“ rampoje, išvažinėdamas užkabino ten stovėjusį sunkvežimį. Kadangi nepajuto susikabinimo, iš įvykio vietos nuvažiavo toliau vežioti produkciją. Apie eismo įvykį sužinojo kai jam menedžeris liepė važiuoti į policiją. Analogiškas aplinkybes jis nurodė ir paaiškinime (b.l.5). N. K. paaiškino, kad tuo metu į parduotuvę „Maxima“ atvežamos prekės, būna daug transporto priemonių, būna gan triukšminga, todėl teigia negirdėjęs kito automobilio sugadinimo momento. Pripažįsta, kad galėjo sugadinti kitą automobilį.

Liudytojas T. N. paaiškino, kad jis 2015-09-25 apie 10 val., atvažiavo su Maximos automobiliu Scania išsikrauti. Automobiliu atbuline eiga privažiavo prie rampos ir jį paliko stovėti, pats nuėjo išsikrauti. Parduotuvės sandėlyje priėjo dvi merginos, kurios pasakė, kad iš jo mašinos byra detalės. Nuėjęs pasižiūrėti, pamatė, kad yra užkabinta jo mašina. Buvo nukritęs priekinis veidrodis, buvo nubraukymai. Mergaitės pasakė mašinos numerius, kad baltas autobusiukas užkabino jo sunkvežimį. Ant jo mašinos buvo likę baltų dažų. Priekinis veidrodis yra išlindęs į priekį. Per visas mašinas ėjo ir klausinėjo apie įvykį. Iki balto autobusiuko jis nebuvo nuėjęs. Kelių policijoje parašė pareiškimą, paaiškinimą. Po kurio laiko, jam paskambino policija ir pasakė, kad atvažiavo tas vairuotojas.

Liudytojas A. S. paaiškino, kad įvykio neprisimena. Tvirtina tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (b.l. 3). Gavę pranešimą dėl eismo įvykio, kurio kaltininkas buvo pasišalinęs, buvo nuvykę į įvykio vietą, vaizdo įrašų netikrino.

Liudytojas R. K. paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio nepamena, tačiau patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (b.l. 4). Įvykio vietoje jis nebuvo, tačiau jis apžiūrėjo įvykyje dalyvavusius automobilius, kai jie atvyko į Kelių policijos valdybą.

Liudytojos M. D. ir G. V. nurodė analogiškas aplinkybes, jos paaiškino, kad 2015 09 24, apie 10 val. buvo išėjusios ant parduotuvės „Maxima“, kurioje jos dirba, rampos. Matė, prie rampos galine dalimi pastatytą krovininį automobilį, kurį kliudė priekyje pravažiuojantis baltos spalvos mikroautobusas. Mikroautobuso galinės durys buvo atviros, jos ir užkabino priekinį krovininio automobilio veidrodį bei kliudė mašinos priekį. Vairuotojas iš autobusiuko išlipę nuėjo. Apie tai jos pranešė vairuotojui, kad jo mašina užkabinta. Autobusiukas išvažiavo dar prieš atvykstant policijai. Parduotuvės rampoje tuo metu būna triukšminga.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidimų faktą ir N. K. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti pažeidimo padarymo aplinkybės (b.l.1), eismo įvykio schema (b.l.2), policijos tyrėjo A. S. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad gavus iškvietimą, kad Savanorių pr. 255 prie rampos yra eismo įvykis, nuvyko į vietą. Atvykus pareigūnus pasitiko T. N., kuris vairavo a/m Scania, v/n (duomenys neskelbtini), registruotą Latvijoje. Vairuotojas parodė, kad į jo transporto priemonę atsitrenkė kita transporto priemonė, kurios vairuotojas nuvažiavo. Įvykis buvo suformintas, nufotografuotas (b.l.3,4), policijos patrulio tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad atvykęs į eismo įvykio vietą nustatė, kad a/m VW LT 35, v/n (duomenys neskelbtini), kuri vairavo N. K., atsitrenkė į a/m Scania, v/n (duomenys neskelbtini), sulaužė priekinį bamperį, nubraukė priekinę dešinės pusės apdailą, sulaužė dešinės pusės atbulinio vaizdo veidrodžio stiklą, nulenkdamas patį veidrodį. , transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad ant a/m Scania P360 rasti techniniai defektai: braukimo žymė ant priekinės dešinės pusės apdailos, sulaužytas dešinės pusės priekinio bamperio dešinės pusės kampas, ant kurio yra braukimo žymės su baltos spalvos dažų fragmentais, sudaužytas dešinės pusės veidrodžio stiklas, veidrodis nulenktas. Išvada: apgadinimų pobūdis atitinka apgadinimų pobūdį, esantį ant a/m VW LT34, v/n (duomenys neskelbtini) (b.l.7), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad ant a/m VW Lt35 rasti techniniai defektai: braukimo žymė su juodo plastiko fragmentais ant stogo galinio dešinės pusės kampo, braukimo žymė ant dešinio šono, braukimo žymė ant galinio dešinės pusės sparno arkos, sulaužytas galinis dešinės pusės žibintas, įlenkimo žymė ant galinių dešinės pusės durų ties galiniu dešinės pusės žibintu. Atstumo davikliai neįrengti. Išvada: apgadinimų pobūdis atitinka apgadinimų pobūdį, esantį ant a/m Scania P360, v/n (duomenys neskelbtini) (b.l.8), nuotraukos (b.l.9-19).

Teismas konstatuoja, kad surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad N. K. padarė LR ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, yra kaltas ir baustinas.

Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9,101 punktų reikalavimus ir jo veiksmai atitinka teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d., sudėtį. N. K. kaltas dėl šio teisės pažeidimo padarymo, todėl baustinas administracine nuobauda.

N. K. baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau nuobaudų galiojimo laikas pasibaigęs. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis pripažino kaltę dėl šio pažeidimo ir nuoširdžiai gailisi. Sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014). Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių – psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-823-290/2015). Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. K. paneigė jautęs kokį nors automobilių kontaktą ir tyčia pasišalinęs iš įvykio vietos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu teigė, kad nesuprato, kad kontaktavo su kitu automobiliu, šią aplinkybę patvirtino ir liudytojos M. D. ir G. V., stebėjusios įvykį, kurios nurodė, kad N. K. pavažiavęs sustojo ir nuėjo į parduotuvės sandėlį. Jos patvirtino, kad tuo metu parduotuvės rampoje buvo triukšminga nuo judančio transporto, todėl galėjo ir negirdėti.

Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes bei byloje surinktus ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirtus įrodymus, darytina išvada, jog N. K. veiksmuose nėra LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – tyčinio pasitraukimo iš eismo įvykio vietos. Teismas konstatuoja, kad N. K. veikoje nenustatyta LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal minėtą straipsnį jo atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 250 str. 1 d. 1 p., 284 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., 302⁴ str.,

nutaria:

N. K. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. ir skirti 40 eurų (keturiasdešimties eurų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR ATPK 130 str. 1 d. N. K. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Birutė DrozdienėPaskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, mokėjimo paskirtis ROIK:15051890521.Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (LR ATPK 314 str. 1 d.).