- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-04-08
- Bylos Nr.
- A5.-13-1122/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02943-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- Č. L.
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
- Advokatai
- Dimitrijus Fomkinas
- Kategorijos
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiajai darbo inspektorei Jelenai Kujalienei,
viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje Č. L. (Č. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „A“ direktoriumi, traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija, Inspekcija, VDI) Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Jelena Kujalienė 2020 m. spalio 20 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VDI-ANR_P-1661-2020 Č. L. už tai, kad jis, būdamas UAB „A“ (į. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įmonė) vadovu, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kadangi 2020 m. spalio 15 d. leido J. (J.) S., gimusiam (duomenys neskelbtini), dirbti UAB „A“ naudai statybos objekte (duomenys neskelbtini), pagalbiniu darbininku, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui apie minėto asmens priėmimą į darbą. Už tai atsakomybė numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje. Protokole nurodyta, kad Č. L. su protokolu susipažino, teisės ir pareigos paaiškintos (b. l. 2–3).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Č. L. nurodė, kad kaltės nepripažįsta, nes darbuotojas (J. S.) savavališkai išvažiavo į darbą, dėl to yra jo ir kito darbuotojo paaiškinimas, kad jis niekam nepasakė važiuoti į darbą. Be to, jis (J. S.) dar ir neblaivus buvo darbe. Jis ryte pasakė J. S. nevažiuoti į darbą, nes dar neparuošti dokumentai. Kodėl jis nuvažiavo, nežino. Jis (J. S.) su V. J. išvažiavo. Dar paėmė išgerti ir tada išvažiavo. Kodėl jam taip reikėjo, nežino, gal V. J. pažadėjo butelį. Jis pats turėjo būti 12 val. objekte, bet nespėjo. V. J. aiškino, kad nesuprato, kad tą dieną jis dar negali važiuoti su nauju darbuotoju dirbti. Jis buvo pasakęs V. J., kad duos pagalbinį darbininką, bet ne tą dieną, dėl to taip ir parašė pirmame paaiškinime.
Liudytoju apklaustas J. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nusprendęs įsidarbinti, kaime nuėjo pas Č. L. į UAB „A“. Padavė dokumentus, kuriuos pasakė atnešti spalio 14 d. Atėjo 15 d., jis (Č. L.) pasakė, kad dar nenusiuntė dokumentų. Draugas (kaimynas) V. J. taip pat buvo ten, jis važinėjo po objektus Vilniuje. Paprašė padėti, jis sutiko. Jis įsėdo į automobilį ir su juo išvažiavo. Atvažiavo į Pavilnį padėti, tačiau atvyko Darbo inspekcija. Pavilnyje jis trinkeles klojo prie įvažiavimo. Tikriausiai tai privatus namas buvo. Tai UAB „A“ objektas, tai žinojo. Tame objekte padirbėti paprašė V. J., kuris taip pat dirbo UAB „A“. Nežadėjo sumokėti už tą dieną, juk draugas. Nesitarė, kokiam laikui padės. Pasirašydamas darbo sutartį su UAB „A“ turėjo dirbti objekte Mociškių kaime, lentpjūvėje. Dabar dirba UAB „A“, sudeda lentas. Spalio 15 d. su V. J. susitiko eidamas namo, jis sustojo ir paklausė, ar gali važiuoti jam padėti. Jis (V. J.) alaus nupirko ir nuvažiavo kartu. Nežinojo, kad negalėjo dirbti. Spalio 15 d. dar nebuvo gavęs darbinių rūbų iš įmonės. Po trijų dienų jam gal matavo rūbus. Spalio 15 d. paaiškinime nurodė, jog dėl pinigų nesitarė.
Liudytoju apklaustas Inspekcijos atstovas A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad, 2020 m. spalio 15 d. su kolegomis vykdė užduotį dėl nelegalaus darbo kontrolės. Kadangi buvo paskirtos gatvės ir rajonai, (duomenys neskelbtini) važiuodami, tikslaus adreso neatsimena, pamatė du asmenis besidarbuojančius. Buvo atliekami statybos darbai. Nutarė grįžti ir patikrinti. Kai grįžo, stovėjo Volkswagen automobilis. Vienas darbavosi prie jo, kitas – prie betono maišyklės, vėliau paaiškėjo, kad tai J. S. Paklausė, ką veikia. Susimėtė, pasakė, kad draugui padeda, paskui pasakė, kad išvis nieko neveikia. Patikrino per Sodrą, pamatė, kad nėra įrašo apie įdarbinimą, neišduota pažyma apie individualią veiklą ir VMI bazėje nebuvo įrašo, kad galėjo būti išduotas verslo liudijimas. Tada paprašė surašyti paaiškinimą, sunkiai jam sekėsi, nes ir neblaivus buvo. Žodžiu pasakojo vieną, raštu – kitą. Tai draugui padeda, tai draugui nepadeda. Jis pats priėmė J. S. paaiškinimą, o kolegos kalbėjosi su V. J. Kolegos pasakė, kad V. J. įdarbintas įmonėje. Paaiškino raštu, kad J. S. tos pačios įmonės darbuotojas, gavo iš įmonės vadovo nurodymą, jie kartu atvažiavo ir betonavo terasos pagrindus. Pats asmeniškai su V. J. nebendravo. Yra vaizdo ir garso įrašas. J. S. neblaivumo netikrino, jis buvo su kvapeliu, galėjo būti ir pagiriotas. Šiuo atveju nebuvo keliamas klausimas dėl neblaivaus darbuotojo prileidimo prie darbo.
Liudytoju apklaustas V. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra UAB „A“ darbuotojas – vairuotojas, apdailos darbininkas. 2020 m. spalio 14 d. su viršininku (Č. L.) kalbėjo, jog jis jam paskirs darbuotoją dirbti objekte adresu (duomenys neskelbtini). Spalio 15 d. atvyko ryte apie 7.15 – 7.30 val. į ofisą, kadangi kiekvieną rytą ten vyksta, o iš ten į darbus (objektus), bet nebuvo viršininko, pamatė, kad yra vienas naujas žmogus, jam iš matymo buvo pažįstamas (nuo mokyklos laikų, kadangi gyvena gretimame kaime), tačiau nežinojo, ar jis įdarbintas ar ne, nesulaukęs viršininko, po 15 min. pats nuvažiavo į minėtą objektą. Išvažiuodamas iš ofiso pamatė tą žmogų einantį pakeliui namo, pasisiūlė jį pavežti, jis (žmogus) sutiko, įsėdo į jo automobilį. Žmogus paklausė, kur važiuoja, atsakė, kad į objektą, paklausė, ar daug darbo, jis (V. J.) atsakė, kad yra darbo, o po to jam dar bus reikalinga pagalba asmeniniams reikalams sutvarkyti, todėl pasiūlė jam padėti už alaus butelį. Tas žmogus sutiko. Jie nuvažiavo kartu į minėtą objektą, kartu dirbo, jis (V. J.) dėjo trinkeles, o tas žmogus maišė betoną. Tuomet atvyko Darbo inspekcija, priėjo prie jų, paklausė, kas tokie, iš kur, ką veikia. Kadangi jis (V. J.) nežinojo, ar tas žmogus įdarbintas, bijodamas dėl savo atsakomybės, paaiškino, kad viršininkas jam skyrė šį žmogų pagalbiniu, o ne jis pats jo paprašė. Prašė to žmogaus pagalbos, kadangi norėjo greičiau pabaigti darbus objekte, kad galėtų sutvarkyti tą dieną savo asmeninius reikalus. Pagalbos prašė sau asmeniškai. Darbo inspekcija jam darė spaudimą rašyti paaiškinimą, todėl bijodamas, kad jam gali grėsti atsakomybė ir parašė tokį pirminį paaiškinimą. Išvažiavus Darbo inspekcijai, susiskambino su vadovu, kuris jam paaiškino, kad tas žmogus negalėjo su juo važiuoti dirbti, paaiškino situaciją, todėl jis vėliau pakoregavo savo paaiškinimą, duotą Darbo inspekcijai spalio 15 d.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
J. S. pirminiame žodiniame paaiškinime patikrinimo metu nurodė, kad į objektą atvažiavo su draugu – V. J., objekte maišė kibire betoną, dėl pinigų nesitarė. 2020 m. spalio 16 d. rašytiniame paaiškinime J. S. jau nurodė, jog į UAB „A“ atėjo darbintis 2020 m. spalio 14 d., pateikė dokumentus, jam pasakė ateiti 2020 m. spalio 15 d. Tą dieną jam atėjus pasakė, kad dokumentai neparuošti, gali eiti namo, tą jis ir darė, tačiau V. J. paprašė jam padėti ir jie nuvažiavo į Pavilnį, kur V. J. klojo bordiūrus, o jis maišė betoną. Teismo posėdžio metu J. S. patvirtino, kad spalio 15 d. V. J. paprašė padėti, o jis sutiko, todėl nuvažiavo į Pavilnį, kur klojo trinkeles prie įvažiavimo, žinojo, kad tai buvo UAB „A“ objektas, tačiau V. J. nežadėjo sumokėti už tą dieną, alaus nupirko, nežinojo, kad negalėjo dirbti.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas patikrinimo metu dalyvavęs Inspekcijos atstovas A. B. nurodė, jog jis asmeniškai bendravo su J. S., kuris paklausus, ką veikia, susimėtė, pasakė, kad draugui padeda, paskui pasakė, kad išvis nieko neveikia, rašyti paaiškinimą jam sunkiai sekėsi, nes dar ir neblaivus buvo, žodžiu pasakojo vieną, raštu – kitą – tai draugui padeda, tai draugui nepadeda. A. B. taip pat patvirtino, jog patikrinimo metu spalio 15 d. V. J. paaiškino, kad J. S. tos pačios įmonės darbuotojas, gavo iš įmonės vadovo nurodymą, jie kartu atvažiavo ir betonavo terasos pagrindus.
Pats Č. L. 2020 m. spalio 16 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog 2020 m. spalio 14 d. buvo sudaryta sutartis su J. S., kad ateis dirbti Įmonėje pagalbiniu darbininku. Buhalterė turėjo tą pačią dieną išsiųsti darbo sutartį į Sodrą, bet to nepadarė, jis, kaip įmonės direktorius, turėjo patikrinti. Kita dieną, 2020 m. spalio 15 d. J. S. atėjo į darbą, tačiau jis jam pasakė, kad J. S. dar neapiformintas, tegul niekur į objektą nevažiuoja, bet jie su V. J. išvažiavo į objektą. Teismo posėdžio metu Č. L. teigė, kad J. S. savavališkai išvažiavo į darbą, jis nepasakė važiuoti į darbą, nes dar nebuvo paruošti dokumentai, kodėl taip padarė, nežino. Jis pats turėjo būti 12 val. objekte, bet nespėjo. V. J. aiškino, kad nesuprato, kad tą dieną jis dar negali važiuoti su nauju darbuotoju dirbti. Jis buvo pasakęs V. J., kad duos pagalbinį darbininką, bet ne tą dieną, dėl to taip ir parašė pirmame paaiškinime.
Taigi iš šių paaiškinimų akivaizdu, kad Č. L., atstovaudamas UAB „A“, dėl darbo santykių su J. S. tarėsi 2020 m. spalio 14 d., ketino jį įdarbinti, J. S. šioje situacijoje nebuvo atsitiktinis praeivis ar pašalinis asmuo, apie tai žinojo ir V. J. Tačiau Č. L. ir J. S. teigimu, 2020 m. spalio 15 d. J. S. atvykus į įmonės ofisą, Č. L. jam nurodė, kad tą dieną jis dar negali pradėti dirbti, nes neparuošti dokumentai, todėl J. S. gali eiti namo. V. J. teigia tą rytą atvykęs į įmonės ofisą, tačiau vadovo nesutikęs, o pastebėjęs J. S. įmonės teritorijoje bei vėliau einantį namo, iš pradžių teigė, kad J. S. pats įsėdo į jo automobilį ir sakė, jog jam – V. J., šią dieną padės, o vėliau teismo posėdžio metu – kad pats (V. J.) pasiūlė jam (J. S.) padėti ir jį paėmė su savimi. Taigi iš to neaišku, kodėl V. J. vis vien jau namo beeinantį J. S. paėmė su savimi į statybos objektą, neva manydamas, kad šis gali su juo dirbti UAB „A“ objekte, kodėl J. S. jam nepasakė, kad vadovas dar neleido jam tą dieną dirbti, bei kodėl V. J. 2020 m. spalio 15 d. rytą įmonės ofise nesutiko vadovo Č. L. ar su juo nesusisiekė, jei šis kaip tik tuo metu J. S. nurodė, kad dar nevyktų į objektą. Taip pat neaišku, kodėl J. S., kaip nurodė teismo posėdžio metu, 2020 m. spalio 15 d. nežinojo, kad negali dirbti. Juo labiau abu, tiek V. J., tiek J. S. patvirtino žinoję, kad statybos objektas (duomenys neskelbtini), kuriame jie atliko statybinius darbus, priklauso (statybos rangos sutartimi perleistas) UAB „A“, jame atliekami darbai ne V. J. asmeninei naudai, o būtent juridinio asmens – UAB „A“ naudai. Taip pat neužtikrinta ir nenuosekli tiek J. S., tiek V. J. pozicija Inspekcijos patikrinimo metu 2020 m. spalio 15 d. ir vėliau tik sustiprina abejones iškelta įvykio versija. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsižvelgiant į vieningai nelegalaus darbo bylose formuojamą teismų praktiką, vieni iš pagrindinių įrodymų aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai asmenų paaiškinimai (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-206-327/2018). Šiuo atveju apklausti asmenys yra pilnamečiai, neturintys jokių psichinių ar rimtų sveikatos sutrikimų, kas galėtų apriboti jų faktinių aplinkybių suvokimą bei teisingą atvaizdavimą. Be to, jie prieš rašydami ir duodami pirminius paaiškinimus bei vėliau teisme, buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip teigia Č. L., 2020 m. spalio 14 d. su J. S. sutarus dėl įdarbinimo, buhalterė dar tą pačią dieną turėjo pranešti Sodrai apie šio asmens įdarbinimą, bet to nepadarė, t. y. ketinimas priimti dirbti J. S. į UAB „A“ buvo lyg ir nuo 2020 m. spalio 15 d., tačiau dėl neapsižiūrėjimo, aplaidumo ar kitų priežasčių, jis liko neįgyvendintas. Vis dėlto, kaip matyti iš VSDFV informacinės sistemos 2020 m. spalio 16 d. duomenų išrašo, J. S. UAB ,,A“ buvo įdarbintas nuo 2020 m. spalio 16 d., o pagal VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. lapkričio mėn. raštą, duomenys apie apdraustojo J. S. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2020 m. spalio 16 d. UAB „A“ registre įrašyti pagal draudėjo UAB „A“ 2020 m. spalio 15 d. 13.59 val. VSDFV Vilniaus skyriui per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą pateiktą 1-SD pranešimą Nr. 2020-59, kurį kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašė UAB „A“ vadovas Č. L., t. y. jau po Inspekcijos atlikto patikrinimo ir paties vadovo. Taigi akivaizdu, kad 2020 m. spalio 15 d. J. S. UAB „A“ dar neturėjo teisės dirbti, tačiau faktiškai dirbo.
Be to, pagal teismų praktiką tai, jog darbdavys su dirbančiuoju susitarė, kad už darbą nebus mokama, arba faktiškai už darbą yra nemokama, nepaneigia darbo santykių tarp jų buvimo. Nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, įvertinant darbo pobūdį, jo trukmę ir pan. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2068/2011, N575-3202/2011). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015, taip pat administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).
Vis dėlto, net jei ir įvyko nesusipratimas ar nesusikalbėjimas, dėl kurio VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną dieną iki darbo pradžios nebuvo pranešta apie J. S. įdarbinimą bei jis faktiškai pradėjo vykdyti darbines funkcijas UAB „A“ naudai 2020 m. spalio 15 d., už tai šiuo atveju atsakingas yra būtent UAB „A“ direktorius – Č. L.
Vadovaujantis ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostata, dėl nelegalaus darbo administracinėn atsakomybėn yra traukiami darbdaviai ar kiti atsakingi asmenys. Pagal DK 21 straipsnio 3 dalį darbdavys ? asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. Pagal DK 21 straipsnio 5 dalį darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis. Be to, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalį bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas. Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 1 d.). Bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8 d.). Bendrovės vadovas, be kita ko, atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą bei kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 d. 1, 16 p.).
Atsižvelgus į tai, šiuo atveju Č. L. teko pareiga organizuoti bendrovės veiklą taip, kad jos darbuotojams (taip pat ir V. J.) tinkamai ir laiku būtų pateikta informacija apie naujai priimtus ir atitinkamiems darbams skirtus darbuotojus bei jų darbo pradžią, tinkamai paskirstytos funkcijos ir kad darbuotojai faktiškai pradėtų darbą tik atlikus visas įstatymuose nustatytas procedūras. Tai, kad V. J., neva manė, jog J. S. jam jau paskirtas pagalbiniu darbininku, nes iš tiesų dar 2020 m. spalio 14 d. su Č. L. apie tai kalbėjo, todėl išsivežė jį į objektą 2020 m. spalio 15 d., t. y. nesusikalbėjo ar ne taip suprato, yra būtent Č. L. atsakomybė.
Pažymėtina, jog administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu, tiek tyčios, tiek neatsargumo forma, nes bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, šiuo atveju Č. L. elgesys atitinka neatsargios kaltės rūšį, nes jis elgėsi nepakankamai atidžiai bei rūpestingai. Administracinis nusižengimas padarytas neveikimu, neužtikrinant pakankamos kontrolės, kuri būtina siekiant maksimaliai apriboti galimybes atlikti statybinius ir kitus darbus įmonėje nedirbantiems asmenims ir pan. Šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių buvo neįmanoma užtikrinti, kad statybos objekte Vilniuje, Juodasis kelias 51E, darbus atliktų tik tinkamai įdarbintas bendrovės darbuotojas. Pažymėtina, kad vadovaudamasis įmonės veiklą reglamentuojančiais įstatymais, bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Įmonę ir bendrovės vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Tai reiškia, kad bendrovės vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais. Įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą. Jis turi veikti išimtinai įmonės interesais, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.
Atsižvelgus į tai, įvertinus objektyviuosius padaryto nusižengimo sudėties požymius, asmenų paaiškinimus bei bylos aplinkybes nustatyta, kad Č. L. nusižengimą padarė dėl neatsargumo, kuris detalizuotas nurodant jo nerūpestingumą, t. y. Č. L. nenumatė, kad dėl jo neveikimo (tinkamo darbo organizavimo įmonėje su pakankama darbo teisinių santykių kontrole neįgyvendinimo) kils administracinė atsakomybė, nors būdamas įmonės direktorius, kuris atsakingas už jos veiklą, galėjo ir turėjo tai numatyti. Toks Č. L. neveikimas sudarė sąlygas bendrovėje darbuotojui dirbti nelegaliai, kaip tai suvokiama ANK 95 straipsnio 1 dalies prasme, todėl jis pripažintinas padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, jog tokios praktikos laikomasi ir aukštesnės instancijos teismo panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-260-843/2019).
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, įvertina ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, t. y. kad dirba, administracine tvarka per pastaruosius metus nuo nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo nebuvo baustas (b. l. 22–25), Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis neteistas, tai, kad nenustatyta Č. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į tai, kad savo kaltės dėl nusižengimo padarymo nepripažino, nustatytas pažeidimas galiausiai buvo pašalintas. Taigi, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti skiriant Č. L. minimalią ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą (ANK 34 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,
nutaria:
Č. L. (Č. L.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20124568278.
Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.