Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Žalnieriūnienė, dalyvaujant pareiškėjui J. K., jo atstovui advokatui Albinui Januičiui, atsakovo atstovei Aušrai Gecevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. (J.) K. (J. (J.) K.) skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas J. (anksčiau – J.) K. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Vilniaus AVPK) 2013-03-08 raštą Nr. 10-S-3636 (toliau -Raštas); 2) įpareigoti Vilniaus AVPK paskaičiuoti jam vidaus tarnybos stažą (toliau - Stažas) bei stažo priedus už tarnybos Lietuvos valstybei metus (toliau - Priedai) nuo 1885-01-17 iki 2003-03-13; 3) įpareigoti Vilniaus AVPK į Stažą įskaičiuoti laikotarpį nuo 2000-07-01 iki 2003-03-13, kai Šalčininkų rajono policijos komisaro 2000-07-01 įsakymu Nr. 54TE jis buvo nepagrįstai nušalintas nuo Šalčininkų rajono policijos komisariato (toliau - Šalčininkų RPK) vyresniojo inspektoriaus personalo ir socialiniams reikalams pareigų; 4) įpareigoti Vilniaus AVPK paskaičiuoti ir išmokėti jam priklausantį darbo užmokestį ir jam priklausančius visus kitus atsiskaitymus ir išmokas už tarnybą Vidaus reikalų sistemoje dėl atleidimo iš Vidaus tarnybos pagal Vilniaus AVPK viršininko 2012-12-12 įsakymą Nr. 10-TE-814 (savo prašymu), remiantis teisiniu reglamentavimu; 5) įpareigoti Vilniaus AVPK paskaičiuoti jam darbo užmokesčio vidurkį už laikotarpį nuo 2000-07-01 iki 2003-03-13 (už jo nepagrįstą nušalinimą nuo Šalčininkų RPK vyresniojo inspektoriaus personalo ir socialiniams reikalams pareigų).

Paaiškina, kad skundžiamu Raštu, atsakant į jo 2012-12-27 prašymą, Vilniaus AVPK atsisakė perskaičiuoti jam Stažą bei Priedus nuo 1985-01-17 iki 2003-03-13, t.y. įskaityti į Stažą laikotarpį nuo 2000-07-01 iki 2003-03-13, kai pareiškėjas buvo nepagrįstai nušalintas nuo Šalčininkų RPK vyresniojo inspektoriaus pareigų. Apie J. K. 2013-01-11 prašymo išsprendimą jokio atsakymo ar pranešimo jis negavo. Atsakovas, per įstatymu nustatytą terminą nepaskaičiavo pareiškėjui priklausančio darbo užmokesčio nei kitų atsiskaitymų ir išmokėjimų pagal 2012-12-12 įsakymą Nr. 10-TE-814. Atsakovas nepaskaičiavo jam ir darbo užmokesčio už nepagrįsto nušalinimo nuo pareigų laikotarpį - nuo 2000-07-01 iki 2003-03-13. Tokie atsakovo veiksmai pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintą teisingumo principą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) 2009-03-03 nutartimi pareiškėjas buvo visiškai išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.), todėl jis paprašė atsakovo pakeisti 2003-03-13 įsakyme Nr. TE-9 nurodytą atleidimo iš vidaus reikalų sistemos tarnybos formuluotę, nurodant, kad jis yra atleistas paties prašymu bei savo noru.

Įsigaliojus išteisinamajam nuosprendžiui, atsakovas net devynis metus jį diskriminavo ir glumino, nepagrįstai, ilgą laikotarpį atsisakydamas pakeisti atleidimo pagrindą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2011-12-12 sprendimu įpareigojo Vilniaus AVPK pakeisti Šalčininkų RPK 2003-03-13 įsakymo Nr. TE-9 dalį ir įrašyti, kad pareiškėjas atleistas paties prašymu bei savo noru. LVAT pakartotinai atkreipė atsakovo dėmesį, kad LAT 2009-03-03 priėmus išteisinamąją nutartį, buvo panaikintas pareiškėjo nuteisimo faktas, kartu teisiškai buvo panaikintas jo atleidimo teisinis pagrindas.

Tačiau atsakovas ir toliau diskriminavo pareiškėją, netinkamai įvykdydamas LVAT 2011-12-22 sprendimą, kadangi 2012-01-16 įsakymu Nr. 10-TE-32 formaliai pakeitė Šalčininkų RPK 2003-03-13 įsakymo Nr. TE-9 formuluotę ir be jokių motyvų nurodė, kad pareiškėjas pagal Vidaus tarnybos statuto (toliau - Statutas) 43.7 punktą yra atleistas už valstybės tarnautojo vardo diskreditavimą.

Pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (VAAT), kuris 2012-05-04 sprendimu panaikino atsakovo 2003-03-13 įsakymą Nr. TE-9 ir atsakovas buvo įpareigotas pakeisti įsakymą, nurodant, kad pareiškėjas atleidžiamas savo prašymu. Atsakovas 2012-05-17 pateikė apeliacinį skundą LVAT, kuris 2012-11-28 nutartimi buvo atmestas kaip nepagrįstas. LVAT pažymėjo, jog pareiškėjo ginčai įvairiomis formomis tęsiasi ilgą laiką, atsakovas ir toliau pažeidinėja LVAT apgintas pažeistas jo konstitucines teises, nevykdo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) reikalavimų.

LAT 2009-03-03 buvo priimta išteisinamoji nutartis reabilituojančiu pagrindu, kadangi pats baudžiamasis procesas pareiškėjo atžvilgiu buvo inicijuotas neteisėtai. Ikiteisminio tyrimo organas turi teisę laikinai nušalinti įtariamąjį (kaltinamąjį) nuo pareigų, o pareiškėjas buvo nušalintas neribotam laikui, net baigus tyrimą, kai byla buvo išnagrinėta pirmos instancijos teisme. Be to, nebuvo nustatyta nei drausminio nusižengimo, nei administracinio teisės pažeidimo faktų. Dėl darbdavio kaltės pareiškėjas nedirbo tiesioginėse pareigose, todėl negavo priklausančio darbo užmokesčio. Todėl jam priklauso vidutinis darbo užmokestis už visą nepagrįsto nušalinimo laiką, o nepagrįsto nušalinimo laikas privalo būti įskaitytas į Stažą.

Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarime bei Valstybės tarnybos įstatymo (VTĮ) 16 str. 1 d. 2 punkte numatyta valstybės tarnautojų teisė gauti įstatymų ir kitų teisės aktais nustatytą darbo užmokestį (b.l. 1-3).

Atsakovas Vilniaus AVPK pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad Varėnos rajono apylinkės teisme 2002-12-23 buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-6/2002, kuris įsiteisėjo 2003-02-28. Šalčininkų RPK, 2003-03-10 gavęs įsiteisėjusį nuosprendį, 2003-03-13 įsakymu Nr. TE 9 atleido iš pareigų J. K., vadovaujantis Statuto 43.9 punktu ir VTĮ 44 str. 1 d. 16 punktu. Atleidimo momentu (2003-03-13) J. K. ištarnautas laikas vidaus reikalų sistemoje 2000-06-30 dieną (iki 2000-07-01 nušalinimo nuo pareigų) buvo paskaičiuotas 17 metų 5 mėnesiai 26 dienos. LAT 2003-05-28 nutartimi Varėnos rajono apylinkės teismo 2002-12-23 apkaltinamąjį nuosprendį panaikino ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-445/2008 buvo priimtas 2008-05-12. Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-724/2008 2008-09-12 panaikino 2008-05-12 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendį dalyje ir baudžiamąjį procesą nutraukė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. LAT 2009-03-03 išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 2K-55/2009 ir priėmė išteisinamąjį nuosprendį ir paliko galioti Varėnos rajono apylinkės teismo 2008-05-12 nuosprendį.

Vilniaus AVPK, 2012-12-31 gavęs J. K. prašymą perskaičiuoti Stažą, 2013-01-24 raštu Nr. 10-S-l 169 kreipėsi į Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau - PD), kuris pateikė nuomonę, kad, vadovaujantis teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-624/2012), J. K. nušalinimo laikotarpis nuo 2000-07-01 iki 2003-03-13 neturėtų būti įskaičiuotas į Stažą.

Vilniaus AVPK Tarnybos stažo nustatymo komisija 2013-02-26 svarstė pareiškėjo prašymą, pasirėmusi teismų praktika bei PD atsakymu, vienbalsiai nutarė neįskaityti pareiškėjo prašomo laikotarpio nuo 2000-07-01 iki 2003-03-13 į Stažą.

Dėl apmokėjimo už nušalinimo laikotarpį paaiškina, kad pareiškėjas J. K. nuo pareigų buvo nušalintas ne atsakovo iniciatyva, bet vykdant procesinį Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau - STT) nutarimą (STT 2000-06-07 buvo iškelta baudžiamoji bylą Nr. 39-1-014-00, STT Tardymo skyriaus vyresnysis tardytojas 2000-06-28 nutarimu nušalino pareiškėją nuo pareigų tardymo laikui ir išsiuntė šį nutarimą vykdyti atsakovui). Nušalinimas ikiteisminio tyrimo (kvotos, tardymo) įstaigų pareigūnų, prokuroro, teismo ar kitų valstybės institucijų nurodymu tuo metu galiojusioje Statuto redakcijoje nebuvo aptartas, todėl jo nuostatos netaikytinos pareigūną nušalinus.

Pagrindas pareiškėjui nemokėti darbo užmokesčio nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu buvo įtvirtintas Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo (1999 m. liepos 7 d. įstatymo Nr. VIII-1316 redakcija) 25 str. 2 dalyje.

LVAT 2009 m. kovo 13 d. administracinėje byloje Nr. A-19-64/2009 nurodė, kad nušalinimo nuo pareigų baudžiamojo proceso metu atveju darbdavys negali atsisakyti ir privalo vykdyti prokuroro (tardytojo) nutarimą. Siekiant pripažinti asmens nušalinimą nuo pareigų Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) nustatyta tvarka neteisėtu ir (ar) nutraukti šios procesinės prievartos priemonės taikymą, turi būti ginčijamas ne darbdavio, bet tardytojo (nagrinėjamu atveju — prokuroro) sprendimas (nutarimas). Darbo sutarties įstatymo 42 str. 1 ir 2 dalys atvejams, kai asmuo nuo pareigų (darbo) nušalinamas BPK nustatyta tvarka ir pagrindais, netaikomos. LVAT išaiškino, kad procesinių prievartos priemonių taikymas nėra darbo (tarnybos) teisinių santykių dalis. Esant ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimui pritaikyti procesinę prievartos priemonę - nušalinimą nuo pareigų, ginčui dėl negauto darbo užmokesčio delspinigių bei tarnybos stažo išspręsti taikomos ne Statuto 28 str. 5 ir 6 dalių, bet VTĮ 34 str. 5 dalies ir (ar) atitinkamai CK bei Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo atstovavimo valstybei įstatymo nuostatos. Todėl, atsakovo manymu, pareiškėjo skundas šioje dalyje turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas tarnybą vidaus reikalų sistemoje pradėjo nuo 1985-01-17 ir 1993 m. sausio 1 d. jo vidaus tarnybos stažą sudarė 9 metai 11 mėnesių ir 27 dienos, į šį laikotarpį įskaičiuotas ir tarnybos tarybinėje armijoje laikotarpis nuo 1982-05-18 iki 1984-06-02. Pareiškėjo atleidimo momentu, t.y. 2003-03-13, jo vidaus tarnybos stažas sudarė 17 m. 5 mėn. 26 d. Remiantis LVAT 2009 m. kovo 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-19-64/2009, 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-492-3133/2011, pagal kurias ginčui dėl negauto darbo užmokesčio delspinigių bei tarnybos stažo išspręsti taikomos ne Statuto 28 str. 5 ir 6 dalių, bet VTĮ 34 str. 5 dalies ir (ar) atitinkamai CK bei Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo atstovavimo valstybei įstatymo nuostatos, pareiškėjo prašymas dėl nušalinimo laikotarpio nuo 2000-07-01 iki 2003-03-13 įskaičiavimo, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl įsakymo formuluotės pakeitimo paaiškina, kad per visą bylinėjimosi laikotarpį pareiškėjas nesiekė grįžti į anksčiau eitas pareigas, o prašė pakeisti atleidimo iš tarnybos formuluotę, paliekant tą pačią atleidimo iš tarnybos datą. LVAT 2012 m. lapkričio 28 d. administracinėje byloje Nr. A-552-2821/2012, palikus galioti VAAT 2012 m. gegužės 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-2251-171/2012, Vilniaus AVPK viršininkas 2012-12-12 įsakymu Nr. 10-TE-814 pakeitė pareiškėjui atleidimo pagrindą.

Šalčininkų RPK Finansų skyrius 2003-03-18 J. K. apskaičiavo išmokėtiną sumą 812,21 ct. Mokėjimo pavedimas Nr. 69 buvo atliktas 2003-03-24. Vilniaus AVPK viršininkas 2012­-12-12 įsakymu Nr. 10-TE-814 pakeitė pareiškėjui atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindą. Atleidžiant pareigūną savo noru su juo atsiskaitoma už einamą mėnesį, t.y. sumokamas darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas atostogas. Daugiau jokių papildomų išmokų nėra mokama, nes to nenumato teisės aktai. Kadangi pareiškėjas nuo tarnybos buvo nušalintas nuo 2000-07-01, tai jo atleidimo metu darbo užmokestis jam nebuvo mokamas. Šalčininkų RPK jam sumokėjo tik kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Pareiškėjas, nesutikdamas su jam paskaičiuota kompensacija už nepanaudotas atostogas turėjo teisę skųsti priimtą įsakymą, tačiau duomenų, kad jis įstatymų nustatytu terminu būtų skundęs įsakymą, Vilniaus AVPK neturi.

Ar senaties termino praleidimo priežastis (priežastys) yra svarbi (svarbios), kiekvienu konkrečiu atveju vertina bylą nagrinėjantis teismas. Šiuo atveju teismas turi aiškintis, kokios objektyvios ar subjektyvios priežastys trukdė ieškinį teisme pareikšti, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (LAT 2000-11-22 nutartis Nr. 3k-3-1239/2000). Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius teisinius santykius (2001-11-12 LAT nutartys 3K-3-1099/2001, Nr. 3K-3-331/2002) (b.l. 32-37).

Atsakovo atstovė skundą prašė atmesti atsiliepimo argumentais, papildomai paaiškino, jog pareiškėją nuo tarnybos nušalino STT (BK 173 str. 3 dalis). Baudžiamojoje byloje nėra procesinio dokumento, kuriuo būtų išspręstas klausimas dėl nušalinimo pabaigos. Darbo kodekso 27 str. 2 dalyje yra nustatytas 3 metų senaties terminas reikalavimams, kuriuos šioje byloje kelia pareiškėjas, jis praleistas skaičiuojant net nuo LAT išteisinamojo nuosprendžio. Komisariatas yra netinkamas atsakovas, atsakyti turėtų tardymo ar ikiteisminio tyrimo institucijos.

Skundas netenkinamas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Iš STT vestos baudžiamosios bylos Nr. 39-1-014-00 procesinių dokumentų matyti, jog Specialiųjų tyrimų tarnybos Operatyvinės veiklos skyriaus (OVS) 2000-06-07 nutarimu buvo iškelta baudžiamoji byla pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 282 str. 1 dalyje, ir pradėta kvota (baudž. bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 1 t., b.l. 1, toliau – „ten pat“). 2000-06-07 nutarimu bylą savo žinion priėmė STT Tardymo skyrius (ten pat, 1 t., b.l. 9).

Rašytiniai administracinės bylos įrodymai patvirtina, kad STT Tardymo skyrius 2000-06-28 priėmė nutarimą tardymo laikui nušalinti nuo pareigų Šalčininkų RPK vyresnįjį inspektorių personalo ir socialiniams reikalams J. K., kadangi 2000-06-07 jam iškelta baudžiamoji byla Nr. 39-1-014-00 pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 282 str. 1 dalyje (b.l. 72-73). Minėtą nutarimą 2000-06-29 sankcionavo Generalinio prokuroro pavaduotojas (b.l. 72).

Vykdydamas STT 2000-06-29 nutarimą, Šalčininkų RPK komisaras 2000-07-01 priėmė įsakymą Nr. 54 nuo 2000-07-01 nušalinti nuo pareigų vyresnįjį inspektorių personalo ir socialiniams reikalams J. K. bei nemokėti jam darbo užmokesčio (b.l. 24).

STT Tardymo skyriaus 2001-10-19 protokolu J. K. buvo pranešta apie parengtinio tardymo pabaigą (ten pat, 3 t., b.l. 199), kaltinamoji išvada patvirtinta 2001-11-06 dieną (ten pat, 3 t., b.l. 214-227).

Varėnos rajono apylinkės teismo 2002-12-23 nuosprendžiu J. K. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 282 str. 4 dalyje ir 16 str. 2 dalyje, galutinai jam paskirta 18 750 Lt bauda; J. K. iš kaltinimo pagal BK 282 str. 1 dalį išteisintas (b.l.132-143).

Šalčininkų RPK komisaras, vadovaudamasis įsiteisėjusiu Varėnos rajono apylinkės teismo 2002-12-23 nuosprendžiu bei Statuto 43.9 punktu, 2003-03-13 įsakymu Nr. TE-9 atleido nuo 2003-03-13 vyresnįjį inspektorių personalo ir socialiniams reikalams J. K. iš pareigų pagal VTĮ 44 str. 1 d. 16 punktą, nustatė, kad jo ištarnautas laikas 2000-06-30 dieną yra 17 metų 5 mėn. 26 d. ir nurodė Finansų grupei išmokėti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas nuo 2000-01-01 iki 2000-06-30 (18 kalendorinių dienų) (b.l. 68).

LAT 2009-03-03 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55/2009 paliko galioti Varėnos rajono apylinkės teismo 2008-05-12 nuosprendį, kuriuo J. K. buvo išteisintas pagal BK 182 str. 1 dalį, 22 str. 1 dalį, 182 str. 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (b.l. 4-8).

J. K. 2009-04-20 pateikė Šalčininkų RPK prašymą pakeisti 2003-03-13 įsakymo Nr. TE9 jo atleidimo iš pareigų formuluotę, nurodant, kad jis atleistas nuo 2003-03-13 savo pareiškimu (b.l. 94). Vilniaus AVPK 2009-05-21 buvo gautas J. K. prašymas nenagrinėti jo 2009-04-20 prašymo, kadangi PD pateikė oficialų išaiškinimą į jam rūpimus klausimus (b.l. 92).

Vilniaus AVPK 2011-03-29 buvo gautas J. K. 2011-03-28 prašymas pakeisti Šalčininkų RPK 2003-03-13 įsakymo Nr. 9TE formuluotę, nurodant, kad jis atleistas iš tarnybos Statuto 43.1 punkto (paties prašymu) ir VTĮ 44 str. 1 d. 1 punkto (savo noru) pagrindu (b.l. 85-86).

VAAT 2011-08-29 sprendimu administracinę bylą dėl šio reikalavimo nutraukė (b.l. 79-84).

LVAT 2011-12-22 sprendimu administracinėje byloje Nr. A62-3786/2011 panaikino VAAT 2011-08-29 sprendimą ir priėmė naują sprendimą: įpareigojo Vilniaus AVPK J. K. 2011-03-28 prašymą Nr. 10-24-G-2-279 išnagrinėti iš naujo (b.l. 79-84).

Vadovaudamasis LVAT 2011-12-22 sprendimu Nr. A-63-3786/2011, Varėnos rajono apylinkės teismo 2008-05-12 nuosprendžiu Nr. 1-5-445/2008, LAT 2009-03-03 nutartimi Nr. 2K-55/2009, Vilniaus AVPK 2012-01-16 priėmė įsakymą Nr. 10-TE-32, kuriuo pakeitė 2003-03-13 įsakymo Nr. TE-9 formuluotę ir išdėstė ją taip: „vadovaudamasis Statuto 43.7 punktu (atleidimas už pareigūno vardo diskreditavimą) atleidžiu iš pareigų J. K.“ (b.l. 10).

VAAT 2012-05-04 sprendimu jo skundą tenkino iš dalies: panaikino Vilniaus AVPK viršininko 2012-01-16 įsakymą Nr. 10-TE-32 bei įpareigojo atsakovą pakeisti Šalčininkų RPK viršininko 2003-03-13 įsakymą Nr. TE-9 ir įrašyti, kad J. K. atleistas pagal Statuto 43.1 punktą bei VTĮ 44 str. 1 d. 1 punktą (savo prašymu) (b.l. 13).

LVAT 2012-11-28 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-552-2821/2012 paliko nepakeistą VAAT 2012-05-04 sprendimą (b.l.12-17).

Vadovaudamasis LVAT 2012-11-28 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-552-2821/2012, VAAT 2012-05-04 sprendimu, Vilniaus AVPK viršininkas 2012-12-12 priėmė įsakymą Nr. 10-TE-814, kuriuo panaikino 2012-01-16 įsakymą Nr. 10-TE-32 ir pakeitė 2003-03-13 įsakymo Nr. TE-9 formuluotę dėl J. K. atleidimo ir išdėstė ją taip: „vadovaudamasis Statuto 43.1 punktu bei VTĮ 44 str. 1 d. 1 punktu, atleidžiu iš pareigų J. K.“ (b.l. 74).

Vilniaus AVPK 2012-12-31 buvo gautas J. K. prašymas perskaičiuoti Stažą ir Priedus nuo jo tarnybos vidaus reikalų sistemoje pradžios 1985-01-17 ir paruošti dokumentus pensijai gauti (b.l. 63).

Vilniaus AVPK 2013-01-24 raštu Nr. 10-S-1169 kreipėsi į PD, prašydamas paaiškinti, ar galima J. K. nušalinimo laikotarpį nuo 2000-07-01 iki 2003-03-12 įskaičiuoti į Stažą ir paruošti dokumentus pensijai gauti (b.l. 60-62).

PD 2013-02-04 raštu Nr. 5-S-461, remdamasis teismų praktika, pateikė savo nuomonę, kad, esant ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimui pritaikyti procesinę prievartos priemonę – nušalinimą nuo pareigų, ginčui dėl negauto darbo užmokesčio, delspinigių bei tarnybos stažo išspręsti taikomos ne Statuto 28 str. 5 ir 6 dalys, bet VTĮ 34 str. 5 dalies ir (ar) CK bei Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo nuostatos, pagal kurias teismas, esant pagrindui, turi teisę priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros, STT, buvusio pareigūno naudai negautą darbo užmokestį ir kitą žalą bei nuspręsti dėl nušalinimo laikotarpio įskaičiavimo į Stažą. Todėl, PD manymu, negalima J. K. nušalinimo laikotarpio nuo 2000-07-01 iki 2003-03-12 įskaičiuoti į Stažą ir paruošti dokumentus pensijai gauti (b.l. 47).

2013-02-26 įvyko Vilniaus AVPK Tarnybos stažo nustatymo komisijos posėdis, kuriame buvo svarstomas J. K. 2012-12-31 prašymas Nr. 10-AP-2096. Komisija vienbalsiai nusprendė neįskaityti į vidaus tarnybos stažą laikotarpio nuo 2000-07-01 iki 2003-03-12, kai J. K. buvo nušalintas nuo pareigų (b.l.42-46).

Vilniaus AVPK atsakė pareiškėjui į jo 2012-12-27 prašymą 2013-03-08 raštu Nr. 10-S-3636, kad Komisija nusprendė neįskaityti į Stažą laikotarpio nuo 2000-07-01 iki 2003-03-12, kai jis buvo nušalintas nuo pareigų (b.l.40-41).

Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.

Šioje administracinėje byloje kilo ginčas dėl atsakovo - Vilniaus AVPK - atsisakymo perskaičiuoti pareiškėjui vidaus tarnybos stažą bei stažo priedus už laikotarpį nuo 1885-01-17 iki 2003-03-13, kai jis buvo nepagrįstai nušalintas nuo pareigų, taip pat dėl atsisakymo paskaičiuoti ir išmokėti jam priklausantį darbo užmokestį ir jam priklausančius atsiskaitymus, išmokas už tarnybą Vidaus reikalų sistemoje už laikotarpį nuo 2000-07-01 iki 2003-03-13 per jo nepagrįstą nušalinimą nuo pareigų.

Minėta, jog pareiškėjas nuo pareigų buvo nušalintas 2000-07-01 dieną, vykdant STT Tardymo skyriaus nutarimą, kurį sankcionavo Generalinio prokuroro pavaduotojas.

Tuo metu pareigūnų nušalinimo nuo pareigų teisinius santykius reglamentavo Vyriausybės 1991 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 304 patvirtintas Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuas (neteko galios 2006-08-25 nutarimu Nr. 812 nuo 2006-08-30), kurio 87 punkte (1993-10-20 nutarimo Nr. 791 redakcija) buvo nustatyta, kad tarnybinio patikrinimo metu pareigūnai gali būti nušalinti nuo pareigų, sustabdant jiems darbo užmokesčio mokėjimą. Pareigūnams, nepagrįstai nušalintiems nuo pareigų, už laiką, kurį jie buvo nušalinti, išmokamas vidutinis darbo užmokestis. Šiuo atveju pareiškėjas nebuvo nušalintas dėl to, kad jo atžvilgiu buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas.

LVAT nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-525-64/2009 (Administracinė jurisprudencija Nr. 17) ginčas taip pat kilo dėl atsakovo atsisakymo pareiškėjui išmokėti darbo užmokestį bei delspinigius už laikotarpį, kurį jis buvo galimai nepagrįstai nušalintas nuo pareigų, bei šį laikotarpį įskaityti į S.R. vidaus tarnybos stažą. VAAT pareiškėjo S.R. skundą atmetė kaip nepagrįstą. LVAT, išanalizavęs Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto, patvirtinto Vyriausybės 1991 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 304, 87 punktą, padarė išvadą, kad šių nuostatų lingvistinė analizė leidžia pagrįstai teigti, kad ji numatė galimybę nušalinti pareigūną ir tokio nušalinimo teisines pasekmes tik tarnybinio patikrinimo metu, t.y. darbdavio iniciatyva, tuo tarpu nušalinimas ikiteisminio tyrimo (kvotos, tardymo) įstaigų pareigūnų, prokuroro, teismo ar kitų valstybės institucijų nurodymu šiame teisės akte nebuvo aptartas. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, būtent tai sąlygoja, kad, skirtingai nei teigia apeliantas, Statuto 87 punkto antra pastraipa turi būti aiškinama šio Statuto reguliuojamų teisinių santykių kontekste ir neatsiejamai nuo 87 punkto pirmos pastraipos. LVAT konstatavo, kad Statuto 87 punkte įtvirtintos nuostatos netaikytinos pareigūną nušalinus Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį, kuris, vadovaujantis to paties įstatymo 4 str. 2 dalimi, statutiniams valstybės tarnautojams yra taikomas be išlygų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog darbo įstatymai bei kiti teisės aktai, reglamentuojantys darbo santykius ir socialines garantijas, viešojo administravimo valstybės tarnautojams galioja tiek, kiek jų tarnybos santykių ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas, kiti jų statusą reglamentuojantys įstatymai (statutai). LVAT konstatavo, kad pareiškėjo nušalinimo metu tarnybos (darbo) apmokėjimo teisinius santykius, pareigūną nušalinus BPK nustatyta tvarka, reglamentavo Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo (2001 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. IX-373 redakcija) 25 str. 2 dalis, nustačiusi, kad nušalinti darbuotoją nuo darbo (pareigų) ir sustabdyti jam darbo užmokesčio mokėjimą galima ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Taigi, pagrindas pareiškėjui nemokėti darbo užmokesčio nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu buvo įtvirtintas būtent šioje įstatyminėje nuostatoje. LVAT pažymėjo, kad, kadangi nušalinimas nuo pareigų gali būti panaikinamas tik prokuroro (tardytojo) nutarimu, nušalinimo trukmė ir nušalinimo pasekmės pareigūno tarnybos santykiams nepriklauso nuo darbdavio valios. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai konstatuoti, kad, siekiant pripažinti asmens nušalinimą nuo pareigų nustatyta tvarka neteisėtu ir (ar) nutraukti šios procesinės prievartos priemonės taikymą, turi būti ginčijamas ne darbdavio, bet tardytojo (nagrinėjamu atveju – prokuroro) sprendimas (nutarimas). Kvotėjo, tardytojo ar prokuroro veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarka buvo nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (2001 m. rugsėjo 11 d. įstatymo Nr. IX-500 redakcija) 242–244(1) straipsniuose, kuriuose įtvirtintos nuostatos laikytinos specialiosiomis Darbo sutarties įstatymo 42 straipsnio nuostatų atžvilgiu. Todėl LVAT konstatavo, kad Darbo sutarties įstatymo 42 str. 1 ir 2 dalys atvejams, kai asmuo nuo pareigų (darbo) nušalinamas BPK nustatyta tvarka ir pagrindais, netaikomos. Statuto 28 str. 5 ir 6 dalys yra taikomos tik tuo atveju, kai pareigūnas nuo pareigų nušalinamas atliekant tarnybinį patikrinimą, t.y. Statuto 28 str. 2 dalies pagrindu, esant į pareigas pareigūną priėmusio (ar jo įgalioto) asmens įsakymui ir jo iniciatyvai. Kadangi atsiskaitymas už laikotarpį, kurį pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų BPK nustatyta tvarka, Statute ir kituose tarnybą reglamentuojančiuose įstatymuose nebuvo ir nėra aptartas, šių santykių atžvilgiu taikytina Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-464 redakcija) 34 str. 5 dalis, kurioje nustatyta, kad valstybės tarnautojas, kuris jį į pareigas priėmusio asmens arba pareigūnų reikalavimu buvo nušalintas nuo pareigų nepagrįstai, turi teisę reikalauti, kad jam būtų įstatymų nustatyta tvarka atlyginta žala. Iš esmės analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 123 str. 5 dalyje, nustatančioje, kad tuo atveju, jeigu darbuotojas darbdavio arba tam įgaliotų organų pareigūnų reikalavimu buvo nušalintas nuo darbo (pareigų) nepagrįstai, jis turi teisę reikalauti, kad įstatymų nustatyta tvarka jam būtų atlyginta žala. Taigi, asmuo, kuriam žala atsirado dėl neteisėtos procesinės prievartos priemonės – nušalinimo nuo pareigų – pritaikymo, turi teisę į žalos atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka. Nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimą reglamentuoja ir specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginimo įstatymas, kurio 1 straipsnyje yra aiškiai nurodyta, jog šis įstatymas, be kita ko, nustato žalos, atsiradusios dėl neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, atlyginimo ne teismo tvarka tvarką. Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgdama į tai, kad procesinių prievartos priemonių taikymas nėra darbo (tarnybos) teisinių santykių dalis, LVAT konstatavo, kad esant ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimui pritaikyti procesinę prievartos priemonę – nušalinimą nuo pareigų, ginčui dėl negauto darbo užmokesčio, delspinigių bei tarnybos stažo išspręsti taikomos ne Vidaus tarnybos statuto 28 str. 5 ir 6 dalių (ar Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto 87 punkto), bet Valstybės tarnybos įstatymo 34 str. 5 dalies ir (ar) atitinkamai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bei Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo nuostatos.

Nagrinėjamoje byloje situacija yra analogiška – pareiškėjas nuo tarnybos nušalintas ne darbdavio, o STT Tardymo skyriaus tardytojo nutarimu, sankcionuotu prokuroro, todėl ir J. K. nušalinimo nuo pareigų panaikinimo, užbaigus parengtinį tyrimą, klausimą turėjo išspręsti tik parengtinį tardymą atlikęs tardytojas ar tardymą kontroliavęs prokuroras savo nutarimu, nes nušalinimo trukmė ir nušalinimo pasekmės pareigūno tarnybos santykiams niekaip nepriklausė nuo darbdavio – Šalčininkų RPK - ar Vilniaus AVPK valios. Teismas, ištyręs STT vestos baudžiamosios bylos Nr. 39-1-014-00 procesinius dokumentus, nerado įrodymų, jog parengtinį tardymą atlikęs tardytojas ar jį kontroliavęs prokuroras arba bylą nagrinėjęs teismas būtų priėmę kokį nors procesinį sprendimą apie J. K. nušalinimo nuo tarnybos panaikinimą ar pratęsimą baudžiamosios bylos nagrinėjimo laikui. Šių pareigūnų veiksmus (tiksliau - neveikimą) J. K. taip pat galėjo skųsti BPK nustatyta tvarka.

Įvertinus išdėstytą šiame teismo sprendime, darytina išvada, kad pareiškėjas savo pažeistas teises turėtų ginti 2002-04-23 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. IX-855 34 str. 5 dalyje nustatyta tvarka (valstybės tarnautojas, kuris tiesioginio jo vadovo arba įgaliotų valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų arba pareigūnų reikalavimu buvo nušalintas nuo pareigų nepagrįstai, turi teisę reikalauti, kad jam būtų įstatymų nustatyta tvarka atlyginta žala), CK 6.272 str. 1 dalyje nustatyta tvarka (žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės) ir kreiptis su atitinkamu ieškinio pareiškimu į bendrosios kompetencijos teismą arba 2002 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo Nr. IX-895 1 str. 1 dalyje nustatyta tvarka (šis įstatymas nustato asignavimų žalai, atsiradusiai dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginti naudojimą, žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, atlyginimą ne teismo tvarka, Europos žmogaus teisių teismo ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto bei kitų tarptautinių institucijų, kurių jurisdikciją ar kompetenciją spręsti dėl Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių asmenų teisių pažeidimų yra pripažinusi Lietuvos Respublika (toliau – tarptautinės institucijos), sprendimų vykdymą, taip pat valstybės regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės į žalą padariusį asmenį įgyvendinimo tvarką ir atstovavimą valstybei) kreiptis ne teismo tvarka į šiame įstatyme nurodytas institucijas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teisėja

nusprendė:

pareiškėjo J. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.