- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-03
- Bylos Nr.
- 2A-936-657/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00159-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė, Raimondas Buzelis, Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- J. S.
- Trečiasis asmuo
- R. S.
- Advokatai
- Solveiga Gečaitė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio, Leono Jachimavičiaus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. B., atstovaujamo advokatės Solveigos Gečaitės apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3-743/2014 pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovei J. S., trečiajam asmeniui R. S. dėl turėtų būtinų išlaidų atsakovės turtui pagerinti priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas J. B. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti 125.000,00 Lt ieškovo turėtų būtinų išlaidų atsakovės turtui pagerinti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas susituokė su trečiuoju asmeniu R. S. ir netrukus apsigyveno buvusios sutuoktinės R. S. tetos – atsakovės J. S. namuose (duomenys neskelbtini). Tuo metu atsakovės 1952 m. statybos namas buvo rąstinis, 72,58 kv.m bendro ploto, su mansarda ir rūsiu, šildomas krosnimi, name nebuvo vandentiekio ir kanalizacijos, buvo vienas ūkinis pastatas, lauko tualetas ir tvora. Ieškovui su šeima gyvenant atsakovės namuose, jos turtas, atsakovės sutikimu, buvo iš esmės pagerintas: sustiprinti namo pamatai, namas apšiltintas ir aptinkuotas, nudažytas, pakeisti langai ir stogo danga, atvestas vandentiekis ir kanalizacija, namo plotas padidintas iki 273,59 kv.m bendro ploto, pastatyti du priestatai, rūsys, garažas, lauko virtuvė su mediniu sandėliu, rankų darbo tvora, iškastas tvenkinys. Ieškovui nutraukus santuoką su R. S., atsakovė pareikalavo iš šio gyvenamojo namo išsikelti, todėl ji privalo atlyginti namo pagerinimui turėtas išlaidas. Pagerinimo vertė – 250.000,00 Lt. Kadangi turtas buvo pagerintas iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų, todėl iš atsakovės priteistina pusė šios sumos – 125.000,00 Lt. Statybos darbai buvo atliekami be nustatyta tvarka įteisintų dokumentų, jiems buvo naudojamos šeimos lėšos. Pati atsakovė yra davusi pirties krosnelei 60,00 Lt bei virtuviniam gartraukiui 130,00 Lt. R. S. statybų metu yra davusi 500,00 Lt. Į statybą ieškovas investavo: priestato pamatus stačiusiems meistrams – 650,00 rublių, armatūra kainavo 1.233,50 rublių, cementas – 83,00 rublius, dvi mašinos žvyro – 1.000 rublių, meistrui, stačiusiam sienas – 150,00 Lt, 400 JAV dolerių sumokėjo už stogo šiferį, meistrui – 500,00 Lt, 1.000,00 Lt grindų plytelėms, polisterolis namo apšiltinimui – 280,00 Lt, garažas, kurį atsivežė iš Kauno kainavo 2.000,00 rublių, lauko virtuvės pastatymas su įrengimu – 20.000,00 Lt, namas su priestatu – 150.00,00 Lt. Gyvenamojo namo priestato statyba, priestato sujungimas su gyvenamuoju namu vyko nuo 1992 m. pavasario iki 2001 m., garažas su lauko tualetu pastatyti apie 2000 m., tvora – 2003 m., 2011 m. buvo iškastas tvenkinys (T.1, b.l. 3-7; T.2, b.l. 99-101).
Atsakovė J. S. su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko ieškovui sumokėti 33.576,84 Lt už atliktus darbus. Nurodė, kad ieškovas buvo susituokęs su jos dukterėčia R. S. ir nuo 1991 metų pabaigos jie gyveno atsakovės namuose. Gyvendamas jos namuose, atliko darbus rekonstruojant gyvenamąjį namą, pastatant ūkinius pastatus, garažą, lauko virtuvę, tvorą, iškasant tvenkinį, sutvarkant vandentiekio ir kanalizacijos sistemą, tačiau visi šie turto pagerinimo darbai buvo atlikti už atsakovės duotus pinigus, kuriuos ji ieškovui perduodavo per R. S.. Pats ieškovas uždirbo nedaug, jo šeimoje augo du maži vaikai, ieškovo sutuoktinė kurį laiką augino vaikus ir nedirbo. Pripažino, kad rekonstrukcijos ir statybos darbai, išskyrus garažo pastatymą bei tvenkinio iškasimą, atlikti atsakovės sutikimu. Visi statybos darbai atlikti savavališkai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, be to, atlikti nekokybiškai. Ieškovo pateiktos statybinių medžiagų pirkimo sutartys sudarytos dar iki ieškovui apsigyvent atsakovės namuose, plytos statybai buvo vežamos iš griaunamų pastatų, o ne perkamos (T. 1, b. l. 68-70; T. 2, b. l. 101-102).
Trečiasis asmuo R. S. su ieškiniu sutiko iš dalies (T.2, b.l. 102-103). Nurodė, kad ieškovas iš tiesų daug dirbo statybose. Pinigus statyboms duodavusi teta. Ieškovas darbus vykdė savo nuožiūra, jų neatsiklausdamas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Lazdijų rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - priteisė iš atsakovės J. S. ieškovui J. B. 34.680,00 Lt kompensaciją dėl jo turėtų būtinų išlaidų atsakovės turtui pagerinti; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo J. B. 2.294,19 Lt, o iš J. S. - 989,41 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (T.3, b.l. 14-21). Teismas konstatavo, kad ieškovas ir trečiasis asmuo R. S. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką ir nuo 1991 m. rugsėjo mėn. apsigyveno atsakovės namuose. Šalys neginčija, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo susiklostę gyvenamosios patalpos panaudos sutarties teisiniai santykiai. Teismas sprendė, kad ieškovas, perstatydamas iš esmės gyvenamąjį namą, pastatydamas jo priklausinius, atlikdamas vandentiekio ir kanalizacijos darbus, atliko ne pastatų einamąjį ar kapitalinį remontą, tačiau statė naujus statinius ir rekonstravo jau pastatytą gyvenamąjį namą, t.y. ieškovo atlikti darbai nepriskirtini darbams, įstatyme apibrėžtiems kaip panaudos gavėjo pareiga. Statyba pradėta 1992 m. pavasarį, todėl pagal tuo metu galiojusius teisės aktus gyvenamojo namo, jo priklausinių statybai ir rekonstravimui buvo būtinas miesto (rajono) vyriausiojo architekto patvirtintas projektas. Leidimas statybai ir rekonstrukcijai atsakovei išduotas tik 2011 m. rugsėjo 21 d., įteisinant savavališką statybą. Kadangi atsakovė įteisino veiksmus, kuriuos ieškovas atliko pažeidžiant viešosios teisės normų reikalavimus, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad ieškovo veiksmai, rekonstruojant ir vykdant naują statybą atsakovės sklype, buvo neteisėti. Tarp šalių jokios sutarties dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo nėra. Iki ieškovo atliktų darbų atsakovės sklype buvo rąstinis, 1952 m. statybos, 72,58 kv.m bendro ploto, vieno aukšto gyvenamasis namas, kurio statybos vertė – 95,00 Lt, ir lentinis 25,32 kv.m ploto ūkinis pastatas, lauko tualetas ir tvora. Atlikus atsakovės statinių vertinimą po atliktų statybos ir rekonstrukcijos darbų, žemės sklypas su statiniais įvertintas 180.000,00 Lt: gyvenamasis namas – 150.000,00 Lt, garažas – 4.000,00 Lt, sandėlis – 2.500,00 Lt, lauko virtuvė – 5.000,00 Lt. Projektinė dokumentacija patvirtina, kad rekonstruotas gyvenamasis namas yra 191,88 kv.m bendro ploto, mūrinis, apšiltintas, dviejų aukštų su rūsiu, suprojektuoti nauji statiniai. Teismas konstatavo, kad šie įrodymai patvirtina, kad ieškovo atlikti darbai pagerino atsakovės turtą, nes tarp šalių buvo žodinis susitarimas dėl ieškovo šeimos neatlygintino apsigyvenimo atsakovei nuosavybės teise priklausančiame name; ieškovas su šeima atliko tam tikrus gyvenamojo namo pertvarkymo ir naujų statinių statymo darbus; apsigyvenimo atsakovės gyvenamajame name momentu ieškovas buvo atsakovės dukterėčios sutuoktinis; jų santykiai pagerinimų atlikimo metu ir kurį laiką po to buvo geri, grįsti pasitikėjimu (panaudos sutartis taip pat nebuvo sudaryta rašytine forma); panaudos sutartis buvo neterminuota, ieškovas atsakovei priklausančiame name išgyveno daugiau nei 20 metų; atsakovė gyveno tame pačiame name, matė atliekamus darbus, iš jos paaiškinimų matyti, kad teikė lėšas atliekamiems pagerinimo darbams, jiems pritarė, jais naudojosi, vėliau visus pagerinimus įteisino teisės aktų nustatyta tvarka. Šių aplinkybių visumos pagrindu teismas sprendė, kad atsakovės turto pagerinimai, už kuriuos patirtų išlaidų atlyginimo prašo ieškovas, atlikti suderinta šalių valia, t.y. esant atsakovės leidimui. Atsakovė ginčija davusi leidimą iškasti tvenkinį bei pastatyti garažą, tačiau atsakovė matė visų šių darbų atlikimą, kaip nurodo, teikė lėšas, todėl ji neįrodė, kad kaip nors aiškiai būtų išreiškusi valią, jog nesutinka su šių darbų atlikimu, garažą su pristatytu lauko tualetu įteisino įstatymų nustatyta tvarka, gaudama leidimą dėl jo statybos, tad vien jos paaiškinimas, kad ji nenorėjo ir nesutiko, kad šie darbai būtų atlikti, nėra pakankamas pripažinti, jog šiuos darbus ieškovas atliko be atsakovės leidimo. Teismas sprendė, kad ieškovas įrodė išleidęs 1.004,00 Lt medžiagoms įsigyti. Nors atsakovė tvirtina, kad ieškovui gyvenant jos namuose visoms medžiagoms pirkti ji davė savo pinigus ir neigia, kad 1991 m. gegužės – liepos mėnesiais ieškovas gyveno jos namuose, tačiau liudytojos O. M. S. parodymais nustatyta, kad ieškovas su šeima pas atsakovę faktiškai pradėjo gyventi nuo 1991 m. rugsėjo mėnesio. Iš ekspertizės akto matyti, kad šios medžiagos buvo reikalingos statant ir rekonstruojant atsakovės pastatus, todėl teismas pripažino įrodytu, kad šias medžiagas ieškovas įsigijo savo lėšomis ir panaudojo pagerinant atsakovės turtą. Šalys skirtingai nurodė atlyginimo meistrams mokėjimo aplinkybes, ieškovas įrodymų, neabejotinai patvirtinančių jo turėtas išlaidas meistrų atlygiui nepateikė, todėl teismas pripažino, kad ieškovas šių išlaidų neįrodė. Teismas pripažino, kad ieškovas įrodė turėjęs 1.004,00 Lt išlaidų pagerinant atsakovės turtą (įgytos medžiagos). Ieškovo ir jo atstovės argumentus, kad ekspertizės aktu nustačius, kad pagerinant atsakovės turtą atlikti darbai sudaro 254.449,36 Lt, t.y. net daugiau nei jis prašo priteisti, visiškai įrodo ieškovo reikalavimo pagrįstumą, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Panaudos gavėjas, atlikdamas darbus vadinamuoju ūkio būdu, ir neturėdamas konkrečias išlaidas patvirtinančių dokumentų, taip prisiėmė riziką dėl galimų neapdairios veiklos neigiamų padarinių. Išlaidų priteisimas tik pagal ekspertų skaičiavimus sudarytų sąlygas nepagrįstam panaudos gavėjo praturtėjimui panaudos davėjo sąskaita. Teismo nuomone, darbai buvo atliekami nuo 1992 metų, todėl šiuo metu nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokias išlaidas ieškovas turėjo šių darbų atlikimui. Iš gyvenamojo namo ir jo priklausinių įrašų viešajame registre, pateiktų projektų, ekspertizės akto matyti, kad darbai realiai buvo atlikti, bylos nagrinėjimo metu atsakovės nekilnojamasis turtas įvertintas 180.000,00 Lt, ekspertizės aktu nustatyta, kad statybos metu buvusiomis kainomis bendra statybinių medžiagų ir darbų kaina yra 254.449,36 Lt, kurią sudaro: darbo užmokestis 40.215,00 Lt, SODROS mokesčiai 12.467,00 Lt, medžiagos (su PVM) 145.886,92 Lt, mechanizmai (su PVM) 1.193,75 Lt, kitos išlaidos (statybvietės išlaidos, pridėtinės išlaidos, pelnas ir PVM nuo šių išlaidų) – 54.686,69 Lt. Ieškovas pripažino, kad neturėjo išlaidų SODROS mokesčiams, statybvietės išlaidų, pelno mokesčio su PVM, mechanizmai buvo naudojami tik tvenkinio iškasimui, garažo pergabenimui, tuo tarpu grunto kasimo darbai, grunto tankinimo darbai, sąramų montavimas buvo atliekami rankiniu būdu, statybos darbuose padėjo ir šeimos nariai, o atsakovė sutinka ieškovui už atliktus darbus sumokėti 33.576,84 Lt. Šiame kontekste teismas įvertinęs, kad tarp šalių buvo susiklostę faktiniai turto panaudos santykiai, tai, kad ieškovas, atsakovės leidimu, atliko statybos darbų, tai, kad tuo buvo iš esmės pagerintas atsakovės turtas, tačiau ieškovas dėl susiklosčiusių specifinių šalių tarpusavio santykių negali pateikti protingo žmogaus požiūriu pakankamai įrodymų, patvirtinančių atliktus darbus, nepaneigia jo atliktų darbų apimties. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstam panaudos davėjo praturtėjimui panaudos gavėjo sąskaita. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais sprendė, kad ieškovui priteistina piniginė kompensacija už atliktus darbus bei iš savo lėšų pirktas medžiagas pagerinant atsakovės turtą. Nustatant priteistinos kompensacijos dydį, remtis ieškovo bylos nagrinėjimo metu pateiktais sąmatiniais paskaičiavimais nėra galimybės, kadangi juose visi skaičiavimai atlikti pagal 2012 m. spalio mėnesio kainas, nurodyti mechanizmai ir medžiagos, kurių pats ieškovas tvirtina nenaudojęs. Paskaičiuojant kompensacijos dydį, teismas atsižvelgė, kad ekspertizės aktu nustatyta, kad atsakovės turtui pagerinti darbo užmokestis už darbus – 40.215,00 Lt; nustatant kainą neįvertinti nustatyti defektai; visi darbai atlikti, ieškovui gyvenant santuokoje su R. S. iš bendrų jų ir pačios atsakovės lėšų; atsakovė pripažįsta, kad ieškovo reikalavimas dėl 33.576,84 Lt priteisimo turėtų būti patenkintas; prie šios sumos pridėtinos ieškovo įrodytos išlaidos medžiagoms įsigyti – 1.004,00 Lt ir pripažinus, kad statybų metu nebuvo apsieita be mechanizmų, teismas sprendė, jog priteistina ir dalis iš 1.193,75 Lt ekspertizės akte paskaičiuotų išlaidų mechanizmams, ir viso ieškovui priteisė 35.000,00 Lt piniginę kompensaciją. Ieškovo ieškinį patenkinęs 28 proc., jam iš atsakovės teismas priteisė 1.120,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Išlaidas, atsakovės sumokėtas už ekspertizės atlikimą, teismas pripažintino būtinomis ir pagrįstomis, su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis, todėl jų dalį – 1.440,00 Lt, priteisė iš atsakovo. Atlikęs tarpusavio įskaitymus, teismas ieškovui priteisė 34.680,00 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas J. B., atstovaujamas advokatės Solveigos Gečaitės, prašo pakeisti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014-01-06 sprendimą dalyje dėl kompensacijos ieškovui priteisimo ir priteisti ieškovui J. B. iš atsakovės J. S. 70.660,60 Lt kompensaciją bei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.3, b.l. 24-27). Apeliantas nesutinka su teismo priteistos kompensacijos dydžiu. Nurodė, kad teismas nustatė visus pagrindus, būtinus pripažinti ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės išlaidas, turėtas atsakovės turtui pagerinti, pagrįstu, tačiau priteistos kompensacijos dydį teismas priteisė, netinkamai vertindamas įrodymus, netinkamai apskaičiuodamas atliktų atsakovės turto pagerinimo darbų vertę, ir todėl priteisė ieškovui nepagrįstai mažą kompensaciją. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, jog atsakovė pinigus namo rekonstrukcijai ir priklausinių statybai būtų davusi pati. Teismas neįvertino to, jog rekonstrukcija buvo atliekama paties ieškovo jėgomis, rekonstrukcijos bei naujų priklausinių statybos trukmės laikotarpio. Teismas privalėjo remtis objektyviais duomenimis – eksperto išvada, turto vertinimo išvada. Ieškovas prašė priteisti 125.000,00 Lt atsakovės turtui turėtų pagerinimo išlaidų, t.y. pusę tiek, kiek ekspertizės aktu nustatyta pagerinimų vertė darbų atlikimo metu skaičiuojamosiomis kainomis. Ieškovas pripažino, jog eksperto išvadoje nurodytų išlaidų SODROS mokesčiams, statybvietės išlaidų, pelno mokesčio su PVM nepatyrė, mechanizmai buvo naudojami tik tvenkinio iškasimui, garažo pergabenimui, taigi, teismas privalėjo pripažinti kitas ieškovo ir jos sutuoktinės įdėtas lėšas atsakovės turto pagerinimui, iš kurių pusė – 72.943,46 Lt ieškovo įdėtų lėšų, jei net nebūtų skaičiuojamas ieškovo darbas, kurio rezultate buvo pagerintas atsakovės turtas. Teismas priteisė tik tiek, kiek sutiko mokėti atsakovė. Ieškovas nėra juridinis asmuo, jis neprivalo rinkti ir saugoti išlaidas patvirtinančių dokumentų. Teismas visiškai nevertino atsakovo beveik 20 metų darbo ir juo sukurto rezultato vertės. Paskaičiavus atsakovei priklausančio turto dėl ieškovo atliktų pagerinimo darbų padidėjusias vertes, padalinus lygiomis dalimis su trečiuoju asmeniu, ieškovui priteistinos kompensacijos suma sudaro 70.660,60 Lt.
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė J. S. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, palikti galioti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimą (T.3, b.l. 40-41). Skunde išdėstyti motyvai nepaneigia sprendime nurodytų argumentų, kurie yra pagrįsti visapusiškai ir pilnai byloje ištirtais įrodymais bei teismine praktika. Negalėjęs proceso metu jokiais įrodymais pagrįsti pareikšto ieškinio dydžio, apeliantas savo reikalavimą sumažino iki 70.660,60 Lt, tačiau ir šis ieškovo paskaičiavimas nepagrįstas byloje esančiais įrodymais. Teismas visiškai pagrįstai sutiko su atsakovės pateiktu 33.576,84 Lt kompensacijos už ieškovo atliktus darbus paskaičiavimu. Iškasęs tvenkinį, atsakovas ne pagerino, o pablogino žemės sklypą, sumažino jo vertę, sudarė didelę kliūtį naudojantis gyvenamajame name esančiais patogumais. Be to, ieškovas daugelį metų nemokamai gyveno atsakovės namuose.
Trečiasis asmuo R. S. atsiliepimo į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 3 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.).
Byloje kilo ginčas dėl kompensacijos už turto pagerinimą dydžio.
Namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), atsakovės J. S. vardu registruota registruoti statiniai – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatytas 1952 m., kurio bendras plotas 72,58 kv.m, statybos vertė 95,00 Lt, ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatytas 1952 m., kiti statiniai (lauko tualetas, tvora) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatyti 1960 m. (T.1, b.l. 8-10). Iš Teismo ekspertizės akto Nr. 13-44 (T.3, priedas 1) ir Turto vertės akto Nr. 121581 (T.3, b.l. 77) matyti, kad namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini) yra tokie statiniai: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko virtuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su sandėliu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)): betono ir lauko akmenų mūro, vielos tvora ir metalo varta, lauko akmenų mūro ir betoninių plytelių grindinys, lauko akmenų mūro atraminės sienelės, pavėsinė, lauko akmenų mūro židinys, išbetonuotas ir užtvertas tvora šuns voljeras, plastiko plėvele dengtas šiltnamis, tvenkinys, šalia kurio įrengtas betoninis lieptas, betoniniai laiptukai ir metalo ranktūris, iškasti šachtiniai, vandentiekio nuotekų šuliniai, Vertinamo turto rinkos vertė 2012-11-13 yra 180.000,00 Lt. Iš Teismo ekspertizės akto Nr. 13-44 taip pat nustatyta, kad aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto pagerinimo darbų kaina, skaičiuojant statybos metu (laikotarpiu nuo 1991 m. iki 2012 m.) buvusiomis kainomis yra 254.449,36 Lt (T.3, priedas 1).
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad tarp atsakovės ir ieškovo šeimos susiklostė panaudos santykiai. Pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį, kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Ši norma taikoma ir esant panaudos teisiniams santykiams (CK 6.629 str. 2 d., 1964 m. CK 366 str.). Pagal įstatymo nustatytą teisinį reglamentavimą, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012).
Viena būtinų sąlygų, suteikiančių teisę į išlaidų, panaudotų daiktui pagerinti, atlyginimą, – tokių pagerinimų atlikimas turint nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad leidimo daryti daikto pagerinimus detalumas kiekvienu konkrečiu atveju yra šalių susitarimo dalykas. Daikto savininkas, spręsdamas, ar duoti jo daiktą naudojančiam asmeniui leidimą pagerinti daiktą, turi teisę detaliai išsiaiškinti, ką ir kaip ketinama daryti su jo daiktu, kaip pasikeis daikto savybės ir naudojimo galimybės dėl atliktų pagerinimų. Savininkui taip pat aktualus ir pagerinimams būtinų išlaidų dydis, nes gali tekti jas atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, nustatė, jog šalys žodžiu susitarė dėl ieškovo neatlygintino apsigyvenimo atsakovei nuosavybės teise priklausančiame name; ieškovas atliko žymius namų valdos pertvarkymo darbus. Byloje nėra duomenų, kad darbų atlikimui buvo duotas rašytinės formos sutikimas, tačiau įvertinus tas aplinkybes, kad turto pagerinimo metu ir kurį laiką po to šalis siejo artimi ryšiai (ieškovas buvo atsakovės dukterėčios sutuoktinis), jų santykiai buvo geri, grįsti pasitikėjimu, ką patvirtina ir aplinkybės, jog panaudos sutartis nebuvo sudaryta rašytine forma, buvo neterminuota; apie atliekamus darbus atsakovė buvo informuota, pagerinimus matė, pati prisidėjo prie kai kurių darbus, darbams pritarė, ieškovui pretenzijų nereiškė ir panaudos santykių nenutraukė, teismas turėjo pagrįstą pagrindą konstatuoti, kad atsakovė buvo leidusi jai priklausančioje namų valdoje atlikti namo rekonstrukciją, statyti statinius, ir jiems pritarė. Atsakovė 2011 m. gavo reikalingus leidimus gyvenamojo rekonstrukcijai ir naujų pastatų statybai įteisinti pagal parengtą projektą (T.1, b.l. 53, 106-109; T.2, b.l. 77), kas teisėjų kolegijai leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad namų valdoje esančių statinių pagerinimo darbai buvo atlikti suderinta šalių valia, esant atsakovės leidimui.
Nagrinėjamo ginčo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė esminius turto pagerinimus (pakeisti buto langai, durys, santechnika, šildymo sistema, naujai įrengta virtuvė, vonios kambarys, kt.) ir su tokiu vertinimu teisėjų kolegija sutinka. Taigi ieškovo atlikti darbai, atsižvelgiant į jų mastą ir vertę, pagrįstai buvo pripažinti daikto pagerinimu CK 6.501 straipsnio prasme. Šių išlaidų atlyginimas nesiejamas su pagerinimų atlikimo būtinumu, nes CK 6.501 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad atlyginamos būtinos išlaidos, reiškia atlygintinų išlaidų dydžio ribojimą (atlyginamos tos išlaidos, kurios buvo būtinos sutartam pagerinimui atlikti). Taigi atsisakyti atlyginti išlaidas (jų dalį) nuomotojas (panaudos davėjas) gali tokiais atvejais, kai atlikti darbai nepagerina daikto (nepadidina jo vertės), kai realios išlaidos viršija būtinas šiam tikslui (daikto pagerinimui) išlaidas, nėra duotas sutikimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012). Byloje tokios aplinkybės nebuvo nustatytos, šių aplinkybių nepatvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, fotonuotraukos.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad statybos darbai buvo atliekami nuo 1992 metų, jie tęsėsi daugiau nei dvidešimt metų, per tą laikotarpį pasikeitė piniginis vienetas ir jo vertė, šalys dėl artimų ir gerų santykių nevedė jokios apskaitos atliktų darbų ar įgytų medžiagų vertei apskaityti, šalys ir liudytojai neprisimena visų darbų atlikimo detalių ir jiems išleistų pinigų, todėl nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokias išlaidas ieškovas turėjo šių darbų atlikimui.
Sutiktina ir su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovą su atsakove siejo giminystės ryšiai, santykiai buvo grįsti tarpusavio pasitikėjimu, šalys kartu gyveno beveik 20 metų, todėl nebuvo pagrindo rinkti visų medžiagų įsigijimo, apmokėjimo už darbus dokumentų. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovui priteisė tik 35.000,00 Lt kompensacijos už turto pagerinimą, t.y. tik tiek, kiek sutiko mokėti atsakovė, ir pažymi, kad tokia teismo išvada nėra pagrįsta byloje surinktais įrodymais (CPK 178 str.).
Byloje nustatyta, jog gyvenamojo namo ir statinių vertė pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis buvo 95,00 Lt, o atlikus turto pagerinimo darbus, bylos nagrinėjimo metu pagal Turto vertės nustatymo aktą (2012-11-13) atsakovės nekilnojamasis turtas įvertintas 180.000,00 Lt, kas leidžia daryti išvadą, jog turto vertė yra žymiai padidėjusi, lyginant su buvusiu jo stoviu ir verte. Teismo paskirtos ekspertizės akte yra nustatyta, kad pagerinant atsakovės turtą atlikti darbai sudaro 254.449,36 Lt sumą, kurią sudaro: darbo užmokestis 40.215,00 Lt, SODROS mokesčiai 12.467,00 Lt, medžiagos (su PVM) 145.886,92 Lt, mechanizmai (su PVM) 1.193,75 Lt, kitos išlaidos (statybvietės išlaidos, pridėtinės išlaidos, pelnas ir PVM nuo šių išlaidų) – 54.686,69 Lt.
Ieškovas pripažįsta, kad neturėjo išlaidų SODROS mokesčiams, statybvietės išlaidų, pelno mokesčio su PVM, tačiau mechanizmai buvo naudojami tvenkinio iškasimui, garažo pergabenimui. Įvertinus šias aplinkybes, bei byloje surinktus rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, jog tikėtina, kad turto pagerinimui buvo panaudota apie 180.000,00 Lt (254.449,36 – 12.467,00 (Sodra) – 1.193,75 (mechanizmai) – 54.686,69 (kitos išlaidos)), tame tarpe vien tik statybinės medžiagos įvertintos beveik 145.000,00 Lt. Apelianto skaičiavimu, remiantis atsakovės užsakymu 2012 m. lapkričio 13 d. atliktu turto vertinimu, gyvenamojo namo pagerinimo darbai sudaro 129.321,60 Lt (rekonstruotas), garažo – 4.000,00 Lt (nauja statyba), sandėlio – 2.500,00 Lt (nauja statyba), lauko virtuvės – 5.000,00 Lt (nauja statyba), kiemo statinių – 500,00 Lt (nauji), viso atliktų pagerinimo darbų vertė yra 141.321,20 Lt (129.321,60 + 4.000,00 + 2.500,00 + 5.000,00 + 500,00). Toks apelianto pateiktas skaičiavimas iš esmės atitinka ekspertizės akte nustatytas darbų pagerinimo vertes, neįskaičiavus išlaidų SODROS mokesčiams, mechanizmams, kitoms netiesioginėms išlaidoms. Kaip nustatyta byloje pagerinimo darbai buvo atliekami iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų, todėl ieškovas turi teisę į kompensaciją už turto pagerinimą, kuri sudaro pusė šios sumos, t.y. 70.660,60 Lt.
Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčo santykiui tinkamai taikė materialinės teisės normas, iš esmės nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių proceso normų, tačiau nepagrindė priteistinos kompensacijos už turto pagerinimą dydžio, todėl yra pagrindas atsakovo apeliacinį skundą tenkinti, teismo sprendimą pakeisti ir priteistą iš atsakovės 34.680,00 Lt dydžio kompensaciją už turto pagerinimą ieškovui padidinti iki 70.660,60 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus ir padidinus iš atsakovės ieškovui priteistiną kompensaciją iki 70.660,60 Lt, perskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos.
Nustatyta, kad ieškovas J. B. pirmosios instancijos teisme turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti – 1.500,00 Lt (T.2, b.l. 88, 113), avansas ekspertizei apmokėti -2.000,00 Lt (T.2, b.l. 137; T.3, b.l. 3-4), išlaidos sąmatiniams skaičiavimams – 500,00 Lt (T.2, b.l. 500,00 Lt), kurios priskirtinos išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 9 p.). Tokiu būdu, ieškovas pirmosios instancijos teisme viso yra patyręs 4.000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, ieškovo patenkintų reikalavimų dalis sudarytų 56,5 proc. ieškinio sumos, todėl jam iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos didintinos iki 2.260,00 Lt (nuo 1.120,00).
Atsakovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme yra sumokėjusi 2.000,00 Lt už ekspertizės atlikimą, todėl jų dalis – 870,00 Lt, proporcinga atmestų reikalavimų daliai (43,5 proc.), priteistina iš ieškovo.
Už apeliacinį skundą ieškovas J. B. turėjo sumokėti 1070,00 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d.). Ieškovas yra sumokėjęs 250,00 Lt žyminio mokesčio (T.3, b.l. 32), o likusios dalies (820,00 Lt) žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas (T.3, b.l. 34-35). Apeliacinį skundą patenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovės priteistina 250,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio, o iš atsakovės J. S. valstybei priteistina 820,00 Lt žyminio mokesčio mokėtino už apeliacinį skundą.
Įvertinus tai, kad iš ieškovo atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma yra 870,00 Lt, o iš atsakovės ieškovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme yra 2.510,00 Lt (2.260,00 + 250,00), įskaičius jas tarpusavyje, iš atsakovės ieškovui priteistina 1.640,00 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d., 98 str.).
Pagal pareikšto ieškinio kategoriją ieškovas turėjo sumokėti 3.750,00 Lt žyminio mokesčio. Ieškovas yra sumokėjęs 250,00 Lt žyminio mokesčio (T.1, b.l. 2), o likusios dalies (3.500,00 Lt) žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas. Atsižvelgiant į tai, ieškovo patenkintų reikalavimų dalis sudarytų 56,5 proc. ieškinio sumos, atmestų – 43,5 proc. ieškinio sumos, ieškovo valstybei mokėtina žyminio mokesčio suma yra 1.631,00 Lt. Į šią sumą įskaitytina ieškovo sumokėta žyminio mokesčio dalis – 250,00 Lt, todėl iš ieškovo valstybei priteista žyminio mokesčio suma mažintina iki 1.381,00 Lt (nuo 2.270,00 Lt), o iš atsakovės J. S. valstybei priteista žyminio mokesčio dalis didintina iki 2.119,00 Lt (nuo 980,00 Lt). Atitinkamai pakeičiamos ir teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu: iš ieškovo valstybei priteistina 14,62 Lt išlaidų, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, o iš atsakovės – 18,98 Lt. Viso iš ieškovo valstybei priteistina 1.395,62 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, iš atsakovės – 2.137,98 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimą pakeisti ir padidinti ieškovui J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą kompensaciją už nekilnojamojo turto pagerinimą iki 70.660,60 Lt (septyniasdešimties tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimties litų 60 ct).
Priteisti iš atsakovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1.640,00 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt litų bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 1.395,62 (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt penkis litus 62 centus) bylinėjimosi išlaidų (sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas – 5660).
Priteisti iš J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 2.137,98 Lt (du tūkstančius vieną šimtą trisdešimt septynis litus 98 centus) bylinėjimosi išlaidų (sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas – 5660).
Sumažinti Lazdijų rajono 2012 m. kovo 30 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mąstą – ir ieškovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti atsakovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto, kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštą 72.300,60 Lt (septyniasdešimt dviejų tūkstančių trijų šimtų litų 60 centų) sumai.