Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Rūtai Stanulienei, dalyvaujant ieškovui J. B., jo atstovei advokatei Solveigai Gečaitei, atsakovės atstovui advokatui Kazimierui Juknai, trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje R. S.,

viešame teismo po­sėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl būtinų išlaidų turtui pagerinimui atlyginimo pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovei J. S., trečiajam asmeniui R. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. 1991 m. sausio 26 d. ieškovas susituokė su trečiuoju asmeniu R. S. ir netrukus apsigyveno buvusios sutuoktinės R. S. tetos – atsakovės J. S. namuose (duomenys neskelbtini). Apsigyvenimo momentu atsakovės namas buvo rastinis, 72,58 kv. m. bendro ploto, 1952 m. statybos, su mansarda ir rūsiu, šildomas krosnimi, name nebuvo vandentiekio ir kanalizacijos, buvo vienas ūkinis pastatas, lauko tualetas ir tvora. Gyvenant atsakovės namuose augino du vaikus, atsakovės turtas buvo iš esmės pagerintas atsakovės sutikimu: sustiprinti namo pamatai, namas apšiltintas ir aptinkuotas, nudažytas, pakeisti langai ir stogo danga, atvestas vandentiekis ir kanalizacija, namo plotas padidintas iki 273,59 kv. m bendro ploto, pastatyti du priestatai, rūsys, garažas, lauko virtuvė su mediniu sandėliu, rankų darbo tvora, iškastas tvenkinys. 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimu santuoka tarp jo ir trečiojo asmens R. S. buvo nutraukta, atsakovė pareikalavo iš šio gyvenamojo namo išsikelti, todėl privalo atlyginti 125 000 Lt išlaidų, investuotų į namo pagerinimą. Pagerinimo vertė yra 250 000 Lt, tačiau turtas buvo pagerintas iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų, todėl iš atsakovės priteistina pusė šios sumos – 125 000 Lt. Statybos atsakovės valdoje prasidėjo nuo 1992 m. pavasario ir truko apie 10 metų, t.y. iki 2002 m. Statybos darbai buvo atliekami be nustatyta tvarka įteisintų dokumentų, pagal neoficialų planą, statybai buvo naudojamos šeimos lėšos, atsakovė yra davusi pirties krosnelei 60 Lt bei virtuviniam gartraukiui 130 Lt. R. S. statybų metu yra davusi 500 Lt. Į statybą jo investuoti pinigai yra: statant priestato pamatus 650 rublių meistrams, armatūra kainavo 1 233,50 rublių, apie 83 rublius cementas, dvi mašinos žvyro – 1 000 rublių, meistrui, stačiusiam sienas – 150 Lt, 400 JAV dolerių sumokėjo už šiferį stogui (apie 1996 m.), meistrui – 500 Lt, 1 000 Lt grindų plytelėms, polisterolis namo apšiltinimui – 280 Lt, garažas, kurį atsivežė iš Kauno kainavo 2 000 rublių, lauko virtuvės pastatymas su įrengimu – 20 000 Lt, namas su priestatu – 150 00 Lt. Gyvenamojo namo priestato statyba, priestato sujungimas su gyvenamuoju namu vyko nuo 1992 m. pavasario iki 2001 m., garažas su lauko tualetu pastatyti apie 2000 m., tvora – 2003 m., 2011 m. iškastas tvenkinys (t. 1, b. l. 3-7; t. 2, b. l. 99-101).

Motyvuojamoji dalis

Šalių tarpusavio santykiai, dėl kurių kilo ginčas, prasidėjo 1992 m., t.y. galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui (toliau – CK), tačiau remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsniu, sprendžiant šalių ginčą taikytinos 2000 m. CK normos.

Šalys neginčija, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo susiklostę gyvenamosios patalpos panaudos sutarties teisiniai santykiai. CK panaudos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos tam tikros nuomos teisinius santykius reglamentuojančios taisyklės, tarp jų ir nustatančios daikto pagerinimo išlaidų atlyginimą (CK 6.501 straipsnis, 6.629 straipsnio 2 dalis). CK 6.501 straipsnio nuostatos, kurios atitinkamai taikomos ir turto panaudos atveju (CK 6.629 straipsnio 2 dalis), įtvirtina, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu pagerina išsinuomotą daiktą, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas ar sutartis nustato ką kita; nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertė neprivalo būti atlyginama. Pažymėtina ir tai, kad remiantis CK 6. 636 straipsniu, panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Dėl to išlaidoms daiktui pagerinti paprastai nepriskiriamos išlaidos, patirtos palaikant normalią daikto būklę, reikalingą jam eksploatuoti. Iš statybos ir rekonstrukcijos metu įsigaliojusio 1996 m. kovo 19 d. Statybos įstatymo 2 straipsnyje nurodytų sąvokų spręstina, kad ieškovas, perstatydamas iš esmės gyvenamąjį namą, pastatydamas jo priklausinius, atlikdamas vandentiekio ir kanalizacijos darbus atliko ne pastatų einamąjį ar kapitalinį remontą, tačiau statė naujus statinius ir rekonstravo jau pastatytą gyvenamąjį namą, t.y. atlikti ieškovo darbai nepriskirtini darbams, įstatyme apibrėžtiems kaip panaudos gavėjo pareiga. Svarbu ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartyje Nr. 3K-3-379/2008 suformuota taisyklė, jog sprendžiant dėl daikto pagerinimo, svarbu atsižvelgti ir į tai, ar statybos–remonto darbai atlikti nepažeidžiant statybos procesą reglamentuojančių viešosios teisės aktų, nes daikto pertvarkymas pažeidžiant statybą reglamentuojančias viešosios teisės normas, negali būti laikomas daikto pagerinimu ir nesuteikia teisės reikalauti tokiam pertvarkymui turėtų išlaidų atlyginimo. Priešingas aiškinimas reikštų vieno iš pagrindinių teisės principo, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria), pažeidimą. Statyba pradėta nuo 1992 m. pavasario, todėl pagal tuo metu galiojusio 1991 m. liepos 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 278 ,,Dėl individualios statybos“ 1 punktą, 1992 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 384 ,,Dėl individualių gyvenamųjų namų statybos“ 1.1, 1.4, 1.5, 1.8 punktus, 1992 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 937 ,,Dėl statybos pagrindų laikinųjų nuostatų“ 17 punktų reikalavimus gyvenamojo namo, jo priklausinių statybai ir rekonstravimui buvo būtinas miesto (rajono) vyriausiojo architekto patvirtintas projektas. Leidimas statybai ir rekonstrukcijai atsakovei išduotas tik 2011 m. rugsėjo 21 d. atsakovės prašymu jau įteisinant savavališką statybą (t. 1, b. l. 53). Įvertinus tai, kad atsakovė gavo leidimą atliktai gyvenamojo namo rekonstrukcijai ir kitų jau pastatytų (nugriautų) statinių statybai, t.y. įteisino veiksmus, kuriuos ieškovas atliko pažeidžiant viešosios teisės normų reikalavimus, spręstina, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad ieškovo veiksmai rekonstruojant ir vykdant naują statybą atsakovės sklype, buvo neteisėti.

Pagal anksčiau nurodyto įstatymo nustatytą teisinį reglamentavimą, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių. Tarp šalių jokios sutarties, kitaip reglamentuojančios šiuos teisinius santykius, nėra.

Daikto pagerinimu pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis. Pažymėtina, kad iki atliktų ieškovo darbų atsakovės sklype buvo rąstinis, 1952 m. statybos 72,58 kv. m. bendro ploto, vieno aukšto gyvenamasis namas, kurio statybos vertė – 95 Lt, ir lentinis 25,32 kv. m. ploto ūkinis pastatas, lauko tualetas ir tvora. Atlikus atsakovės statinių vertinimą po naujos statybos ir rekonstrukcijos, 2012 m. lapkričio 13 d., žemės sklypas su statiniais įvertintas 180 000 Lt: gyvenamasis namas – 150 000 Lt, garažas – 4 000 Lt, sandėlis – 2 500 Lt, lauko virtuvė – 5 000 Lt (t. 2, b. l. 77). Projektinė dokumentacija patvirtina, kad rekonstruotas gyvenamasis namas yra 191,88 kv. m. bendro ploto, mūrinis, apšiltintas, dviejų aukštų su rūsiu, suprojektuoti nauji statiniai (t. 1, b. l. 53). Šie įrodymai patvirtina, kad ieškovo atlikti darbai pagerino atsakovės turtą.

Sprendžiant, ar nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus, pažymėtina, kad leidimo atlikti nuomojamo (naudojamo) daikto pagerinimus davimas savo esme yra sandoris, nes šiuo veiksmu siekiama tam tikrų teisinių padarinių. Įstatymas šiam sandoriui nenustato konkrečios formos, todėl jis gali būti sudarytas bet kuria įstatymo įtvirtinta forma (CK 1.71 straipsnis). Įstatymo taip pat nenustatyta leidimo turinio. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad leidimo daryti daikto pagerinimus detalumas kiekvienu konkrečiu atveju yra šalių susitarimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008). Kuo mažiau detalizuotas leidimas, tuo didesnė rizika abiem šalims patirti nenumatytų išlaidų. Tarp šalių rašytinis susitarimas dėl atsakovės turto pagerinimo ribų nesudarytas. Tarp šalių buvo žodinis susitarimas dėl ieškovo šeimos neatlygintino apsigyvenimo atsakovei nuosavybės teise priklausančiame name; ieškovas su šeima atliko tam tikrus gyvenamojo namo pertvarkymo ir naujų statinių statymo darbus; šių darbų atlikimui rašytinės formos leidimas nebuvo duotas; apsigyvenimo atsakovės gyvenamajame name momentu ieškovas buvo atsakovės dukterėčios sutuoktinis; jų santykiai pagerinimų atlikimo metu ir kurį laiką po to buvo geri, grįsti pasitikėjimu (panaudos sutartis taip pat nebuvo sudaryta rašytine forma); panaudos sutartis buvo neterminuota, ieškovas atsakovei priklausančiame name išgyveno daugiau nei 20 metų; atsakovė gyveno tame pačiame name, matė atliekamus darbus, iš jos paaiškinimų matyti, kad teikė lėšas atliekamiems pagerinimo darbams, jiems pritarė, jais naudojosi, vėliau visus pagerinimus įteisino teisės aktų nustatyta tvarka. Šių aplinkybių visumos pagrindu spręstina, kad atsakovės turto pagerinimai, už kuriuos patirtų išlaidų atlyginimo prašo ieškovas, atlikti suderinta šalių valia, t. y. esant atsakovės leidimui. Atsakovė ginčija davusi leidimą iškasti tvenkinį bei pastatyti garažą, tačiau atsakovė matė visų šių darbų atlikimą, kaip nurodo, teikė lėšas, ji neįrodė, kad kaip nors aiškiai būtų išreiškusi valią, kad nesutinka su šių darbų atlikimu, garažą su pristatytu lauko tualetu įteisino įstatymų nustatyta tvarka gaudama leidimą dėl jo statybos, todėl vien jos paaiškinimas, kad ji nenorėjo ir nesutiko, kad šie darbai būtų atlikti, nėra pakankamas pripažinti, kad šiuos darbus ieškovas atliko be atsakovės leidimo.

Išlaidas civilinėje teisėje apibūdina tokie požymiai: 1) realumas; 2) būtinumas; 3) protingumas. Realumo požymis reiškia, kad išlaidomis pripažįstamos iš tikrųjų išleistos lėšos. Reikšdamas reikalavimą dėl išlaidų priteisimo, asmuo turi įrodyti ne galimas sąnaudas ar kaštus, o iš tikrųjų sumokėtas lėšas, ir tai įrodyti leistinais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad jis gyvenamojo namo ir priestato statybai išleido apie 4 966 rublius ir apie 5 030 Lt (įsigyjant medžiagas), tačiau pateikė tik šias pirkimo-pardavimo sutartis: 1991-05-15 sutartis apie perkamas plytas už 300 rublių, 1991-05-21 apie perkamas plytas, metalą už 1 200 rublių, 1993-05-10 sutartį dėl vamzdžių pirkimo 150 JAV dolerių sumai, 1991-07-15 dėl medienos, metalo pirkimo už 433,50 rublius, 1991-03-16 dėl plytų, metalo, cemento pirkimo už 2 400 rublių, orderį medienos kirtimui ir važtaraštį dėl 360 litų vertės vamzdžių pervežimo (t. 1, b. l. 37-44). Tokiu būdu, įvertinus nustatytą valiutų keitimo santykį, ieškovas įrodė išleidęs 1 004 Lt medžiagoms įsigyti. Nors atsakovė tvirtina, kad ieškovui gyvenant jos namuose visoms medžiagoms pirkti ji davė savo pinigus, tačiau atsakovė neigia, kad 1991 m. gegužės – liepos mėnesiais ieškovas gyveno jos namuose, liudytojos O. M. S. parodymais nustatyta, kad ieškovas su šeima pas atsakovę faktiškai pradėjo gyventi nuo 1991 m. rugsėjo mėnesio, ieškovas tvirtina, kad šias medžiagas nupirko ir panaudojo statybos darbuose pagerinant atsakovės turtą, iš ekspertizės akto matyti, kad šios medžiagos buvo reikalingos statant ir rekonstruojant atsakovės pastatus, todėl pripažintina įrodytu, kad šias medžiagas ieškovas įsigijo savo lėšomis ir panaudojo pagerinant atsakovės turtą. Pateikdamas paaiškinimus ieškovas nurodė, kad išleidęs pinigų darbams apmokėti: mokėjęs meistrams įrengiant pamatus, statant sienas, dengiant stogą, pervežant garažą ir šios išlaidos yra apie 920 rublių ir 650 Lt. Liudytoju apklaustas A. L. patvirtino, kad ieškovas jam yra mokėjęs pinigų už staliaus darbus, tačiau neprisiminė kiek. Kitokių įrodymų, turėjęs išlaidų atlygiui samdomiems meistrams, ieškovas nepateikė. Pasiūlius pateikti papildomus įrodymus dėl to, kiek pinigų investavo pagerinant atsakovės turtą (t. 2, b. l. 105), kitokių įrodymų nepateikė. Atsakovė, trečiasis asmuo R. S. tvirtina, kad jeigu reikėdavo, atlygis buvo mokamas iš J. S. pinigų, kartais meistrus pakakdavo pavaišinti, prie darbų prisidėjo visa šeima. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojos R. J. bei O. M. S.. Atsižvelgus į tai, kad šalys skirtingai nurodo šias aplinkybes, ieškovas įrodymų, neabejotinai patvirtinančių jo turėtas išlaidas meistrų atlygiui nepateikė, pripažintina, kad ieškovas šių išlaidų neįrodė. Tokiu būdu pripažintina, kad ieškovas įrodė turėjęs 1 004 Lt išlaidų pagerinant atsakovės turtą (įgytos medžiagos). Ieškovo, jo atstovės argumentai, kad ekspertizės aktu nustačius, kad pagerinant atsakovės turtą atlikti darbai sudaro 254 449,36 Lt, t.y. net daugiau nei jis prašo priteisti, visiškai įrodo ieškovo reikalavimo pagrįstumą, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad panaudos gavėjas turi teisę reikalauti realiai turėtų išlaidų daiktui pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2008). Ekspertizės aktas tik patvirtina, kad buvo atlikti tam tikri darbai. Kokio dydžio išlaidas realiai turėjo panaudos gavėjas atliekant šiuos darbus, nustatoma pagal jo pateiktus įrodymus. Panaudos gavėjas, atlikdamas darbus vadinamuoju ūkio būdu, ir neturėdamas konkrečias išlaidas patvirtinančių dokumentų, taip prisiėmė riziką dėl galimų neapdairios veiklos neigiamų padarinių. Išlaidų priteisimas tik pagal ekspertų skaičiavimus sudarytų sąlygas nepagrįstam panaudos gavėjo praturtėjimui panaudos davėjo sąskaita, o tai draudžiama įstatymo (CK 6.237 straipsnis).

Pažymėtina, kad darbai atlikinėti nuo 1992 metų, jie tęsėsi daugiau nei dešimt metų, per tą laikotarpį pasikeitė piniginis vienetas ir jo vertė, šalys dėl artimų ir gerų santykių nevedė jokios apskaitos atliktų darbų ar įgytų medžiagų vertei apskaityti, ieškovė yra garbaus amžiaus, gimusi 1925 m., silpnos sveikatos, šalys ir liudytojai neprisimena visų darbų atlikimo detalių ir jiems išleistų pinigų, todėl tiksliai nėra galimybės nustatyti, kokias išlaidas ieškovas turėjo šių darbų atlikimui. Iš gyvenamojo namo ir jo priklausinių įrašų viešajame registre, pateiktų projektų, ekspertizės akto matyti, kad darbai realiai buvo atlikti, bylos nagrinėjimo metu atsakovės nekilnojamasis turtas įvertintas 180 000 litų, ekspertizės aktu nustatyta, kad statybos metu buvusiomis kainomis bendra statybinių medžiagų ir darbų kaina yra 254 449,36 Lt, kurią sudaro: darbo užmokestis 40 215 Lt, SODROS mokesčiai 12 467 Lt, medžiagos (su PVM) 145 886,92 Lt, mechanizmai (su PVM) 1 193,75 Lt, kitos išlaidos (statybvietės išlaidos, pridėtinės išlaidos, pelnas ir PVM nuo šių išlaidų) – 54 686,69 Lt. Ieškovas pripažįsta, kad neturėjo išlaidų SODROS mokesčiams, statybvietės išlaidų, pelno mokesčio su PVM, mechanizmai buvo naudojami tik tvenkinio iškasimui, garažo pergabenimui, tuo tarpu grunto kasimo darbai, grunto tankinimo darbai, sąramų montavimas buvo atliekami rankiniu būdu, statybos darbuose padėjo ir šeimos nariai. Atsakovė sutinka ir nurodo, kad ieškovui mokėtina suma už atliktus darbus – 33 576,84 Lt (iš bendros ekspertizės akte nurodytos sumos atėmus išlaidas mokesčiams, kitas išlaidas, išlaidas medžiagoms ir mechanizmams). Šiame kontekste įvertinus tai, kad tarp šalių buvo susiklostę faktiniai turto panaudos santykiai, tai, kad ieškovas, atsakovės leidimu, atliko statybos darbų, tai, kad tuo buvo iš esmės pagerintas atsakovės turtas, tačiau ieškovas dėl susiklosčiusių specifinių šalių tarpusavio santykių negali pateikti protingo žmogaus požiūriu pakankamai įrodymų, patvirtinančių atliktus darbus, nepaneigia jo atliktų darbų apimties. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstam panaudos davėjo praturtėjimui panaudos gavėjo sąskaita (CK 6.237 straipsnis). Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Įvertinus tai, ieškovui priteistina piniginė kompensacija už atliktus darbus bei iš savo lėšų pirktas medžiagas pagerinant atsakovės turtą.

Nustatant priteistinos kompensacijos dydį remtis ieškovo bylos nagrinėjimo metu pateiktais sąmatiniais paskaičiavimais (t. 2, b. l. 50-74) nėra galimybės, kadangi juose visi skaičiavimai atlikti pagal 2012 m. spalio mėnesio kainas, nurodyti mechanizmai ir medžiagos, kurių pats ieškovas tvirtina nenaudojęs. Paskaičiuojant kompensacijos dydį, atsižvelgiama į šias aplinkybes: ekspertizės aktu nustatyta, kad atsakovės turtui pagerinti darbo užmokestis už darbus – 40 215 Lt; nustatant kainą neįvertinti nustatyti defektai – įtrūkiai sienose, nevientisas langų rėmų įstiklinimas, sutrūkinėjusios plokštės, jose esančios tuštumos, vandens pratekėjimai; visi šie darbai atlikti ieškovui gyvenant santuokoje su trečiuoju asmeniu R. S. iš bendrų jų ir pačios atsakovės lėšų; atsakovė pripažįsta, kad ieškovo reikalavimas dėl 33 576,84 Lt priteisimo turėtų būti patenkintas; prie šios sumos pridėtinos ieškovo įrodytos išlaidos medžiagoms įsigyti – 1 004 Lt ir pripažinus, kad statybų metu nebuvo apsieita be mechanizmų (transporto priemonės žvyrui, akmenims, garažui atvežti, garažui perkelti, tvenkiniu iškasti), priteistina ir dalis iš 1 193,75 Lt ekspertizės akte paskaičiuotų išlaidų mechanizmams ir viso ieškovui priteistina 35 000 Lt piniginė kompensacija.

Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes ir nurodytus argumentus, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovas J. B. turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti – 1 500 Lt (iš sumokėtų 3 000 Lt, nutraukus atstovavimą sutartį ieškovui grąžinta 1 500 Lt, t. 2, b. l. 113) (už ieškinio, atskirojo skundo surašymą ir atstovavimą teisme, t. 2, b. l. 88), kurios pagrįstos mokėjimo nurodymu, ir, įvertinus tai, kad atstovas teisines paslaugas teikė viso bylos nagrinėjimo metu, surašant tiek procesinius dokumentus, tiek atstovaujant penkiuose teismo posėdžiuose, kai tai užtruko 6 valandas, įvertinus bylos apimtį, kai atstovo kontora kitoje nei teismas vietoje, pagrįstos, neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) minimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų dydžių. Ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas taip pat sudaro: 2 000 Lt avansas ekspertizei (t. 2, b. l. 137; t. 3, b. l. 3,4), išlaidos sąmatiniams skaičiavimams, kuriais ieškovas grindė savo reikalavimą – 500 Lt (t. 2, b. l. 500 Lt), kurios priskirtinos išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6,9 punktai). Ieškovas raštu prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 6). Ieškovo ieškinys patenkintas 28 proc. (35 000 x 100/125000), todėl šioje dalyje jam iš atsakovės priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos - 1 120 Lt (4 000 Lt x 28 proc.).

Atsakovė J. S. turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti – 2 000 Lt (už atsiliepimų surašymą ir atstovavimą teisme, t. 2, b. l. 88), kurios pagrįstos kvitais (t. 2, b. l. 75; t. 3, b. l. 10); 2 000 Lt avansas ekspertizei (t. 2, b. l. 137; t. 3, b. l. 3,4); 7 636,06 Lt už projektavimo darbus (t. 1, b. l. 71-73). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir priteisimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovė prašymo raštu priteisti turėtas išlaidas už advokato pagalbą nepateikė, todėl šios jos turėtos išlaidos nepriteistinos. Atsakovė turėjo išlaidų rengiant gyvenamojo namo ir jo priklausinių projektus, tačiau šios išlaidos nepripažintinos susijusiomis su bylos nagrinėjimu, nes jos buvo reikalingos atsakovei nusprendus įteisinti statybą (dar iki bylos iškėlimo), o ne sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl šios išlaidos iš ieškovo nepriteistinos. Išlaidos, atsakovės sumokėtos už ekspertizės atlikimą pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis, su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl jų dalis – 1 440 Lt, proporcinga atmestų reikalavimų daliai (2 000 Lt x 72 proc.), priteistina iš atsakovo. Įvertinus tai, kad iš ieškovo atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma yra 1 120 Lt, o atsakovei iš ieškovo – 1 440 Lt, įskaičius jas tarpusavyje liktų 320 Lt dydžio ieškovo įsiskolinimas atsakovei. Kadangi ieškovo ieškinys iš dalies tenkintinas, ši 320 Lt suma išskaičiuotina iš jam priteistinos 35 000 Lt kompensacijos ir galutinė suma, priteistina ieškovui iš atsakovės nustatytina – 34 680 Lt.

Ieškovui pateikiant ieškinį buvo atidėta dalis – 3 250 Lt (iš priklausančių mokėti 3 500 Lt), žyminio mokesčio, todėl priėmus sprendimą žyminio mokesčio dalis, proporcinga atmestų reikalavimų daliai – 2 270 Lt (2 520 Lt mokėtina suma patenkintų reikalavimų daliai – 250 Lt sumokėta suma) priteistina valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Žyminio mokesčio dalis - 980 Lt, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (3 500 Lt x 28 proc.), priteistina valstybei iš atsakovės J. S. (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Valstybės išlaidas, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 33,60 Lt, jos priteistinos iš ieškovo ir atsakovės proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis): 24,19 Lt iš ieškovo ir 9,41 Lt iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270, 273 straipsniais, teisėja

nusprendžia:

Ieškovo J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 34 680 Lt (trisdešimt keturių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt litų) kompensaciją dėl jo turėtų būtinų išlaidų atsakovės turtui pagerinti.

Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti iš J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 294,19 Lt (du tūkstančius du šimtus devyniasdešimt keturis litus 19 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti bet kuria­me banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.

Priteisti iš J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 989,41 Lt (devynis šimtus aštuoniasdešimt devynis litus 41 centą) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti bet kuria­me banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.

2012 m. kovo 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), nekilnoja­mojo turto, kilnojamųjų daik­tų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuo­sius asmenis, areštą 125 000 Lt (vieno šimto dvidešimt penkių tūkstančių litų) sumai ieškovo J. B., a. k(duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 125000 Lt dydžio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikyti taip: nutartį dalyje dėl 34 680 Lt (trisdešimt keturių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt litų) atsakovės J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nekilnoja­mojo turto, kilnojamųjų daik­tų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuo­sius asmenis arešto palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo; nutartį dalyje dėl 90 320 Lt (devyniasdešimt tūkstančių trijų šimtų dvidešimt litų) atsakovės J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nekilnoja­mojo turto, kilnojamųjų daik­tų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuo­sius asmenis arešto, palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.