- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-22
- Bylos Nr.
- 2A-507-221/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01617-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- L. Z.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. Z. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. Z. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturinės ir turtinės žalos, padarytos neteisėtais veiksmais, atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė pripažinti pažeistas teises ir atlyginti 1000 Lt neturtinės ir 3,40 Lt turtinės žalos, nes Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas, nepriėmęs ieškovo elektroniniu parašu pasirašyto privataus kaltinimo skundo, pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/93/EB (b. l. 1-8).
Ieškovas nurodė, kad 2012 m. birželio 26 d. jo privataus kaltinimo skundas, pateiktas Jonavos rajono apylinkės teismui, buvo nepriimtas vien todėl, kad yra pasirašytas elektroniniu parašu, šį privataus kaltinimo skundą jam atspausdinus, pasirašius rašikliu ir nunešus į teismą, jis buvo priimtas ir išnagrinėtas. Ieškovas nurodė, kad 2012 m. birželio 1 d. Jonavos rajono apylinkės teismui jis pateikė kitą skundą privataus kaltinimo tvarka, pasirašytą elektroniniu parašu, ir pastarasis jį priėmė, todėl sprendžia, kad ir 2012 m. birželio 26 d. skundas privataus kaltinimo tvarka turėjo būti priimtas. Kaip precedentu ieškovas remiasi 2012 m. spalio 23 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu, kuriuo analogiškoje byloje buvo pripažintas jo teisių pažeidimas ir jam priteista 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą: turtinę 3,40 Lt žalą sudaro kopijavimo paslaugos ruošiant ieškinį; neturtinę 1000 Lt žalą sudaro nepatogumai, kuriuos jis patyrė nešdamas į teismą atspausdintą ir rašikliu pasirašytą skundą, buvo trukdoma jam pateikti šį procesinį dokumentą, ilgiau buvo neapgintos jo teisės (b. l. 1-8, 53-54).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Lazdijų rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimu (b. l. 56-58) ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, jog ginčas dėl elektroninio parašo pripažinimo kilo baudžiamajame procese, kurio procedūrą reglamentuoja speciali teisės norma, t. y. Baudžiamojo proceso kodeksas (toliau - BPK). Procesiniams dokumentams pateikti elektroninių ryšių priemonėmis būtinas specialus reglamentavimas, tokio pateikimo tvarką ir formą papildomai turi reglamentuoti lydimieji teisės aktai, be to, būtinas papildomas teismų techninis pasirengimas. Iš BPK nuostatų sprendė, kad tokio specialaus teisinio reglamentavimo, jog procesiniai dokumentai būtų pateikiami elektroninėmis ryšių priemonėmis nėra, todėl teismas laikė, kad Jonavos rajono apylinkės teismas, atsisakydamas priimti ieškovo privataus kaltinimo skundą, pasirašytą elektroniniu parašu, vykdė įstatymo reikalavimus ir BPK įtvirtintų normų nepažeidė. Ieškovo nurodyta 2012 m. spalio 23 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. I-1264-402/2012, negali būti precedentu šiame ginče, kadangi ginčas spręstas viešojo administravimo srityje, kurioje nustatytas specialus reglamentavimas, leidžiantis pateikti dokumentus, pasirašytus elektroniniu parašu. Ieškovas, remdamasis 2006 m. kovo 28 d. Konstitucinio Teismo nutarimu, kėlė precedento klausimą, pažymėdamas, kad Jonavos rajono apylinkės teismas, priėmęs jo 2012 m. birželio 1 d. privataus kaltinimo skundą, pasirašytą elektroniniu parašu, precedentu susaistė kitų teismų sprendimus šiuo aspektu. Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime, teismas pateikė taisyklių sąrašą, pagal kurias turėtų būti nustatoma precedento reikšmė: 1) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu (t. y. svarbi reikšmė tenka teismo precedentų hierarchijai); 2) reikia atsižvelgti į teismo precedento sukūrimo laiką; 3) reikia atsižvelgti į tai, ar atitinkamas teismo precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; 4) reikia atsižvelgti į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; 5) reikia atsižvelgti į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); 6) reikia atsižvelgti į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; 7) reikia atsižvelgti į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą. Šios konstitucinės doktrinos kontekste teismas pažymėjo, kad Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimas priimti ieškovo 2012 m. birželio 1 d. privataus kaltinimo skundą, pasirašytą elektroniniu parašu, neatspindi susiformavusios teismų praktikos, o yra pavienis atvejis, aukštesnės instancijos teismo šis procesinis sprendimas nėra aprobuotas, patys aukštesnės teismų grandies teismai tokio precedento nėra sukūrę, šis procesinis sprendimas nėra argumentuotas, todėl teismas sprendė, kad tokiam vienkartiniam, žemiausios grandies teismo neargumentuotam sprendimui negalima teikti per daug reikšmės, juo labiau suabsoliutinti jo reikšmę teisės taikyme. Todėl ieškovo argumentus dėl precedento doktrinos pažeidimo teismas atmetė kaip nepagrįstus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu (b. l. 90-95) prašo teismo pakeisti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti 1000 Lt neturinę ir 3,40 Lt turtinę žalą.
1. Teismas neteisingai nurodė, kad Jonavos rajono apylinkės teismas tik vienintelį kartą priėmė ieškovo skundą, pasirašytą elektroniniu parašu. Apeliantas pažymi, kad BPK visiškai nenurodo kokiu parašu turi pasirašyti skundą padavęs asmuo – elektroniniu ar paprastu. Be to, civilinėje byloje Nr. 2-973-753/2011 Kaišiadorių rajono apylinkės teismas priėmėm elektroniniu parašu pasirašytus dokumentus, taip pat ir atsiliepimą, skirtą Kauno apygardos teismui. Dokumentas priimtas ir tuo pagrindu Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 23 d. nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (civilinė byla Nr. 2A-861-273/2012). Šios aplinkybės įrodo, kad dokumentai, pasirašyti elektroniniu parašu, priimami tiek apylinkių, tiek apygardų teismuose ir turi tokią pačią galią kaip ir paprastas parašas. Todėl, teismas nepagrįstai nustatė, kad teismas pagrįstai nepriėmė elektroniniu parašu pasirašytų dokumentų.
2. Teismas, priimdamas sprendimą nesivadovavo CPK 3 straipsnio 1 ir 5 dalimis, LR Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalimi, taip pažeisdamas apelianto teises.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė (b. l. 65-66) prašo teismo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
1. Jonavos rajono apylinkės teismas apelianto skundo nepriėmė ne todėl, kad jis pasirašytas elektroniniu parašu, bet todėl, kad skundas neatitiko BPK 412 straipsnyje keliamų reikalavimų.
Šalies argumentai
2. Apeliantas, pateikdamas 2012 m. birželio 26 d. privataus kaltinimo skundą, nurodė, jog yra pateikiamas išrašas iš medicininės kortelės. Įsitikinti šio išrašo teisingumu ir jį vertinti kaip įrodymą, Jonavos rajono apylinkės teismas turėjo gauti tinkamai patvirtintą išrašo kopiją. Tokios kopijos apeliantas Jonavos rajono apylinkės teismui nepateikė, todėl privataus kaltinimo skundas buvo nepriimtas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad procesiniams dokumentams pateikti elektroninių ryšių priemonėmis būtinas specialus reglamentavimas, tokio pateikimo tvarką ir formą papildomai turi reglamentuoti lydimieji teisės aktai, būtinas papildomas teismų techninis pasirengimas. Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sprendžiant iš BPK nuostatų, tokio specialaus reglamentavimo nėra. Šių aplinkybių apeliantas nepaneigė pateiktame apeliaciniame skunde. Be to, pažymėtina, kad konkrečios teisminės praktikos dėl procesinių dokumentų pasirašymo elektroniniu parašu nėra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad šiame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005).
Apeliacijos objektą aptariamu atveju sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas netenkinti ieškovo reikalavimo, sprendimą priėmė nepažeisdamas materialinių ir procesinių teisės normų. Teismas netenkina ieškovo prašymo išreikalauti naujus įrodymus, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad prašomi išreikalauti įrodymai galėjo būti pateikiami pirmosios instancijos teismui, būtinybė pateikti naujus įrodymus vėliau neiškilo (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka, nes pagal bylos duomenis nėra būtinas bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis, 322 straipsnis).
Byloje neginčytinai nustatyta, kad L. Z. Jonavos rajono apylinkės teismui buvo pateikęs privataus kaltinimo skundą (b. l. 9-11), kurį teisėja B. B. 2012 m. birželio 26 d. nutartimi atsisakė priimti, motyvuodama tuo, kad skundas neatitinka jam keliamų reikalavimų, numatytų BPK 412 straipsnyje (b. l. 12). Vienas iš nurodytų trūkumų – tai, kad skundas buvo pasirašytas ADOC. L. Z. minėtos nutarties neskundė, tačiau kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo, nes, anot jo, teisėja, nepriimdama skundo, pasielgė neteisėtai. Nesutinka su teismo priimtu sprendimu ieškinį atmesti, nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų.
Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo motyvais dėl 1999 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos taikymo nacionalinėje teisėje. Sutikdamas su pirmosios instancijos teismu, dar kartą pažymi, jog ginčas dėl skundo pateikimo ADOC formatu ir elektroninio parašo galiojimo kilo baudžiamajame procese, kurį reglamentuoja speciali norma – BPK.
Privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja BPK XXX skyriaus nuostatos. Šių kategorijų bylų procesas pasižymi tuo, kad jame nedalyvauja valstybinis kaltintojas, o kaltinimai pareiškiami tik dėl kai kurių Baudžiamojo kodekso numatytų nusikalstamų veikų ir juos palaiko privatus kaltintojas. Privataus kaltinimo proceso ypatumas yra tai, kad byla nagrinėjama teisme be ikiteisminio tyrimo, todėl privataus kaltintojo skunde turi būti nuosekliai, aiškiai ir konkrečiai nurodytos veikos, kuriomis yra kaltinamas baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo. Baudžiamajame procese (taip pat ir privataus kaltinimo bylose) galioja iš esmės tie patys principai, tarp kurių vienas svarbiausių principų yra rungimosi principas (BPK 7 straipsnis) bei teisė į gynybą (BPK 10 straipsnis). Tai reiškia, kad nusikaltimų padarymu kaltinamas asmuo turi žinoti, kuo jis yra kaltinamas, kuo grindžiamas kaltinimas ir, atitinkamai, turėti galimybę gintis nuo kaltinimų. Kaltinimas turi būti suformuotas tinkamai, o pačiame skunde turi būti nurodyti kaltinimus patvirtinantys konkretūs ir aiškūs bylos duomenys. Šiuo metu galiojantis BPK 412 straipsnis nenumato, kad procesiniai dokumentai, t. y. privataus kaltinimo skundas bei jo priedai, būtų pateikiami elektroninėmis ryšių priemonėmis. Pažymėtina, jog BPK 412 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog skundas ar pareiškimas privataus kaltinimo tvarka paduodamas raštu. Jis turi būti pasirašytas nukentėjusiojo (BPK 412 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog teisimas yra galiojančią teisę taikanti ir vykdanti, o ne naują teisinį reglamentavimą nustatanti institucija.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Jonavos rajono apylinkės teismas, atsisakydamas priimti privataus kaltinio skundą, pateiktą ADOC formatu ir pasirašytą elektroniniu parašu, laikėsi šiuo metu galiojančios procesinių dokumentų pateikimo formos ir BPK normų nepažeidė. Pritartina ir atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytiems argumentams, jog Jonavos rajono apylinkės teismas turėjo gauti tinkamai patvirtintą išrašo iš medicininės kortelės kopiją tam, kad įsitikinti jo teisingumu ir vertinti jį kaip įrodymą. Tokios kopijos L. Z., pateikdamas privataus kaltinimo skundą ADOC formatu ir elektroniniu parašu pasirašytą, Jonavos rajono apylinkės teismui nepateikė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2012 m. birželio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti skundą, L. Z. neskundė apeliacine tvarka ir, kaip matyti iš LITEKO duomenų, 2012 m. birželio 28 d. pakartotinai kreipėsi su skundu privataus kaltinimo tvarka tam pačiam kaltinamajam. Nukentėjusiajam ir kaltinamajam susitaikius, procesas dėl skundo nagrinėjimo nutrauktas.
Kadangi, kaip minėta, nėra specialaus reglamentavimo dėl elektroninio parašo galiojimo baudžiamajame procese, todėl aplinkybė, jog kai kurie teismai priėmė procesinius dokumentus bei kitokius prašymus, pasirašytus elektroniniu parašu, nereiškia, jog Jonavos rajono apylinkės teismas, atsisakydamas priimti taip pasirašytą skundą privataus kaltinimo tvarka, pasielgė neteisėtai. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime pateiktą taisyklių, pagal kurias turėtų būti nustatoma precedento reikšmė, sąrašą, pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams dėl precedento taikymo. O būtent, Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimas priimti ieškovo 2012 m. birželio 1 d. privataus kaltinimo skundą, pasirašytą elektroniniu parašu, neatspindi susiformavusios teismų praktikos, yra pavienis atvejis, šis procesinis sprendimas nėra argumentuotas, jį priėmė vienas teisėjas, aukštesnės instancijos teismo šis procesinis sprendimas nėra aprobuotas. Papildomai pažymėtina, jog Kauno apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartyje Nr. 1S-1537-245/2012, nagrinėdamas skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti apeliacinį skundą, yra pažymėjęs, kad apeliacinis skundas, pateiktas elektroniniu būdu, pažeidžiant BPK nustatytą tvarką.
Kiti apeliacinio skundo argumentai priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 290 straipsniu, CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.