- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-07
- Bylos Nr.
- e2-1004-186/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00190-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Makey Studio“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Litsera“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Makey Studio“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Makey Studio“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Litsera“ ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Alson“, L. B., A. S. ir R. N. dėl skolos priteisimo ir rangos sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiomis, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje V. S. ir A. G.–M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Makey Studio“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Litsera“ 1 101 533,29 EUR skolos, delspinigių ir palūkanų; pripažinti UAB „Litsera“ 2015 m. sausio 19 d. pranešimą apie 2014 m. rugpjūčio 29 d. rangos sutarties Nr. LT2014/08/29 nutraukimą niekiniu ir negaliojančiu; pripažinti BUAB „Alson“ 2015 m. sausio 19 d. pranešimą apie 2014 m. rugsėjo 1 d. rangos sutarties Nr. LT2014/09 nutraukimą niekiniu ir negaliojančiu. Nurodė, kad atsakovė UAB „Litsera“ neatsiskaitė už ieškovės atliktus statybos rangos darbus. Be to, atsakovės yra pateikusios ieškovei pranešimus dėl vienašališkų rangos sutarčių nutraukimo, kuriais siekia išvengti mokėjimo pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės UAB „Litsera“ turtą ir uždrausti jai vykdyti tolimesnius gyvenamojo namo, adresu Užupio g. 13, Vilnius, statybos darbus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – areštavo atsakovės UAB „Litsera“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, taip pat turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas 1 101 533,29 Eur sumai.
Šalies argumentai
Atsakovė UAB „Litsera“ pateikė prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kuriame prašė įpareigoti ieškovę per 7 dienas nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti 108 018 EUR dydžio banko garantiją arba šią sumą įnešti į teismo depozitinę sąskaitą nuostoliams, galintiems atsirasti dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimui, o ieškovei to nepadarius – panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad atsakovė pagal laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 13 d. iki 2015 m. lapkričio 13 d. sudarytas šešias preliminarias butų pirkimo–pardavimo sutartis bei 2015 m. lapkričio 13 d. susitarimą tarp UAB „Litsera“ ir UAB „Alson“ dėl teisių ir pareigų perdavimo, atsakovė UAB „Litsera“ yra įsipareigojusi nustatytais terminais sudaryti pagrindines pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau, antstoliui apribojus teisę disponuoti turtu, prisiimtų įsipareigojimų įvykdymas nebus įmanomas, kas sąlygos atsakovės atsakomybę. Neįvykdžiusi savo įsipareigojimų, atsakovė privalės sumokėti pirkėjams 108 018 Eur netesybų, kurias vėliau galėtų išsiieškoti iš ieškovės. Tačiau tokių UAB „Litsera“ nuostolių atlyginimo išieškojimas iš ieškovės gali būti apsunkintas dėl to, kad: nuostolių suma yra didelė; ieškovės skola Valstybinei mokesčių inspekcijai sudaro daugiau nei 250 000 EUR; ieškovė turi ir kitų kreditorių, kurie jau yra kreipęsi į teismą dėl skolų išieškojimo; Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-3880-275/2016 yra pritaikęs 111 171,22 EUR dydžio laikinąsias apsaugos priemones ieškovės atžvilgiu. Šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovė UAB „Litsera“ dėl jos atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali patirti didelių nuostolių, kurių atlyginimas gali būti apsunkintas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 2 d. nutartimi atsakovės UAB „Litsera“ prašymą tenkino – įpareigojo ieškovę UAB „Makey Studio“ iki 2016 m. kovo 15 d. įskaitytinai įnešti į teismo specialiąją sąskaitą 108 018 EUR sumą arba pateikti banko garantiją šiai sumai, galimiems atsakovės UAB „Litsera“ nuostoliams dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinti.
Teismas iš atsakovės pateikto antstolio sudaryto areštuojamo turto aprašo nustatė, kad antstolis, vykdydamas 2016 m. vasario 3 d. teismo nutartį, be kita ko aprašė atsakovei UAB „Litsera“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butus, esančius Užupio g. 13, Vilniuje, kuriuos atsakovė yra įsipareigojusi parduoti būsimiems pirkėjams. Pateiktos preliminarios butų pirkimo–pardavimo sutartys rodo, kad, atsakovei šių savo įsipareigojimų neįvykdžius, ji turėtų sumokėti būsimiems pirkėjams iš viso 108 018 EUR netesybų. Ši suma, teismo vertinimu, tikėtina gali būti realiais atsakovės nuostoliais, jei užbaigtą ir siekiamą perleisti turtą nebūtų galima perleisti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Pasak teismo, ieškovės argumentai, kad pagal preliminarias sutartis prisiimti įsipareigojimai turėjo būti įvykdyti jau anksčiau, be to statybos darbai nėra užbaigti, todėl jie artimiausiu metu negalės būti perduodami, gali būti reikšmingi nustatant realų nuostolių dydį, kuris šioje proceso stadijoje nėra nustatinėjamas. Teismas pažymėjo, kad atsakovės nurodytą nuostolių dydį šiuo atveju vertina tik preliminariai ir tikėtinai. Tuo tarpu iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad šiuo metu ieškovė UAB „Makey Studio“ dalyvauja kaip atsakovė keturiuose teisminiuose procesuose, jos turimas turtas 111 171,22 EUR sumoje yra areštuotas Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3880-275/2016. Šios aplinkybės, pasak teismo, sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog atsakovės galimų nuostolių neužtikrinus šiame bylos nagrinėjimo etape, vėliau jų atlyginimas gali būti apsunkintas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde ieškovė UAB „Makey Studio“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti atsakovės prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Nurodo šiuos argumentus:
1. Ieškovės finansinė padėtis yra stabili, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovės nuostolių atlyginimas ateityje (priėmus galutinį galimai ieškovei palankų teismo sprendimą) gali būti apsunkintas arba pasidaryti nebeįmanomas. Visi ieškovės suvaržymai susiję tik su tarp ieškovės ir atsakovių UAB „Litsera“ bei BUAB „Alson“ kilusiais teisminiais ginčais. Tik gavusi 1 101 533,29 EUR atlyginimą už atliktus rangos darbus objekte, adresu Užupio g. 13, Vilnius, ieškovė galėtų padengti įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai ir tiekėjams, bei padengti visus galimus atsakovės nuostolius, jeigu tokių būtų patirta. Ieškovės 2015 m. birželio 30 d. balansas patvirtina, kad ieškovės turto vertė daugiau nei 11 kartų viršija atsakovės reikalavimų sumą. Ieškovės 2015 m. pirmojo pusmečio grynasis pelnas sudaro net 382 036 EUR. Šie finansiniai duomenys patvirtina, kad net ir priėmus ieškovei nepalankų teismo sprendimą, ieškovė turėtų galimybę atlyginti atsakovės nuostolius.
2. Tarp pritaikyto turto arešto ir atsakovės negalėjimo sudaryti pagrindines turto pirkimo–pardavimo sutartis nėra priežastinio ryšio, kadangi areštuoti objektai vis dar nėra užbaigti statyti, statybos leidimai dar nėra išduoti. Preliminariąsias sutartis sudariusios atsakovės negalėjo nežinoti, kad prisiimdamos įsipareigojimus tretiesiems asmenims ir parduodamos turimą turtą, prieš tai turi pareigą atsiskaityti su rangovais už šiame objekte atliktus statybos darbus. Teismas, susiejęs atsakovės neužbaigtų statybos darbų faktą vien tik su nuostolių dydžiu, tiksliai nustatomu ateityje, nukrypo nuo teismų praktikoje formuojamos pareigos nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste tinkamai įvertinti ir nustatyti būtent realią nuostolių atsiradimo ateityje tikimybę, priežastiniu ryšiu sietiną su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Atsakovė dar iki pritaikant jos turto areštą buvo praleidusi preliminariose sutartyse nustatytus terminus pagrindinėms sutartims sudaryti. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad šias sutartis sudaryti trukdo vien tik turto areštas.
3. Turto areštas nesuvaržo atsakovės UAB „Litsera“ galimybės įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus trečiųjų asmenų atžvilgiu. Atsakovė turi teisę CPK 148 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka įmokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą, kad galėtų įvykdyti įsipareigojimus pirkėjams ir dėl to nepatirtų jokių papildomų nuostolių trečiųjų asmenų atžvilgiu, arba įkeisti kitą turimą turtą, prašyti antstolio, kad būtų areštuotas kitas jos turtas.
4. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas nėra skirtas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui, todėl atsakovė akivaizdžiai piktnaudžiauja šio instituto paskirtimi. Tarp atsakovių UAB „Litsera“ bei BUAB „Alson“ ir ieškovės šiuo metu vyksta kiti teisminiai ginčai, kurių pagrindu ieškovei priklausančio turto atžvilgiu yra pritaikyti turto areštai. Atsakovė tokį prašymą pateikė žinodama, kad dėl pritaikyto turto arešto, bet ne dėl savo finansinės padėties ieškovė neturės realios galimybės įvykdyti galimo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikiant banko garantiją ar įnešant grynųjų pinigų sumą, todėl tokiu būdu atsiras pagrindas panaikinti atsakovės turto suvaržymus. Tiek UAB „Litsera“, tiek BUAB „Alson“ vadovas yra tas pats asmuo – L. B., kuris žino apie abiejų įmonių finansinę situaciją, prisiimtus įsipareigojimus bei galimą atsakomybę. Piktnaudžiavimą nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutu patvirtina ir šių atsakovių finansinė padėtis. Atsakovei BUAB „Alson“ yra iškelta bankroto byla, o atsakovė UAB „Litsera“ nėra pateikusi finansinių ataskaitų už 2015 m., tačiau pagal VĮ Registrų centrui pateiktą 2014 m. UAB „Litsera“ balansą šios įmonės turimi įsipareigojimai viršija ilgalaikį ir trumpalaikį įmonės turtą, kuris sudarė tik 490 801,56 EUR. Pagal formuojamą teismų praktiką, tuo atveju, kai per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai dvigubai viršija pusę į turto balansą įrašyto turto, įmonei pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalį gali būti keliama bankroto byla. Todėl dabartinė atsakovės UAB „Litsera“ padėtis laikytina nestabilia.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Litsera“ prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
1. Ieškovės pateiktas 2015 m. birželio 30 d. balansas nelaikytinas tinkamu įrodymu apie dabartinę stabilią UAB „Makey Studio“ finansinę padėtį, nes jame esantys duomenys yra beveik devynių mėnesių senumo. Akivaizdu, kad per tokį ilgą laikotarpį galėjo pasikeisti tiek ieškovės turto apimtis, tiek ir pelno (nuostolių) dydis. Remiantis viešais VSDFV duomenimis, 2016 m. kovo 17 d. ieškovė turėjo beveik 4 000 EUR dydžio įsiskolinimą VSDFV biudžetui. Be to, pati ieškovė atskirajame skunde patvirtina, jog šiai dienai egzistuoja ir jos įsiskolinimas VMI. Teismui atmetus ieškinį, ieškovė ne tik neatsiskaitytų su VMI ir savo tiekėjais, tačiau ir akivaizdžiai negalėtų atlyginti UAB „Litsera“ dėl jos prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradusių nuostolių.
2. Pateikiama tarpininko UAB „Capital Property“ ataskaita patvirtina, kad šiuo metu galioja penkios iš šešių sudarytų sutarčių su nekilnojamojo turto pirkėjais, kurių neįvykdžiusi, UAB „Litsera“ privalėtų sumokėti netesybas. Viena pirkėja preliminariąją sutartį nutraukė būtent dėl turto disponavimo suvaržymų, kas tik patvirtina šios pirkėjos teisę reikalauti iš UAB „Litsera“ sumokėti sutartyje numatyto dydžio netesybas (baudą) už sutartinių įsipareigojimų pažeidimą. UAB „Litsera“ yra pasiruošusi butų, esančių Užupio g. 13, Vilniuje, pardavimo procesui, visi veiksmai susiję su butų pardavimu yra užbaigti, pardavimo neleidžia taikomi areštai. Pateikiamas Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio leidimas patvirtina, kad atsakovei yra suteikta teisė atlikti pastato, esančio Užupio g. 13, Vilniuje, tvarkomuosius paveldosaugos darbus.
3. Antstolis surado ir aprašė visą UAB „Litsera“ turimą nekilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas banko sąskaitose, todėl realiai nėra galimybės vieno turto areštą pakeisti kitu arba įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą.
4. Prašymas taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą yra pagrįstas siekiu byloje ginti ne tik ieškovės, bet ir atsakovės teisėtus interesus. Atskirojo skundo teiginiai, kad ieškovė neturės realios galimybės šiuo metu įvykdyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo, tik dar kartą įrodo, kad ieškovės finansinė padėtis yra nestabili. Aplinkybė, kad L. B. yra tiek UAB „Litsera“, tiek ir buvęs BUAB „ALSON“ direktorius, kad pastarajai įmonei yra iškelta bankroto byla, neturi reikšmės sprendžiamam klausimui. Iš 2014 m. UAB „Litsera“ balanso nėra aišku, kurie iš atsakovės įsipareigojimų yra pradelsti, o kurie ne, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad UAB „Litsera“ finansinė padėtis yra nestabili. Pridedama UAB „Litsera“ 2015 m. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad įmonė dirba pelningai ir per 2015 m. uždirbo 16 197 EUR grynojo pelno. Teismas, nagrinėdamas atsakovės prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, neturi pareigos aiškintis atsakovės finansinę padėtį.
Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria tenkintas atsakovės prašymas taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Atsakovė UAB „Litsera“ prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėjo naujus įrodymus – išrašą iš internetinio puslapio www.rekvizitai.lt; UAB „Capital Property“ 2016 m. kovo 4 d. ataskaitą; Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio 2015 m. rugsėjo 15 d. išduotą leidimą atlikti kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo statinio tvarkybos darbus; UAB „Litsera“ 2015 m. pelno (nuostolių) ataskaitą.
Pagal CPK 314 straipsnį naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas, tačiau šiuo atveju būtinybė atsakovei pateikti naujus įrodymus atsirado siekiant atsikirsti į apeliantės argumentus, be to, dalis šių rašytinių įrodymų gauta jau po skundžiamos nutarties priėmimo. Priešinga šalis, t. y. ieškovė su šiais įrodymais yra susipažinusi, todėl apeliacinės instancijos teismas juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl atskirojo skundo dalyko ir argumentų
Šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 146 str. 1 d.).
Pagal susiformavusią teismų praktiką teismas, spręsdamas dėl būtinumo taikyti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, turi nustatyti dvi aplinkybes. Pirma, teismas turi pripažinti, kad yra reali nuostolių atsiradimo ateityje tikimybė arba, kad nuostoliai jau yra atsiradę. Antra, teismas turi nustatyti, kad dėl kokių nors ieškovo veiksmų ar kitų aplinkybių, atsakovo nuostolių atlyginimas ateityje (priėmus galutinį galimai ieškovui nepalankų teismo sprendimą) gali būti apsunkintas arba pasidarys nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1301/2010; 2011 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2401/2011; 2014 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-541/2014 ir kt.). Galimų nuostolių realumą turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 12 str., 178 str.). Tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori (lot. iš pat pradžių) aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Litsera“ įrodinėja, kad dėl pritaikyto jos turto arešto ji negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų pagal preliminarias butų pirkimo–pardavimo sutartis, sudarytas su butų, esančių Užupio g. 13, Vilniuje, pirkėjais. Šiose sutartyse yra nustatyti terminai, per kuriuos turi būti sudarytos pagrindinės butų pirkimo–pardavimo sutartys, ir nustatytos netesybos, kurias turi sumokėti ta šalis, dėl kurios kaltės per nustatytą terminą nesudaroma pagrindinė sutartis. Akivaizdu, kad apribojus atsakovės UAB „Litsera“ teisę disponuoti šiuo turtu, atsakovė nebegalės įvykdyti savo įsipareigojimų butų pirkėjams. Nustatyta, kad tokiu atveju pastarieji pagal preliminarias sutartis galėtų pareikalauti iš atsakovės UAB „Litsera“ sumokėti netesybas, kurių bendra suma siektų 108 018 EUR.
Apeliantės teigimu, atsakovė UAB „Litsera“ dar iki pritaikant jos turto areštą buvo praleidusi preliminariose sutartyse nustatytus terminus pagrindinėms sutartims sudaryti, areštuoti objektai vis dar nėra užbaigti statyti ir dar net nėra išduoti statybos leidimai. Šios aplinkybės, pasak apeliantės, rodo, kad tarp pritaikyto turto arešto ir atsakovės negalėjimo sudaryti pagrindines turto pirkimo–pardavimo sutartis nėra priežastinio ryšio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė tokius apeliantės argumentus.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atskirajame skunde nurodomi preliminariose sutartyse nustatyti terminai, iki kada pardavėjas privalėjo perduoti pirkėjams baigtus statybos darbus, pasirašant darbų perdavimo–priėmimo aktus. Atlikus šį veiksmą, pardavėjas įsipareigojo per 15 darbo dienų įregistruoti perkamą turtą atskiru turtiniu vienetu kaip „nebaigtą statybą“ teisės aktų nustatyta tvarka (preliminarių sutarčių 6.1 p.); per 20 darbo dienų nuo minėto pardavėjo įsipareigojimo tinkamo įvykdymo šalys įsipareigojo sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau šis terminas gali būti pratęstas atskiru rašytiniu šalių susitarimu (preliminarių sutarčių 6.2 p.). Pagal šias sąlygas, keturiose iš šešių anksčiausiai sudarytų preliminarių sutarčių nustatyti terminai pagrindinėms sutartims sudaryti buvo pasibaigę iki 2016 m. vasario 3 d., t. y. iki teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės UAB „Litsera“ atžvilgiu. Nors atsakovė UAB „Litsera“ nepateikė duomenų apie tai, ar su šiais pirkėjais buvo sudaryti rašytiniai susitarimai dėl termino pratęsimo pagrindinei sutarčiai sudaryti, tačiau byloje pateikta pardavimo tarpininko UAB „Capital Property“ 2016 m. kovo 4 d. ataskaita patvirtina, kad penkios iš šešių preliminarių sutarčių tebegalioja (viena pirkėja nutraukė preliminarią sutartį, tačiau pagal šią sutartį terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti dar nebuvo suėjęs, o sutartis buvo nutraukta dėl to, kad pardavėjai pritaikyti turto disponavimo suvaržymai). Minėtoje ataskaitoje taip pat nurodyta, kad UAB „Litsera“ yra pasiruošusi butų, esančių Užupio g. 13, Vilniuje, pardavimo procesui, visi veiksmai, susiję su butų pardavimu, yra užbaigti, tačiau pardavimo neleidžia taikomi areštai.
Kitos apeliantės nurodomos aplinkybės dėl objektų, esančių Užupio g. 13, Vilniuje, statybos nebaigtumo, statybos leidimų neturėjimo, taip pat nepaneigia egzistuojančio priežastinio ryšio tarp pritaikyto turto arešto ir atsakovės nuostolių, kurie gali atsirasti, jeigu pirkėjai pareikalautų sumokėti netesybas dėl negalėjimo sudaryti pagrindines butų pirkimo–pardavimo sutartis. Šios aplinkybės gali turėti reikšmės sprendžiant ieškovės atsakomybės dėl tikėtinų atsakovės nuostolių klausimą, atsižvelgiant į pačios atsakovės kaip kreditorės kaltę dėl tokių nuostolių atsiradimo (CK 6.248 str. 4 d.). Taigi, nors nagrinėjamoje byloje atsakovė UAB „Litsera“ ir nepateikė įrodymų, kad pagal sudarytas preliminarias sutartis parduoti butai name, Užupio g. 13, Vilniuje, yra užbaigti statyti ir įregistruoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai (prie preliminarių sutarčių pridėti priėmimo–perdavimo aktai nėra pasirašyti abiejų atitinkamos sutarties šalių, o iš antstolio sudaryto areštuoto turto aprašo matyti, kad areštuotos dar iki pastato rekonstrukcijos įregistruotos patalpos), pasitvirtinus tokioms aplinkybėms, vienintelė kliūtis sudaryti pagrindines pirkimo–pardavimo sutartis būtų atsakovei taikomas turto areštas. Juolab, kad būtent dėl šios priežasties viena pirkėja, kaip minėta, jau nutraukė preliminarią sutartį. Be to, byloje kaip trečiasis asmuo dalyvaujanti kita buto pirkėja A. G.–M. teismui pateiktame procesiniame dokumente taip pat patvirtino, kad sudaryti pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį trukdo pardavėjai taikomas turto areštas. Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad atsakovė UAB „Litsera“ įrodė, jog dėl jos atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių yra reali 108 018 EUR dydžio nuostolių atsiradimo tikimybė.
Toliau spręstina, ar yra kita būtina sąlyga taikyti atsakovės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą – grėsmė, kad tokių atsakovės nuostolių atlyginimas ateityje pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas. Atsakovė UAB „Litsera“ įrodinėja, kad didelę jos galimų nuostolių sumą (108 018 EUR) ieškovė bus finansiškai nepajėgi atlyginti dėl savo sunkios turtinės padėties – ieškovės skola Valstybinei mokesčių inspekcijai sudaro daugiau nei 250 000 EUR; skola VSDF biudžetui nuosekliai didėja; ieškovė turi ir kitų kreditorių, kurie jau yra kreipęsi į teismą dėl skolų išieškojimo; ieškovės turtas yra areštuotas. Apeliantė teigia, kad jos finansinė padėtis yra stabili, veikla yra pelninga. Apeliantė remiasi byloje pateikto 2015 m. birželio 30 d. balanso duomenimis, pagal kuriuos jos turto vertė daugiau nei 11 kartų viršija atsakovės reikalavimų sumą. Taip pat akcentuoja, kad jos 2015 m. pirmojo pusmečio grynasis pelnas sudarė net 382 036 EUR. Tačiau tuo pačiu teigia, kad įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai ir tiekėjams galėtų padengti tik tuo atveju, jeigu jos ieškinys šioje byloje būtų patenkintas ir jai būtų priteistas 1 101 533,29 EUR atlyginimas už atliktus rangos darbus. Toks apeliantės teiginių prieštaringumas leidžia spręsti, kad apeliantės įrodinėjama gera turtinė padėtis yra sąlyginė, t. y. ji priklauso nuo šios bylos baigties. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliantės turtinė padėtis šiuo momentu yra pakankamai gera ir nekelianti jokios grėsmės atsakovės galimų nuostolių atlyginimui net ir tuo atveju, jeigu apeliantės ieškinys šioje byloje būtų atmestas. Be to, šioje byloje pačios apeliantės pateiktas prašymas atidėti teismo posėdį, kol kitoje byloje bus išspręstas bankroto bylos iškėlimo jai klausimas, taip pat rodo tikėtinai sunkią apeliantės finansinę padėtį bei grėsmę, jog atsakovės galimi nuostoliai realiai nebus atlyginti.
Taigi atsakovė „Litsera“ įrodė, kad egzistuoja visos būtinos sąlygos taikyti atsakovės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Todėl teismas pagrįstai tenkino šį atsakovės prašymą. Kiti apeliantės argumentai taip pat nesudaro pagrindo spręsti priešingai.
Apeliantės teigimu, atsakovė UAB „Litsera“ savo įsipareigojimus tretiesiems asmenims galėtų įvykdyti, CPK 148 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka įmokėdama ieškovės reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą arba pasinaudodama savo teise įkeisti turtą ar prašyti antstolio, kad būtų areštuotas kitas jos turtas. Tačiau byloje pateiktas antstolio sudarytas areštuoto turto aprašas patvirtina, kad teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, faktiškai buvo areštuotas visas atsakovei UAB „Litsera“ priklausantis registruotinas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas bei lėšos. Todėl akivaizdu, kad atsakovė UAB „Litsera“ realiai neturi jokių galimybių pasinaudoti apeliantės nurodytomis teisėmis prašyti pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir tokiu būdu išvengti galimų nuostolių atsiradimo.
Konstatavus, kad yra visos būtinos sąlygos taikyti atsakovės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė, kaip teigia apeliantė, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis teikdama tokį prašymą. Pažymėtina, kad atsakovė lygiai taip pat kaip ir ieškovė turi teisę ginti savo teises ir teisėtus interesus (CPK 17 str.).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovės UAB „Litsera“ prašymą taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, tinkamai aiškino bei taikė šį institutą reglamentuojančias procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista, o skundas atmestinas.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.