Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2017-12-14 Alytaus rajono teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 4 mėnesiams viešųjų darbų bausme;

2) 2018-01-24 Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 40 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi bausmė subendrinta su 2017-12-14 Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinai nuteistas 55 parų arešto bausme. Bausmę atlikęs, paleistas 2019-03-08.

3) 2019-07-12 Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams skiriant pareigas.

Turintis teistumą, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019-10-17 apie 21 val. buto, (duomenys neskelbtini) , kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pykčio pasėkoje, tyčia mušė savo šeimos narį - mamą J. M., staliuku sudavė du smūgius į galvą, po to kumščiu sudavė penkis smūgius į kairės rankos žastą bei kumščiu į kairės kojos blauzdą. Taip mušdamas sukėlė nukentėjusiajai J. M. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kairės ausies kaušelio - kairio smilkinkaulio speninės ataugos srityje, kaklo kairėje pusėje, kaktos kairėje pusėje, kairėje plaštakoje, kairiame žaste ir kairėje alkūnėje.

Kaltinamasis E. V. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad jis gyveno pas mamą J. M. bute (duomenys neskelbtini). Dažnai su mama konfliktuodavo, ji priekaištaudavo dėl įvairių dalykų. Įvykio dieną buvo tas pats. Susipykęs su mama išėjo iš namų ir prisigėrė alkoholinių gėrimų. Vakare grįžo į namus. Kas vyko namuose, neprisimena. Tiki mamos parodymais, kad ją sumušė. Dėl to labai gailisi. Šiuo metu gyvenantis bute pas močiutę, į namus neina. Nusikaltimus darantis prigerto alkoholio pasėkoje ir šią problemą norintis spręsti.

Kadangi kaltinamasis E. V. kaltę dėl padaryto nusikaltimo pilnai pripažino, davė parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorei ir gynėjui neprieštaraujant, teisminio bylos nagrinėjimo metu vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 straipsnio 1 dalimi buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl priimant nuosprendį remiamasi ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie pripažintini įrodymais.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. M. parodė, kad ji gyvena su sūnumi E. V. vieno kambario bendrabučio kambaryje. E. 2019 vasario mėnesį sugrįžo pas ją gyventi iš Kybartų pataisos namų. Pradžioje jie sutarė neblogai, vėliau jis pradėjo vartoti alkoholį, po ko būna piktas, agresyvus. Sūnus jai priekaištauja dėl visų jo „nelaimių". Jis nieko namuose nedaro, jis turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Kai būna blaivus, jis klausosi muzikos, ji jam nieko nesako, nes bijo. 2019-10-17 m. ji buvo namuose, sėdėjo ant lovos ir žiūrėjo televizorių. Į namus apie 20.50 val. sugrįžo E. ir priėjęs prie jos, nieko nesakęs, paėmė kambaryje stovėjusį medinį stalą, jį pakėlė ir su stalu sudavė du smūgius į galvos sritį. Ji galvą dengėsi rankomis, todėl jis, suduodamas su stalu į galvos sritį, sumušė kairės rankos plaštaką, dešinės rankos vidurinį pirštą. Sudavęs du smūgius su stalu į galvos sritį, stalą numetė ant grindų ir sudavė penkis smūgius kumščiu į kairės rankos žastą, sudavė vieną smūgį kumščiu į kairės kojos blauzdos sritį. Dėl visų suduotų smūgių ji jautė fizinį skausmą. Kai sūnus ją mušė, ji šaukėsi kaimynų pagalbos. Kambario duris atidarė kaimynė E. Kas iš kaimynų iškvietė policiją, ji nežino. Po to prie durų ji matė dar daugiau kaimynų. E. jau buvo išbėgęs į bendro naudojimo koridorių (b. l. 29-30).

Liudytoja E. R. parodė, kad esanti J. M. kaimynė. Žinojo, kad J. gyveno kartu su sūnumi E. V.. Jai žinoma, kad E. su J. nesutaria, jis prieš ją smurtauja. J. ji ir kaimynai sakė, kad, kai ją muš, tegul šaukiasi pagalbos. 2019-10-17 vakare apie 21 val. išgirdo šaukimą, cypimą. Išėjusi į koridorių suprato, kad tai sklinda iš J. kambario. Atidarius kambario duris, pamatė ant lovos sėdinčią susigūžusią J., o E. rankose laikė staliuką ir su juo sudavė mamai per galvą. Išbėgusi į koridorių skambino policijai. Į koridorių išėjo ir kiti kaimynai (b. l. 49-50).

Liudytoja O. K. parodė, kad išgirdusi triukšmą kaimynės J. kambaryje, išėjo į koridorių ir ėjo link J. kambario. Tuo metu iš kambario išbėgo J. sūnus E.. J. buvo kambaryje, labai verkė ir dejavo. Matėsi, kad E. buvo neblaivus. Jai žinoma, kad tai buvo ne pirmas kartas, kai E. smurtavo prieš J. (b. l. 55-56).

Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:

Protokolu-pareiškimu policijai J. M. patvirtino, kad 2019-10-17 apie 21 val. ją namuose (duomenys neskelbtini) ,sumušė sūnus E. V. (b. l. 1).

Įvykio vietos apžiūros protokole įvykio vieta užfiksuota bendrabučio (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) kambaryje (b. l. 9-17).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad įvykio metu J. M. buvo blaivi (b. l. 18).

Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai J. M. padarytos kraujosruvos odoje ir poodyje kairės ausies kaušelio – kairio smilkinkaulio speninės ataugos srityje, kaklo kairėje pusėje, kaktos kairėje pusėje, kairėje plaštakoje, kairiame žaste ir kairėje alkūnėje. Sužalojimai padaryti mažiausia mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais. Sužalojimai atskirai ir kartu kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 43).

Šiais byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis E. V. nukentėjusiąją – šeimos narį, motiną J. M. mušė ir žalojo iš asmeninių paskatų, asmeninio pykčio pasėkoje. Kaltinamojo atlikti nusikalstami veiksmai buvo tyčiniai. Smurtaudamas prieš nukentėjusiąją turėjo suprasti, kad ją sužalos, sukels skausmą, tam naudojo net įrankį – staliuką ir juo sudavė J. M. į galvą. J. M. padaryti kūno sužalojimai bei sveikatos sutrikdymo mastas patvirtinti teismo medicinos specialisto išvada ir kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes kaltinamojo E. V. padaryti nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant ir parenkant bausmę kaltinamajam E. V. atsižvelgtina į tai, kad jis pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė nesunkią nusikalstamą veiką, Anksčiau tris kartus teistas už smurtinių nusikaltimų padarymą. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad kaltu pilnai prisipažino ir gailėjosi. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės tos, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, bei būdamas recidyvistu. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis nusikalto turėdamas teistumą, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes kaltinamajam E. V. skirtina bausmė – laisvės atėmimas.

Kaltinamasis E. V. nagrinėjant šią bylą teisme savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl skiriamos šiuo nuosprendžiu bausmės atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgtina ir į tai, kad nusikaltimu nesukelta sunkių pasekmių, padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikalstamų veikų, kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį, turi siekį gydytis priklausomybes, yra gana jauno amžiaus. Vertinant šias aplinkybes laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 1 metų laisvės atėmimo bausme.

Taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi paskirtą bausmę subendrinti su 2019-07-12 Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi, jas iš dalies sudedant, ir galutinai nuteisti 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant šiuo laikotarpiu:

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki pradėjimo vykdyti nuosprendį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus apylinkės teisme, nurodant pageidavimą jį nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka.