- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-06
- Bylos Nr.
- I-848-815/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03768-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- E. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas E. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, neturtinės žalos atlyginimą – po 60 Eur už parą, praleistą netinkamomis sąlygomis Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime Lukiškių TI-K (b. l. 1–6).
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad nuo 2009 m. balandžio 2 d. iki 2012 m. buvo apgyvendintas įvairiose Lukiškių TI-K kamerose, kuriose sąlygos buvo netinkamos, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.
2.1. Pasak pareiškėjo, kamerose buvo apgyvendinti 4–5 asmenys, o kamerose dalį jų ploto užėmė baldai, sanitarinis mazgas ir vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto, negu nustatyta teisės aktuose, o tokios sąlygos prilygsta kankinimui, žemina žmogaus orumą ir pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį. Kamerose buvo kiauri langai, kai kuriose kamerose iš viso nebuvo langų, buvo šalta, drėgna, neužtikrinamas natūralus apšvietimas, tualetuose – antisanitarinės sąlygos. Pasak pareiškėjo, kamerose kartu buvo apgyvendintas rūkantys ir nerūkantys asmenys.
2.2. Pareigūnai tyčia savo veiksmais sudaro konfliktines situacijas tarp įkalintų asmenų, o konfliktai kildavo ir dėl psichologinių bei fizinių nepatogumų, atsirandančių dėl per mažo asmeniui tenkančio ploto.
2.3. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, Europos kalėjimų taisyklėmis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (pavyzdžiui, bylomis Mandic ir Jovic prieš Slovėniją, Savenkovas prieš Lietuvą), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracinėmis bylomis Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009, Nr. A502-1774/2011, Nr. A502-913/2011, Nr. A146-1622/2012), nurodo, kad dėl neteisėtų Lukiškių TI-K vadovybės veiksmų, dėl pareigūnų piktnaudžiavimo savo pareigomis, netinkamo elgesio ir nuolatinių provokacijų jis patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio prasme, t. y. patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių sumenkinimą, nepatogumus, ir ši neturtinė žala turi būti atlyginta, priteisiant pareiškėjui po 60 Eur už kiekvieną parą, praleistą netinkamomis sąlygomis Lukiškių TI-K (apie 24 mėn.).
II
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundą atmesti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 13–18).
1. Atsakovės atstovas remiasi CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, 1.127 straipsnio 1 dalimi, LVAT praktika (administracinė byla Nr. A261-1027/2011) ir prašo pareiškėjo reikalavimui taikyti senatį.
2. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2016 m. birželio 28 d. įsakyme Nr. V-212 patvirtinta Bausmių vykdymo sistemos specialiosios veiklos dokumentų saugojimo terminų rodyklė, pagal jos lentelės 6.34 punktą suimtųjų (nuteistųjų) skaičiaus patikrinimo žurnalo minimalus saugojimo terminas yra 3 metai, taigi, duomenų apie pareiškėjo judėjimą (kameros, skaičius jose bei plotas) nuo 2009 m. balandžio 2 d. iki 2012 m. pateikti nėra galimybės.
3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakyme Nr. 461 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ buvo nustatyta ne mažesnė kaip 5 m² asmeniui gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims, tačiau nuo 2010 balandžio 11d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. 124) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto.
4. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
5. Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir kalėjimo funkcijas, taip pat užtikrinanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcija, užtikrindama įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems ir suimtiesiems. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių ir esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, taip pat Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.
6. Dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.
Atsiliepimas
7. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, taip pat kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) visą laiką išduodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna bei dezinfekuoja su išduotais valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs kasmet pratęsiamą paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus, nuo 2013 m. gruodžio 30 d. sutartis sudaryta su UAB „Dezinfa“, kuri atliko analogiškus darbus.
8. Dėl kamerų remonto
Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymėtina, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.
9. Dėl kamerų įrengimo
Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir TI taisyklės), pagal kurių 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Lukiškių TI-K kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, įrengti stalai komplekte su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti (konkreti lentynos tvirtinimo vieta kameroje nenustatyta), pakabos viršutiniams drabužiams kabinti, priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m²), stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 m²) gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų; kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio, priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys yra apie 0,3 m x 0,3 m (0,07 m²), suolai atitinka stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 m x 0,7 m (0,56 m²). Lukiškių TI-K gultus ir kitą inventorių gyvenamosioms kameroms gamina ir remontuoja pagal poreikį nuteistieji, palikti ūkio darbams atlikti.
Dėl teiginių, kad minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui turi būti skaičiuojamas atėmus baldų užimamą plotą yra nepagrįstas, nes reikalavimo eliminuoti baldais užstatytą gyvenamąjį plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą kameroje, nenumato nei EŽTT praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai (žr. LVAT administracinę bylą Nr. A-1230-502/2016). Taigi, pareiškėjo skunde nurodomi pažeidimai dėl ploto trūkumo šiuo atveju negali būti nustatyti.
10. Dėl sanitarinio mazgo, šalto vandens tiekimo
Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), jis turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 m. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko galiojusių teisės aktų (HN 76:2010) reikalavimus.
11. Dėl ventiliacijos, vėdinimo
Pagal HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.
12. Dėl neturtinės žalos
12.1 Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus. Pažymėtina, jog būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi Lukiškių TI-K trūkumai tiesiogiai darė įtaką pareiškėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Be to, tam tikras suimtųjų / nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.
Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį taip jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr. LVAT administracinę bylą Nr. A444-669/2011). Remiantis LVAT praktika, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme; vien pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (administracinė byla A438-336/2012).
Pažymėtina, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.
12.2. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Nurodytos žalos atlyginimą įstatymas siejama su jos atsiradimu dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų / neveikimo viešojo administravimo srityje, tai reiškia, kad žala atlygintina tais atvejais, kai minėti subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Sprendžiant pareiškėjo pagrįstumo klausimą nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet būtina nustatyti, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto.
III
Teismo posėdyje pareiškėjas E. L. iš esmės rėmėsi skundu ir prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
1.1. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2009 m. balandžio 2 d. iki 2011 m. gruodžio 23 d. (išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją) (žr. Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriaus 2017 m. lapkričio 16 d. tarnybinis pranešimas Nr. 24-7530 (b. l. 25)).
1.2. Lukiškių TI-K Ūkio skyrius 2017 m. lapkričio 17 d. pranešime Nr. 24-7538, be kita ko, nurodė: Lukiškių TI-K kamerų įrengimas atitinka TI taisyklių ir Departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakyme Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus; Lukiškių TI-K nerūkantieji kartu su rūkančiais yra apgyvendinami, tik esant nerūkančiųjų pageidavimui, visi į Lukiškių TI-K atvykę asmenys pildo adaptacijos anketas, kuriose nurodo sutikimą / nesutikimą dėl apgyvendinimo vienoje gyvenamojoje kameroje kartu su rūkančiaisiais; gyvenamosiose kamerose dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 lx; visose Lukiškių TI-K gyvenamosiose patalpose yra skaidraus stiklo langai, minimalus lango plotas yra 0,824 m², gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliai, per langus, visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui (b. l. 23–24).
1.3. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (vykdytoja) 2009 m. gruodžio mėn. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 102, pagal kurią vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, siekiant išaiškinti buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir atlikti jų naikinimą; atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir numatyti kenkėjų kontrolės priemones; užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais ir savo medžiagomis bei darbo jėga užtikrinti jų naikinimą; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvaus naikinimo darbus kenkėjų veisimosi vietose per vieną darbo dieną (b. l. 28–31). Minėta sutartis 2010 m. lapkričio 30 d. pratęsta 1 metams (b. l. 32)
2. Pareiškėjas E. L. prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, neturtinės žalos atlyginimą – po 60 Eur už parą, praleistą netinkamomis sąlygomis Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime Lukiškių TI-K.
Sprendžiant, ar pareiškėjo skundas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).
Paminėtina, kad atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimams. Ieškinio senaties terminas yra numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje, t. y. pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikytinas trejų metų senaties terminas, o pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai asmuo įgijo teisę į ieškinį. Teismas pabrėžia, kad ieškinio senaties terminas yra itin svarbus institutas santykių stabilumui užtikrinti, be kita ko, reiškiantis ir tai, kad praleidęs šį terminą asmuo yra itin silpnai suinteresuotas savo teisių gynyba. Teismas akcentuoja, kad net tuo atveju, jei būtų buvusi nustatyta žala, padaryta pareiškėjui 2009 m. – 2012 m. (o to nustatyti nėra įmanoma, nes atsakovės atstovas neturi pareigos saugoti duomenų, senesnių negu trys metai), pareiškėjas E. L. praleido ieškinio senaties terminą žalos atlyginimui laikotarpiui nuo 2009 m. balandžio 2 d. iki 2012 m., nes į teismą kreipėsi tik 2017 m. lapkritį (žr. voką, b. l. 7), todėl gynė savo teises labai neapdairiai, jo skundo tenkinti nėra teisinio pagrindo.
Kita vertus, CK 1.131 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Tačiau šiuo atveju neįmanoma atnaujinti ieškinio senaties termino, nes nėra galimybės net pradėti tirti, ar buvo apskritai padaryta kokia nors žala pareiškėjui (atsakovės atstovas neturi pareigos saugoti duomenų, senesnių negu trys metai (žr. šio teismo sprendimo nustatomosios dalies II skyriaus 2 punktą)). Vadinasi, teismas dėl paties pareiškėjo savo teisių nesavalaikio gynimo negali net objektyviai bandyti apginti pareiškėjo teisių, o atnaujinti ieškinio senaties terminą taip pat nėra jokių svarbių objektyvių aplinkybių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-349-756/2018).
3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pareiškėjo E. L. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.