Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. R. skundą dėl bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, suinteresuoti asmenys bankrutavusi R. R. personalinė įmonė „Hiliaras“, A. R., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius, VĮ Turto bankas, Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, UAB „Intrum Lietuva“, UAB „Turtuvos grupė“, 499-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, K. J.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi teismas nutarė iškelti bankroto bylą R. R. personalinei įmonei „Hiliaras“ (j. a. k. 121666736) ir paskirti įmonės bankroto administratoriumi R. B. (sąrašo eilės Nr. B-FA033).

2. R. R. 2019 m. rugsėjo 2 d. pateikė skundą, prašydamas atnaujinti terminą 2019 m. rugpjūčio 8 d. bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimams apskųsti ir panaikinti 2019 m. rugpjūčio 8 d. bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimus. Nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 8 d. bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ bankroto administratorius R. B. surengė pakartotinį kreditorių susirinkimą, kuriame buvo sprendžiama dėl administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimo, R. R. nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo ir papildomos administravimo ūkio išlaidoms sąmatos tvirtinimo. Susirinkime dalyvavę du iš devynių kreditorių pritarė visiems bankroto administratoriaus siūlomiems nutarimų projektams. R. R. ir jo sutuoktinei A. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 1992 m. įgytas butas (duomenys neskelbtini). Butas nebuvo perduotas individualiai įmonei nuosavybėn ar valdyti patikėjimo teise. Turto arešto aktų registro duomenimis nurodytas butas skirtingomis dalimis yra areštuotas vykdomosiose bylose Nr. 0055/13/03508, Nr. 0008/15/00099, Nr. 0139/15/00379, Nr. 0178/15/01831, Nr. 32-1579/2015, Nr. 0240/16/00569, Nr. 0240/16/00724, Nr. 0035/16/02050, Nr. 0116/13/02426 ir Nr. 0171/19/01138. R. R. sutuoktinė kreipėsi į antstolius, prašydama leisti susipažinti su vykdomosiomis bylomis, nes jos atžvilgiu nėra užvestos vykdomosios ir teismuose nenagrinėjamos jokios bylos. Butas nėra padalintas, todėl bankroto administratorius, ketindamas priverstinai parduoti butą, pažeidžia R. R. turtinius interesus. Bankroto administratorius ir įmonės kreditoriai buvo informuoti elektroniniais laiškais apie susiklosčiusią padėtį, kiekvienam nusiunčiant prašymą atidėti priverstinio buto pardavimo klausimo svarstymą ir pridedant įrodymus, kad imamasi veiksmų, siekiant susipažinti su vykdomosiomis bylomis tam, kad būtų galima teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Operatyvų turto dalies nustatymo klausimo išsprendimą apsunkina tai, kad antstoliai neleidžia R. R. sutuoktinei susipažinti su vykdomosiomis bylomis. Nepaisant nurodytų aplinkybių, įmonės kreditoriai neteisėtai nutarė inicijuoti priverstinio turto pardavimo procedūras. Administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimas ir papildomos administravimo ūkio išlaidoms sąmatos tvirtinimas yra negalimas tol, kol nėra išspręstas ketinamo parduoti turto statusas. Papildomos administravimo ūkio išlaidoms sąmatos tvirtinimas jos nematant ir neturint tokio prašymo pagrindžiančių apskaitos ar buhalterinių dokumentų būtų skubotas. Visi 2019 m. rugpjūčio 8 d. kreditorių susirinkime priimti nutarimai yra neteisėti, todėl turi būti panaikinti. R. R., siekdamas kuo greičiau įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, yra priverstas išvykti uždarbiauti į Jungtinę Karalystę, o tai labai apsunkina operatyvų susižinojimą su bankroto administratoriumi. Bankroto administratorius žino susiklosčiusią padėtį, visą dokumentaciją siunčia elektroniniu paštu, tačiau apie procesą neinformuoja R. R. sutuoktinės. Bankroto administratoriaus dokumentacijos siuntimas išimtinai elektroniniu paštu apsunkina nustatyti tikslią dokumentų išsiuntimo dieną, o tai trukdo apskaičiuoti skundžiamo dokumento apskundimo terminą. Nurodytos priežastys laikytinos svarbiomis terminio apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimus praleidimo priežastimis, todėl terminas kreditorių susirinkimo nutarimams apskųsti turi būti atnaujintas (Įmonių bankroto įstatymo 24 str.).

3. Bankrutavusi R. R. personalinė įmonė „Hiliaras“, atstovaujama bankroto administratoriaus R. B., pateikė atsiliepimą, prašydamas R. R. skundą dėl bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ kreditorių susirinkimo nutarimų atmesti. Nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 8 d. įmonės pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolas 2019 m. rugpjūčio 9 d. buvo išsiųstas R. R. sūnui T. R. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), nes nurodytu adresu buvo siunčiama visa informacija apie įmonės bankroto eigą. Kreditorių susirinkimo protokolas 2019 m. rugpjūčio 9 d. buvo prijungtas prie bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ bankroto bylos, prie kurios R. R. gali prisijungti. R. R. nėra pateikęs jokio adreso korespondencijos priėmimui. R. R. terminą kreditorių susirinkimo nutarimams apskųsti praleido dėl savo neveikimo, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą kreditorių susirinkimo nutarimams apskųsti. Ketinamo parduoti turto statuso neišsprendimas nedraudžia tvirtinti tarpinę administratoriaus veiklos ataskaitą. Klausimas dėl leidimo kreiptis į teismą parduoti R. R. nuosavybės teise priklausantį turtą nagrinėjamas bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ bankroto byloje. Tik gavus teismo leidimą parduoti R. R. priklausantį turtą, bus šaukiamas kreditorių susirinkimas, kuriame bus svarstoma šio turto pardavimo tvarka pagal Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnį. 2017 m. kovo 6 d. kreditorių susirinkime nutarta patvirtinti 6 000 Eur administravimo išlaidų sąmatą, iš kurios 4 600 Eur suma skirta administratoriaus atlyginimui, o 1 400 Eur suma skirta administravimo išlaidoms, susijusiomis su ūkio išlaidomis, apmokėti. Įmonės likvidavimo terminas pratęstas iki 2019 m. gruodžio 31 d. 2019 m. rugpjūčio 8 d. kreditorių susirinkime nutarta patvirtinti ūkio išlaidoms papildomą 600 Eur sumą, iš kurios interneto, telefono, nuomos, komunalinėms paslaugoms apmokėti planuojama 300 Eur sumą, kurui – 100 Eur, archyvo tvarkymui – 100 Eur, nenumatytoms paslaugoms ir prekėms (pašto, archyvo byloms, popieriui ir kt.) – 100 Eur. Administravimo išlaidų sąmata pagal savo pobūdį yra tam tikras būsimų išlaidų planavimas, todėl ji negali būti preciziškai tiksli. Bankroto procesas akivaizdžiai užtruks dėl R. R. inicijuojamų teisminių ginčų ir nenoro operatyviau užbaigti bankroto bylą. Kituose kreditorių susirinkimuose bus prašoma didinti administravimo išlaidas, atsižvelgiant į numatomas administratoriaus darbo apimtis, teisminius ginčus ir turto pardavimą. Papildomai skirta 600 Eur suma ūkio išlaidoms atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus ir nėra akivaizdžiai per didelė vykdyti įmonės bankroto procedūras, nes pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintą Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašą tokios įmonės administravimui gali būti skiriama 9 500 Eur (Įmonių bankroto įstatymo 23 str., 33 str.).

4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, prašydamas R. R. skundą dėl bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ kreditorių susirinkimo nutarimų atmesti. Nurodė, kad R. R. nenurodė teisinių pagrindų dėl skundžiamų nutarimų panaikinimo. Iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto, o jei bendro turto nepakanka – iš asmeninio. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės subjektas, todėl už individualios įmonės skolas atsako R. R. ir jo sutuoktinė. Visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, ar turtas įgytas vieno ar abiejų sutuoktinių vardu (CK 2.50 str., 3.88 str., 109 str., 3.113 str.).

5. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į R. R. skundą nepateikė.

Skundas atmestinas.

6. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 24 str. 5 d. kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Terminas kreditorių susirinkimo nutarimams apskųsti yra ieškinio senaties terminas, todėl jam taikomos visos ieškinio senaties terminams būdingos taisyklės, įskaitant ir galimybę atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą ieškinio senaties terminą CK 1.131 str. 2 d. Įmonių bankroto įstatymo 24 str. 5 d. nuostatos, įtvirtinančios kreditorių susirinkimo nutarimo apskundimo terminą, šio termino nesieja su kreditorių susirinkimo nutarimo nuorašo ar kito atitinkamo dokumento gavimu – šio termino pradžia skaičiuojama nuo sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie atitinkamo turinio nutarimo priėmimą, t. y. kai asmuo turi pakankamai informacijos, kad galėtų suvokti savo teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2013).

7. Neginčydamas, kad praleido skundo padavimo terminą, pareiškėjas R. R. prašo jį atnaujinti, nurodydamas, kad terminas praleistas, nes pareiškėjas šiuo metu būna užsienyje, visus dokumentus gauna elektroniniu paštu, apie bankroto procesą neinformuojama jo žmona, bankroto administratoriaus visos dokumentacijos siuntimas elektroniniu paštu apsunkina nustatyti tikslią dokumentų išsiuntimo datą.

8. Teismas pažymi, kad teismui priklauso diskrecijos teisė vertinti aplinkybes dėl įstatyme nustatyto termino eigos pradžios momento ir nuspręsti, ar terminas pateikti skundą buvo praleistas, ar yra pagrindas iš esmės spręsti prašymą dėl termino atnaujinimo, ar nėra tokio pagrindo. Ieškinio senaties termino praleidimas gali būti savarankišku pagrindu ieškinio (skundo) atmetimui, jei jis praleistas be svarbių priežasčių (CK 1.131 str. 1 d. ir 2 d.).

9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso arba kituose įstatymuose neįtvirtintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas atnaujinti pasibaigusį ieškinio senaties terminą. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-1075/2018).

10. Byloje nekilo ginčo, kad pareiškėjas R. R. praleido terminą skundui dėl 2019 m. rugpjūčio 8 d. bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo paduoti. Paskutinė skundo padavimo diena buvo 2019 m. rugpjūčio 23 d., kadangi iš pareiškėjo R. R. skundo turinio ir R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ bankroto administratoriaus pateiktų elektroninių laiškų nustatyta, kad nuo 2017 m. kovo 6 d. iki 2019 m. rugpjūčio 9 d. visas susirašinėjimas, įskaitant 2019 m. rugpjūčio 8 d. bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolo išsiuntimą, tarp pareiškėjo R. R. ir įmonės bankroto administratoriaus vyko elektroniniu paštu, kuris priklauso pareiškėjo sūnui T. R. (CPK 73 str., Įmonių bankroto įstatymo 24 str. 5 d.). Elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad apie šaukiamą kreditorių susirinkimą pareiškėjui R. R. buvo žinoma iš anksto, nes 2019 m. liepos 15 d. d., 2019 m. liepos 25 d. ir 2019 m. rugpjūčio 7 d. pareiškėjo sūnus atsiuntė bankroto administratoriui prašymus dėl kreditorių susirinkimo ir pakartotinio susirinkimo datos perkėlimo ir raštą dėl negalėjimo sudaryti mokėjimo grafiką. Pareiškėjo R. R. skundas dėl 2019 m. rugpjūčio 8 d. bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo Vilniaus apygardos teismui 2019 m. rugsėjo 2 d. taip pat pateiktas iš pareiškėjo R. R. sūnui priklausančio elektroninio pašto adreso.

11. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjui R. R. buvo žinoma apie skundžiamų kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimą vėliausiai 2019 m. rugpjūčio 9 d., tačiau pareiškėjas nesiėmė aktyvių veiksmų apginti teismine tvarka savo teises per įstatyme nustatytą terminą. Teismas pažymi, kad pareiškėjo R. R. nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi 2019 m. liepos 15 d., 2019 m. liepos 25 d. ir 2019 m. rugpjūčio 7 d. prašymai perkelti kreditorių susirinkimo ir pakartotinio susirinkimo datą, taip pat bankroto administratoriaus elektroniniu paštu siųsti atsakymai, patvirtina, kad dar iki kreditorių susirinkimo pareiškėjui buvo žinoma jo darbotvarkė. Pareiškėjas R. R. neginčijo aplinkybės, kad susižinojimas tarp jo ir įmonės bankroto administratoriaus vyko išimtinai elektroniniu paštu, į kurį bankroto administratorius 2019 m. rugpjūčio 9 d. išsiuntė 2019 m. rugpjūčio 8 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolą, kuriame užfiksuotus nutarimus pareiškėjas ginčija. Vadinasi, pareiškėjo R. R. nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti laikomos svarbiomis, nes informacijos ir dokumentų teikimas elektroniniu paštu tarp pareiškėjo ir įmonės bankroto administratoriaus yra įprasta praktika. Teismas pažymi, kad kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti apskųsti teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą, t. y. skundas turi būti paduodamas pakankamai operatyviai. Pareiškėjas R. R. skundą pateikė tik 2019 m. rugsėjo 2 d., t. y. ženkliai praleidęs Įmonių bankroto įstatymo 24 str. 5 d. nustatytą terminą. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo R. R. termino praleidimo priežastys nėra svarbios, pateisinamos ir leidžiančios terminą atnaujinti, kadangi pareiškėjas turėjo galimybę pateikti skundą, nepažeisdamas įstatyme nustatyto termino. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjui R. R. praleistą skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimų senaties terminą.

12. Teismas pažymi, kad nors skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimų padavimo termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas skundui atmesti (CK 1.131 str. 2 d.), tačiau atsižvelgiant į tai, kad bankroto bylos yra susijusios su viešuoju interesu, yra pagrindas patikrinti skundžiamų nutarimų teisėtumą ir pagrįstumą.

13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, teismas visais atvejais turi patikrinti, ar laikytasi kreditorių susirinkimo sušaukimo ir nutarimo priėmimo tvarkos. Teismas, nustatęs tiek esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, tiek tai, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms Įmonių bankroto įstatymo, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, turi panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-514/2012).

14. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, darbotvarkės, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos nėra. Esminių procedūrinių pažeidimų teismas taip pat nenustatė. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 24 str. 3 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. 2019 m. liepos 26 d. įmonės kreditorių susirinkimo protokolas patvirtina, kad kreditorių susirinkimas neįvyko, kadangi susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių teismo nutartimi patvirtintų reikalavimų suma yra 8 788,65 Eur, t. y. 48,80 procentai nuo visos teismo patvirtintos 18 007,80 Eur kreditorių reikalavimų sumos. 2019 m. rugpjūčio 8 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolas patvirtina, kad jame pagal pirminę neįvykusio kreditorių susirinkimo darbotvarkę balsavo kreditoriai VĮ Turto bankas ir Valstybinė darbo inspekcija prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, t. y. kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro 100 procentų nuo visų pakartotiniame susirinkime dalyvaujančių kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolą bankroto administratorius 2019 m. rugpjūčio 9 d. išsiuntė visiems įmonės kreditoriams ir pareiškėjui R. R. Nei pareiškėjas, nei bankrutavusios įmonės kreditoriai neskundė bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ pakartotinio kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, darbotvarkės, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, todėl laikytina, kad pakartotinio kreditorių susirinkimo procedūros buvo išlaikytos.

15. Teismas pažymi, kad pareiškėjas R. R. skundą pateikė iš esmės dėl 2019 m. rugpjūčio 8 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime priimto nutarimo, kuriuo bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ bankroto administratorius įpareigotas kreiptis į teismą dėl leidimo bankrutavusios įmonės administratoriui parduoti įmonės savininkui R. R. nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas R. R. nurodė, kad ginčo butas priklauso jam ir jo sutuoktinei A. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Butas yra areštuotas vykdomosiose bylose, užtikrinant priverstinį teismų sprendimų vykdymą. Butas nėra padalintas, todėl kreditoriai nepagrįstai priėmė ginčijamą nutarimą.

16. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1 p. tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas (savininkai) privalo pateikti administratoriui viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 2.50 str. 4 d. jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Kadangi individualios įmonės priskiriamos prie neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, jų savininkai, vadovaujantis CK 2.50 str. 2 d., CPK 673 str., Įmonių bankroto įstatymo 33 str. 1 d. subsidiariai atsako pagal įmonės prievoles. Įmonių bankroto įstatymo 28 str. 2–4 d. nustatyta, jog administratorius privalo pasiūlyti sudaryti taikos sutartį neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkui ir įmonės kreditoriams prieš kreipdamasis į teismą dėl išieškojimo iš įmonės savininko turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai neribotos civilinės atsakomybės įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams tenkinti. Teismas priima nutartį išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šalys iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo nesusitarė dėl taikos sutarties sudarymo.

17. Įmonių bankroto įstatymo 33 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad įmonės turtas ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, įsiteisėjus šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nurodytai teismo nutarčiai, parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka.

18. Įmonių bankroto įstatymo 30 str. 2 d. nurodyta, kad teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį įmonę likviduoti, jei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas šio termino nepratęsė. Pratęsti šį terminą teismas gali tik tuo atveju, kai to prašo kreditorių susirinkimas. Teismas, gavęs įmonės kreditorių susirinkimo siūlymą taikyti įmonei likvidavimo procedūrą anksčiau nei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, turi nedelsdamas spręsti klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo. To paties straipsnio 3 d. nurodyta, kad teismas, pripažinęs įmonę bankrutavusia ir priėmęs nutartį likviduoti ją dėl bankroto, patvirtina kiekvieno kreditoriaus patikslintų reikalavimų sumą, likvidavimo tvarką, kitus likvidavimo procedūrai vykdyti būtinus pavedimus ir nurodymus.

19. Nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui, kuris valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 5 d. 3 p., 14 str. 1 d. 1 p.). Likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius disponuoja įmonės turtu bei lėšomis ir užtikrina jų apsaugą, organizuoja turto pardavimą ir jį parduoda ar perduoda kreditoriams, tenkina šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintus kreditorių reikalavimus, grąžina bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams) turtą, likusį atsiskaičius su kreditoriais (Įmonių bankroto įstatymo 31 str. 1 p., 2 p., 3 p., 6 p.).

20. Įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnyje nustatytos kreditorių susirinkimo teisės. Bendrovės kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kitus kreditorių susirinkimui priskirtus klausimus. Kreditorių susirinkimas turi teisę įpareigoti bankroto administratorių pateikti ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti ir (ar) kreiptis į teismą, kad būtų sprendžiamas teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu pareigas, klausimas, kai įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti ir dėl to galimai buvo padaryta žala įmonei ir (ar) kreditoriams (Įmonių bankroto įstatymo 8 str., 23 str. 17 p.).

21. Byloje nėra ginčo, kad pasiūlymai dėl taikos sutarties patvirtinimo nebuvo gauti, todėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi R. R. personalinė įmonė „Hiliaras“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, įpareigojant bankroto administratorių vykdyti likvidavimo procedūrą. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. gegužės 4 d. Byloje taip pat nekilo ginčo, kad butas (duomenys neskelbtini), priklauso įmonės savininkui R. R. ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise. 2017 m. kovo 6 d. pirmajame R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ kreditorių susirinkime kreditoriai priėmė nutarimą nesiūlyti bankroto administratoriui kreiptis į teismą dėl leidimo administratoriui parduoti įmonės savininkui R. R. nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), jei R. R. ar kiti asmenys įmokės į įmonės kaupiamąją sąskaitą 1 000 Eur iki 2017 m. kovo 25 d. ir po to kas mėnesį iki mėnesio 25 dienos ne mažiau 650 Eur iki bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Nevykdant mokėjimų ilgiau, kaip 30 dienų ir įsiteisėjus teismo nutarčiai pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, bankroto administratorius įpareigotas kreiptis į teismą dėl leidimo administratoriui parduoti R. R. nuosavybės teise priklausantį butą. R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ bankroto administratoriaus veiklos ataskaitoje už 2017 m. vasario 28 d.–2019 m. sausio 14 d. laikotarpį nurodyta, kad T. R. ir A. R. į įmonės kaupiamąją sąskaitą pervedė 10 800 Eur (paskutinis mokėjimas gautas 2018 m. lapkričio 27 d.) sumą ir yra įsipareigoję mokėti kas mėnesį po 650 Eur iki bus patenkinti kreditorių reikalavimai, todėl administratorius nesikreipė į teismą dėl leidimo nukreipti išieškojimą į ginčo butą. R. R. sūnus T. R. pažadėjo toliau mokėti į įmonės sąskaitą banke. R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ kreditorių susirinkimas 2019 m. sausio 28 d. priėmė nutarimą siūlyti teismui pratęsti likvidavimo terminą iki 2019 m. gruodžio 31 d. 2019 m. balandžio 4 d. bankroto administratorius pateikė teismui prašymą dėl likvidavimo termino pratęsimo iki 2019 m. gruodžio 31 d., nurodydamas, kad T. R. ir A. R. į įmonės sąskaitą 2019 m. balandžio 4 d. yra įmokėję 11 700 Eur ir yra įsipareigoję mokėti kas mėnesį toliau iki bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 4 d. pratęsė R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ likvidavimo terminą iki 2019 m. gruodžio 31 d. 2019 m. balandžio 24 d. R. R. pateikė bankroto administratoriui atsakymą į 2019 m. balandžio 4 d. gautą prašymą dėl 5 500 Eur sumos sumokėjimo iki 2019 m. balandžio 25 d., nurodydamas, kad negali sumokėti dėl sunkios finansinės padėties ir prašė tarpininkauti, surengiant neeilinį kreditorių susirinkimą, kuriame būtų įvertintos pareiškėjo galimybės dalimis sumokėti prašomą sumą per protingą terminą. Nurodytą prašymą pareiškėjas R. R. taip pat persiuntė R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Bankroto administratorius 2019 m. gegužės 17 d. atsiliepime į bankroto administratoriaus prašymą nurodė, kad 2019 m. kovo 25 d. pareiškėjas turėjo sumokėti iš viso 16 600 Eur sumą, tačiau sumokėjo tik 11 700 Eur, t. y. 4 900 Eur mažiau, todėl, R. R. nevykdant mokėjimų pagal grafiką, administratorius turės kreiptis į teismą dėl leidimo parduoti ginčo butą. R. R. prašymo dėl naujo įsipareigojimų mokėjimo sumų grafiko ir galimo mokėjimų išdėstymo ar atidėjimo termino nepateikė, todėl bankroto administratorius sušaukė 2019 m. liepos 26 d. kreditorių susirinkimą. Bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ kreditorių susirinkimas 2019 m. liepos 26 d. neįvyko, kadangi susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių teismo nutartimi patvirtintų reikalavimų suma yra 8 788,65 Eur, t. y. 48,80 procentai nuo visos teismo patvirtintos 18 007,80 Eur reikalavimų sumos. 2019 m. rugpjūčio 8 d. pakartotiniame įmonės kreditorių susirinkime priimtas ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo bankroto administratorius įpareigotas kreiptis į teismą dėl leidimo bankrutavusios įmonės administratoriui parduoti R. R. priklausantį nuosavybės teise butą (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugpjūčio 30 d. teisme priimtas bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ bankroto administratoriaus R. B. prašymas leisti nukreipti išieškojimą į įmonės savininkui R. R. nuosavybės teise priklausančio buto, (duomenys neskelbtini), ½ dalį.

22. Teismas konstatuoja, kad ginčijamu nutarimu buvo sprendžiamas išieškojimo į bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ savininko R. R. turtą nukreipimo pradėjimo klausimas. Ginčijamas nutarimas priimtas, atsižvelgiant į pareiškėjo R. R., kaip bankrutavusios įmonės savininko, prisiimto įsipareigojimo mokėti kreditoriams nuo 2017 m. kovo mėn. ne mažiau 650 Eur iki bus patenkinti kreditorių reikalavimai nevykdymą. Įstatyme įtvirtinta bankroto administratoriaus pareiga, likviduojant bankrutavusią įmonę, organizuoti turto pardavimą ir jį parduoti ar perduoti kreditoriams, tenkinti patvirtintus kreditorių reikalavimus, grąžinti bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams) turtą, likusį atsiskaičius su kreditoriais (Įmonių bankroto įstatymo 31 str. 2 p., 3 p., 6 p.). Kreditorių susirinkimo nutarimas tokio pobūdžio klausimu įmonės bankroto administratoriaus vertintinas, kaip rekomendacinis, o ne įpareigojantis, kadangi įstatymas numato, kad administratorius turi imtis visų aktyvių veiksmų, siekiant patenkinti kreditorių reikalavimus ir apmokėti administravimo išlaidas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad Įmonių bankroto įstatymo 24 str. 5 d. nustatyta tvarka skundžiami gali būti tik tie kreditorių susirinkimo nutarimai, kurie priimti įgyvendinant kreditorių susirinkimo kompetenciją ir kurie turi privalomą galią įmonės kreditoriams ir administratoriui. Tokiu atveju, kai kreditorių susirinkimas priima nutarimus ne jo kompetencijai priskirtais klausimais, tokie nutarimai negali būti skundžiami teismui dėl jų rekomendacinio pobūdžio (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1812-381/2017).

23. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ 2019 m. rugpjūčio 8 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimas antru darbotvarkės klausimu dėl administratoriaus kreipimosi į teismą su prašymu leisti nukreipti išieškojimą į įmonės savininkui R. R. priklausantį turtą yra rekomendacinio pobūdžio. Bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ bankroto administratoriaus prašymas leisti nukreipti išieškojimą į pareiškėjui R. R. priklausantį turtą bus nagrinėjamas įmonės bankroto byloje, todėl nurodytus padarinius gali sukelti įsiteisėjusi nutartis, kuria bus išspręstas bankroto administratoriaus prašymas leisti jam nukreipti išieškojimą į įmonės savininko turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, o ne ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo administratorius įpareigotas atlikti iš esmės rekomendacinį veiksmą. Klausimo dėl leidimo bankrutavusios įmonės bankroto administratoriui nukreipti išieškojimą į įmonės savininkui priklausantį turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, teisėtumas ir pagrįstumas sprendžiamas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka tada, kai administratorius pateikia teismui motyvuotą prašymą, o ne pagal kreditorių susirinkimo nutarimą, kuris priimtas rekomendacijos pagrindu, apskundimo teise ir naikinant šį nutarimą pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas. Pats nutarimas, kuriuo bankroto administratorius įpareigotas kreiptis į teismą dėl leidimo nukreipti išieškojimą į bankrutavusios įmonės savininko turtą, neturi privalomosios galios, nes tokį leidimą gali suteikti teismas (Įmonių bankroto įstatymo 28 str.). Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo naikinti 2019 m. rugpjūčio 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimą antru darbotvarkės klausimu, kadangi šis nutarimas yra rekomendacinio pobūdžio.

24. 2019 m. rugpjūčio 8 d. bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ pirmuoju pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimu nutarta patvirtinti bankroto administratoriaus ataskaitą. Pareiškėjas R. R. nurodė, kad, neišsprendus ketinamo parduoti turto statuso, nėra jokių teisinių pagrindų tvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitos.

25. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 5 d. 25 p. bankroto administratorius teikia tvirtinti savo veiklos ataskaitą pirmajam kreditorių susirinkimui ir, kreditorių susirinkimui pareikalavus, kitas savo veiklos ataskaitas. Pirmajam kreditorių susirinkimui pateiktoje tvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitoje turi būti pateikta informacija apie įmonės dalyvius; įstatinį kapitalą (jeigu yra); turto areštus; buvusių darbuotojų skaičių, darbuotojų atleidimo aplinkybes; bankroto proceso metu priimtus darbuotojus; pareikštus, pateiktus teismui tvirtinti ir ginčijamus kreditorių finansinius reikalavimus, nustatant jų tenkinimo eiliškumą ir etapus; debetinius įsiskolinimus; ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašus, nurodant turto balansines vertes su žymomis apie jo įkeitimą; ilgalaikio turto pirkimus, pardavimus, nurašymus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant turto pavadinimą, jo įsigijimo, pardavimo ar nurašymo datą ir sumą; sandorius, sudarytus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant jų sudarymo datą, šalis, pobūdį; pajamas ir išlaidas po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos; teismo patvirtintų lėšų sumos, kurią leista naudoti bankroto administravimo išlaidoms apmokėti iki bus patvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata, bankroto administravimui panaudojimą; ūkinės komercinės veiklos, jeigu tokia veikla yra vykdoma, pajamas ir išlaidas; kita kreditoriams svarbi informacija.

26. Administratoriaus veiklos ataskaita netvirtinama tuomet, kai joje atvaizduoti veiksmai iš tikrųjų yra neatlikti ir (ar) išvardyti rezultatai iš tikrųjų yra nepasiekti. Teisinį pagrindą netvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitos sudaro ydingai parengta ataskaita, kai įrašyti neįvykę faktai, klaidinga informacija ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1522/2010). Administratoriaus ataskaitos nepatvirtinimas reiškia, kad kreditoriai nesutinka su administratoriaus veikla, vykdant pavedimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Formalus bankroto administratoriaus ataskaitos netvirtinimas prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams bei užkirstų kelią operatyviai ir mažiausiomis sąnaudomis vykdyti tolesnes bankroto procedūras (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-167-823/2016).

27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas R. R. nesutinka su bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimu iš esmės dėl to, kad iki šiol nėra išspręstas klausimas dėl pareiškėjui priklausančio buto dalies nustatymo ir pardavimo. Teismas pažymi, kad bankroto administratoriaus veiklos ataskaita gali būti netvirtinama tuomet, kai joje nurodyti veiksmai iš tikrųjų yra neatlikti ir (ar) išvardyti rezultatai iš tikrųjų yra nepasiekti. Teisinį pagrindą netvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitos sudaro ydingai parengta ataskaita, kai įrašyti neįvykę faktai, klaidinga informacija. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių pareiškėjas neįrodė. Aplinkybė, kad iki šiol nėra išspręstas klausimas dėl pareiškėjui R. R. kartu su sutuoktine nuosavybės teise priklausančio buto padalinimo, nepatvirtina, kad ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinta administratoriaus veiklos ataskaita neatitinka Įmonių bankroto įstatyme nustatytų reikalavimų ar joje pateikta informacija yra klaidinga. Teismas pažymi, kad bankroto administratoriaus ataskaitoje yra nurodoma informacija apie įmonės bankroto bylos eigą, atliktus veiksmus ir pan., t. y. ataskaita yra informacinio pobūdžio ir joje nėra sprendžiami klausimai, susiję su nekilnojamojo turto statusu. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo naikinti 2019 m. rugpjūčio 8 d. bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ kreditorių susirinkimo nutarimą pirmu darbotvarkės klausimu, kadangi pareiškėjas neįrodė, kad patvirtinta bankroto administratoriaus veiklos ataskaita neatitinka Įmonių bankroto įstatyme nustatytų reikalavimų ar joje pateikta informacija yra klaidinga.

28. 2019 m. rugpjūčio 8 d. bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ trečiuoju pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimu nutarta patvirtinti papildomą administravimo išlaidų sąmatą 600 Eur sumai. Pareiškėjas R. R. nurodė, kad administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimas, nesant pagrindžiančių dokumentų, yra skubotas.

29. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 36 str. 2 d. administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Bankroto administravimo išlaidų rekomendaciniai dydžiai gali būti viršyti tik tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas arba teismas pritaria administratoriaus pateiktam motyvuotam prašymui patvirtinti rekomendacinius dydžius viršijančią administravimo išlaidų sąmatą. Tuo atveju, jeigu administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, išsprendęs ginčą, ją patvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. To paties straipsnio 3 d. numato, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla, išskyrus iš ūkinės komercinės veiklos gaunamų pajamų administratoriui už vadovavimą ūkinei komercinei veiklai mokamą atlyginimo dalį.

30. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintame Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąraše ir Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklėse yra detaliai išskirtos įmonės ne tik pagal bankroto proceso vykdymo tvarką (teismo ir ne teismo tvarka), bet ir pagal veiklos rūšį ir bankroto proceso ypatumus (be ypatumų, įmonė nėra nutraukusi veiklos, įmonės veikla priskirta Lietuvos banko priežiūrai, įmonės taikytas supaprastintas bankroto procesas ir pan.) bei įmonių dydį (maža, vidutinė, didelė). Konkrečiu atveju administravimo išlaidų papildomos sąmatos dydis vertinamas, atsižvelgiant į nurodytame teisės akte numatytus orientacinius dydžius, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus bei bankroto byloje atliktų/atliktinų veiksmų apimtį, kurie objektyviausiai apibūdina administravimo išlaidų poreikį ir dydį bei leidžia užtikrinti tiek bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių, tiek įmonės administratoriaus teises ir teisėtus interesus.

31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2017 m. kovo 6 d. bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ pirmojo kreditorių susirinkimo metu patvirtinta 6 000 Eur administravimo išlaidų sąmata, iš jos 4 600 Eur skiriant administratoriaus atlyginimui ir 1 400 Eur kitoms administravimo išlaidoms apmokėti iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. 2019 m. rugpjūčio 8 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo 1 darbotvarkės klausimu patvirtinta administratoriaus veiklos ataskaita, kurioje nurodyta, kad 2019 m. liepos 12 d. ūkio išlaidoms buvo panaudota 1 417,74 Eur, todėl nepatvirtinus 600 Eur būsimoms administravimo išlaidoms, neįmanoma tęsti bankroto procedūrų. Bankroto administratorius nurodė, kad iš papildomos 600 Eur sumos planuojama skirti 300 Eur ryšiui, nuomai, komunalinėms paslaugoms, 100 Eur – kurui, 100 Eur – archyvo tvarkymui, 100 Eur nenumatytoms paslaugoms ir prekėms (pašto, kanceliarinėms išlaidoms ir pan.).

32. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Bankroto administratorių atrankos taisyklių 10.1, 11 p. bankrutavusi R. R. personalinė įmonė „Hiliaras“ laikoma maža įmone, todėl tokios įmonės bankroto administravimo išlaidų rekomendacinis dydis 2017 m. kovo 6 d. buvo 25 MMA (380 Eur), t. y. 9 500 Eur. Ginčo nutarimo priėmimo metu tokios įmonės bankroto administravimo išlaidų rekomendacinis dydis sudarytų 13 875 Eur (MMA nuo 2019 m. – 555 Eur).

33. Teismas pažymi, kad nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojusių Įmonių bankroto įstatymo 36 str. 2, 4 ir 5 d. pakeitimų, kurių pagrindu ir buvo priimtas Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimas Nr. 415 dėl Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo, nebeliko teismo nutarčių, kuriais yra išsprendžiamas ginčas dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, apskundimo galimybė apeliacine tvarka, kas suponuoja tokį ginčą vienintele instancija sprendžiančiam teismui pareigą griežtai laikytis poįstatyminiu teisės aktu nustatytų rekomenduojamų administravimo išlaidų dydžių. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 Lietuvos Respublikos finansų ministerija įpareigota ne rečiau kaip kartą per 3 metus peržiūrėti Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašą ir teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl šių dydžių pakeitimo. Tai reiškia, kad nurodytu nutarimu patvirtinti administravimo išlaidų dydžiai yra aktualūs, atitinka Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją ir administravimo subjektų teikiamų asmenų lūkesčius gauti teisingą atlyginimą už atliktą darbą.

34. Maksimali rekomenduojama bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ administravimo išlaidų sąmata, tvirtinant ją 2017 m. siektų 9 500 Eur, 2019 m. – 13 875 Eur. Nagrinėjamu atveju ginčijamu nutarimu papildomai patvirtinus 600 Eur administravimo išlaidų sąmatą, administravimo išlaidų sąmata iš viso yra 6 600 Eur (iš jos 4 600 Eur administratoriaus atlyginimas), t. y. neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintose Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklėse nustatytų maksimalių rekomenduojamų dydžių. Papildoma administravimo išlaidų sąmata patvirtinta, atsižvelgiant į tai, kad įmonės likvidavimo terminą Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 4 d. pratęsė iki 2019 m. gruodžio 31 d. Likvidavimo termino pratęsimą sąlygojo iš esmės pareiškėjo R. R. prisiimtas įsipareigojimas mokėti kreditoriams nuo 2017 m. kovo mėn. ne mažiau 650 Eur iki bus patenkinti kreditorių reikalavimai. 2019 m. balandžio 4 d. pareiškėjas buvo sumokėjęs 11 700 Eur, nors pagal grafiką 2019 m. kovo 25 d. turėjo būti sumokėta 16 600 Eur. Akivaizdu, kad užsitęsęs likvidavimo procesas reikalauja papildomų lėšų įmonės administravimui, todėl teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad ginčijamu nutarimu papildomai patvirtinta 600 Eur suma administravimo (ūkio) išlaidoms yra nepagrįsta. Priešingai, atsižvelgiant į įmonės dydį, kreditorių skaičių, užsitęsusi likvidavimo procesą, teismo vertinimu, papildoma suma ūkio išlaidoms yra pagrįsta ir reali bankroto administratoriaus veiklai užtikrinti.

35. Teismas pažymi, kad papildomos administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimas kreditorių susirinkime nereiškia, kad administratorius yra laisvas disponuoti sumomis, skirtomis atskirų rūšių administravimo išlaidoms padengti, ir nevaržomas pareigos atsiskaityti. Administratorius turi pagrįsti patirtų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus. Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo. Vadinasi, aplinkybė, kad kreditorių susirinkimas patvirtino papildomą sumą administravimo išlaidoms, nereiškia, jog visa suma bus panaudota ir bankroto administratorius neturės pareigos pateikti kreditorių susirinkimui detalią informaciją apie lėšų panaudojimą.

36. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas R. R. praleido terminą apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimus ir nenustačius pagrindo jo atnaujinimui bei nenustačius ginčijamų nutarimų neteisėtumo, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas pareiškėjo skundą dėl 2019 m. rugpjūčio 8 d. bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo atmeta.

Vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 11 str., 23 str., 36 str., Civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo R. R. skundą dėl bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ 2019 m. rugpjūčio 8 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.