Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2023-10-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-85-791/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-10-03Alytaus apylinkės teismas
  2. T-16-791/2024Nutartis · 2024-01-22Alytaus apylinkės teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-10-03
Bylos Nr.
1-85-791/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26719-2022-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
G. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-85-791/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26719-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.15; 1.2.4.6.2.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 3 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja V. D.,sekretoriaujant V. V.,dalyvaujant prokurorams A. J. ir I. V.,kaltinamajam G. S., jo gynėjui advokato padėjėjui A. Z.,specialistams L. U. ir P. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis G. S. 2022 m. liepos 16 d. apie 00.50 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį - sutuoktinę E. S., kumščiu sudavė vieną kartą į nosies sritį, tris kartus į kairį skruostikaulį, tris kartus į kairį petį, vieną kartą spyrė į dešinę blauzdą, suėmęs ranka už plaukų, juos tempė, taip mušdamas nukentėjusiajai E. S. sukėlė fizinį skausmą ir dėl poodinių kraujosruvų kairio skruosto srityje, kairio peties sąnario srityje, kairio žasto srityje, dešinės blauzdos srityje nežymiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamasis G. S. kaltės nepripažino. Paaiškino, jog nukentėjusioji E. S. yra jo sutuoktinė, šiuo metu vyksta skyrybų procesas. 2022 m. liepos 16 d. namuose buvo vienas kartu su šunimi. Apie vidurnaktį užmigo. Išgirdo, kad grįžo jo sutuoktinė, kadangi šuo ją pasitiko. Žmona nuėjo miegoti į vaiko kambarį. Ryte atėjo į kambarį, kuriame jis miegojo, ir iš bendros spintos pasiėmė savo drabužius. Virtuvėje pavalgiusi žmona išėjo į darbą. Kai buvo atėjusi į jo kambarį, į savo sutuoktinę nepažvelgė, todėl nematė jokių sužalojimų. Po to jos nematė. Po dviejų ar trijų savaičių laiko jį iškvietė policijos pareigūnai. Tuomet sužinojo, kad policijos komisariate yra parašytas pareiškimas. Nuo praėjusio pavasario vyksta skyrybų procesas, todėl praktiškai nebendrauja. Kaltinime nurodytu laiku jokio kontakto su nukentėjusiąja neturėjo, pas ją kambaryje nebuvo. Mano, kad nukentėjusioji jam kerštauja. Pripažįsta, kad nakties metu sūnus jam parašė minėto turinio žinutę, tarp jų vyko susirašinėjimas. Sūnus jam parašė, kadangi prieš tai susirašinėjo su motina. Tą vakarą sūnus buvo išgėręs, mano, todėl ir parašė tokio turinio žinutę. Mano, kad jo sutuoktinė viską surežisavo. Ikiteisminio tyrimo metu nesakė, kad tuo metu, kai vyko susirašinėjimas su sūnumi, nukentėjusiosios nebuvo namie. Negali pasakyti, kada vyko susirašinėjimas su sūnumi, ar jai grįžus į namus, ar prieš jos grįžimą. Gal tuo metu nukentėjusioji galėjo būti namuose. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

G. S. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju parodė, kad kaltės, jog sumušė savo sutuoktinę E. S., neprisipažįsta. E. S. yra jo sutuoktinė, su ja gyvena (duomenys neskelbtini) metus, turi bendrą sūnų A. S.. Šiuo metu tarp jo ir E. yra pradėtas skyrybų procesas, skyrybų iniciatorė yra E.. Apie metus laiko su žmona visiškai nesutaria, tik tiek, kad kartu gyvena jiems abiems priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2022-07-16 E. į namus grįžo paryčiais, t. y. po 4 valandos nakties, jis tuo metu jau miegojo miegamajame (atskiruose kambariuose gyvena jau apie metus laiko). Girdėjo, kad E. nuėjo į sūnaus kambarį ir atsigulė. Jis pas ją į kambarį nuėjęs nebuvo. Tą naktį buvo blaivus. E. pamatė tik 2022-07-16 dienos rytą, kuomet ji į miegamąjį atėjo pasiimti drabužių, kaip suprato, ji ėjo į darbą. Kadangi jie nebendrauja, jis į ją jokio dėmesio nekreipė, nematė, kad pas ją būtų kokių nors sužalojimų, kadangi į ją tiesiog nežiūrėjo, o gulėdamas lovoje, žiūrėjo televizorių. Po to, kai ji šeštadienį išėjo, jis jos daugiau nematė, iki šios dienos ji namo grįžusi nebuvo. Prieš E. tikrai nesmurtavo, kaip ir minėjo, ją pamatė tik ryte. Pranešime apie įtarimą nurodyta, kad konfliktas tarp jų įvyko apie 00.50 valandą, tačiau tuo metu jos namuose net nebuvo. Kaip ir minėjo, ji namo grįžo tik po 4 valandos ir iškarto nuėjo miegoti. Kur šiuo metu randasi E., nežino. Tą naktį namuose buvo dviese, kadangi sūnus negrįžo. Konfliktų tarp jų buvo pasitaikę anksčiau, tačiau policija niekada nedalyvavo. Pareiškimą dėl smurto artimoje aplinkoje žmona parašė pirmą kartą (1 t., b.l. 94–96).

2022 m. rugpjūčio 31 d. papildomos apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo pareigūną G. S. parodė, jog savo sutuoktinę E. S. 2022 m. liepos 15 d. matė prieš jam išeinant į darbą apie 8 valandą ryto, po to namo ji grįžo tik liepos 16 dienos paryčiais po 4 valandos. Jis pats namo grįžo liepos 15 dieną apie 18.30 valandą, jos namuose tuo metu tikrai nebuvo. Kuomet ji grįžo paryčiais, jis jau miegojo (kurią tiksliai valandą nuėjo miegoti negali pasakyti, tačiau tai turėjo būti maždaug iki 23 valandos) iš savo miegamojo išėjęs nebuvo. Tik iš uždaromų durų ir šuns pasitikimo suprato, kad ji miegoti nuėjo į jų sūnaus kambarį. Ji tikrai namuose nebuvo, kaip nurodo 00.50 valandą, grįžo paryčiais. Jis pats prabudęs, nuo tada, kai nuėjo miegoti, iki jos grįžimo, nebuvo. Ją pamatė tik 2022-07-16 dienos rytą, kuomet ji atėjo į kambarį pasiimti savo drabužių iš spintos, jis tuo metu dar gulėjo lovoje. Akistatą atlikti su ja tikrai atsisako (1 t., b.l. 108–110).

Nukentėjusioji E. S. teisme parodė, kad įvykio dieną sūnus jos paprašė nuvežti drauges į sodybą. Kartu su draugėmis nuvyko į sodybą (duomenys neskelbtini). Sodyboje užsibuvo iki vėlumos. Parvežusi drauges, sugrįžo į namus (duomenys neskelbtini). Buvo liepos 16 d. nakties metas. Namuose susiruošė miegui. Miegoti nuėjo į sūnaus kambarį. Buvo atsigulusi lovoje, kai į kambarį atėjo kaltinamasis, kuris pradėjo jai priekaištauti. Išvadino ją necenzūriniais bei įžeidžiančiais žodžiais, kaip valkata ir pan. Lovoje turėjo mobilaus ryšio telefoną, kurį kaltinamasis paėmė. Prasidėjo smūgiai. Smūgius sudavė į veidą, į nosį, ji veidą dengėsi rankomis. Tuomet smūgius sudavė į šoną. Pirmas smūgis buvo suduotas į nosį, į kairį skruostikaulį sudavė gal kokius 3 smūgius. Kai dengėsi nuo jo smūgių, smūgius sudavė į šonus, į kairį petį – kokius tris smūgius, spyrė į blauzdą. Dešinės kojos blauzdoje buvo kraujosruva. Kai kaltinamasis spyrė į blauzdą, ji lovoje buvo užsisukusi šonu. Blauzda, į kurią spyrė, buvo atsukta į kaltinamojo pusę. Po to tempė už plaukų, liepė išeiti iš namų. Už plaukų suėmęs ištempė iš lovos, nutempė iki kambario durų. Buvo išrauti plaukai. Medicinos ekspertui rodė vietą, kurioje buvo išrauti plaukai. Sakė, kad jaučia, tačiau per plaukus negalėjo tos vietos apžiūrėti. Apsiraminęs kaltinamasis nuėjo į savo kambarį. Iš nosies jai negausiai bėgo kraujas. Daiktai jos krauju nebuvo ištepti. Po šio įvykio ji buvo šoke. Bijojo išeiti iš savo kambario. Kaltinamasis buvo paėmęs jo telefoną. Vėliau eidama į tualetą pamatė ant komodos padėtą jos telefoną. Paskambino sūnui ir pasakė apie tai, kad jo tėvas ją sumušė, apkaltino, kad vėlai grįžo į namus. Sūnus liepė eiti iš namų. Nakties metu su sūnumi susirašinėjo. Kaltinamasis buvo užėjęs į jos kambarį, pasakė: „ką čia vaikui rašinėji, guodiesi?“ Ryte apie aštuntą valandą iš buto išėjo pas savo motiną. Susitiko su sūnumi pas jos mamą, jis pamatė ją sumuštą. Buvo patinęs jos veidas, matėsi kraujosruva. Nuo suduodamų smūgių jautė fizinį skausmą. Buvo išpeštas nemažas plaukų kuokštas. Į policijos komisariatą kreipėsi pirmadienį. Darbe bendradarbės pamatė sužalojimus ir paskatino ją kreiptis į policiją. Buvo apžiūrėta eksperto, pas medikus nesikreipė. Kai buvo pas ekspertus, jos veido skuostas buvo patinęs. Įvykis įvyko iš penktadienio į šeštadienį. Prieš šį įvykį jokių sužalojimų nebuvo patyrusi. Po jos sumušimo į butą negrįžo, gyvena kitoje vietoje. Negali gyventi su kaltinamuoju dėl to, kad jaučia baimę. Po šio įvykio jai buvo teikiama psichologinė pagalba. Prašo tenkinti jos civilinį ieškinį, priteisti 3000 eurų neturtinės žalos ir 409,02 Eur turtinės žalos, kurią sudarė mokesčiai už komunalines paslaugas, bei 400 eurų už suteiktas teisines paslaugas. Šiuo metu teisme nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo, joje sprendžiamas klausimas dėl turto dalybų. Ir anksčiau kaltinamasis jos atžvilgiu yra naudojęs smurtą, tačiau dėl to niekur nesikreipė.

Liudytoja E. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. liepos 15 d. apie 00:30 ji grįžo namo į (duomenys neskelbtini) iš miesto, buvo blaivi. Apie 1 valandą nakties atsigulė į lovą vaiko kambaryje. Šiame kambaryje ji šiuo metu miega, kadangi su vyru vyksta skyrybų procesas. Apie 01 valandą nakties į tą kambarį, kuriame ji miega, iš miegamojo atėjo jos vyras G. S., buvo akivaizdžiai neblaivus. Įėjęs į kambarį pasakė: „va pagaliau parsiradai, kur tu čia buvai ir panašiai“, pradėjo priekaištauti dėl skyrybų sąlygų. Namuose buvome tik jie abu. Kadangi jau beveik miegojo, nelabai kreipė dėmesio į jo kalbas, liepė ramintis. Šis atėjo prie lovos, kur ji gulėjo ir trenkė vieną kartą dešinės rankos kumščiu į nosį. Iš nosies jai pradėjo bėgti kraujas. Po to kumščiais smūgiavo į skirtingas kūno vietas, trenkė į veido sritį maždaug tris kartus. Į pečius irgi tris kartus. Ji dengėsi veidą rankomis, todėl smūgiavo į kojas bei kitas vietas. Kiek iš viso smūgių buvo suduota, negali tiksliai pasakyti, bet mano, iki dešimties. Dėl suduotų smūgių ji jautė fizinį skausmą. Jis ją dar tampė už plaukų, bandė ištempti iš lovos, ko pasėkoje išpešė daug plaukų. Po fizinių smūgių sudavimo jis išėjo į miegamąjį, ji patyrė labai didelį stresą. Policijos tą dieną nekvietė dėl to, kad jis buvo paėmęs jos mobilaus ryšio telefoną. Vyras prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, yra smurtavęs prieš kelis metus, tačiau į policiją nesikreipė, bijojo. Dabar, kadangi ji pradėjo bijoti savo vyro, susirado laikinai gyvenamąjį būstą. Nori pasakyti, kad po įvykio sekančią dieną jai buvo bloga, pykino, bet nevėmė, sukosi galva. Pastaruoju metu dar užeina silpnumai (1 t., b.l. 2).

Papildomos apklausos metu liudytoja E. S. parodė, kad nori patikslinti, jog G. S. yra jos sutuoktinis, su kuriuo gyvena (duomenys neskelbtini) metus, turi bendrą pilnametį sūnų, gyvena abiem priklausančiame bute. Šiuo metu nuo šių metų sausio mėnesio tarp jos ir sutuoktinio yra pradėtas skyrybų procesas. Skyrybų iniciatorė buvo ji. 2022-07-16 namo grįžo apie 00.30 valandą, tą naktį buvo tikrai blaivi, kadangi namo grįžo nuvežusi savo sūnų į sodybą. Sūnus pasakė, kad namo nakvoti negrįš, todėl ji nusprendė atsigulti į jo kambaryje esančią lovą. Jai net nespėjus užmigti, apie 00.50 val., į kambarį, kuriame gulėjo lovoje, įsiveržė G.. Ji suprato, kad jis yra neblaivus, iškarto atėmė jai iš rankos jos mobilųjį telefoną, pradėjo priekaištauti, klausinėti, kur ji tokiu laiku buvo, išvadino vagimi, nurodė, kad per tiek bendro gyvenimo metų ji nieko neužgyveno. Visą laiką gulėjo lovoje, žodžiais pradėjo jį raminti, buvo išsigandusi, kadangi jis kalbėjo apimtas stipraus pykčio. Tada jis priėjo prie jos, jai gulint lovoje, dešiniu kumščiu sudavė jai vieną kartą į nosies sritį, ne mažiau tris kartus į kairį skruostikaulį. Supratusi, kad jo smūgių nepavyks išvengti, nusprendė pradėti gintis, rankomis dengėsi veidą ir lovoje atsigulė ant dešinio šono, tada jis ranka į kairį petį sudavė ne mažiau tris kartus. Daugiau smūgių ranka nesudavė, tačiau vieną kartą basa koja spyrė jai į dešinę koją ties blauzda, tada suėmė viena ranka jai už palaidų plaukų ir pradėjo juos tempti, ištempė ją iš lovos ir nutempė iki kambario durų. Nutempęs iki kambario durų, plaukus paleido ir liepė jai eiti, kur buvo. Paleidęs plaukus, jis išėjo į miegamąjį, palikdamas ją vaiko kambaryje. Dėl visų šių veiksmų ji jautė fizinį skausmą. Visą laiką, kol jis ją mušė, ji prašė nustoti, baigti, verkė, tačiau jis į tai nereagavo. Su savimi išsinešė ir jos mobilųjį telefoną, kurį po to rado padėtą ant komodos. Nori pasakyti, kad po jai suduotų smūgių ranka į nosies sritį, kairį skruostą, kairį petį, bei po spyrio į dešinę blauzdą ir tempimo už plaukų jautė fizinį skausmą. Ant kairio pečio ir kairio skruosto, dešinės kojos liko kraujosruvos, iki vakar vakaro jautė stiprų galvos svaigimą, pykinimą. Kraujosruvų vietas skauda ir šiandien. Po plaukų tempimo buvo išrautas nemažas kuokštas plaukų. Policijos tą naktį nekvietė, kadangi buvo dideliame šoke, išsigandusi, bijojo išeiti iš kambario. Po įvykio naktį eidama į tualetą rado ant komodos paliktą jos mobilųjį telefoną iškarto paskambino sūnui bei pasakė, kad ją sumušė jo tėvas. Iš viso jai ranka buvo suduoti ne mažiau septyni smūgiai, vieną kartą spirta koja ir tempimas už plaukų. Kitą dieną į namus grįžo sūnus, jam papasakojo, kas nutiko, jis ją paskatino kreiptis į policiją, tačiau ir šeštadienį policijos nekvietė. Į policijos komisariatą susikaupė ir nusprendė ateiti pirmadienį, t. y. 2022 m. liepos 18 d. po pietų. Parašiusi pareiškimą, nuvyko pas teismo medicinos ekspertus, kurie ją apžiūrėjo ir užfiksavo visus jai padarytus sužalojimus. Pas kitus medikus nesikreipė. Vartojo vaistus nuo galvos skausmo. Prieš maždaug dešimt metų G.as buvo smurtavęs prieš ją, tačiau tada į policiją nesikreipė. Dėl civilinio ieškinio apsispręs tyrimo eigoje. Su sutuoktiniu nesitaikys, jam pretenzijų turi. Akistatą daryti su sutuoktiniu atsisako, kadangi jo bijo, jo matymas jai kelia neigiamas emocijas, šiuo metu išsikrausčiusi iš bendrų namų. Iš minėtų namų kartu su juo išsikraustė ir jų pilnametis sūnus. Kur šiuo metu gyvena, neatskleis, nori, kad visi dokumentai jai būtų siunčiami jos nurodytu el. paštu (1 t., b.l. 12–15).

Liudytojas A. S. teisme atsisakė duoti parodymus prieš savo šeimos narį tėvą G. S..

Liudytojas A. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kurio parodymai teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, parodė, kad G. S. yra jo tėvas, jam išaiškinta teisė dėl parodymų davimo prieš savo šeimos narį, parodymus duoti sutinka. Jis gyvena kartu su tėvais (duomenys neskelbtini). Su mama sutaria geriau, nei su tėvu, tačiau ir su juo nesipyksta. 2022 m. liepos 15 d. vakare, galėjo būti apie 20 valandą, jo mama atvažiavo į jo draugo sodybą, kartu atvežė kelias jo drauges. Visi kartu vakarojo, mama vairavo automobilį, todėl alkoholio nevartojo. Pabuvusi su jais, ji nusprendė važiuoti namo, nes jau buvo vėlu. Iš draugo namų ji išvažiavo 2022 m. liepos 16 d. truputį po 00 valandos. Jis toliau liko pas draugą, vartojo alkoholį. 2022 m. liepos 16 d. 02.15 valandą iš mamos sulaukė skambučio. Iš pradžių nesuprato, kas vyksta. Sprendžiant iš balso mama buvo išsigandusi iškarto jam pasakė, kad tėvas ją sumušė ir išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. Daugiau ji nedetalizavo. Kažkaip nepagalvojo motinai pasakyti, kad ji iškviestų policiją, paklausė, už ką ją mušė, tai ji atsakė, kad dėl to, jog vėlai grįžo namo. Po pokalbio su mama iškarto tėvui parašė žinutę per Messenger programėlę. Tikrai neprisimena, ar jis buvo tuo metu prisijungęs, ar ne, tačiau atsakymo iš jo sulaukė labai greitai, po 7 minučių. Kitą dieną po pietų, kurią tiksliai valandą nepasakys, pamatė mamą, jai ant kairio skruosto buvo kraujosruva, taip pat dar viena buvo ant kairio pečio, daugiau sužalojimų nepamena, kad ji būtų rodžiusi. Tuomet mama pasakė, kad tėvas ją tempė už plaukų iš lovos. Kadangi matė kraujosruvas, suprato, kad jai tampė ne tik už plaukų, bet ir kitaip mušė, tačiau ji nedetalizavo. Taip pat matė, kad ant jo kambaryje esančios palangės yra padėtas kuokštas šviesios spalvos plaukų, kaip suprato, juos išrovė tėvas. Mama dvejojo, ar jai rašyti pareiškimą dėl savo sumušimo, jis pats jos rašyti pareiškimo neskatino. Dėl įvykio norėjo pakalbėti su tėvu, tačiau jo namuose tą dieną nebuvo, todėl to padaryti negalėjo. Žino, kad pirmadienį po darbo mama atėjo parašyti pareiškimo dėl savo sužalojimo, kadangi ji sekmadienį pradėjo skųstis prasta sveikata. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali, kadangi pats nieko nematė, o mama daugiau apie įvykį nieko nepasakojo, su tėvu diskusijos apie šį įvykį taip pat nepavyko užmegzti. Žino tik tai, kad, kuomet mama jį paliko sodyboje ir išvažiavo į namus, ant jos kūno jokių vizualių sužalojimų tikrai nesimatė. Šiuo metu tarp tėvų vyksta skyrybų procesas, tarpusavyje jie nebendrauja ilgą laiką, nuo praėjusių metų vidurio. Prie apklausos prideda dvi ekrano nuotraukas: vienoje yra susirašinėjimas su tėvu, o kitoje laikas, kada mama jam skambino (1 t., b.l. 62–64).

Liudytoja S. M. teisme parodė, kad ji yra policijos tyrėja, atlikusi ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo metu atliko procesinius veiksmus, tai yra nukentėjusiosios E. S. papildomą apklausą, liudytojo A. S. apklausą, įtariamojo apklausas, surinko reikšmingus kitus duomenis. Liudytojui A. S. išaiškino teisę atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narį, liudytojas A. S. sutiko duoti parodymus prieš savo tėvą. Liudytojas A. S. apklausos metu parodė, kad motina jį su draugais nuvežė į sodybą, apie 12 valandą nakties išvyko namo. Vėliau sulaukė motinos skambučio, kurio metu pasakė, kad tėvas ją sumušė. Taip pat liudytojas A. S. pateikė telefono ekrano nuotraukas. Vienoje nuotraukoje buvo užfiksuotas skambučio motinai laikas, kitoje nuotraukoje buvo užfiksuota sūnaus rašyta žinutė tėvui per „Messenger“ programėlę. Apklausdama nukentėjusiąją, pati matė sužalojimus ant nukentėjusiosios veido. Apklausa vyko antradienį, o liudytoją A. S. apklausė vėliau, nei motiną.

Iš E. S. pareiškimo matyti, jog nukentėjusioji 2022 m. liepos 18 d. kreipėsi į policijos komisariatą, nurodydama, kad 2022 m. liepos 15 d. naktį apie 01 valandą jos vyras G. S. namuose, esančiuose G., sūnaus kambaryje ją sumušė. Daužė kumščiais į skirtingas kūno vietas. Sudavė iki 10 smūgių. Šiuo metu vyksta skyrybų procesas. Dėl savo sutuoktinio veiksmų ji jautė fizinį skausmą (1 t., b.l. 1).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Protokole fiksuota, kad užėjus į miegamąjį kambarį, kuriame yra viengulė lova, priekyje ant palangės matoma vienkartinis popierius, ant kurio matyti kuokštas šviesios spalvos plaukų, kuris supakuotas į paketą Nr. 266511 (1 t., b.l. 20–29, 30–35)

Iš 2022 m. liepos 18 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriuje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, gavus E. S. pareiškimą dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriame ji nurodė, kad patyrė smurtą iš savo sutuoktinio G. S.. Gauto pareiškimo tyrimo metu buvo nuvykta į žinomą G. S. gyvenamą vietą su tikslu jį sulaikyti, tačiau nurodytu adresu jis namuose rastas nebuvo, buvo bandoma su juo susisiekti duomenų bazėje rastu telefono numeriu. Bandant susisiekti telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), jis buvo išjungtas arba už ryšio zonos ribų. Kadangi su asmeniu sukontaktuoti nepavyko, todėl jo buvo ieškoma netoliese jo gyvenamosios vietos apylinkėse, tačiau rastas nebuvo, jo sulaikyti nebuvo galimybės (1 t., b.l. 41-42).

Iš Specialisto išvados Nr. G 329/2022(06) matyti, kad E. S. poodinės kraujosruvos kairio skruosto srityje, kairio peties sąnario srityje, kairio žasto srityje, dešinės blauzdos srityje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasėkoje kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 59).

Iš 2022 m. rugsėjo 1 d. Tarnybinio pranešimo dėl telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės ir analizės matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi nukentėjusioji E. S., išklotinė. Pagal moters parodymus, į namus G., ji grįžo 2022 m. liepos 16 d. apie 00:30 val. Pagal gautą jos telefono numerio išklotinę matyti, jog jos telefono numeris Alytaus mieste fiksuotas jau 2022 m. liepos 15 d. 23:22:05 val., kai jai paskambino kitas telefono numeris (duomenys neskelbtini), su kuriuo ji bendravo 74 s. Jungimas įvyko prie telekomunikacijų bokšto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Alytus, celės Nr. (duomenys neskelbtini). Toliau analizuojant gautą išklotinę, matyti, kad nukentėjusioji 2022 m. liepos 15 d. 23:32:54 val. skambino vėlgi tam pačiam telefono numeriui (duomenys neskelbtini), su kuriuo bendravo 13 s. Skambučio jungimas įvyko tarp dviejų telekomunikacijų bokštų, esančių (duomenys neskelbtini), Alytus (celės Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini), Alytus (celės Nr. (duomenys neskelbtini)). Tiek vienas, tiek kitas telekomunikacijų bokštas aptarnauja (duomenys neskelbtini) gatvę Alytuje. 2022 m. liepos 16 d. 00:25:27 val. nukentėjusiosios naudojamas telefono numeris fiksuotas jungiantis prie telekomunikacijų bokšto esančio (duomenys neskelbtini) (celės Nr. 2C5582A). Įvedus celės numerį į ERIS sistemos žemėlapį, matyti, kad šios celės veikimo kryptis yra Alytaus miestas ir taip pat jis aptarnauja (duomenys neskelbtini) gatvę Alytuje. Reminatis šia išklotine, galima teigti, kad nukentėjusiosios parodymuose esanti aplinkybė, jog ji grįžo į namus apie 00:30 val., atitinka jos pasakojimą. Taip pat pagal turimą išklotinę toliau matyti, kad 2022 m. liepos 16 d. 02:15:58 val. nukentėjusioji, būdama namuose (jungimas (duomenys neskelbtini), Alytus, celės Nr. (duomenys neskelbtini) aptarnauja (duomenys neskelbtini) g. ir šis bokštas yra arčiausiai šio adreso), paskambino savo sūnui A. S., kuris naudojasi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), ir su juo bendravo 120 s. Ši aplinkybė atitinka A. S. parodymus, kad maždaug tokiu laiku jam paskambino mama ir pasakė, kad ją sumušė tėvas. Tai neatitinka įtariamojo parodymų, jog jo sutuoktinė į namus grįžo tik apie 4 valandą ryte. Toliau pagal turimą išklotinę matyti, kad nukentėjusioji yra namuose. Paskutinis jungimas 2022 m. liepos 16 d. 09:46:39, kai ji paskambino savo sūnui į telefono numerį (duomenys neskelbtini), skambutis truko 73 s. Daugiau šioje išklotinėje tyrimui reikšmingos informacijos nėra (1 t., b.l. 81-83).

Iš liudytojo A. S. pateiktos ekrano nuotraukos matyti, jog 2022 m. liepos 16 d. 02:15 val. gaunamas skambutis iš mobilaus ryšio telefono (duomenys neskelbtini) pavadinimu „Mama“ (1 t., b.l. 65).

Iš liudytojo A. S. pateiktos ekrano nuotraukos matyti, jog 2022 m. liepos 16 d. 02:20 val. – 02:27 val. tarp A. S. ir kaltinamojo G. S. vyko susirašinėjimas dėl G. S. elgesio ir įvykio aplinkybių (1 t., b.l. 66).

Iš 2023 m. sausio 9 d. Teismo medicinos konsultacinės specialisto išvados Nr. 0003/23 matyti, jog specialistas P. P. padarė išvadas, jog E. S. kūne buvo užfiksuotos poodinės kraujosruvos kairio skruosto srityje, kairio peties sąnario srityje, kairio žasto srityje, dešinės blauzdos srityje. Poodinės kraujosruvos padarytos kietais bukais daiktais, o pagal savo markromorfologines savybes galėjo būti padarytos savaitė ar daugiau laiko iki apžiūros ir tai neatitinka Specialisto išvadoje nurodytų aplinkybių laiko, nes kraujosruva yra su ryškiu gelsvu atspalviu. E. S. kūne užfiksuoti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (2 t., b.l. 19–20).

Specialistas L. U. teisme parodė, kad jis tvirtina specialisto išvadą dėl nukentėjusiosios E. S. sužalojimo. Nukentėjusiąją E. S. apžiūrėjo 2022 m. liepos 18 d. Nukentėjusiojo apžiūra trunka apie 10 minučių. Specialisto išvadoje užfiksavo ir aprašė sužalojimus. Sužalojimo laiko konkrečiai nenustato, nurodo, jog galimai užduotyje nurodytu laiku galėjo būti padaryti sužalojimai. Nustatyti tikslų sužalojimo laiką pagal kraujosruvos spalvą nėra galimybės, kadangi tai yra individualūs ir kintami dalykai. Kiekvienam asmeniui atsiradusių kraujosruvų spalvos ir jų kitimas yra labai individualus, priklausantis nuo daugelio dalykų. Nustatė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2022 m. liepos 16 d., tai yra prieš dvi dienas iki apžiūros. Pirmiausia kraujosruvos būna rausvos spalvos, paskui pasidaro melsvai violetinė, o vėliau atsiranda atspalviai, ir po to pati kraujosruva būna žalsva, gelsva. Tai yra orientaciniai dalykai, nes priklauso nuo individualių asmens savybių. Pas kitus gali būti tik rausva kraujosruva, paskui violetinė, o paskui visai išnykti, tai vyksta nevienodai. Jeigu asmuo atvyksta su makiažu, paprašo makiažą nusivalyti. Susipažinęs su eksperto P. P. pateikta konsultacine išvada, specialistas parodė, kad išvadoje aprašomoji dalis išrašyta iš medicininio vadovėlio. Kraujosruvų spalva priklauso nuo žmogaus individualių savybių. Konsultacinėje išvadoje pažymėta, kad kraujosruvos spalva turi būti žalsva ar gelsva, o jo teiktoje konsultacinėje išvadoje P. P. nurodo kraujosruvos atspalvį, o ne pačią kraujosruvos spalvą. Pati kraujosruva, kaip nurodyta specialisto išvadoje, yra melsvai violetinė, ir ji atitinka paprastą kelių dienų intervalą. Atspalvis, tai nėra pati kraujosruvos spalva. Taip pat literatūroje nėra tokio žodžio, kaip kraujosruvos atspalvis, yra kraujosruvos spalva. Šiuo atveju ji yra melsvai violetinė. Nukentėjusiosios individualių savybių netyrė.

Specialistas teismo medicinos ekspertas P. P. teisme parodė, kad jis tvirtina konsultacinę išvadą. Savo išvadoje rėmėsi literatūra. Literatūra yra įvairi, lietuviška, rusiška, angliška. Šiuo atveju naudojosi lietuviška literatūra, kad nereikėtų daryti vertimo į lietuvių kalbą. Kraujosruvų atsiradimas ant žmogaus kūno yra individualus dalykas. Asmens individualios savybės turi reikšmės kraujosruvų susidarymui, jų dydžiui ir pan. Turi reikšmės asmens amžius ir odos savybės, nes vieniems kraujagyslių trapumas būna ryškus ir nuo mažiausio prisilietimo atsiranda didelės kraujosruvos, o kitiems asmenims nieko nebūna. Taip pat kraujosruvos skirtingai susidaro skirtingose kūno vietose. Kraujo skilimas priklauso nuo kraujosruvos gylio, nuo tos kūno vietos aprūpinimo krauju. Kuo geriau kūno vieta aprūpinama krauju, tuo kraujosruva didesnė ir ten įvyksta greičiau procesai, ypač veide. Kitose kūno vietose vėliau vyksta kraujo skilimas, veide kraujosruvos spalva gali būti pasikeitusi, o kitose kūno vietose – ne. Žmogaus individualios savybės nustatomos pagal medicininius dokumentus ir atliktus tyrimus. Darydamas savo išvadas, rėmėsi bylos medžiagoje esančia specialisto išvada, kurioje buvo atlikta nukentėjusiosios apžiūra. Mažai tikėtina, jog kraujosruvos ryškus gelsvas atspalvis galėtų atsirasti po dviejų dienų po sužalojimo. Po dviejų parų dažniausiai atsiranda kraujosruvos žalsva spalva. Kraujosruvos gelsva spalva pagal rusišką literatūrą gali atsirasti nuo penktos paros po įvykio. Kraujosruvos spalva gali keistis greičiau, jeigu žmogus vartoja tam tikrus vaistus, kurie greitina kraujo skilimą. Todėl padarė išvadą, jog specialisto L. U. nurodytos išvados neatitinka aplinkybių laiko. Kaltinime nurodyta, kad nukentėjusiajai į veidą buvo suduoti keturi smūgiai, o nustatyta tik viena kraujosruva. Visame nukentėjusiosios kūne užfiksuotos keturios kraujosruvos. Pripažįsta, jog ne visi poveikiai į kūną duoda sužalojimus.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais. Aptartų įrodymų visetas teismui leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis G. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

BK 140 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, siekiant sukelti žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šis nusikaltimas tyčinis, tai yra asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekso straipsnyje numatyti padariniai, ir jų nori arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis G. S. 2022 m. liepos 16 d. apie 00.50 val. namuose, esančiuose G., tyčia smurtavo prieš nukentėjusiąją E. S.. Kaltinamasis G. S. savo kaltės dėl smurto panaudojimo prieš sutuoktinę E. S. nepripažino. Parodė, kad jų santykiai su sutuoktine yra konfliktiniai, vyksta skyrybų procesas. 2022 m. liepos 16 d. nakties metu nukentėjusioji grįžo į namus ir nuėjo miegoti į vaiko kambarį. Pats tuo metu miegojo, tačiau pajuto, kai nukentėjusioji grįžo į namus, kadangi šuo nuėjo jos pasitikti prie durų. Pas E. S. kambaryje nebuvo, su ja jokio kontakto neturėjo. Ryte apie aštuntą valandą nukentėjusioji atėjo į tą kambarį, kuriame jis miegojo, ir iš bendros spintos pasiėmė drabužius. Papusryčiavusi, ryte išėjo iš namų. Nurodė, kad su nukentėjusiąja jokio fizinio kontakto neturėjo. Ikiteisminio tyrimo metu nesakė, kad tuo metu, kai vyko susirašinėjimas su sūnumi, nukentėjusiosios namie nebuvo. Negali pasakyti, kada vyko susirašinėjimas su sūnumi, ar jai grįžus į namus, ar prieš jos grįžimą. Gal tuo metu nukentėjusioji galėjo būti namuose. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas G. S. parodė, kad įtarimuose ir kaltinime nurodytu laiku, tai yra 2022 m. liepos 16 d. 00:50 valandą, E. S. namuose nebuvo, ji grįžo paryčiais, tai yra po 4 valandos nakties (1 t., b.l. 94–96, 116–117).

Nukentėjusioji E. S. parodė, kad 2022 m. liepos 15 d. kartu su draugėmis nuvažiavo pas sūnų į sodybą (duomenys neskelbtini). Sodyboje užsibuvo iki vėlumos. Parvežusi drauges, sugrįžo į namus (duomenys neskelbtini). Nuėjo miegoti į vaiko kambarį, kadangi su sutuoktiniu vyko skyrybų procesas, buvo pasidalinę kambariais. Gulėjo lovoje, kai į kambarį atėjo G. S. ir pradėjo jai priekaištauti, vadinti ją necenzūriniais įžeidžiančiais žodžiais. Paėmė jos mobilaus ryšio telefoną. Kaltinamasis jai būnant lovoje sudavė smūgius į veido sritį, šoną, kairį petį, spyrė į dešinės kojos blauzdą. Po to sugriebė už plaukų ir ištempė ją iš lovos. Buvo išrauti plaukai. Iš nosies nežymiai bėgo kraujas. Apsiraminęs kaltinamasis grįžo į savo kambarį. Buvo išsigandusi, bijojo išeiti iš kambario. Vėliau telefoną rado padėtą ant komodos buto koridoriuje. Paskambino sūnui ir pasakė, kad tėvas ją sumušė. Sūnus liepė eiti iš namų. Ryte atsikėlusi išėjo iš buto, nuėjo pas motiną. Tą pačią dieną sūnus matė ją sumuštą. Po šio įvykio į butą negrįžo, gyvena kitoje vietoje. Ant veido matėsi sužalojimai, veidas buvo patinęs. Ryte atėjo į darbą. Bendradarbės paragino kreiptis į policijos komisariatą, todėl 2022 m. liepos 18 d. parašė policijoje pareiškimą. Medicinos ekspertas apžiūrėjo 2022 m. liepos 18 d. Po šio įvykio jai buvo teikiama psichologinė pagalba. Nukentėjusioji E. S. davė panašius parodymus ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 2, 12–15).

Netikėti nukentėjusiosios E. S. parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jie viso proceso metu buvo nuoseklūs bei juos patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo duomenys, ir visi šie duomenys paneigia kaltinamojo G. S. parodymus.

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, jog apžiūrėjus įvykio vietą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje ant palangės rastas šviesios spalvos plaukų kuokštas (1 t., b.l. 20–29, 30–35). Teisme liudytojas A. S. atsisakė duoti parodymus prieš savo šeimos narį. Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugpjūčio 4 d. apklaustas liudytoju A. S. sutiko duoti parodymus prieš savo šeimos narį ir parodė, kad 2022 m. liepos 15 d. vakare apie 20 valandą jo motina su draugėmis atvažiavo į sodybą. Iš sodybos išvažiavo 2022 m. liepos 16 d. truputį po 00 valandos. 2022 m. liepos 16 d. 02.15 valandą mama paskambino, buvo išsigandusi, pasakė, kad tėvas ją sumušė ir išvadino necenzūriniais žodžiais. Po pokalbio su mama parašė tėvui žinutę per Messenger programėlę. Maždaug po 7 minučių tėvas jam atrašė. Kitą dieną po pietų pamatė mamą, jai kraujosruvos buvo ant kairio skruosto, ant kairio peties. Daugiau sužalojimų motina jam nerodė. Mama pasakė, kad tėvas ją tempė už plaukų. Matė, kad ant jo kambaryje esančios palangės yra padėtas kuokštas šviesios spalvos plaukų. Mama dvejojo, ar jai rašyti pareiškimą dėl savo sumušimo. Dėl įvykio norėjo pakalbėti su tėvu, tačiau jo namuose tą dieną nebuvo. Kuomet motina išvažiavo iš sodybos, ant jos kūno jokių vizualių sužalojimų tikrai nesimatė. Prie apklausos prideda dvi ekrano nuotraukas: vienoje yra susirašinėjimas su tėvu, o kitoje laikas, kada mama jam skambino (1 t., b.l. 62–64). Ekrano nuotrauka patvirtina, jog 2022 m. liepos 16 d. 02:15 val. gaunamas skambutis iš mobilaus ryšio telefono (duomenys neskelbtini) pavadinimu „Mama“ (1 t., b.l. 65). Ekrano nuotrauka patvirtina, jog 2022 m. liepos 16 d. 02:20 val. – 02:27 val. tarp A. S. ir kaltinamojo G. S. vyko susirašinėjimas dėl G. S. elgesio ir įvykio aplinkybių (1 t., b.l. 66), ir tai atitinka nukentėjusiosios E. S. ir liudytojo A. S. parodymus. Teisme liudytoja apklausta policijos tyrėja S. M. parodė, kad ji atliko šį ikiteisminį tyrimą. Liudytojui A. S. išaiškino teisę atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narį, liudytojas A. S. sutiko duoti parodymus prieš savo tėvą. Liudytojas parodė, kad motina jį su draugais nuvežė į sodybą, apie 24 valandą nakties išvyko namo. Vėliau sulaukė motinos skambučio, kurio metu pasakė, kad tėvas ją sumušė. Taip pat liudytojas A. S. pateikė telefono ekrano nuotraukas. Vienoje nuotraukoje buvo užfiksuotas skambučio motinai laikas, kitoje nuotraukoje buvo užfiksuota sūnaus rašyta žinutė tėvui per „Messenger“ programėlę. Apklausdama nukentėjusiąją, pati matė sužalojimus ant nukentėjusiosios veido. Nukentėjusiosios apklausa vyko antradienį, tai yra 2022 m. liepos 19 d., o liudytoją A. S. apklausė vėliau, nei motiną. Policijos pareigūnų tarnybinis pranešimas patvirtina, jog atlikus E. S. mobilaus ryšio telefono abonento numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės analizę, nustatyta, jog nukentėjusioji E. S. į namus G. grįžo 2022 m. liepos 16 d. apie 00:30 val. 2022 m. liepos 16 d. 02:15:58 val. nukentėjusioji, būdama namuose (jungimas (duomenys neskelbtini), Alytus, celės Nr. (duomenys neskelbtini) aptarnauja (duomenys neskelbtini) g. ir šis bokštas yra arčiausiai šio adreso), paskambino savo sūnui A. S., kuris naudojasi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), ir su juo bendravo 120 s., tai patvirtina nukentėjusiosios E. S. ir liudytojo A. S. parodymus ir paneigia ikiteisminio tyrimo metu duotus G. S. parodymus, jog jo sutuoktinė į namus grįžo tik po 4 valandos nakties (1 t., b.l. 81–83). Taip pat nukentėjusiosios E. S. parodymus dėl jos atžvilgiu pavartoto smurto bei dėl to atsiradusių pasekmių patvirtina specialisto išvada Nr. G 329/2022(06), iš kurios matyti, kad E. S. poodinės kraujosruvos kairio skruosto srityje, kairio peties sąnario srityje, kairio žasto srityje, dešinės blauzdos srityje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių; sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus; sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasėkoje kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 59). Specialistas L. U. teisiamajame posėdyje savo išvadą byloje palaikė ir paaiškino, kad nukentėjusiąją E. S. apžiūrėjo 2022 m. liepos 18 d. Specialisto išvadoje užfiksavo ir aprašė sužalojimus. Aprašytos poodinės kraujosruvos buvo melsvai violetinės spalvos su ryškiu geltonu atspalviu. Sužalojimo laiko konkrečiai nenustato, nurodo, jog galimai užduotyje nurodytų aplinkybių ir laiko. Nustatyti tikslų sužalojimo laiką pagal kraujosruvos spalvą nėra galimybės, kadangi tai yra individualūs ir kintami dalykai. Kiekvienam asmeniui atsiradusių kraujosruvų spalvos ir jų kitimas yra labai individualus, priklausantis nuo daugelio dalykų. Nustatė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2022 m. liepos 16 d., tai yra prieš dvi dienas iki apžiūros.

Iš 2023 m. sausio 9 d. Teismo medicinos konsultacinės specialisto išvados Nr. 0003/23 matyti, jog specialistas P. P. padarė išvadas, jog E. S. kūne buvo užfiksuotos poodinės kraujosruvos kairio skruosto srityje, kairio peties sąnario srityje, kairio žasto srityje, dešinės blauzdos srityje. Poodinės kraujosruvos padarytos kietais bukais daiktais, o pagal savo markromorfologines savybes galėjo būti padarytos savaitė ar daugiau laiko iki apžiūros ir tai neatitinka Specialisto išvadoje nurodytų aplinkybių laiko, nes kraujosruva yra su ryškiu gelsvu atspalviu. E. S. kūne užfiksuoti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (2 t., b.l. 19–20). Specialistas teismo medicinos ekspertas P. P. teisme palaikė savo konsultacinę išvadą. Savo išvadoje naudojosi lietuviška literatūra. Patvirtino, jog kraujosruvų atsiradimas ant žmogaus kūno yra individualus dalykas, jų susidarymui turi reikšmės žmogaus individualios savybės, amžius, odos savybės, naudojami medikamentai ir pan. Taip pat kraujosruvos skirtingai susidaro skirtingose kūno vietose. Kraujo skilimas žmogaus veide vyksta greičiau nei kitose kūno vietose. Mažai tikėtina, jog kraujosruvos ryškus gelsvas atspalvis galėtų atsirasti po dviejų dienų po sužalojimo. Todėl padarė išvadą, jog specialisto L. U. nurodytos išvados neatitinka aplinkybių laiko.

Kaip matyti, teismo medicinos ekspertai šiuo klausimu nedavė kategoriškos išvados, o tik tikėtiną. Specialisto L. U. pateiktos išvados dėl sužalojimo laipsnio atitinka nukentėjusiosios E. S. parodymus ir neprieštarauja kitiems bylos duomenims. Įvertinus teismo medicinos ekspertų paaiškinimus, teismas daro išvadą, jog teismo medicinos eksperto P. P. konsultacinė išvada yra ne visai tiksli, kurios antrame punkte nurodyta, kad poodinės kraujosruvos padarytos kietais bukais daiktais, o pagal savo markromorfologines savybes galėjo būti padarytos savaitė ar daugiau laiko iki apžiūros ir tai neatitinka Specialisto išvadoje nurodytų aplinkybių laiko, nes kraujosruva yra su ryškiu gelsvu atspalviu, tačiau specialisto išvados Nr. G 329/2022(06) tiriamojoje dalyje nurodyta, jog E. S. apžiūros metu nustatytos kraujosruvos yra melsvai violetinės spalvos su ryškiu gelsvu atspalviu, ir tai, teismo manymu, atitinka P. P. konsultacinės išvadoje naudojamos literatūros A. G., E. K., A. C. „Teismo medicina“ 77 puslapio aprašymą, kuriame nurodoma, kad <...Pirmosiomis valandomis kraujosruvos būna raudonos ar raudonos ir violetinės spalvos, nes kraujo dažnas hemoglobinas, esantis iš kraujagyslių išsiliejusiuose eritrocituose, prasišviečia per epidermį. Vėliau, eritrocitams irstant, hemoglobinas redukuojasi į methemoglobiną ir parai įpusėjus kraujosruvos įgauna mėlynai violetinę spalvą. 3-4 dieną kraujosruva pažaliuoja...>. Todėl teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nesivadovauja 2023 m. sausio 9 d. Teismo medicinos konsultacine specialisto išvada Nr. 0003/23.

Tokiu būdu ištyrus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą, konstatuotina, kaltinamasis G. S. 2022 m. liepos 16 d. apie 00.50 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį - sutuoktinę E. S., kumščiu sudavė vieną kartą į nosies sritį, tris kartus į kairį skruostikaulį, tris kartus į kairį petį, vieną kartą spyrė į dešinę blauzdą, suėmęs ranka už plaukų, juos tempė, taip mušdamas nukentėjusiajai E. S. sukėlė fizinį skausmą ir dėl poodinių kraujosruvų kairio skruosto srityje, kairio peties sąnario srityje, kairio žasto srityje, dešinės blauzdos srityje nežymiai sutrikdė sveikatą. Padarytas kūno sužalojimas ir sveikatos sutrikdymo mastas patvirtintas specialisto išvada ir kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Tarp kaltinamo tyčinių veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo G. S. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, kadangi smurtas panaudotas prieš šeimos narį, sutuoktinę E. S..

Civilinio ieškinio išsprendimas

Nukentėjusioji E. S. iki įrodymų tyrimo teisme pareiškė civilinį ieškinį dėl 409,02 Eur turtinės žalos, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo (2 t., b.l. 21–36).

Dėl turtinės žalos

Nukentėjusioji prašo priteisti 409,02 Eur turtinės žalos, kurią sudaro sumokėti mokesčiai už buto komunalines paslaugas. Nukentėjusioji parodė, kad po šio įvykio jautė baimę, todėl negalėjo gyventi bendrame su kaltinamuoju būste, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau už būstą mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, kadangi sutartys su paslaugų tiekėjais yra sudarytos jos vardu.

Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-63-835/2023 dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių, tame tarpe ir dėl turto padalijimo. Todėl teismas sprendžia, jog 409,02 Eur turtinės žalos reikalavimas priežastiniu ryšiu nėra susijęs su kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, toks reikalavimas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, todėl šis reikalavimas paliekamas nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl neturtinės žalos

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo G. S. neteisėtais veiksmais nukentėjusiai E. S. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata (poodinės kraujosruvos kairio skruosto srityje, kairio peties sąnario srityje, kairio žasto srityje, dešinės blauzdos srityje). Dėl tokių sužalojimų nukentėjusioji neabejotinai patyrė ne tik nežymų sveikatos sutrikdymą, bet ir šoką (emocinį sukrėtimą), dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus, taip pat fizinį skausmą. Nukentėjusioji nurodo, kad dėl įvykusio konflikto jaučia baimę, dėl to buvo priversta pakeisti gyvenamąją vietą ir išsikraustyti iš bendro su kaltinamuoju būsto. E. S. buvo sumušta savo šeimos nario – sutuoktinio G. S.. Tai leidžia daryti išvadą, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai neabejotinai sukėlė neigiamus padarinius nukentėjusiajai. Nukentėjusioji patyrė ir nepatogumus, nes sužalojimas buvo ir atviroje kūno vietoje, dėl to sumažėjo ir nukentėjusiosios bendravimo galimybės. Įvertinus visa tai, pripažintina, kad reikalavimas atlyginti nusikaltimu padarytą neturtinę žalą yra pagrįstas (BPK 109 straipsnis, CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Sveikatos sužalojimo atveju padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus yra nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas, pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse. Teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios nurodyta 3 000 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti vis tik yra neadekvati nusikalstamų veiksmų padariniams, nes nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, tačiau nukentėjusioji pas medikus nesikreipė, byloje nėra objektyvių duomenų, kad padaryti sužalojimai reikšmingai pakenkė nukentėjusiosios sveikatai, itin neigiamai įtakojo jos gyvenimo kokybę. Teismas turi atsižvelgti ir į kasacinės instancijos teismo formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Kai asmeniui nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tai priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 300 iki kelių tūkstančių eurų (pvz. kasacinės instancijos teismo nutartys bylose Nr. 2K-99-507/2015 (priteista 434,43 Eur už sukeltą fizinį skausmą dėl galvos sumušimo), Nr. 2K-201-697/2015 (nežymus sveikatos sutrikdymas dėl pakaušio sumušimo, kraujosruvų veide, priteista 289,62 Eur), Nr. 2K-393-489/2017 (nežymus sveikatos sutrikdymas dėl žaizdos veido srityje, priteista 300 Eur), 2K-347-976/2018 (nežymus sveikatos sutrikdymas dėl daugybinių kraujosruvų veide, žaste, šlaunyje, priteista 500 Eur), Nr. 2K-109-976/2018 (nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytas papurškus į akis dujų, priteista 1 000 Eur) ir kt.). Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad padarytos tyčinės veikos pavojingumą ir padarinių sunkumą, nukentėjusiosios patirtą skausmą, skriaudą, dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus atitiktų 800 Eur dydžio kompensacija, todėl civilinis ieškinys mažintinas iki 800 Eur (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.250 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji E. S. už ieškinio parengimą pagal sąskaitą už teisines paslaugas advokatui sumokėjo 400 Eur (2 t., b.l. 24, 35), todėl ši suma nukentėjusiajai priteisiama iš kaltinamojo G. S. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Bausmės skyrimo klausimai

BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas turi pareigą parinkti kaltininkui teisingą ir proporcingą bausmę, būtiną asmens resocializacijai. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019).

Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmuo, padaręs BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Kaltinamojo G. S. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Tai tyčinis, smurtinis nusikaltimas, padarytas artimoje aplinkoje, prieš šeimos narį, nukreiptas į kito žmogaus sveikatą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis praeityje neteistas, dirba. Eilę kartų baustas administracine tvarka (1 t., b.l. 129–154). Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamajam skiriama nusikaltimo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Teismas mano, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti netaikant intensyvios priežiūros. Nustatant šios bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, šis nusikaltimas nesukėlė nukentėjusiajai sunkių padarinių, kaltinamasis turi nuolatinio pobūdžio darbą, todėl jam skirtina bausmė mažesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Kaltinamasis laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu įpareigojamas dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kiti klausimai

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina G. S. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b.l. 97–100).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2022 m. liepos 19 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu paimtas paketas su plaukais, kuris saugomas Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal kvitą Nr. 005934 (1 t., b.l. 38), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Laivės apribojimo bausmės vykdymo metu įpareigoti G. S. dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos.

Išaiškinti, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti G. S. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, paketą Nr. 266511 su plaukais, saugojamą Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal kvitą Nr. 005934 (1 t., b.l. 38), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

E. S. ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti E. S. iš G. S. 800 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 400 eurų išlaidas už suteiktas teisines paslaugas. Civilinio ieškinio reikalavimą dėl 409, 02 Eur turtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.

Teisėja V. D.