Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis krovėju Anglijoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2007-11-13 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 str. 1 m. laisvės apribojimo bausme,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis pagal 2006-07-11 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą, civilinėje byloje Nr.N2-706-566/206, vengė pareigos išlaikyti sūnų (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantį su motina M. Š., mokėti M. Š. lėšas – po 300 Lt kas mėnesį sūnui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą nuo 2005-04-15 iki sūnaus pilnametystės. Nemokėjo nuo 2009-01-01 iki 2009-06-01, nuo 2009-09-08 iki 2015-03-01, dėl ko buvo susidaręs finansinis įsiskolinimas.

Liudytojas S. M. teismo posėdžio metu parodė, kad jis kaip antstolis vykdo išieškojimą šioje byloje. Kiek S. M. atsimena, po to, kai V. R. buvo atleistas iš darbovietės, vykdomojoje byloje nebuvo duomenų, per antstolio depozitinę sąskaitą nebuvo mokėjimų. Jis nežino ar buvo tiesiogiai kažkas mokama. 2009-01-01 Sodra nerodė, kad V. R. turi draudžiamųjų pajamų. Jeigu gavo išmokas, tikriausiai buvo užsiregistravęs darbo biržoje, alimentai gali būti skaičiuojami iš bedarbio išmokų, bent jau CPK leidžia taip. Darbo birža jiems neteikia duomenų. Tuo metu jie galėdavo užklausti Sodrą elektroniniu būdu ir jeigu žmogus būdavo užsiregistravęs darbo biržoje kaip bedarbis, jie tokių duomenų negaudavo, nebent jeigu žmogus informuotų antstolį, tai antstolis galėtų išsiųsti patvarkymą į darbo biržą, kad tos įskaitos būtų vykdomos. Iš bedarbio pašalpos galima išskaičiuoti bendra tvarka kaip ir iš darbo užmokesčio 20 proc. nuo minimalios ir 70 proc. kas viršija minimalią arba jeigu yra keli vykdomieji, tai 50 proc. nuo gaunamų pajamų. 2010 metais buvo išduota pažyma dėl kreipimosi į fondą ir buvo mokamos išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo, o nuo kovo mėnesio buvo išieškota pateikus įsiskolinimo dydį, kiek jos manymu per tą laikotarpį buvo susikaupusio vaiko išlaikymo įsiskolinimo ir nuo kovo mėnesio iki liepos mėnesio tas įsiskolinimo dydis buvo išieškotas iš skolininko. Tačiau liepos mėnesį atsirado naujas apskaičiavimas, pagal kurį teigia, kad dar yra įsiskolinimas, bet to S. M. negali nei patvirtinti, nei paneigti, kadangi keletą kartų keitėsi išieškotojos sąskaitų numeriai, į kurias prašydavo mokėti išmokas. V. R. buvusiai darbovietei buvo pateiktas patvarkymas pateikti informaciją, kiek jai buvo išmokėta tiesiogiai, kadangi antstolis nežino kiek buvo išmokėta tiesiogiai iš darbovietės. Susiklostė tokia situacija, kad „B. G.“ serviso sąskaitos buvo subankrutavusiame SNORO banke, taip pat ir išieškotojos sąskaitos buvo bankrutavusiame SNORO banke. Šiai dienai nėra galimybės operatyviai patikrinti kokios išmokos buvo mokėtos. Rugsėjo mėnesį darbovietei buvo pateiktas patvarkymas pateikti informaciją antstoliui, šiai dienai yra išsiųstas pakartotinis užklausimas, kadangi buhalterinė apskaita yra priduota į archyvus ir pakankamai sudėtingos procedūros yra gauti iš archyvų medžiagą ir atsakyti į patvarkymą. Nuo 2015 m. kovo mėn. yra pervesta nemažai sumų į M. Š. sąskaitą. Tos sumos iš V. R. sąskaitos banke, kai kurios sumos iš V. R. tėvo mokamos už V. R.. Pagal 2015-03-20 M. Š. pateiktą įsiskolinimo apskaičiavimą buvo nurodyta 5271,51 eurai, ši suma iki liepos mėnesio buvo išieškota ir pervesta, bet po to dar atsirado viena. Šiai dienai neįmanoma paskaičiuoti įsiskolinimo, kadangi dėl buvusios darbovietės pateiktų pažymų, viena pažyma kurią turbūt pats V. R. užsisakė, kurios pateikta kopija į bylą ir viena oficiali pažyma atsiųsta iš darbovietės, nors kalbame apie tą patį laikotarpį, bet tų pažymų turinys skiriasi. Šiaip CPK numato išieškotojos atsakomybę už teisingą išmokų paskaičiavimą, kadangi yra ne viena pavedimo kopija, kada buvo tiesiogiai mokėtos išmokos M. Š.. Skolininko vardas, pavardė ir asmens kodas pervedant turi būti nurodomas, kadangi skolininko atžvilgiu vykdomas išieškojimas, tai tie pinigai automatiškai priskiriami. Antstoliai duomenų negauna, kad skolininkas dirba užsienyje. Lietuvos antstoliui vykdyti išieškojimą užsienyje nėra galimybės. Nuo 2009-01-01 iki 2015-03-01 nebuvo nei vienos įmokos per antstolio sąskaitą. Pirmi pinigai įkrito 2015-03-17. Pirma dengiami einamieji alimentai už tą mėnesį, o jeigu per daug pervedama, dengiama už ankstesnį įsiskolinimą. Šiai dienai vaikų išlaikymo koeficientas taikomas 395 Lt, nuo 2008 m. Vyriausybei priėmus nutarimą dėl indeksavimo jis kito iki 2013 m., šiai dienai yra 395 Lt, arba 114, 40 eurų. Asmuo pats indeksavimu turi domėtis. Kaltinamasis nesidomėjo kokia tai skola, su juo nebuvome susisiekę, tiesiog tikrinama turtinė padėtis, alimentų byloje raginimai nesiunčiami. Galima išskaičiuoti nuo bedarbio išmokos 20 proc. nuo minimalaus atlyginimo, kas viršija minimalią iki 70 proc. ir išskirtiniais atvejais iki 50 proc. galima išskaičiuoti. Jeigu 2009-04-01 gavo 115 Lt, tai 20 proc. turėtų būti nuskaičiuota. Vykdomojoje byloje yra keletas pajamų orderių su sumomis, kuriose nurodyta gavėja M. Š., bet S. M. tikrai negali pasakyti, ar gavėja gavo tuos pinigus, ar ta sąskaita jai priklauso ir ar tuo metu buvo išskaičiuota į priekį. Jeigu yra išduotas teismo vykdomasis dokumentas, tai negali būti sumokėta daugiau, negu priteista teismo. Žinoma, žmogus savanoriškai gali sumokėti daugiau, bet jeigu kalbėti apie teisingumo vykdymą, galbūt į priekį kažkuriam laikotarpiui ir gali būti sumokėta, bet galutiniame rezultate turi būti išieškota tiek, kiek priteista. S. M. negali atsakyti į klausimą, ar didesniu mokėjimu buvo padengta prieš tai buvusi skola, kadangi piniginės lėšos nebuvo mokamos per antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu kiekvieną mėnesį tie mokėjimai būtų vykę per antstolio depozitinę sąskaitą, tuomet būtų galima apskaičiuoti ir tiksliai pasakyti. Šiai dienai nėra galimybių padaryti tikslių paskaičiavimų, nes buvo tiesioginiai mokėjimai, taip pat darbovietė darė tiesioginius mokėjimus ne per antstolio depozitinę sąskaitą. Vykdomojoje byloje yra ne vienas dokumentas, kuriame pati M. Š. nurodo įsiskolinimo dydį. Pateikiant vykdomąjį dokumentą buvo nurodytas įsiskolinimo dydis: 2007-04-23 6900 Lt, 2007-12-19 6339,47 Lt, 2010-02-25 4200 Lt. Kada būdavo tokie pranešimai, nuo tos sumos ir būdavo išieškoma. Jie tiki tuo, kas būdavo parašyta, bet ar tai absoliuti tiesa, S. M. negali tvirtinti. Iš tų darbovietės pažymų nėra aišku, kiek tiksliai buvo pervesta piniginių lėšų. Viena pusė teigia, kad sumokėjo, kita pusė teigia, kad negavo kažkokios tai sumos, todėl gavus tikslius duomenis iš darbovietės, tas klausimas greičiausiai išsispręstų. Yra 2010 m. liepos mėnesio pranešimas, kad skolą sudaro 5700 Lt, bet po to, kai buvo išduota pažyma kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą, tai tas išmokas, kurias išmokėjo Vaikų išlaikymo fondas, nuo tų įsiskolinimų reikėtų minusuoti. 2015-03-17 pas S. M. yra nurašymas - 1463,59 eurai. Vasario mėnesį pas juos nebuvo jokio įkritimo. Pas juos nurašymas yra 2015-03-17. 2015 metų liepos mėnesį buvo mokami mėnesiniai alimentai. Buvo dengiami einamieji alimentai ir įsiskolinimai dengiami. 2015-07-29 buvo mokėjimas Vaikų išlaikymo fondui ir tas mokėjimas buvo atliktas dengiant tas lėšas, kurias išmokėjo Vaikų išlaikymo fondas, ne į antstolio depozitinė sąskaitą. Nukentėjusiajai nuo kovo mėnesio iki dabar yra vykdomi mokėjimai. M. Š. pateikė savo prašymą su skolos apskaičiavimu ir pagal pateiktą kovo mėnesio prašymą buvo išieškotas įsiskolinimo dydis bei alimentai išieškomi. Kadangi tą sumą padengus skolininko advokatas parašė užklausimą ar yra įsiskolinimas, buvo pateiktas atsakymas, kad pagal tos dienos duomenis įsiskolinimo nebuvo. Kad sekantis M. Š. paskaičiavimas atsirado vėliau, tai čia turbūt ne S. M. šis klausimas skirtas būtų. Yra užklausta darbovietė, kadangi visi buhalteriniai dokumentai archyve, dėl to tos pažymos šiai dienai ir nėra. M. Š. buvo pateiktas atsakymas. Ne antstolis skiria baudas. Skolininkas V. R. nebendrauja, dažniausiai bendrauja jo tėvas. Per tėvą neteko disponuoti informacija, kad V. R. kažkur dirba, tiesiog buvo kažkokios užuominos, kad sūnus yra užsienyje.

Teismo posėdžio metu liudytojas E. Š. paaiškino, kad jis yra nukentėjusiosios M. Š. tėvas. Šioje byloje jam yra žinoma daugiau nei kam kitam, nes vaiką, apie kurį šioje byloje kalbama, jis augina nuo pirmos gimimo dienos. E. Š. duktė M. tuo metu nedirbo, po motinystės ji pradėjo mokytis, visa finansinė našta gulė ant E. Š. pečių. Šiuo metu jis gyvena iš pensijos ir turi išlaikyti savo šeimą, t.y. žmoną, kuri negali dirbti, nes vaikas yra ligotas, jam reikalinga speciali priežiūra, specialus maitinimas. Dukra dirba, bet jos atlyginimas yra mažas, dėl to E. Š. iš savo pinigų reikia viską dengti. Nejaugi šis dar nesukriošęs vyras 6 metus negalėdamas sumokėti alimentų, teigia, kad negali surasti darbo? E. Š. jam gali pateikti pasiūlymus. Tuos 6 metus E. Š. reikėjo ieškoti galimybių kaip išlaikyti vaiką, kadangi dar už kelių savaičių bus civilinė byla dėl alimentų. Jis yra suskaičiavęs minimalias išlaidas, kurias sudaro apie 600 eurų per mėnesį. Vaikas 10 metų neturi galimybės specialiai ugdytis, neturi galimybės eiti į jokius būrelius, kadangi jo tėvas niekaip negali prisiminti, kad yra jo vaikas. Vaikui buvo 4 metai, kai jis dingo ir neatvyko, o šiandien atvyko tik dėl to, kad 2014 metais E. Š. pradėjo viską daryti, kad iškeltų šią bylą, kuri šiandien čia vyksta. Ar galima tikėti žmogumi, kuris 2007 metais buvo nuteistas už tokį pat dalyką, buvo apribotos jo teisės ir tada jis mokėjo pinigus. Kai tik baigėsi laisvės apribojimas jis tą pačią dieną nusiplovė rankas ir dingo. Jeigu šiandien nebus surasta galimybė kaip šį žmogų įpareigoti gyventi sąžiningai ir vykdyti teismo sprendimą, jie yra pasmerkti ilgiems metams negaunant jokios finansinės paramos. E. Š. jam aiškino, kad ras jį kur jis bebūtų. Žmogus grįžo, pradėjo atseit mokėti pinigus. Jeigu antstolis sugebėjo be suderinimo su ieškove teigti, kad skola grąžinta, jis klysta. Skola negrąžinta. Antstoliui S. M. buvo išsiųsti 7 prašymai nuo liepos mėnesio, kad pateiktų dokumentus, jog skola grąžinta. Iki šios dienos antstolis S. M. nesugebėjo nieko padaryti. Nemokėjo pinigų jis ir po skyrybų, ir praktiškai 2007, 2008 metais buvo sumokėjęs tas sumas, dabar kada grįžo, sumokėjo vėl. Mokėdamas įsiskolinimą ir mokėdamas alimentus V. R. sugebėjo dar už vieną mėnesį nesumokėti. Vaikų išlaikymo fondas sumokėjo 50 proc., 50 proc. taip ir liko nesumokėta. E. Š. nežino ar galima tikėti žmogumi, kuris pamiršta savo vaiką šešiems metams ir tik baudžiamosios bylos genamas pradeda kažką galvoti. E. Š. prašo teismo atkreipti dėmesį, kad tai yra pakartotinai iškelta byla, žmogus sąmoningai vengia dirbti ir išlaikyti vaiką, arba jis dirba nelegaliai. Anglijoje V. R. E. Š. rašydavo, kad jis neranda darbo. Kokią teisę jis turi nemokėti pinigų vaiko išlaikymui? Su V. R. E. Š. bendravo. Jis turi ne tik finansinę, bet ir auginimo, ugdymo naštą. Teko bendrauti su V. R. elektroniniu paštu. Kai bendravo, jis buvo užsienyje. Jis atvyko į Lietuvą vasario mėn., pirmąjį pavedimą padarė iš Anglijos. 2015-03-20 pinigai pervesti iš Anglijos banko, buvo išmokėta alimentų 114, 40 eurų ir 1203 eurai skolos. Vėliau, jau būdamas Lietuvoje, sekantį mokėjimą sugebėjo padaryti tik 2015-05-22 dieną. Susirašinėjimas vyko elektroniniais laiškais. Teismui pacitavus bylos 25, 26 lapuose esančius laiškus, E. Š. paaiškino, kad V. R. dirbo, gavo, bet nesiuntė pinigų. Jis minėjo, kad labdarą renka, savanoriai jį išlaiko. Tai yra muilo burbulas. Anglijoje 6 metus išgyventi be darbo ir gauti išmokas, kurias teigė, kad jis gauna, įrodinėja, kad iš tų išmokų neįmanoma gyventi, tai yra juokinga, kadangi puikiai žinome, kad tie, kurie išvažiavo užsidirbti, dirba ir užsidirba. Jo tėvas S. R. apklausos metu pas tyrėją įrodinėjo, kad jo sūnus niekur nebuvo išvykęs, gyveno namuose, tuo tarpu V. R., nežinodamas, kad tėvas sakė vienaip, pasakė kitaip. Tai klausimas, kuris meluoja. Tai buvo E. Š. klausimai. Pradžioje jis bandė prabilti žmogaus sąžine, siuntė nuotraukas, parašė, kad turi vaikas problemų, serga. Kai E. Š. pamatė, kad V. R. nesijaudina, tada pradėjo imtis kitų priemonių. 114 eurų šiandien, tai ne tas pats kas 2009 metais 325 Lt, tuomet buvo didesnė vertė. Jam pavyko, jis pabandė atiduoti 114 eurų pagal visai kitą vertę ir, antra, jis nesugebėjo visos skolos grąžinti. Visą laiką E. Š. prašė ir kalbėjo apie tai, kad būtų malonus, mokėtų bent kokias sumas. Buvo užduotas klausimas, ar dirba. Jo teiginys, kad dirbo, neįrodant jokiais dokumentais, yra niekinis. Dukra negauna nieko, vaikas gavo viską. Šiais metais kiek buvo įsiskolinta, jau beveik grąžinta, likusi nedidelė suma, kurios suderinimo negalima išspręsti su antstoliu S. M.. Ne V. R. pervedinėjo įsiskolinimus, jo tėvas pervedinėjo. Pirmas pavedimas buvo 2015-03-20. Buvo gauta iš S. M. 1203, 04 euro skolos ir 114,40 eurų už alimentus kovo mėn. Tą sumą jis pervedė iš D.Britanijos į savo sąskaitą ir S. M. nuskaitė. Antras pavedimas 2015-05-22 114,40 euro alimentų už gegužės mėn. ir 1365,60 eurų skolos. 2015-06-16 0 alimentų ir 184 eurai skolos, 2015-06-08 114,40 alimentų ir 68,60 eurų skolos. Pirmas mokėjimas buvo 2015-03-20. Jis pats pasakė, kad vasario mėn. grįžo į Lietuvą. E. Š. kaip senelis 10 metų iš pensijos išlaiko.

Liudytojas G. S. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. R. yra jo sūnus. Kadangi skyrybos buvo iniciatyva E. Š., sūnus ir M. neatlaikė šių skyrybų, buvo spaudimas. Dėl vaiko išlaikymo mokėjo alimentus iš pradžių V., kadangi yra paskaičiuota, duomenys byloje yra. Sūnus mokėjo pinigėlius ir dabar sumokėta yra. G. S. R. išėjo į užtarnautą poilsį ir paskui M. su V. atvyko gyventi. Kai G. S. R. dirbo Švenčionėliuose, V. atvažiuodavo savaitgaliais ir gyveno (duomenys neskelbtini). Praeitais metais V. buvo E. S., pasakė, kad Anglijoje, ilgai buvo, kadangi keliavo. Sūnus Anglijoje iš pradžių pašalpą gavo, o paskui įsidarbino. Kai atvyko pasakė, kad dirbo krovėju. G. S. R. negali pasakyti, kiek jis gaudavo ir kokią sumą. Jam teko mokėti už vaiko išlaikymą, pilnai sumokėtas įsiskolinimas. Sūnus skolingas, o G. S. R. mokėjo todėl, kad jis neturėjo galimybės susisiekti ir mokėti. V. paprašė sumokėti, yra pateikta mokėjimas. Liudytojas pateikė dokumentą teismui. Teismas liudytojo pateiktą dokumentą prijungė prie bylos. Tai ne vien G. S. R. pinigai, paliko ir V. atsivežęs, kartu su V. sumokėjo. Jis minėjo, galvojo, kad atvyks gyventi ir M., kadangi buvo santuoka nutraukta, ten išaiškėjo paslaptis ir buvo uždrausta lankyti. G. S. R. negali atsakyti ar lankydavo. Per metus neatvažiuodavo. Gal kai G. S. R. buvo išvykęs į Švenčionėlius, gal per 6 metus ir buvo pas motiną atvykęs. G. S. R. negali atsakyti, kiek iš savo pinigų mokėjo, pinigai buvo kartu. Buvo sumokėta 1000 eurų ir dar buvo sumokėta. Kiek. G. S. R. nežino, nes kartu nemokėjo. Paslaptis išaiškėjo, kad tai kraujomaiša. Jis nežino, kokią sumą V. gaudavo, kai po Europą keliavo.

Kiti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas V. R.

2006-07-11 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimu iš kaltinamojo V. R. jo nepilnamečio sūnaus (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), naudai buvo priteisti išlaikymui periodinėmis išmokomis po 300 litų kas mėnesį, iki vaiko pilnametystės (I t., b.l. 44-47).

2015-03-10 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymoje Nr. 10-S-59944 nurodė, kad V. R. nuo 2009-01-06 iki 2009-05-18 gavo nedarbo socialinio draudimo išmoką (I t., b.l. 75).

2015-03-13 Lietuvos darbo biržos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymoje Nr. Sd-719 nurodė, kad V. R. nuo 2008-12-30 iki 2009-09-07 buvo registruotas darbo biržoje. Nuo 2009-01-06 iki 2009-05-18 V. R. gavo nedarbo socialinio draudimo išmoką (I t., b.l. 80).

2015-07-09 antstolio pažymoje Nr. S103236 nurodyta, kad šiuo metu alimentų įsiskolinimo nėra (I t., b.l. 49).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Nenustatyta, kad nukentėjusioji M. Š. ar liudytojai dėl kokių nors priežasčių galėjo apkalbėti kaltinamąjį V. R.. Jų paaiškinimai nuoseklūs, išsamūs, vieni kitus papildydami patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl teismas jais tiki ir jie yra kaltinamojo V. R. kaltės įrodymai.

Be to, aukščiau paminėtuose rašytiniuose įrodymuose esantys duomenys patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Šie duomenys neprieštarauja aukščiau nurodytiems įrodymams ir juos papildo. Šiais duomenimis netikėti, abejoti nėra priežasčių. Todėl šie duomenys yra kaltinamojo V. R. kaltės įrodymai.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis V. R. savo kaltės nepripažino. Jis nurodė, kad nesėkmingai bandė ieškotis darbo Didžiojoje Britanijoje. Pagarsinus bylos medžiagą (1 t., 24-25 b.l. ir 80 b.l.) kaltinamasis patvirtino aplinkybes, kad būdamas D. Britanijoje keturis mėnesius turėjo darbą, be to, laikotarpiu nuo 2009-01-06 iki 2009-05-18 jis gavo 649,55 litų dydžio nedarbo socialinio draudimo išmoką. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad nepastoviai, bet po šešis-aštuonis mėnesius gaudavo bedarbio pašalpą ir D. Britanijoje. Pažymėtina, kad pats kaltinamasis neneigia savo pareigos teikti sūnui išlaikymą.

BK 164 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Šiuo atveju baudžiamoji atsakomybė kyla tiek tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką yra nevykdoma visiškai, tiek ir tuo atveju, kai ji vykdoma iš dalies. Kaltinamajam pareiga mokėti lėšas nepilnamečio sūnaus išlaikymui buvo nustatyta 2006-07-11 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimu. Šiame sprendime nurodyta, jog V. R. privalo mokėti periodines išmokas po 300 litų kas mėnesį iki sūnaus (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės. Asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti. Minėtas 2006-07-11 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas nėra pakeistas, ar panaikintas, todėl šiuo sprendimu nustatytą pareigą V. R. privalo vykdyti.

Pažymėtina, kad BK 164 straipsnyje numatyta atsakomybė kyla tik tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291/2008, 2K-7-68/2009, 2K-432/2013 ir kt.).

Vengimas pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti savo vaiką konstatuojamas tada, kai nustatoma, jog pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Todėl kokiu konkrečiai būdu pasireiškia vengimas (kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan.), veikos kvalifikacijai pagal BK 164 straipsnį reikšmės neturi. Bylos duomenimis nustatyta (kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais), kad kaltinamasis V. R., būdamas sveikas ir darbingas, tam tikru metu dirbo ir gavo darbo užmokestį bei kitas pajamas, tačiau vengė teikti išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui, nors žinojo apie jam Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006-07-11 sprendimu nustatytą pareigą mokėti periodines išmokas.

Taip pat konstatuotina ir tai, kad BK 164 straipsnyje numatytas nusikaltimas yra trunkamasis, t. y. trunka tol, kol jo nenutraukia pats kaltininkas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai arba neišnyksta kaltininko pareiga išlaikyti vaiką. Trunkamojo nusikaltimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė baudžiamajame įstatyme numatytą veiką. Teismas remdamasis bylos medžiaga, daro išvadą, kad kaltinamajame akte teisingai nurodytas laikotarpis, kuriuo truko kaltinamojo V. R. nusikalstama veika, t.y. nuo 2009-01-01 iki 2009-06-01 ir nuo 2009-09-08 iki 2015-03-01.

Ištyręs ir įvertinęs aukščiau paminėtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis V. R. nuo pat savo veiksmų pradžios suvokdamas nusikalstamos veikos pobūdį, tyčia pagal kaltinime nurodytas aplinkybes vengė išlaikyti vaiką. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo V. R. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį. Surinktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo V. R. kaltę dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo.

Bausmės skyrimas

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamojo V. R. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis V. R. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas, teistumas išnykęs (I tomas, b. l. 114); administracine tvarka nebaustas (I tomas, b. l. 112); Vilniaus Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje negydytas (I tomas, b. l. 105); VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (I tomas, b. l. 107); Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (I tomas, b. l. 106).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. R. skiriant BK 164 straipsnio sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimu. Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis (teistumas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą išnykęs, nebaustas administracine tvarka), taip pat į tai, jog byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nebuvo pareikštas.

2015-03-20 kaltinamajam V. R. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I t., b.l. 102-103).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 – 307 str.,

nusprendžia:

V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 164 straipsnyje, padarymo ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. R. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.