Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ inžinieriumi, neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnyje 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2020 m. rugsėjo 5 d., apie 15.40 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,55 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. K. kaltę pripažino ir paaiškino, jog rugsėjo 4 d. šventė draugo vestuves (duomenys neskelbtini) neplanavo vartoti alkoholio, draugas sakė galės pavairuoti. Išgėrė porą alaus butelių ir per pusryčius kelis stikliukus. Turėjo išvykti 15 val. Išvažiavus , po 10-15min. pastebėjo, kad draugas pradėjo snausti, merktis jam akys. Jis matė, kad mėto draugą į šoną. Sustojo ir pasikeitė vietomis. Likus 10 km. iki Vilniaus buvo sustabdytas, patikrino neblaivumą. Gailėjosi dėl savo poelgio. Dabar supranta, jog tada reikėjo elgtis kitaip, reikėjo sustoti ir pailsėti. Kaltę pripažįsta. Nežino ar draugas ryte vartojo alkoholį. Matė lyg vieną butelį išgėrė. Mašina priklauso tėvui, jis mašinos valdytojas. Tėvas mašina nesinaudoja apie 10 metų. Faktiškas savininkas yra jis (kaltinamasis). Norėjo persirašyti mašiną, bet neprisiruošė. Nedažnai vartoja alkoholį. Nemano, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Buvo labai seniai, gal 2011 metais buvo atimtos 1 metams teisės dėl neblaivumo. Tada buvo labai jaunas. Bijojo, kad ko blogiau nenutiktų, todėl paėmė iš draugo vairuoti. Klausė draugo kodėl taip vairavo, sakė, kad norėjo miegoti. Prašo jį perduoti pagal laidavimą. Palaiko savo prašymą. Jis pats įsitikinęs, kad taip nebepasielgs. Jaučia atsakomybę dėl savęs, draugės ir būsimo vaiko. N. J. buvo likusi namuose, nes laukiasi, prastai jaučiasi. Jis (kaltinamasis) pats buvo dvejojęs ar vykti į vestuves. Kaltę pilnai pripažįsta. Dėl teisių atėmimo, prašo skirti minimalią baudą. Jau dabar negali niekur su mašina pavažiuoti. Nuo 2020 m. sausio 7 d. dirba papildomai. Tai taip pat atsilieps pajamoms. Dirbo pavėžėju ,,Bolt“. Jo įmonė 50 km nuo miesto. Dabar dar draugė laukiasi ir tai atsilieps. Dėl klaidos gailisi.

Laiduotoja N. J. teismo posėdžio metu parodė, kad visų pirma su kaltinamuoju daug kalbasi. To įvykio nepateisina. Apkalbėjo dėl psichologo konsultacijos. Jis (kaltinamasis) gailėjosi, pergyveno. Ji pati prieš alkoholio vartojimą. Jei būtų buvusi kartu, taip nebūtų nutikę. Gyvena jie kartu 5 metus. Labai gailėjosi. Dabar turi surimtėti, laukia šeimos pagausėjimo. A. K. prie jos nebūtų neblaivas ir nesėstų už vairo. Kompanijose ji neleidžia jam vartoti alkoholio, kai yra su ja.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog liudytojas V. P. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobiliosios kuopos 3-iojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2020 m. rugsėjo 5 d., apie 15.39 val., patruliuodamas iš budėtojo gavo pranešimą, kad kelio Alytus-Vilnius 36-ajame kilometre važiuoja galimai neblaivus vairuotojas su automobiliu ,,Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Kelio A4 Vilnius–Varėna–Gardinas 19-ajame kilometre buvo pastebėtas ir sustabdytas minėtas automobilis. Paaiškėjo, kad automobilį vairavo A. K.. Liudytojas asmeniškai matė vairavimo faktą. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Paklausius A. K., ar jis vartojo alkoholinių gėrimų, šis atsakė, kad 2020 m. rugsėjo 5 d. ryte vartojo alkoholinius gėrimus. Alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 7510“ pirmu pūtimu 15.55 val., A. K. buvo nustatytas 1,75 promilių girtumas, antru pūtimu 16.15 val. buvo nustatytas 1,55 promilių girtumas. A. K. su alkoholio kiekio matuoklio parodymais sutiko ir jų nesiginčijo. Vairuotojas buvo sulaikytas ir pristatytas į Operatyvaus valdymo skyrių. Automobilis perduotas buvo išvežtas į saugojimo aikštelę Vilniuje, Eišiškių pl. 127 (b. l. 16-17).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog liudytojas O. K. parodė, kad automobilį ,,Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2009 m. gruodžio 15 d. jis nupirko savo sūnui A. K. už savo pinigus. Nuo to laiko sūnus naudojasi šiuo automobiliu ir jį išlaiko. Nuo automobilio įsigijimo per 5-erių metų laikotarpį sūnus dalimis jam grąžino visus už automobilį sumokėtus pinigus, tačiau VĮ ,,Regitra“ automobilio registracijos sūnaus vardu nepakeitė. Automobilio faktinis savininkas ir valdytojas yra jo sūnus A. K., todėl jis atsisako paimti šį automobilį iš saugojimo aikštelės; prašo automobilį gražinti jo sūnui (b. l. 23-24);

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2020 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobiliosios kuopos 3-iojo būrio vyriausiojo patrulio P. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 5 d., dirbdamas kartu su to paties būrio vyriausiuoju patruliu V. P., apie 15.39 val., iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad kelio Alytus-Vilnius 36-ajame kilometre pastebėtas automobilis ,,Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairuoja galimai neblaivus asmuo. Pranešėjas važiuoja iš paskos. Reaguojant į šį pranešimą, kelio A4 Vilnius-Varėna-Gardinas 19 kilometre buvo pastebėtas ir sustabdytas minėtas automobilis. Automobilį vairavo A. K.. Bendraujant su vairuotoju, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Paklausus A. K., ar jis vartojo alkoholinių gėrimų, jo atsakymas buvo teigiamas. Vyras minėjo, kad 2020 m. rugsėjo 5 d. ryte vartojo alkoholinius gėrimus. Alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0089, patikros Nr. 1179177, pirmu pūtimu 2020 m. rugsėjo 5 d., 15.55 val., A. K. buvo nustatytas 1.75 promilių girtumas, antru pūtimu 16.15 val. nustatytas 1.55 promilių girtumas. Su alkoholio kiekio matuoklio parodymais A. K. sutiko ir jų neginčijo. A. K. buvo sulaikytas, jo vairuotas automobilis išvežtas į saugojimo aikštelę adresu Eišiškių pl. 127, Vilnius (b. l. 4).

Iš byloje esančio 2020 m. rugpjūčio 24 d. Neblaivumo nustatymo akto matyti, jog A. K. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Nurodyta, kad A. K. policijos pareigūnams paaiškino alkoholį vartoję ryte (b. l. 25).

Iš byloje esančių alkoholio kiekio matuoklio ,,Alcotest 7510“ kvitų matyti, kad A. K. 2020 m. rugsėjo 5 d., 15.55 val., nustatytas 1,75 promilių girtumas, 2020 m. rugsėjo 5 d., 16.15 val., nustatytas 1,55 promilių girtumas (b. l. 27, 28).

Iš byloje esančios ,,BIRT ataskaitų žiūryklės“ matyti, kad 2020 m. rugsėjo 5 d., 15.09 val., į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino pranešėjas ir nurodė, kad kelio Alytus-Vilnius 36-ajame kilometre važiuoja automobilis ,,Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Pranešėjas važiuoja iš paskos. Sujungtas su Vyriausiuoju policijos komisariatu (b. l. 3).

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nagrinėjamu atveju teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo A. K. kaltė, jog jis 2020 m. rugsėjo 5 d., apie 15.40 val., Vilniaus rajone, kelio (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,55 promilės etilo alkoholio koncentracija, visiškai įrodyta. Nagrinėjamu atveju A. K., savo kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalies pripažino ir gailisi, jog vairavo neblaivus. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo parodymai, neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys, tarnybinis pranešimas bei kita byloje esanti medžiaga. Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamojo A. K. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atsakomybės individualizavimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

N. J. pateikė prašymą perduoti kaltinamąjį A. K. jos atsakomybėn pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip nustatyta kaltinamasis A. K. padarė nusikaltimą įstatymo leidėjų priskirtą prie nesunkių. Byloje yra pateiktas laiduotojos N. J. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn. Prašymas atitinka įstatymo reikalavimus. Jį patvirtino teisiamojo posėdžio metu ir pati N. J.. Ji su visa atsakomybę prisiima laiduoti už savo gyvenimo draugą, su kuriuo veda bendrą ūkį, A. K.. N. J. nėra teista (b. l. 82), nėra bausta (b. l. 83). Dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadybininke, šioje darbovietėje charakterizuojama teigiamai (b. l. 89). Taip pat pastebėtina, jog N. J. teigiamai charakterizuojama ir buvusios darbovietės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kur dirbo pardavėjos-konsultantės pareigose (b. l. 93). Be to atsižvelgtina tiek į A. K. paaiškinimus, tiek į pačios N. J. paaiškinimus iš kurių matyti, jog N. J. gali padaryti teigiamą įtaką savo gyvenimo draugui A. K., nes kartu gyvena 5 metus, yra tarpusavio ryšys, jie kartu laukia šeimos pagausėjimo (planuojamas vaiko gimimas 2021 m. sausio 11 d.) (b. l. 90-91) N. J. kritiškai vertina kaltinamojo elgesį. Todėl įvertinus N. J. charakterizuojančią medžiagą, jos ir kaltinamojo A. K. tarpusavio santykius, N. J. laikytina teismo pasitikėjimo vertu asmeniu.

Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teisiamojo posėdžio metu, konstatuoja, jog yra visos BK 40 straipsnyje 2 dalyje numatytos sąlygos ir pagrindai kaltinamąjį A. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl pirmos sąlygos. Iš nuteistųjų kaltinamųjų registro išrašo matyti, kad A. K. nėra praeityje teistas (b. l. 68). Iš bylos duomenų (informacijos apie pretendentą paieškos rezultatai, b.l. 62-63) matyti 2011 metais kaltinamasis buvo baustas pagal tuo metu galiojusį (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį už vairavimą neblaiviam, tačiau teismas pažymi, kad baustumo kategorija priskirtina ne baudžiamajai teisei, o administracinių nusižengimų teisenai. Vertinant ir charakterizuojant asmenį šiuo aspektu, pažymėtina, jog 2011 m. kaltinamasis buvo baustas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, kur pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą buvo numatyta atsakomybė už vairavimą neblaiviam, esant lengvam neblaivumo laipsniui. Taip pat pažymėtina ir tai, jog 2011 m. administracinės teisės pažeidimas buvo sąlygotas jauno amžiaus. Todėl šios aplinkybės teismui nesudaro pagrindo manyti, kad kaltinamasis gali ateityje nesilaikyti įstatymų. Juo labiau kaip pažymėjo tiek laiduotoja, tiek pats kaltinamasis dėl bendros šeimos, dėl gimsiančio vaiko kaltinamasis laikysis įstatymų.

Dėl antrosios būtinosios sąlygos – kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai iš nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykio. Jis nuosekliai aiškino įvykio aplinkybes ir neieškojo būdų kaip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jis savikritiškai vertina savo poelgį. Trečia atleidimo sąlyga yra susijusi su žalos atlyginimu. Civilinio ieškinio šioje byloje nėra. Ketvirta sąlyga, tai pagrindas manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant teisme nustatyta (A. K. ir N. J. parodymai), N. J. turi įtaką A. K. elgesiui, jis įsiklauso į savo gyvenimo draugės ir būsimo vaiko mamos nuomonę ir patarimus, ja pasitiki, jaučia atsakomybę prieš ją. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog A. K. anksčiau nėra teistas už vairavimą neblaiviam, taip pat pažymėtina, jog galiojančių nuobaudų dėl vairavimo neblaiviam neturi. Iš visos bylos medžiagos, kaltinamojo elgesio proceso metu, jo paaiškinimų, manytina, kad kaltinamojo asmenybei nėra būdingas nusikalstamas elgesys kaip gyvenimo būdas, taip pat įvertinus laiduotojos profesines savybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis A. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamasis A. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pagal laidavimą atsakomybėn be užstato, vienerių metų laikui ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamojoje byloje A. K. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise A. K. yra būtinas, kadangi, kaip yra nurodęs LAT, šios priemonės paskirtis – <...> užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363-222/2018). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. BPK 1 straipsnio 1 dalyje, numatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Nagrinėjamu atveju, būtina atsižvelgti į tai, jog A. K. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas 1,55 promilės girtumas, kas viršija 3,78 kartus leistiną minimalią ribą (0,41). Todėl siekiant adekvačios pusiausvyros tarp įstatymo saugomų gėrių ir jo padarytos veikos, šios poveikio priemonės- teisės vairuoti atėmimas yra būtinas ir proporcingas nustatytam neblaivumo laipsniui, tuo pačiu pažymint, jog transporto priemonių vairavimas neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų. Tačiau įvertinus tai, jog jam nustatytas neblaivumo laipsnis tik 1 kartą viršijo ribą, nuo kurios numatytą baudžiamoji atsakomybė bei siekiant adekvačios pusiausvyros ir proporcingumo 1 metu terminas atitiktų proporcingumo principą. Nustatant teisės vairuoti atėmimo terminą atsižvelgtina į tai, jog nėra duomenų, kad buvo sukeltas didelis pavojus, tai yra ar pavojingai manevravo ar padarytas eismo įvykis byloje nėra. Todėl teismo vertinimu teisės vairuoti atėmimas 1 (vienerių) metų terminui yra proporcingas byloje nustatytoms aplinkybėms ir padės įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. Kaltinamajam 2020 m. rugsėjo 6 d. buvo paskirtos kardomosios priemonės – dokumento – vairuotojo pažymėjimo paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas. Todėl atsižvelgus į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018) nagrinėjamu atveju teisės vairuoti atėmimo terminas skaičiuotinas nuo kardomųjų priemonių – specialiosios teisės sustabdymo ir dokumento – vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos – 2020 m. rugsėjo 6 d.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – ,,Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ir rezultatas. Iš byloje esančios ,,VĮ Regitra“ duomenų matyti, jog automobilio ,,Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas yra O. K.. Tačiau iš tiek ikiteisminio tyrimo metu duotų O. K. duotų parodymų, tiek iš ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu duotų kaltinamojo parodymų matyti, jog faktinis minėtos transporto priemonės savininkas-valdytojas yra kaltinamasis A. K. (b. l. 70, 71, 97). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-14-511/2018). Taigi, įvertinus tai, kad sprendimas dėl transporto priemonės, pripažintos nusikalstamos veikos, <...>, padarymo priemone, konfiskavimo ar nekonfiskavimo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra paliktas teismo nuožiūrai, jis turi būti pakankamai motyvuotas, įvertinant ne tik asmens, atleidžiamo nuo baudžiamosios atsakomybės, asmenines charakteristikas, tačiau ir veikos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-976/2019). Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų, o būtent liudytojo duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu, paties kaltinamojo paaiškinimų teismo posėdžio metu, neblaivumo nustatymo akte užfiksuotų duomenų ir kitų duomenų matyti, kad A. K. vairavo neblaivus automobilį, žinodamas, jog vartojęs alkoholį ir matydamas, kad jo draugas negali toliau vairuoti, sėdo už automobilio vairo, lengvabūdiškai tikėdamasis, jog pasieks kelionės tikslą. Teismas atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teisinį reguliavimą, teismų praktiką neturi teisinio pagrindo netaikyti turto konfiskavimo nagrinėjamu atveju, nes šios baudžiamojo poveikio priemonės taikomumas atitinka teisingą viešojo intereso poreikių užtikrinimą, nevaržo asmens labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Todėl teismas daro išvadą, kad ,,Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, konfiskuotinas.

2020 m. rugsėjo 9 d. buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimą, kaltinamojo A. K. priklausančiam turtui – transporto priemonei ,,Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas – nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. iki 2021 m. kovo 9 d. turto saugotoju paskirtas A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). Laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas į iki nuosprendžio, turto konfiskavimo dalyje, įvykdymo dienos.

Paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti į VĮ ,,Regitra“, kitos kardomosios priemonės panaikintinos.

BPK 106 str. 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnyje numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje siekiant užtikrinti kaltinamojo teisę į gynybą, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, privalėjo dalyvauti gynėjas ir juo buvo paskirtas advokatas Algirdas Gurauskas. LR BPK 106 str. 2 dalis taip pat nustato, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Atsižvelgiant į tai, kad gynėjo dalyvavimas buvo privalomas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K. (A. K.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant kaltinamąjį A. K. pagal laidavimą N. J. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vieneriems) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 6 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, konfiskuoti automobilį ,,Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. K. priklausančiam turtui – transporto priemonei ,,Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti iki nuosprendžio, turto konfiskavimo dalyje, įvykdymo dienos.

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento – vairuotojo pažymėjimo paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti į VĮ ,,Regitra“, kitas kardomąsias priemones panaikinti.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. K. ir laiduotojai N. J. kad:

- laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu – padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.