Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-13-460/2014

2014 m. sausio 13 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Albinos Pupeikienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-66-890/2013 pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. G., Palangos miesto savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriui bei Palangos miesto 3-ajam notarų biurui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei pareiškėjo A. G. (apelianto) apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė E. G., mirties įrašo Nr. 57 (t. 1, b. l. 8), kuri yra pareiškėjo A. G. motina (t. 1, b. l. 7). Visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą velionė E. G. testamentu paliko savo dukteriai E. G. (t. 1, b. l. 50). Iš 2012-06-07 pareiškimo matyti, jog pareiškėjas kreipėsi į Palangos miesto 3-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo, pareiškime nurodoma, jog pareiškėjas supažindintas su savo motinos E. G. 1998-09-21 testamentu ir jam išaiškinta, kad palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą, jei testamentu neskirta daugiau, tačiau išlaikymo reikalingumo faktas turi būti patvirtintas teismo sprendimu (t. 1, b. l. 9, 10). Pareiškėjas 2005-06-17 sudarė santuoką su L. G. (t. 1, b. l. 104, 141). Iš Klaipėdos teritorinės darbo biržos rašto matyti, kad pareiškėjo sutuoktinė L. G. buvo registruota darbo biržoje nuo 2009-12-07 iki 2011-08-08, per šį laikotarpį nedalyvavo nė vienoje užimtumo rėmimo bei laikino įdarbinimo priemonėje, SODROS duomenimis, paskutinė darbo vieta buvo UAB „Palangos butų ūkis“, kurioje dirbo laikotarpiu nuo 2007-01-02 iki 2008-07-08, iš jo atleista už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, tik 2012-10-29 L. G. užregistruota kaip bedarbė (t. 1, b. l. 113). Iš neįgaliojo pažymėjimo Nr. 001471, kuris išduotas 2011-09-27, matyti, kad A. G. neterminuotam laikui nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (t. 1, b. l. 13), iš darbingumo lygio pažymos Nr. DL-1 0351817 matyti, kad A. G. nustatytas 20 procentų darbingumas (t. 1, b. l. 126, 127), iš specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymų matyti, kad nuo 2010-04-13 iki 2012-04-13 A. G. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis, kuris nuo 2012-04-14 nustatytas neterminuotai (t. 1, b. l. 12, 133). Iš byloje esančių medicininių dokumentų nustatyta, kad A. G. serga lėtine psichikos liga, suteiktas invalidumas nuo vaikystės (t. 1, b. l. 123, 124, 125, 127, 129, 130). Iš teismui pateiktos pažymos apie asmens gautas išmokas bei deklaracijos matyti, kad A. G. pajamos E. G. mirties dieną buvo netekto darbingumo pensija bei išlaidų kompensacija, kurios bendrai sudaro 910 Lt (t. 1, b. l. 144–145, 146–149, 90–93). Byloje esantys viešojo registro išrašai patvirtina, jog pareiškėjas iki santuokos su L. G. įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 96), be to, 2005-04-15 pirkimo–pardavimo sutartimi pareiškėjas A. G. pardavė už 8 000 Lt žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį įgijo atkūrus pareiškėjo tėvo vardu iki nacionalizacijos valdytą nuosavybę (t. 1, b. l. 106, 109–111). A. G. vardu įregistruotų transporto priemonių nėra (t. 1, b. l. 99), jo sutuoktinė L. G. nekilnojamojo turto neturi (t. 1, b. l. 94).

Pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį palikėjo vaikai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Taigi paveldėjimo pagal testamentą atveju teisę į privalomąją palikimo dalį turi ir suaugę palikėjo vaikai, kuriems palikimo atsiradimo dieną reikalingas išlaikymas, t. y. kurie dėl tam tikrų priežasčių neturi pajamų arba turi jų nepakankamai būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išsamiai pasisakyta dėl teisės į privalomąją palikimo dalį instituto paskirties (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-596/2008; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje D. V. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-173/2009; kt.), išlaikymo reikalingumo kriterijų taikymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje M. D. v. J. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-33/2008; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-596/2008; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje D. V. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-173/2009; kt.).

Pagal kasacinio teismo praktiką, CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė į privalomąją palikimo dalį siejama ne su viena ar keliomis aplinkybėmis, susijusiomis su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis, o su būtinumu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų, taip pat su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009; kt.); ši teisė nustatoma atsižvelgiant ir į kitas CK normas, kuriose nustatyti išlaikymo reikalingumo šeimos nariams kriterijai (CK 3.72 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalys, 3.192, 3.205 straipsniai), tačiau kiekvienoje byloje teismai turi individualiai įvertinti nustatytas aplinkybes ir jų reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008); atsižvelgiama ir į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą (pavyzdžiui, valstybės pašalpą), nepriklausomai nuo to, ar tokią teisę įgyvendino (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-596/2008; kt.).

Taigi, konkrečioje byloje sprendžiant klausimą, ar asmeniui reikalingas išlaikymas, turi būti įvertinamos visos palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautos pajamos, galimybės jų gauti, turėtas turtas ir turtinės teisės, taip pat konkretūs tokio asmens poreikiai, sudarantys būtinų gyvenimo reikmių visumą.

Pirmiausia teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta apelianto argumentą, kad faktas, jog apeliantas visą laiką iš savo motinos gavo finansinę pagalbą, patvirtina poreikį būti išlaikomam. Minėta, kad tokį poreikį apeliantui lemia jo nedarbingumas dėl neįgalumo. Tačiau pagal Socialinių paslaugų įstatymo nuostatas asmeniui, kuris dėl sunkios negalios negeba savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu, valstybė, teikdama tiek bendrąsias, tiek specialiąsias socialines paslaugas, užtikrina tokiam asmeniui saugią ir sveiką aplinką, atitinkamą pagalbą, suderintą su jo priežiūra, nuolatinę slaugą ir kt. (Socialinių paslaugų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytos sveikatos būklės apeliantui buvo nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis (t. 1, b. l. 133), taigi jis įgijo ir įgyvendino teisę į valstybės teikiamą socialinę globą. Tai reiškia, kad šiuo atveju valstybė pagal savo ekonomines galimybes apeliantui užtikrino finansinę pagalbą.

Tačiau ir tai, kad neįgalus asmuo išlaikomas valstybės, nebūtinai reiškia, kad jis neturi pakankamai lėšų būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tyrė byloje surinktus duomenis, siekdamas nustatyti, ar pareiškėjui reikėjo išlaikymo jo motinos mirties dieną. Bylos duomenys liudija, kad motinos mirties dieną pareiškėjas buvo netekęs 80 procentų darbingumo, tačiau nurodytu laikotarpiu pareiškėjui, kaip jau minėta anksčiau, buvo mokama 756,55 Lt netekto darbingumo pensija ir 153 Lt priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija, išmokų bendra suma sudarė 910 Lt.

Antra, pareiškėjas iki 2005-06-17 santuokos su L. G. sudarymo asmeninės nuosavybės teise yra įgijęs nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena su sutuoktine. Pažymėtina, kad nuosavybės turėjimas yra vienas iš argumentų, pagrindžiančių, jog asmuo nėra reikalingas išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009).

Trečia, apeliantas gyvena santuokoje. Šis juridinis faktas reiškia, kad pareiškėjas, galėdamas sudaryti ir sudarydamas santuoką, prisiėmė atsakomybę ir išlaikyti sutuoktinę (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Be to, ir sutuoktinė turi išlaikymo pareigą pareiškėjui: ,,jeigu vienas sutuoktinis dėl objektyvių priežasčių negali pakankamai prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, tą pagal savo galimybes turi daryti kitas sutuoktinis“ (CK 3.27 straipsnio 2 dalis).

Ketvirta, vertinant, ar apeliantas išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms, pabrėžtina, kad A. G. šeimai priklausytų šildymo kompensacija, kuri sudarytų 360 Lt, tačiau jos negauna dėl savo pačių neveikimo, t. y. neįgyvendino galimybės pagerinti turtinę padėtį dėl priežasčių, kurios nepripažįstamos svarbiomis.

Penkta, išlaikymo reikalingumą įrodinėjantis asmuo kaltais veiksmais – dėl piktnaudžiavimo alkoholiu – pats sukūrė tokią materialinę padėtį, kuri šiuo požiūriu negali būti pateisinama ir pagerinama pripažinus išlaikymo būtinumą.

Šešta, byloje nėra duomenų, kad apeliantas per laikotarpį nuo motinos mirties yra skolingas valstybės institucijoms ar kitiems asmenims (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Tai patvirtina, kad apelianto finansinė situacija nagrinėjamu laikotarpiu atitiko būtinų jo gyvenimo reikmių visumą.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes ir argumentus, mano, kad apeliantas, būdamas neįgalus asmuo, sugebėjo integruotis visuomenėje ir kad apeliantas sugeba susitvarkyti savo buitį ir užsitikrinti jo poreikius atitinkančią gyvenimo kokybę.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas neatitinka CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytų išlaikymo reikalingumo kriterijų, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų kaip teisiškai nereikšmingų.

Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas išlaikymo reikalingumo apeliantui klausimą, atsižvelgė į jo nekilnojamąjį turtą, gaunamas pajamas palikėjos mirties dieną, todėl teisingai sprendė, jog pirmiau nurodytų aplinkybių visuma suponavo pagrįstą išvadą, kad apeliantas turėjo pakankamai pajamų, būtinų gyvenimo reikmėms tenkinti, nepretenduodamas į palikimo dalį ir kad išlaikymas jam nebuvo reikalingas.

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.