Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2025-02-10 · Civilinė byla Nr. e2-183-804/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-02-10
Bylos Nr.
e2-183-804/2025
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00696-2024-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ričardas Prašmuntas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Medienos gamyba“
Atsakovas
mažosios bendrijos „Forestvita“
Trečiasis asmuo
VĮ Valstybinių miškų urėdija
Advokatai
Diana Voitechovič
Kategorijos
civilinė byla Nr. e2-183-804/2025Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00696-2024-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.11.1.; 2.6.9.11.5.; 2.6.11.1.; 2.6.10.5.1.; 2.6.10.2.4.1. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 10 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas Ričardas Prašmuntas,sekretoriaujant Alinai Žilionienei,dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medienos gamyba“ atstovui D. K.,atsakovės mažosios bendrijos „Forestvita“ atstovei advokatei Dianai Voitechovič,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Medienos gamyba“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai (toliau – MB) „Forestvita“, trečiajam asmeniui VĮ Valstybinių miškų urėdija dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 7 279,06 Eur skolą pagal neapmokėtą PVM sąskaitą – faktūrą už atliktus darbus, 6 proc. metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti ir iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, kad UAB „Medienos gamyba“ atliko Medienos kirtimo liekanų išvežimas į Medienos sandėlį iš plynųjų ir neplynųjų miško kirtimo biržių kaip MB „Forestvita“ subrangovas viešajame pirkime Medienos ruošos paslaugos Šalčininkų RP (pirkimo numeris: 572260) nuo 2023-11-16 iki 2023-12-01.

Pagal viešojo pirkimo sutartį VP-6(68) 2022-01-03 (Unikalus sutarties ID: 2005168510) 2.1 punkto pirmoje lentelėje nurodytas bazinis įkainis žaliavinės medienos išvežimas iš plynojo kirtimo biržių (toliau - bazinis žaliavinės medienos išvežimo įkainis) 5,80 Eur/ktm pagal 2023-07-24 susitarimą bazinis išvežimo įkainis pasikeitė į 6,17 Eur/ktm. Kadangi ieškovė atliko Medienos kirtimo liekanų išvežimas į Medienos sandėlį iš plynųjų ir neplynųjų miško kirtimo biržių yra taikomas 1,5 koeficientas nuo bazinio žaliavinės medienos išvežimo įkainio pagal 2.1. punkto 2 lentelės 38. Punktą. Pagal tai ieškovei taikomas 6,17 x 1,5 = 9,255 Eur/ktm. Pagal ieškovės traktorininko darbo knygą buvo išvežta 650 ktm medienos kirtimo liekanų. Pagal įkainius ir kiekius ieškovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą 2023-12-01 MG Nr. 2701-1. 2024 m.

2024 m. vasario 2 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl neapmokėtos PVM sąskaitos faktūros.

Skolininkei nesureagavus, per nurodytą laikotarpį buvo kreiptasi į Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus dėl skolos priteisimo įstatymo numatyta tvarka ko pasėkoje, skolininkės atstovė į pareiškimą atsakė remdamasi CPK reglamentavimu leidžiančiu nenurodinėti prieštaravimų pagrindo. 2024-02-26 buvo gautas atsakymas iš atsakovės vadovo V. L., kad sąskaita faktūra yra negaliojanti, nes jokia sutartis nebuvo pasirašyta, nebuvo pasirašytas darbų atlikimo aktas. Taip pat skolininkės direktorius teigė, jog neturi subrangovų.

2024 balandžio 2 d. ieškovės direktorius D. K. kreipėsi į Vilniaus apskrities Trakų rajono policijos komisariatą įrodymų prieš atsakovę surinkimui. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis BPK 3 str. 1 d. 1 p., 168 str. ir BK 182 str. 1 d. policijos komisariatas nutarė atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Parodymu metu Parudaminos girininkijos girininkas J. K. atsiminė, kad UAB „Medienos gamyba“ operatorius D. V. buvo atvykęs į vietą apsižiūrėti, o kitą dieną atsivežė techniką ir dirbo. Savo ruožtu girininkas J. K. jam aprodė kirtaviečių vietas ir nurodė, kokius kirtaviečių darbus reikia atlikti.

UAB „Medienos gamyba“ darbuotojas D. V. liudytojų apklausos protokole nurodė, jog direktoriaus D. K. pavedimu 2023 m. lapkričio mėn. išvažiavo dirbti į Šalčininkų rajono valstybinį mišką, ten dirbo dvi su puse savaitės ir ištraukė 12 kirtaviečių. Dirbo tol kol jį sustabdė įmonės direktorius D. K..

Ieškovės direktorius po dalies atliktų darbų kreipėsi į skolininkės MB Forestvita direktorių V. L., kuris bendradarbiauti jau nebenorėjo, tad D. K. nutraukė darbus ir išrašė sąskaitą už jo darbuotojo D. V. jau atliktus darbus. Negavęs apmokėjimo kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus dėl skolos priteisimo įstatymo numatyta tvarka.

Vilniaus apskrities Trakų rajono policijos komisariato duomenimis atsakovės direktorius V. L. pripažino, kad pažįsta ieškovės direktorių D. K. jau iš ankščiau. Duodamas parodymus jis taip pat pripažino, kad tarp jo ir D. K. įvyko žodinis susitarimas dėl valstybinio miško Šalčininkų rajone kirtaviečių tvarkymo.

Pagal Centrinės Viešųjų pirkimų tarnybos duomenis, atsakovė ir Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija 2022 m. sausio 3 d. pasirašė sutartį M-6(68) dėl 17 pirkimo objekto dalių Medienos ruošos paslaugų Šalčininkų regioniniame padalinyje. Sutarties 8.2.2 punktas nurodo, kad Sutarties esminiu pažeidimu yra laikomas kai Paslaugų teikėjas pažeidžia sutartyje nustatytą subtiekėjų ir kitų asmenų pasitelkimo tvarką. Pagal 2022 m. sausio 3 d. M-6(68) 10.5 punktą Paslaugų teikėjas siekdamas pakeisti ar pasitelkti subtiekėją, turi raštu informuoti Užsakovą apie priežastis, kurios pagrindžia subtiekėjo keitimo ar pasitelkimo būtinybę, pateikti informaciją apie naujai siūlomą ar pasitelkiamą subtiekėją.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti vadovaujantis atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais, kuriuos iš esmės palaikė teismo posėdžio metu. Nurodė, kad prie ieškinio nepridėti jokie įrodymai, patvirtinantys suteiktų paslaugų kiekį. Į bylą nepateiktas paslaugų suteikimo ar kitoks darbų priėmimo perdavimo aktas, kuris pagrįstų suteiktų paslaugų aplinkybes.

Ieškinys grindžiamas ieškovės išrašyta 2023-12-01 PVM sąskaita faktūra MG Nr. 2701-1. Tačiau prie ieškinio pridėta atsakovės 2024-02-26 pretenzija, kuria atsakovė minėtos sąskaitos neprižįsta ir nepriima ir nurodo aiškų pagrindą – nepasirašytas atliktų darbų aktas.

Ieškinys taip pat grindžiamas 2024-04-12 nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (tyrimo medžiagos Nr. M-1-01-18934-24). Iš nutarimo turinio matyti, kad ieškovės vadovui 2023 metais, tikslios datos neatsimena, paskambino atsakovės vadovas V. L., kuris jo paprašė ištraukti po kirtimo likusį biokurą. Susitarus, jog apsiims tuo, žodžiu sutarė ištraukimo kainą, bei aptarė darbų apmokėjimą, sutarties nepasirašė.

Ieškinyje ieškovė nenurodo žodžiu sutartos ištraukimo kainos bei darbų apmokėjimo sąlygų, visiškai neaiškios šalių susitarimo sąlygos.

Prie ieškinio pridėtos sąskaitos sumą ieškovė grindžia 2022-01-03 viešojo pirkimo sutarties VP-6(68), pasirašytos tarp atsakovės ir Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos, nurodytais įkainiais, tačiau šiuo atveju ieškovė nėra šios sutarties šalimi ir šios sutarties sąlygos jai netaikomos.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo VĮ Valstybinių miškų urėdija atsiliepime (pavadinta rašytiniai paaiškinimai) nurodė, kad VĮ Valstybinių miškų urėdija (toliau – VMU) paskelbė Medienos ruošos paslaugų teikimo 2022 metams viešąjį pirkimą. Viešasis pirkimas buvo suskirstytas į 24 pirkimo objektų dalis. Atsakovas 2024-11-24 pateikė pasiūlymą dėl 17 pirkimo objekto dalies, t.y. Medienos ruošos paslaugų pirkimo Šalčininkų regioniniame padalinyje.

2022-01-03 VMU Šalčininkų regioninis padalinys ir MB „Forestvita“ pasirašė Medienos ruošos paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. VP-6(68) (toliau – Sutartis), pagal kurią MB „Forestvita“ įsipareigojo sutartyje numatytais terminais suteikti medienos ruošos paslaugas, o VMU įsipareigojo už šias paslaugas sumokėti.

Atsiliepimas

Atsakovas, dalyvaudamas VMU paskelbtame viešajame pirkime, pateiktame pasiūlyme turėjo nurodyti ar sutarties vykdymui bus pasitelkiami subtiekėjai. Tačiau pasiūlyme apie subtiekėjus jokios informacijos nepateikta. Sutarties 10.1 punkte nurodyta, jog paslaugų teikėjas turi iš anksto raštu pranešti VMU subtiekėjų duomenis, jei subtiekėjai yra pasitelkiami, o Sutarties 10.5 punkte nurodyta, kad MB „Forestvita“, norėdama Sutarties vykdymo metu pasitelkti subtiekėjus, turi raštu apie tai informuoti VMU, nurodant dėl kokių priežasčių yra būtina pasitelkti subtiekėjus. Tačiau VMU jokios informacijos iš atsakovo apie Sutarties vykdymui pasitelkiamus subtiekėjus nėra gavusi.

VMU pažymi, kad MB „Forestvita“ pateikdavo darbų atlikimo aktus bei jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, o VMU šias PVM sąskaitas – faktūras apmokėdavo.

Kadangi ginčas kilo tarp ieškovo ir atsakovo, ir šios bylos išsprendimas neturės jokios tiesioginės ar netiesioginės įtakos VMU teisėms ir pareigoms, VMU neturi jokio suinteresuotumo dalyvauti šioje civilinėje byloje vienos iš ginčo šalių pusėje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų teigti, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-7581120/2020).

Byloje nustatyta, kad ieškovės bendrovė užsiima medienos kirtimu bei jos ištraukimu. Atsakovės įmonė taip pat užsiima medienos kirtimu, jos ištraukimu ir biokuro gamyba.

Atsakovė su VMU Šalčininkų regioninis padaliniu 2022-01-03 pasirašė Medienos ruošos paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. VP-6(68).

Ieškovė nurodo, kad teikė atsakovei medienos kirtimo liekanų išvežimo į medienos sandėlį paslaugas, pagal žodinę sutartį, kuria šalių atstovai sutarė, kad ieškovė, kaip atsakovės subrangovė, atliks sutartus darbus laikotarpiu nuo 2023-11-16 iki 2023-12-01. Ieškinio reikalavimus ieškovė grindžia jos 2023-12-01 išrašyta PVM sąskaita faktūra MG Nr. 2701-1 bei 2024-04-12 nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-18934-24.

Atsakovė ginčija ieškovės nurodytas aplinkybes ir teigia, kad su ieškove subrangos sutarties dėl medienos kirtimo liekanų išvežimo į medienos sandėlį nesudarė, tačiau ieškovė dalį medienos ištraukimo iš kirtavietės darbų atliko, nes ieškovės vadovas pasisiūlė sutvarkyti kirtavietes Šalčininkų rajone už atsakovės ieškovei suremontuotą techniką (remonto darbų kaina 10 000 Eur).

Atsakovė savo poziciją įrodinėja į bylą pateiktais rašytiniai įrodymais: 2023-10-18 atliktų darbų aktu ir 2023-10-18 PVM sąskaita faktūra.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalį rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Šio skirsnio normų nustatytos taisyklės atitinkamai taikomos atskiroms rangos rūšims (buitinė ranga, statybos ranga ir kt.), jeigu ko kita nenustato kitų šio skyriaus skirsnių normos (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

Rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas. Jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu (CK 6.650 straipsnio 1 dalis)

Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad atsakovei atliko subrangos darbus žodinės sutarties pagrindu. Ieškovė yra juridinis asmuo, kurios veikla yra jos verslas ir todėl jai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai.

CK 1.73 straipsnyje, kuriame numatyti atvejai, kai turi būti sudaryta rašytinė sutartis, nėra nurodyta, kad rangos/subrangos sutarčiai yra privaloma rašytinė sandorio forma. CK 1.73 straipsnio 1 dalies 11 punktas numato, kad rašytine forma turi būti sudaromi ir kiti sandoriai, kuriems CK nustato privalomą paprastą rašytinę formą. Tačiau rangos/subrangos teisinius santykius reglamentuojančios CK normos nenumato privalomos rašytinių sandorių formos. Nors CK ir nenumato privalomos tokios sutarties rašytinės formos, tačiau, kaip minėta, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Šios proceso teisės normos reiškia, kad civilinėje byloje, kurioje yra kilęs ginčas dėl sutartinių teisinių santykių tarp šalių buvimo ir dėl neatsiskaitymo už atliktas paslaugas, nesant rašytinės formos sutarties, pareiga įrodyti, kad buvo sudaryta atitinkama sutartis, kyla reikalavimą dėl jos nevykdymo ar netinkamo įvykdymo reiškiančiam ieškovui (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-451-695/2018).

Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 7 279,06 Eur skolą, kurią paskaičiavo pagal viešojo pirkimo sutartį VP-6(68) 2022-01-03 (Unikalus sutarties ID: 2005168510) 2.1 punkto pirmoje lentelėje nurodytus bazinius įkainius bei 2023-07-24 susitarimą, kuriuos bazinis išvežimo įkainis pasikeitė į 6,17 Eur/ktm. Nurodė, kad pagal ieškovės traktorininko darbo knygą buvo išvežta 650 ktm medienos kirtimo liekanų.

Atsakovė ieškovės nurodytą medienos kirtimo liekanų kiekį ginčija teigdama, kad atsakovė pateikė VĮ Valstybinių miškų urėdijai 2023-11-30 PVM sąskaitą faktūrą, kurioje užfiksuotas suteiktų paslaugų kiekis 147,25 ktm. Taip pat nesutinka su ieškovės paskaičiuotais paslaugos įkainiais, nes ieškovė nėra 2022-01-03 viešojo pirkimo sutarties VP-6(68), pasirašytos tarp atsakovės ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos (toliau – Viešojo pirkimo sutartis), šalis, todėl šios sutarties sąlygos jai netaikomos.

Taigi, tarp šalių kilo ginčas ir dėl atliktų darbų įkainių bei darbų apimties. Šiuo atveju ieškovė turi įrodyti, jog buvo sutarta jos nurodyta suma, o ne kitokia. Nesant rašytinės subrangos sutarties, ieškovė, kaip minėta atsakovės skolą įrodinėja Viešojo pirkimo sutarties sąlygomis, o atliktų darbų apimtis – ieškovės operatoriaus D. V. darytais įrašais apie išvežta medienos atliekų kiekį.

Teismas, vertindamas ieškovės pateiktus įrodymus, sutinka su atsakovės atstovės pozicija, kad ieškovė nėra Viešojo pirkimo sutarties šalis, todėl šioje sutartyje nustatyti įkainiai negali būti taikomi, juolab, kad ieškovė neįrodė, jog dėl tokių įkainių su atsakove buvo sutarusi.

Taip pat laikytina neįrodytomis ieškinio aplinkybės dėl ieškovės atliktų darbų apimties. Ieškovės pateikta darbuotojo darbo knyga nelaikytina tinkamu įrodymu byloje, nes iš jos negalima spręsti kokie tai darbai ir kurioje vietoje buvo atlikti, kada šie skaičiavimai padaryti ir kas juos atliko. Be to, šiuo atveju nebuvo surašytas ir darbų priėmimo – perdavimo aktas. Kaip paaiškino ieškovės atstovas, tokį aktą surašo medieną priimantys meistrai, o ieškovei nesant sudarius sutarties su atsakove, ieškovė iš medieną priimančių meistrų darbų priėmimo – perdavimo akto reikalauti neturėjo teisinio pagrindo. Tokia ieškovės pozicija vertintina kritiškai, kadangi, kaip minėta, ieškovė yra juridinis asmuo, kurios verslas yra medienos kirtimas ir ištraukimas, todėl ieškovė, kaip paslaugą suteikęs asmuo, turėjo pasirūpinti visų pirma, kad būtų sudaryta su ja subrangos sutartis ir atlikus darbus, šie darbai iš ieškovės būtų tinkamai priimti, t. y., surašant darbų perdavimo – priėmimo aktą. Taigi, ieškovė šiuo atveju veikė aplaidžiai, savo rizika, žinodama galimas tokio žodinio sandorio pasekmes.

Taip pat teismo posėdžio metu atsakovės atstovas teigė, kad ieškovė atliko tik dalį darbų. Ieškovės atstovas sutiko, kad darbai iki galo atlikti nebuvo, todėl lieka neaišku kokia gi darbų apimtis buvo atlikta. Byloje jokių kitų tinkamų įrodymų, pagrindžiančių atliktų darbų kiekį, nėra. Ieškovės liudytojo D. V. parodymai vertintini kritiškai, kaip bylos baigtimi suinteresuoto asmens, nes jis yra ieškovės bendrovės darbuotojas.

Remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad ieškovė savo reikalavimo nepagrindė, todėl ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas.

Visos kitos šalių nurodytos aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

CPK 93 str. 1d. nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsakovė patyrė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurais pagrindžia į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: 2024-10-24 sąskaita – faktūra Nr. 2024/24, 2024-10-24 pinigų mokėjimo kvitu Nr. 1041969, todėl šios išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovės.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 15,86 Eur bei viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-355) „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8,00 Eur). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes15,86 Eur išlaidos priteistinos iš ieškovės valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 270 str.,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei MB „Forestvita“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės UAB „Medienos gamyba“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės UAB „Medienos gamyba“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 15,86 Eur bylinėjimosi išlaidas, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams (raštinei).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėjas Ričardas Prašmuntas