Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis dėl sveikatos būklės, registruotas užimtumo tarnyboje, gyv. ir dekl. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. K. 2023 m. gruodžio 5 d. apie 15.55 val. Kaune, (duomenys neskelbtini)gatvėje ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Opel Insignia", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu "Drager Alcotest 6810", Nr. ARYE-0408, nustatytas 1,85 promilės neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad T. K. 2023 m. gruodžio 5 d. apie 15.55 val. (duomenys neskelbtini)vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Opel Insignia", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu "Drager Alcotest 6810", Nr. ARYE-0408, nustatytas 1,85 promilės neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, todėl jo veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 5 d. T. K. 16.01 val. buvo nustatytas 2,04 promilių neblaivumas, 16.20 val. – 1,85 promilių neblaivumas. Esant nurodytoms aplinkybėms, iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad T. K. 2023 m. gruodžio 5 d. buvo nustatytas 1,85 promilių neblaivumas, tai yra nurodomas tik kaltinamajam palankesnis (mažesnis) girtumo laipsnis.

Dėl prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Sprendžiant kaltinamojo T. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamojoje byloje teisiamojo posėdžio metu pareikštas kaltinamojo motinos L. K. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą. L. K. parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus, jis gyvena kartu su tėvais jų bute Žukausko g. 16-20, Kaune. Sūnus gailisi nusikaltęs. Po šio įvykio ji nematė daugiau išgėrusio sūnaus, jis klauso jos. Todėl prašo atleisti jos sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ją paskiriant laiduotoja. Laidavimą prašo skirti be užstato, nes jos ir vyro pensijos nedidelės, jų materialinė padėtis bloga, nes yra ligoniui, jos vyras vos bevaikšto, jam yra 76 metų.

Sprendžiant klausimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis T. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė būdamas neteistas, pakaltinamas, šiuo metu niekur nedirba. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad T. K. baustas administracine tvarka, pagrinde už KET pažeidimus. (b. l. 68-74).

T. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.

Bylos duomenys patvirtina, jog L. K. kaltinamojo T. K. motina, yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, pensininkė. Ji su sūnumi sutaria gerai, kartu gyvena, gali daryti jam teigiamą įtaką. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad L. K. yra tikrai verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo sūnui ir gali daryti jai teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant L. K. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį T. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą 1 metams be užstato motinos L. K. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015).

Šiuo atveju matyti, kad T. K. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad T. K. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų padariniai nebuvo esminiai. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, anksčiau dirbo, šiuo metu bedarbis, ieško darbo.

Įvertinus T. K. padarytą nusikalstamą veiką, nustatyto neblaivumo sunkumą bei jo asmenybę, darytina išvada, kad jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis) – 2 metų laikotarpiui, tai atitiktų padarytos veikos ir jam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo principo reikalavimus. Šis terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2023 m. gruodžio 6 d. (b. l. 44-46).

Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudotam turtui. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Byloje nustatyta, kad T. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas jam priklausantį automobilį "Opel Insignia", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Šis automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio "Opel Insignia", gamybos periodas 2008-2013, pasirinkti metai 2009, vidutinė kaina Lietuvoje be PVM 3167,90 Eur, su PVM yra 4010 Eur (b. l. 47).

Atsižvelgiant į tai, kad visuomenės interesui užtikrinti turi būti siekiama realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad jis patirtų savo neteisėto elgesio neigiamas pasekmes, kurios atgrasytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir tarnautų kaip prevencinė priemonė, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, automobilis "Opel Insignia", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kaip nusikaltimo padarymo priemonė, konfiskuotinas.

Dėl proceso išlaidų

2024 m. sausio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, teikiant teisinę pagalbą kaltinamajam T. K., priteisimo. Pažymoje nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teisminio nagrinėjimo metu parinko advokatę R. K. kaltinamojo gynėja. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 198,34 Eur.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, todėl gynėjo dalyvavimas buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba paskyrė kaltinamąjį ginti advokatę R. K.. Atsižvelgiant į tai, kad advokato dalyvavimas bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka yra privalomas, kaltinamasis šiuo metu nedirba, savo būsto neturi, gyvena su pensininkais tėvais. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas ir valstybės turėtos išlaidos nuteistojo advokato pagalbai apmokėti iš nuteistojo nepriteistinos.

Kaltinamajam T. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: T. K. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas byloje (b. l. 101), perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

T. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamąją bylą nutraukti.

T. K. perduoti laiduotojos L. K. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti T. K. naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 6 d.;

– konfiskuoti T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį "Opel Insignia", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. K. vardu, perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti T. K., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai L. K., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nepriteisti iš T. K. valstybės turėtas išlaidas jo advokato pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.