- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-20
- Bylos Nr.
- eI-5243-815/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03358-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- L. G.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. G. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėja L. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovė) atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir išnagrinėti pareiškėjos įgaliotinės atsakovei pateiktą 2019 m. liepos 17 d. prašymą ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjos įgaliotinė NŽT 2019 m. liepos 17 d. pateikė prašymą „Dėl žemės atkūrimo (duomenys neskelbtini) vienkiemyje“ (toliau – ir Prašymas), kurį atsakovė gavo 2019 m. liepos 19 d. Pareiškėja pažymi, jog iki skundo surašymo dienos pareiškėjos Prašymas nebuvo išnagrinėtas. Atsakovė taip pat neinformavo pareiškėjos ar jos įgaliotinės apie Prašymo nagrinėjimo termino pratęsimą. Pareiškėjos vertinimu, atsakovė nepaiso Viešojo administravimo įstatyme ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse nustatytų asmenų prašymų nagrinėjimo terminų.
II
Atsakovė NŽT atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
1. Vilniaus miesto skyrius 2019 m. spalio 28 d. raštu informavo pareiškėjos įgaliotą asmenį, jog „Skyrius siekdamas tinkamai įvykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo įpareigojimą, t. y. pakoreguoti buvusio savininko S. R. iki 1940 m. Nacionalizacijos turėtos žemėvaldos kartografiją ir tęsti nuosavybės teisių atkūrimą į 5,62 ha žemės sklypą, privalo tinkamai išnagrinėti pakartotinai visus esamus archyvinius duomenis“. Šiuo tarpiniu raštu NŽT informavo, jog, siekdama tinkamai atlikti buvusio savininko S. R. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemėvaldos buvusiame (duomenys neskelbtini) vienkiemyje kartografiją, privalo susipažinti su visais turimais archyviniais dokumentais.
Reikalavimas susipažinti su visa turima informacija prieš atliekant kartografiją yra įtvirtintas Metodinius nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakyme Nr. 634 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos“ (toliau – ir Dokumentų nagrinėjimo tvarka) 3.1 papunktyje. Prieš pradedant turimos informacijos tyrimą, būtina gerai susipažinti su visa dokumentacija.
2. Archyvinių duomenų, planų analizė neapsiriboja vien tik buvusio savininko iki 1940 m. turėtos žemėvaldos duomenimis. Turi būti išanalizuotos ir aplink esančių buvusių savininkų iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemėvaldos ribos, nuosavybių atkūrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini), bei įvertinta (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo nuosavybių teisių atkūrimo bylos. Tokia analizė būtina tam, jog atlikus S. R. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemėvaldos kartografiją, minėtų žemėvaldų ribos nepersidengtų, o sutaptų.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime pažymima, jog Prašymo nagrinėjimas užtruko:
3.1. Dėl NŽT darbuotojams tenkančio didelio darbo krūvio ir kitų faktorių. Nuosavybės teisių atkūrimą kuruojantiems darbuotojams Vyriausybė yra nustačiusi aiškų prioritetą – skubiai užbaigti žemės reformą Vilniaus mieste. Vilniaus miesto skyriuje kas 3–5 mėnesius vyksta dvi savaites trunkantis nuosavybės teisių atkūrimo komisijos susirinkimai, kurių sudėtyje privalomai dalyvauja nuosavybės teisių atkūrimo specialistai. Po šių susirinkimų specialistai nustatytais terminais rengia piliečių pasirinktų žemės sklypų atkūrimo sprendimų projektus, tikslina Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, piliečių eilę, atlieka kitus susijusius darbus. Taip pat atkūrimo specialistai gauna daug asmenų skundų, paklausimų, kurių nagrinėjimas reikalauja daug laiko. NŽT nepavyksta surasti naujų darbuotojų, todėl specialistams tenka pavaduoti išėjusius kolegas ir administracinės procedūros užsitęsia.
3.2. Laikotarpiu po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2019 m. sausio 30 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-231-525/2019 įsigaliojimo, kuriuo NŽT buvo įpareigota pakoreguoti buvusio savininko S. R. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemėvaldos kartografiją, Seimas pakeitė Atkūrimo įstatymo 21 straipsnį, kuris įsigaliojo nuo 2019 m. vasario 1 d., numatydamas, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2019 m. birželio 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra kompensuota, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, priimtą ir neįvykdytą arba iš dalies įvykdytą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pakeičia administracine tvarka. Taigi, piliečiams buvo suteikta teisė kreiptis į valstybinės žemės patikėtinį ir pakeisti savo valią pasirenkant kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą (lygiavertis miško plotas). Įstatymų leidėjui įtvirtinus tokią galimybę, Vilniaus miesto skyriuje gavo daugiau nei 1 000 tokių prašymų, bei parengė daugiau nei 500 išvadų dėl lygiaverčių žemės sklypų suteikimo.
4. NŽT sprendimas negali būti paremtas prielaidomis. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai, reglamentuojantys buvusios žemėvaldos kartografiją, įpareigoja NŽT kompleksiškai vertinti archyvinius dokumentus bei atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto skyriaus darbuotojai objektyviai negalėjo to padaryti laiku dėl minėtų priežasčių, taip pat į tai, kad Vilniaus miesto skyrius tarpiniu raštu jau yra informavęs pareiškėjos įgaliotą asmenį apie Prašymo nagrinėjimo rezultatus, laikytina, kad Prašymo nagrinėjimo procedūra nėra vilkinama ir NŽT neatsisako vykdyti Prašymą, o toliau tęsia jo nagrinėjimo procedūrą, esant pateisinamoms priežastims.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:
1. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-615-815/2017, be kita ko, įpareigojo NŽT Vilniaus miesto skyrių pakoreguoti buvusio savininko S. R. (S. R.) iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemėvaldos kartografiją ir tęsti nuosavybės teisių atkūrimą į 5,62 ha žemės sklypą. LVAT 2019 m. sausio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-231-525/2019 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą paliko nepakeistą.
2. Pareiškėjos įgaliotas asmuo J. J. 2019 m. liepos 17 d. NŽT pateikė Prašymą pakartotinai perskaičiuoti žemės sklypo plotą turimoje kartografinėje medžiagoje ir pakoreguoti esamą kartografiją, raštiškai informuoti apie atliktą darbą.
3. NŽT 2019 m. spalio 28 d. raštu Nr. 49SFN-3541-(14.49.104) „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjos įgaliotam asmeniui J. J. nurodė, jog NŽT Vilniaus skyrius, siekdamas tinkamai įvykdyti teismų įpareigojimą, t. y. pakoreguoti buvusio savininko S. R. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemėvaldos kartografiją ir tęsti nuosavybės teisių atkūrimo į 5,62 ha žemės sklypą, privalo tinkamai išnagrinėti pakartotinai visus esamus archyvinius dokumentus. Pareiškėja buvo informuota, jog pavedimo atlikti teisės aktais nustatytais terminais NŽT Vilniaus skyrius neturi galimybės. Apie priimtus sprendimus ji bus informuota atskiru raštu.
II
1. Byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas įpareigoti NŽT išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. liepos 17 d. prašymą. Paminėtina, kad jis nėra geruoju įvykdytas.
2. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) garantuoja teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą, asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ir viešųjų įstaigų, informaciją ir dokumentus, kuriais jos disponuoja ar (ir) tvarko vykdydamos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas funkcijas, įgyvendinimo priemones. VAĮ 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės yra patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarime Nr. 875 (toliau – ir Aptarnavimo taisyklės). Aptarnavimo taisyklių 25 punkte nustatyta, kad prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Administracinės procedūros atliekamos laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytų terminų. Pagal minėtų taisyklių 26 punktą, jeigu prašymo nagrinėjimas susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu ar kitais atvejais, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užtrukti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų gavimo institucijoje dienos, institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 20 darbo dienų. VAĮ 31 straipsnyje nurodyta, jog administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie administracinės procedūros termino pratęsimą per 2 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti administracinės procedūros terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl procedūrinio termino sprendimo priėmimui yra nurodęs, kad viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą (žr., pvz., 2012 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1192/2012).
3. Pabrėžtina, jog teismo asmens teisių gynimas turi būti realus, o ne iliuzinis. Teisminės valdžios paskirtis – ne tik išspręsti teisinius konfliktus, bet ir išspręsti juos taip, kad būtų paneigtas vilkinimas, piktnaudžiavimas, nenoras veikti taip kaip numato teisės aktai. Teismo sprendimas turi būti ne tik teisėtas, bet ir teisingas, motyvuotas (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-336/2014). Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, jog NŽT pažeidė VAĮ ir Aptarnavimo taisyklėse nustatytus terminus. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovė tai pripažįsta ir nurodo, jog pareiškėja buvo informuota apie praleistus administracinės procedūros terminus. Be to, atsakovė nurodo, jog šiuo metu ji nagrinėja archyvinius dokumentus, tęsia nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Tenkinus pareiškėjos skundą, susidarytų situacija, kai teismas įpareigotų instituciją atlikti veiksmus, kuriuos ji šiuo metu ir atlieka.
4. Tačiau teismas išaiškina pareiškėjai, jog jeigu ji mano, jog dėl NŽT vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus kilo turtinė ar neturtinė žala, pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą su skundu dėl žalos atlyginimo. Paminėtina, jog siekiant, kad būtų priteista prašoma žala, turi būti nustatytos trys kumuliatyvios sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala ir priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.
5. Pareiškėja taip pat prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Teismui netenkinus pareiškėjos prašymo įpareigoti atlikti veiksmus, bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos L. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.