Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Ingai Trimailovai,

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui A. N. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tretieji asmenys E. A., K. N.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

4. Atsakovas, kuriam procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 118 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. įteikiant juos atsakovo atstovui (el. b. apyrašas, b. l. 117–118), teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

6. Teismo posėdyje ieškovės atstovė palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais ir prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad vaikui likus be įstatyminio atstovo nustatyta, jog vaikas jau seniai nematęs tėvo, tėvas visiškai nesidomi vaikui, gauta informacija, jog vieną kartą tėvas buvo atvykęs į skyrių ir nurodė, jog yra benamis ir neketina rūpintis vaiku. Vėliau atsakovo rasti ir teikti jam socialinių paslaugų nepavyko, todėl jokio darbo su atsakovo šeima nevyko. Jos žiniomis, atsakovas visiškai su vaiku nebendravo, nuo 2009 m. vaiko nematė, išlaikymo neteikė, praktiškai berniuko atsakovas neaugino jau nuo gimimo, mažai juo domėjosi. Taigi, yra visi pagrindai riboti atsakovo tėvo valdžią neterminuotai. Apribojus tėvo valdžią priteistinas išlaikymas vaiko būtiniausiems poreikiams iš atsakovo. Išlaikymas vaikui, kuris yra jau paauglys, yra reikalingas, byloje nėra duomenų, jog atsakovas objektyviai negalėtų mokėti išlaikymo, jis yra darbingas, kitų išlaikytinių neturi. Kadangi vaiką su laikinais rūpintojais sieja giminystės ryšys, K. yra vaiko dėdė, vaiku atsakingai rūpinamasi, tarp jų yra glaudus ryšys, vaikas jaučiasi saugus suinteresuotų asmenų namuose, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su trečiaisiais asmenimis iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rūpybos priėmimo. Pažymėjo, jog ieškinyje padaryta rašymo apsirikimo klaida ir prašoma nustatyti ne A., o A. laikinąją gyvenamąją vietą.

7. Teismo posėdyje atsakovo atstovas nurodė, jog byloje yra pakankamai duomenų, kad teismas priimtų geriausius vaiko interesus atitinkantį sprendimą. Priteisiant išlaikymą prašė atsižvelgti į tai, kad atsakovas yra bedarbis, neturintis gyvenamosios vietos.

8. Atsakovas A. N., tretieji asmenys E. A. ir K. N. į teismo posėdį neatvyko. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas bei tretieji asmenys apie posėdį informuoti tinkamai, atsakovas yra atstovaujamas advokato, o tretieji asmenys pateikė prašymus nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant (el. b. apyrašas, b. l. 149–150), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikta, todėl byla išnagrinėta atsakovui A. N., tretiesiems asmenims E. A. ir K. N. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Dėl tėvo valdžios apribojimo

9. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 str. 2 d.). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

10. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) yra atsakovo A. N. ir D. N. sūnus (el. b. apyrašas, b. l. 15). D. N. (duomenys neskelbtini) mirė (el. b. apyrašas, b. l. 16). Nepilnametis A. N. mokosi (duomenys neskelbtini) pagal pagrindinio ugdymo programą (el. b. apyrašas, b. l. 59).

12. Bylos duomenimis, D. N. šeima, kurioje augo vaikas A. N., nebuvo įrašyta į Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, neturi, vaiko teisių pažeidimų šioje šeimoje fiksuota nebuvo (el. b. apyrašas, b. l. 36). Tarnyboje 2020 m. lapkričio 30 d. buvo gauta informacija apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 8VTP-1078, kad nepilnametis vaikas A. N. yra likęs be įstatyminio atstovo, nes vaiko mama D. N. mirė (duomenys neskelbtini), o tėvas vaiko gyvenime nedalyvauja (el. b. apyrašas, b. l. 17–21). Nuo 2020 m. gruodžio 1 d. nepilnametis laikinai apgyvendintas senelių H. N. ir L. N. šeimoje, vaiko laikino apgyvendinimo aktas Nr. 8VLA-410 (el. b. apyrašas, b. l. 22–23). Ieškovui kreipusis į Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrių su pagalbos prašymu ieškant nepilnamečio vaiko tėvo A. N., 2020 m. gruodžio 4 d. gautas Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus tarnybinis pranešimas Nr. 2TSD-2161, kuriame nurodyta, jog 2020 m. gruodžio 4 d. į Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrių atvyko A. N., kuris specialistams pareiškė, jog neturi galimybės rūpintis sūnumi, nes yra „oficialus benamis“, teigė, kad gyvena pas sugyventinę (el. b. apyrašas, b. l. 24-27). 2020 m. gruodžio 7 d. Tarnyba užpildė Vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 8VSV-962, kurios duomenimis nustatyta, kad nepilnametis A. N. šiuo metu yra likęs be įstatyminio atstovo, nes jo mama D. N. mirė, o vaiko tėvas A. N. vaiko gyvenime nedalyvauja. Tarnyba, nustačiusi vaiko apsaugos poreikį, priėmė sprendimą paimti vaiką iš jo įstatyminio atstovo A. N., nes jis pareiškė, kad neturi galimybės auginti sūnaus (el. b. apyrašas, b. l. 28–35). 2020 m. gruodžio 15 d. Utenos apylinkės teismo (Zarasų rūmai) nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eS2-6114-420/2020, buvo leista paimti A. N. iš jo tėvo A. N. (el. b. apyrašas, b. l. 37–40). Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 12(6.71E)-213 A. N. nuo 2020 m. gruodžio 16 d. nustatyta laikinoji rūpyba, laikinuoju rūpintoju paskirtas H. N. (el. b. apyrašas, b. l. 41–42).

13. Nustačius vaiko apsaugos poreikį, 2020 m. gruodžio 17 d Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobilios komandos specialistai gavo nurodymą pradėti intensyvų darbą su A. N. šeima, tačiau 2021 m. sausio 8 d. gautas tarnybinis pranešimas Nr. 2TSD-23, kuriame nurodyta, jog MK specialistai pagalbos šeimai teikti negali, nes nepavyksta susisiekti su vaiko tėvu (el. b. apyrašas, b. l. 46–51). Po 2020 m. gruodžio 15 d. teismo leidimo išdavimo paimti nepilnametį vaiką, buvo surengti du atvejo vadybos posėdžiai: 2021 m. sausio 11 d. ir 2021 m. sausio 25 d. 2021 m. sausio 11 d., po Mobiliosios komandos su A. N. šeima baigimo, vykusiame atvejo vadybos posėdyje A. N. nedalyvavo (el. b. apyrašas, b. l. 43–45), į 2021 m. sausio 25 d. vykusį atvejo vadybos posėdį A. N. taip pat neatvyko.

14. Tėvų valdžia gali būti apribota tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

15. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas A. N. rūpintųsi savo nepilnamečiu vaiku ir jį auklėtų, teiktų išlaikymą, pirktų vaikui reikalingus buities daiktus, dovanas ar kitaip prisidėtų prie tėvo valdžios vaikui įgyvendinimo. Nepilnamečio vaiko tėvas visiškai nesidomi sūnumi, nuo 2009 metų nėra jo matęs ir nededa jokių pastangų susigrąžinti vaiką į savo šeimą, nedirba, neturi gyvenamosios vietos ir negali užtikrinti vaikui tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų. Vaikas, mirus motinai, gyvena laikinųjų rūpintojų šeimoje nuo 2021 m. liepos mėn., nuo to laiko tėvas sūnumi nesidomėjo ir jo neaplankė, dėl jo paties nebendradarbiavimo ir pasyvumo nebuvo įmanoma teikti atsakovo šeimai socialinių paslaugų, todėl galimybės vaikui augti kartu su tėvu šiuo metu nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertintina, kad atsakovas A. N. yra visiškai nusišalinęs nuo savo pareigų sūnaus atžvilgiu vykdymo, t. y. neįgyvendina vaikui savo turtinių ir neturtinių pareigų. Byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovo gyvenimo būdas ir elgesys (neveikimas) yra sąlygotas objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovo valios (CPK 12, 178, 185 str.).

16. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus teisinius kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovo elgesys atitinka įstatyme numatytas tėvo valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas auklėti vaiką, nesirūpinimą vaiku, žalingos įtakos darymą vaikui savo amoraliu elgesiu (CK 3.180 str. 1 d.).

17. Remdamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir ieškovės atstovės, atsakovo atstovo paaiškinimais, teismas daro išvadą, kad atsakovas nesirūpina savo vaiku. Šios aplinkybės sudaro CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą apriboti atsakovo A. N. tėvo valdžią nepilnamečio vaiko A. N. atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas A. N. yra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus priežiūros, su vaiku nepalaiko jokių ryšių ir nebendrauja jau daugelį metų, nepriima jokios socialinių darbuotojų pagalbos, kad Tarnyba neturi duomenų, jog atsakovas ateityje gebės, norės rūpintis savo vaiku ir atsakingai žiūrės į savo kaip tėvo pareigas, tėvo valdžia atsakovui A. N. apribotina neterminuotai. Pažymėtina, kad tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais (CK 3.181 str. 2 d.).

18. Teismas išaiškina, kad apribojus atsakovui tėvo valdžią, atsakovui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaikais.

19. Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovui ateityje kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo. Atsakovui išaiškintina, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (tėvas ar motina) gali auklėti vaiką; 3) tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 str. 2 d.). Tačiau tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 str.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

20. Apribojus atsakovui tėvo valdžią, vadovaujantis CPK 406-407 straipsniais, turi būti sprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Ieškovė prašo nepilnamečio A. N. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti kartu su laikinaisiais rūpintojais E. A. ir K. N., jų gyvenamojoje vietoje.

21. Bylos duomenimis, Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 12(6.71E)-439 A. N. laikinoji rūpyba paskirta E. A. ir K. N. šeimoje (el. b. apyrašas, b. l. 52–54). 2021 m. metais atlikus A. N. Marcelio globos (rūpybos) peržiūras Nr. 8GPA-340 ir 1GVA-502 (el. b. apyrašas, b. l. 55–58, 63–70), nustatyta, kad rūpintojai E. A. ir K. N. tinkamai vykdo savo pareigas, atsakingai rūpinasi vaiku.

22. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečiam yra nustatyta laikinoji rūpyba giminaičių (motinos brolio) šeimoje, kurioje jam yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, užtikrinta saugi, stabili, jo amžių ir poreikius atitinkanti aplinka, todėl iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos įsiteisėjimo nepilnamečio A. N. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su laikinaisiais rūpintojais E. A. ir K. N. (CK 3.265 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

23. Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 str.). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).

24. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas teiktų išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. N., mokamą po 200,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu reikalavimui dėl išlaikymo priteisimo iš esmės neprieštaravo, prašė atsižvelgti į byloje esančius duomenis apie atsakovo turtinę padėtį.

25. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepilnamečio A. N. poreikius įvertino 200,00 Eur suma per mėnesį. Ieškovė nepateikė vaiko poreikių apskaičiavimo lentelės, todėl įvertinęs tai, kad ieškovės apskaičiuota vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį skirtina suma neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ pusės nustatyto minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio (730,00 Eur neatskaičius mokesčių arba 549,65 Eur atskaičius mokesčius / 2), kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose ir kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) ar kitas vaiko įstatyminis atstovas neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 p.; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 p.), teismas sprendžia, kad ieškovės nurodoma A. N. išlaikymui reikalinga suma yra protingo ir realaus dydžio, todėl ši suma pripažintina įrodyta (CPK 185 str.).

26. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu.

27. Bylos duomenimis, NDNT informacinėje sistemoje nėra duomenų apie atsakovui A. N. nustatytą neįgalumą ar darbingumo sumažėjimą (el. b. apyrašas, b. l. 60), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas nedirba, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (el. b. apyrašas, b. l. 61–62, 88, 151), atsakovas nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (el. b. apyrašas, b. l. 145, 148). Nors byloje kitų duomenų apie atsakovo turtinę padėtį nėra, tačiau byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas negalėtų teikti savo vaikui 200,00 Eur dydžio išlaikymo dėl objektyvių aplinkybių. Pažymėtina, jog nustatant tėvų, privalančių mokėti išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui, turtinę padėtį vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Atsakovas yra darbingo amžiaus, į bylą nėra pateikta duomenų apie tai, kad jam būtų apribotas darbingumas, todėl, teismo vertinimu, jis turi imtis visų galimų priemonių gauti pakankamai lėšų sūnaus išlaikymui, kurio prašomas priteisti dydis, teismo vertinimu, ir taip nėra didelis.

28. Teismas, įvertinęs faktinę situaciją, atsakovo turtinę padėtį bei jo darbingą amžių, tai, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi, ir tai, kad išlaikymo vaikui teikimas yra tęstinio pobūdžio, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui, pripažįsta būtinu priteisti iš atsakovo A. N. išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. N., mokamą po 200,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

29. A. N. išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavestina tvarkyti uzufrukto teise vaiko laikiniems rūpintojams K. N. ir E. A. (CK 3.275 str.)

30. Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p., 496 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

31. Ieškovė ir atsakovas šioje byloje yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus dėl tėvų valdžios apribojimo ir vaikų nuolatinės globos nustatymo (CPK 83 str. 1 d. 5, 14–15 p.). Ieškovė byloje duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 22,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-22-T-746-3858 atsakovas A. N. yra 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo (el. b. apyrašas, b. l. 117–118).

33. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.).

34. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, o atsakovas yra 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 4 dalimi, visos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406, 407 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovo A. N., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnamečio vaiko A. N., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko A. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su laikinaisiais rūpintojais K. N., a. k. (duomenys neskelbtini), ir E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) .

Priteisti iš atsakovo A. N., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. N., a. k. (duomenys neskelbtini), mokamą po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. vasario 7 d.) iki vaiko pilnametystės.

Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko A. N., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise paskirtiems laikiniems vaiko rūpintojams K. N., a. k. (duomenys neskelbtini), ir E. A., a. k. (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.