- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-19
- Bylos Nr.
- eI3-1224-386/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01196-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė, Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „GJ Magma“
- Atsakovas
- Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Simuva“
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „GJ Magma“ atstovams G. J. ir advokatei R. S.,
trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Simuva“ atstovei advokatei S. Š.,
2025 m. sausio 22 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos ZOOM būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „GJ Magma“ skundą atsakovei Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Simuva“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Byla nagrinėjama dėl pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „GJ Magma“ (toliau – ir pareiškėja, UAB „GJ Magma“) pareikšto reikalavimo panaikinti Lietuvos Geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovė, Geologijos tarnyba) 2024 m. sausio 26 d. raštą Nr. (2)-1-7-371 (toliau – ir skundžiamas Sprendimas).
Šalies argumentai
Pareiškėja 2024 m. vasario 20 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1. Panaikinti Geologijos tarnybos direktoriaus 2023 m. rugsėjo 11 d. įsakymą Nr. 1-423 dėl leidimo naudoti naudingųjų iškasenų išteklius Nr. KN-23-50 išdavimo UAB „Simuva“; 2. Panaikinti Geologijos tarnybos 2023 m. gruodžio 29 d. raštą Nr. (7)-1-7-5806; 3. Panaikinti Geologijos tarnybos 2024 m. sausio 26 d. raštą Nr. (2)-1-7-371; 4. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą dalyje dėl Geologijos tarnybos direktoriaus 2023 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. 1-423 ir dėl Geologijos tarnybos 2023 m. gruodžio 29 d. rašto Nr. (7)-1-7-5806 panaikinimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad UAB „GJ Magma“ ir UAB „Simuva“ 2023 m. sausio 9 d. Klaipėdos rajono Pozingių telkinio smėlio ir žvyro išteklių dalies naudojimo plano parengimo sutartimi Nr. 2304 (toliau – ir Sutartis) susitarė, kad UAB „GJ Magma“ organizuos ir parengs Klaipėdos rajono Pozingių telkinio smėlio ir žvyro išteklių dalies naudojimo planą. UAB „GJ Magma“ įvykdė sutartį, parengė Klaipėdos rajono Pozingių smėlio ir žvyro telkinio išteklių dalies žemės gelmių naudojimo planą (toliau – ir Planas), kurį patvirtino Geologijos tarnyba. UAB „GJ Magma“ 2023 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. 126 pateikė patvirtintą Planą Geologijos tarnybos geologijos fondui ir registravimui. UAB „GJ Magma“, atsižvelgdama į Sutarties 3.2 ir 5.1 punktus, kurie nurodo, jog Planas, jo autorinės teisės yra UAB „GJ Magma“ nuosavybė iki UAB „Simuva“ atsiskaitymo ir be UAB „GJ Magma“ rašytinio sutikimo Planas negali būti naudojamas, minėtu raštu nurodė taikyti naudojimo apribojimą. UAB „Simuva“ su UAB „GJ Magma“ nėra atsiskaičiusi iki šiol ir skola viršija 20.000 Eur (įskaitant delspinigius).
UAB „GJ Magma“ sužinojo, kad UAB „Simuva“ pateikė Geologijos tarnybai melagingus duomenis, t. y. duomenis apie Planą, kuris nepriklauso UAB „Simuva“ nuosavybės teise ir ji neturi teisės naudotis Planu be UAB „GJ Magma“ rašytinio sutikimo, o Geologijos tarnyba, vadovaudamasi šiais melagingai duomenimis išdavė UAB „Simuva“ leidimą naudoti žemės gelmių išteklius. UAB „GJ Magma“ 2024 m. sausio 2 d. raštu Nr. 003 pateikė išsamią informaciją dėl leidimo naikinimo Žemės gelmių įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 9 punkto pagrindu. Geologijos tarnyba 2024 m. sausio 26 d. raštu Nr. (2)-1-7-371 netenkino UAB „GJ Magma“ prašymo, nurodydama, kad nenustatė, jog leidimas išduotas melagingų duomenų pagrindu. Iš Geologijos tarnybos raštų UAB „GJ Magma“ sužinojo, kad leidimas naudoti Klaipėdos rajono Pozingių smėlio ir žvyro telkinio išteklių dalį žemės sklype, UAB „Simuva“ išduotas Geologijos tarnybos direktoriaus 2023 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 1-423. Nurodo, kad skundžiami sprendimai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t. y. Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Žemės gelmių įstatymui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 198 patvirtinto Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo tvarkos aprašo 7 punkto 7.4 papunkčiui, 13 punktui, 18 punktui, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, kadangi yra nepagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), byloje esančiais įrodymais ir teisės aktų normomis, t. y. nemotyvuoti. Be to, neatitinka VAĮ 3 straipsnyje yra įtvirtintų principų (atsakomybės už priimtus sprendimus, įstatymo viršenybės, išsamumo), kuriais viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis. UAB „Simuva“ Geologijos tarnybai pateikė informaciją apie Planą, kuris jai nepriklausė nuosavybės teise, o nuosavybės teise priklausė ir iki šiol priklauso pareiškėjai Sutarties 3.2 ir 5.1 pagrindu, o UAB „Simuva“ be rašytinio UAB „GJ Magma“ sutikimo negalėjo naudotis Planu, o tuo labiau teikti jį Geologijos tarnybai, siekiant gauti Leidimą. UAB „Simuva“ pateikė Geologijos tarnybai melagingus duomenis apie Planą. Geologijos tarnybos priimti sprendimai formalūs, neišsamūs ir neargumentuoti. Skundžiami sprendimai, pasireiškę neobjektyviu, nevisapusišku aplinkybių išsiaiškinimu, turi būti panaikinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kaip neteisėti dėl to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Geologijos tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo faktines bylos aplinkybes bei paaiškina, kad pareiškėjos Skundo teiginiai, kad UAB „Simuva“ pateikė Geologijos tarnybai melagingus duomenis, t. y. duomenis apie Planą, kuris nepriklauso UAB „Simuva“ nuosavybės teise, yra nepagrįsti nei faktinėmis, nei teisinėmis aplinkybėmis. UAB „Simuva“ užsakymu ir lėšomis 2022 m. buvo atlikta Klaipėdos rajono Pozingių smėlio ir žvyro telkinio naujo ploto detalioji žvalgyba. Geologijos tarnybos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 1-417 aprobuoti Klaipėdos rajono Pozingių smėlio ir žvyro telkinio naujo ploto ištekliai, po to UAB „Simuva“ atliko planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrą ir gavo Aplinkos apsaugos agentūros 2023 m. sausio 4 d. atrankos išvadą Nr. (30-2)-A4E-88 „Dėl išteklių gavybos planuojamame praplėsti Pozingių smėlio ir žvyro telkinio naujame plote poveikio aplinkai vertinimo“, kurios 1 punkte nurodyta, kad planuojamos ūkinės veiklos organizatorius yra UAB „Simuva“.
UAB „GJ Magma“ veikė UAB „Simuva“ 2023 m. sausio 24 d. įgaliojimo pagrindu ir UAB „Simuva“ buvo Plano organizatorius, kurios lėšomis Planas buvo rengtas. UAB „Simuva“ 2023 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. 23.01 Geologijos tarnybai pateikė visus Aprašo 7.1, 7.3 ir 7.4 papunkčiuose nurodytus dokumentus ir informaciją. Be kitų dokumentų, kaip nurodyta Aprašo 7.4 papunktyje, buvo pateikta informacija apie Plano patvirtinimą. Skunde nepagrįstai nurodoma, kad UAB „Simuva“ turėjo Geologijos tarnybai pateikti jai nuosavybės teise priklausantį Planą. Tokių nuostatų nei Žemės gelmių įstatyme, nei Apraše nėra. Veiklą pagal Planą gali vykdyti jo organizatorius, kuris inicijavo ir organizavo Plano rengimą. UAB „GJ Magma“ skunde nepagrįstai remiasi UAB „Simuva“ ir UAB „GJ Magma“ 2023 m. sausio 9 d. Klaipėdos rajono Pozingių telkinio smėlio ir žvyro išteklių dalies naudojimo plano parengimo sutartimi Nr. 2304 ir jos 3.2 ir 5.1 p. Aprašas nenumato nuostatų, kad asmuo, teikiantis prašymą išduoti leidimą naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius pateikia Geologijos tarnybai informaciją apie atsiskaitymą už žemės gelmių naudojimo plano parengimą ar, kad Geologijos tarnyba, prieš išduodama leidimą naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius privalo nagrinėti tokią informaciją. Ginčų tarp UAB „GJ Magma“ ir UAB „Simuva“ dėl jų tarpusavio turtinių santykių pagal 2023 m. sausio 9 d. Klaipėdos rajono Pozingių telkinio smėlio ir žvyro išteklių dalies naudojimo plano parengimo sutartį Nr. 2304 nagrinėjimas nepriklauso Geologijos tarnybos kompetencijai ir jie turi būti nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teisme.
Tarnybos 2024 m. sausio 26 d. raštas Nr. (2)-1-7-371 „Dėl 2024-01-02 rašto“ atitinka VAĮ 10 straipsnio nuostatas, be kita ko ir administracinio sprendimo turiniui keliamus reikalavimus, nustatytus VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje, yra pagrįstas ir teisėtas.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti.
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Simuva“ atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos skundą atmesti. Paaiškino, kad pareiškėja žemės sklypo nevaldo jokiais pagrindais, trečiasis suinteresuotas asmuo yra sudaręs sutartį su UAB „Topada“ dėl žemės sklypo naudojimo. Pareiškėja siekia, kad UAB „Topada“ būtų panaikintas leidimas naudoti naudingųjų iškasenų išteklius. Skundžiamo Rašto panaikinimas pareiškėjai faktiškai nesukeltų jokių teisinių pasekmių, nes teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą dalyje dėl Geologijos tarnybos direktoriaus 2023 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. 1-423 dėl leidimo naudoti naudingųjų iškasenų išteklius Nr. KN-23-50 išdavimo UAB „Simuva“ panaikinimo. Tarp pareiškėjos ir UAB „Simuva“ kilo nesutarimai dėl mokėjimo už Plano rengimą, tada pareiškėja pradėjo rašyti įvairius skundus dėl UAB „Simuva“ veiklos, tačiau ginčai dėl turtinių klausimų turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Simuva“ prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Geologijos tarnybos 2024 m. sausio 26 d. rašto Nr. (2)-1-7-371 „Dėl 2024-01-02 rašto“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Skundžiamame sprendime atsakovė nurodė, kad Plano organizatorius UAB „Simuva“ turi teisę vykdyti veiklą pagal patvirtintą Planą. Geologijos tarnybos kompetencijai nepriklauso ginčų tarp UAB „GJ Magma“ ir UAB „Simuva“ dėl jų tarpusavio turtinių santykių nagrinėjimas ir jie turi būti nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Geologijos tarnyba nenustatė, kad UAB „Simuva“ 2023 m. rugsėjo 11 d. leidimas naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius Nr. KN-23-50 būtų išduotas melagingų ar suklastotų duomenų pagrindu, todėl netenkino prašymo panaikinti UAB „Simuva“ išduoto leidimo naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius Nr. KN-23-50 galiojimą ir išduoti leidimą naudoti Klaipėdos rajono Pozingių telkinio smėlio ir žvyro išteklių dalies išteklius UAB „GJ Magma“.
Byloje nustatyta, kad UAB „Simuva“ užsakymu ir lėšomis 2022 m. buvo atlikti žemės gelmių geologiniai tyrimai - Klaipėdos rajono Pozingių smėlio ir žvyro telkinio naujo ploto detalioji žvalgyba. Geologijos tarnybos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 1-417 „Dėl Klaipėdos rajono Pozingių smėlio ir žvyro telkinio naujo ploto išteklių aprobavimo ir įrašymo Žemės gelmių registro žemės gelmių išteklių dalyje“ aprobuoti Klaipėdos rajono Pozingių smėlio ir žvyro telkinio naujo ploto ištekliai.
UAB „Simuva“ atliko Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nurodytą planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrą ir gavo Aplinkos apsaugos agentūros 2023 m. sausio 4 d. atrankos išvadą Nr. (30-2)-A4E-88 „Dėl išteklių gavybos planuojamame praplėsti Pozingių smėlio ir žvyro telkinio naujame plote poveikio aplinkai vertinimo“.
2023 m. sausio 24 d. UAB „Simuva“ įgaliojimu įgaliojo UAB „GJ Magma“ atstovauti planavimo organizatoriaus teises ir pareigas procedūrose, susijusiose Klaipėdos rajono Pozingių smėlio ir žvyro telkinio išteklių dalies žemės gelmių naudojimo plano rengimo proceso organizavimu, rengimu, derinimu, tvirtinimu ir registravimu.
UAB „Simuva“ gavo žemės sklypo savininko UAB „Topada“ 2023 m. sausio 25 d. rašytinį sutikimą vykdyti žemės gelmių naudojimo plano organizatoriaus funkcijas.
2023 m. vasario 24 d. Geologijos tarnybos direktorius priėmė įsakymą Nr. 1-84 „Dėl Klaipėdos rajono Pozingių smėlio ir žvyro telkinio išteklių dalies žemės gelmių naudojimo plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų“.
Žemesnės instancijos teismas
2023 m. kovo 1 d. UAB „Simuva“ sudarė Plano planavimo darbų programą. 2023 m. balandžio 24 d. UAB „Simuva“ ir UAB „GJ Magma“ sudarė Plano rengimo techninę projektavimo užduotį.
2023 m. rugpjūčio 25 d. Geologijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1-385 „Dėl Klaipėdos rajono Pozingių smėlio ir žvyro telkinio išteklių dalies žemės gelmių naudojimo plano patvirtinimo ir žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo“ patvirtintas Planas. Planas įregistruotas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre 2023 m. rugpjūčio 29 d., registracijos Nr. T00089819.
Žemesnės instancijos teismas
2023 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. 23.01 UAB „Simuva“ kreipėsi į Geologijos tarnybą su prašymu išduoti leidimą naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius Klaipėdos rajono Pozingių smėlio ir žvyro telkinio išteklių dalyje.
Geologijos tarnyba 2023 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. (7)-1-7-4013 „Dėl leidimo naudoti Pozingių telkinio išteklius“ informavo UAB „Simuva“. Rašte nurodė, kad UAB „Simuva“ turi pateikti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos raštą apie Pozingių telkinio išteklių naudojimo metu pažeistos žemės rekultivavimo ir būtinų kitų aplinkos elementų atkūrimo sprendinių įvykdymą.
UAB „Simuva“ pateikė Geologijos tarnybai Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. rugsėjo 8 d. patikrinimo aktą Nr. PA-3902. Akte nurodyta, kad Pozingių smėlio ir žvyro karjeras rekultivuotas pagal Klaipėdos rajono Pozingiu smėlio ir žvyro naudojimo (kasybos rekultivavimo) projektą ir Klaipėdos rajono Pozingių smėlio ir žvyro išteklių dalies naudojimo planą.
Geologijos tarnybos direktorius 2023 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 1-423 „Dėl leidimo naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius išdavimo UAB „Simuva“„ ,išdavė UAB „Simuva“ leidimą naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius Nr. KN-23-50, kuriuo suteikta teisė naudoti Klaipėdos apskrities Klaipėdos rajono Pozingių telkinio smėlio ir žvyro išteklių dalį. Apie leidimo išdavimą Geologijos tarnyba informavo UAB „Simuva“ 2023 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. (7)-1-7-4109 „Dėl leidimų naudoti žemės gelmių išteklius“.
UAB „GJ Magma“ 2023 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. 196 „Dėl klaidos ištaisymo suteikiant leidimą naudoti žemės gelmių išteklius“ kreipėsi į Geologijos tarnybą. Geologijos tarnyba į šį raštą atsakė 2023 m. m. gruodžio 29 d. raštu Nr. (7)-1-7-5806 „Dėl leidimų naudoti žemės gelmių išteklius“.
2024 m. sausio 2 d. raštu Nr. 003 „Dėl faktinių aplinkybių ignoravimo“ UAB „GJ Magma“ kreipėsi į Geologijos tarnybą dėl Leidimo panaikinimo, informuodama apie tai, kad Leidimo turėtoja UAB „Simuva“ Leidimą gavo pateikusi melagingus duomenis apie Planą (ji neturėjo teisės naudotis Planu), todėl šiai įmonei išduoto leidimo panaikinimo pagrindas yra Žemės gelmių įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 9 punktas.
Geologijos tarnyba į šį raštą atsakė 2024 m. sausio 26 d. raštu Nr. (2)-1-7-371 „Dėl 2024-01-02 rašto“ (minėta, toliau – ir skundžiamas Sprendimas). Skundžiamame sprendime nurodė, kad Plano organizatorius UAB „Simuva“ turi teisę vykdyti veiklą pagal patvirtintą Planą. Pažymėjo, kad ginčų tarp UAB „GJ Magma“ ir UAB „Simuva“ dėl jų tarpusavio turtinių santykių (2023 m. sausio 9 d. Klaipėdos rajono Pozingių telkinio smėlio ir žvyro išteklių dalies naudojimo plano parengimo sutarties Nr. 2304 vykdymo) nagrinėjimas nepriklauso Geologijos tarnybos kompetencijai ir jie turi būti nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Geologijos tarnyba nenustatė, kad UAB „Simuva“ 2023 m. rugsėjo 11 d. leidimas naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius Nr. KN-23-50 būtų išduotas melagingų ar suklastotų duomenų pagrindu, todėl netenkino pareiškėjos prašymo panaikinti UAB „Simuva“ išduoto leidimo naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius Nr. KN-23-50 galiojimą ir išduoti leidimą naudoti Klaipėdos rajono Pozingių telkinio smėlio ir žvyro išteklių dalies išteklius UAB „GJ Magma“.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymas (toliau – ir Žemės gelmių įstatymas), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas), Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. D1-145 „Dėl Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės).
Žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės gelmių ištekliai ir ertmės gali būti naudojami tik šio įstatymo nustatyta tvarka.
Pagal Žemės gelmių įstatymo 2 straipsnio 13 dalį, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ar ertmes – dokumentas, kuriuo suteikiama teisė naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes.
Žemesnės instancijos teismas
Žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes išduodami fiziniams ir juridiniams asmenims arba šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis. Leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes yra neterminuoti.
Žemės gelmių naudojimo planas yra vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame pateikiami naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklių ar žemės gelmių ertmių ir jų teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių ir sąlygų sprendiniai (Žemės gelmių įstatymo 2 straipsnio 28 dalis). Naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, ištekliai gali būti naudojami pagal žemės gelmių naudojimo planą. Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 1 dalis numato, kad žemės gelmių naudojimo planas rengiamas aprobavus naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius, kuriuos planuojama naudoti, ir po aprobavimo atlikus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras, ir priėmus atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadą, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, arba priėmus sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, kad planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus.
Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad žemės gelmių naudojimo plano organizatorius - juridinis ir fizinis asmuo bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu atlikę planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir turintys žemės savininko ar valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą vykdyti žemės gelmių naudojimo plano organizatoriaus funkcijas; žemės gelmių naudojimo plano organizatorius organizuoja žemės gelmių naudojimo plano rengimą, keitimą, derinimą, tikrinimą, viešinimo procedūras ir teikimą tvirtinti. Taisyklių 7 punktas numato, kad žemės gelmių naudojimo plano rengimas finansuojamas planavimo organizatoriaus lėšomis.
Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius išdavimo tvarką reglamentuoja Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 198 „Dėl Lietuvos Respublikos Žemės gelmių įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – ir Aprašas).
Leidimus naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes, nurodytus šio įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje, išduoda Lietuvos geologijos tarnyba Vyriausybės nustatyta tvarka. Asmuo, norintis gauti leidimą, turi pateikti prašymą ir dokumentus, nurodytus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame tvarkos apraše (Žemės gelmių įstatymo 18 straipsnio 2 dalis).
Skunde pareiškėja teigia, kad UAB „Simuva“ pateikė Geologijos tarnybai melagingus duomenis, t. y. duomenis apie Planą, kuris nepriklauso UAB „Simuva“ nuosavybės teise, todėl ji neturi teisės naudotis Planu be UAB „GJ Magma“ rašytinio sutikimo, Geologijos tarnyba, vadovaudamasi šiais melagingais duomenimis, išdavė UAB „Simuva“ leidimą naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius. Taip pat teigia, kad UAB „Simuva“, norėdama gauti leidimą naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius privalėjo pateikti Geologijos tarnybai jai nuosavybės teise priklausantį Planą.
Tokie UAB „GJ Magma“ skundo teiginiai yra nepagrįsti.
Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Simuva“ užsakymu ir lėšomis 2022 m. buvo atlikti žemės gelmių geologiniai tyrimai - Klaipėdos rajono Pozingių smėlio ir žvyro telkinio naujo ploto detalioji žvalgyba. Tarnybos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 1-417 „Dėl Klaipėdos rajono Pozingių smėlio ir žvyro telkinio naujo ploto išteklių aprobavimo ir įrašymo Žemės gelmių registro žemės gelmių išteklių dalyje“ aprobuoti Klaipėdos rajono Pozingių smėlio ir žvyro telkinio naujo ploto ištekliai.
UAB „Simuva“ atliko Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nurodytą planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrą ir gavo Aplinkos apsaugos agentūros 2023 m. sausio 4 d. atrankos išvadą Nr. (30-2)-A4E-88 „Dėl išteklių gavybos planuojamame praplėsti Pozingių smėlio ir žvyro telkinio naujame plote poveikio aplinkai vertinimo“. Išvadoje nurodyta, kad planuojamos ūkinės veiklos organizatorius yra UAB „Simuva“, Bobės g. 19, Poškų k., Agluonėnų sen., Klaipėdos r. sav. Minėta, kad 2023 m. sausio 25 d. UAB „Simuva“ gavo žemės sklypo savininko UAB „Topada“ rašytinį sutikimą vykdyti žemės gelmių naudojimo plano organizatoriaus funkcijas.
Atlikusi šiuos veiksmus UAB „Simuva“ pradėjo organizuoti Plano rengimą. Žemės gelmių naudojimo plano rengimas finansuojamas planavimo organizatoriaus lėšomis, tą numato Taisyklių 7 p. UAB „Simuva“, kaip žemės gelmių naudojimo plano organizatorius, 2023 m. kovo 1 d. sudarė Plano planavimo darbų programą. Programoje nurodyta, kad Plano rengėjas yra UAB „GJ Magma“. UAB „Simuva“, kaip Plano organizatorius, ir UAB „GJ Magma“, kaip Plano rengėjas, 2023 m. balandžio 24 d. sudarė Plano rengimo techninę projektavimo užduotį.
2023 m. sausio 24 d. įgaliojimu UAB „Simuva“ įgaliojo UAB „GJ Magma“ atstovauti planavimo organizatoriaus teises ir pareigas procedūrose, susijusiose su Plano rengimo proceso organizavimu, rengimu, derinimu, tvirtinimu ir registravimu.
UAB „GJ Magma“ Plano rengimo procese veikė atstovavimo pagrindu ir UAB „Simuva“ vardu. UAB „GJ Magma“ 2023 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. 126 „Dėl žemės gelmių naudojimo plano perdavimo ir registravimo“ perdavė Planą Tarnybos geologijos fondui ir duomenų registravimui Žemės gelmių registre ir nurodė Planui taikyti Žemės gelmių įstatymo 25 straipsnyje numatytą naudojimo apribojimą. Pagal Žemės gelmių įstatymo 30 straipsnio 4 dalį, valstybinei geologinės informacijos sistemai pateiktų duomenų, kurie gauti fizinių ar juridinių asmenų ir šių asmenų grupių, veikiančių pagal jungtinės veiklos sutartis, lėšomis ir kurie sudaro komercinę (gamybinę) paslaptį, naudojimas gali būti apribotas šių asmenų rašytiniu prašymu. Tuo atveju valstybinę geologinės informacijos sistemą valdanti institucija duomenis gali naudoti tik tarnybinėms reikmėms (jos valstybinio reguliavimo funkcijoms atlikti), negali jų skelbti ar perduoti kitiems asmenims, išskyrus teisėsaugos institucijas, turinčias teisę jų reikalauti. Šių duomenų naudojimo apribojimo terminas negali būti ilgesnis negu 5 metai nuo jų gavimo. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „GJ Magma“ veikė UAB „Simuva“ 2023 m. sausio 24 d. įgaliojimo pagrindu ir UAB „Simuva“ buvo Plano organizatorius, kurio lėšomis Planas buvo rengtas, duomenų apribojimas, taikomas UAB „Simuva“ atžvilgiu ir UAB „GJ Magma“ nesuteikia Plano nuosavybės teisių. Vadovaujantis Žemės gelmių įstatymu, Plano organizatorius UAB „Simuva“ turi teisę vykdyti veiklą pagal patvirtintą Planą. Planas nėra panaikintas ir yra galiojantis.
Aprašo 7 punktas nustato, kad asmuo, norintis gauti Žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje nurodytą leidimą, Tarnybai pateikia:
1. prašymą (Aprašo 7.1 papunktis);
2. jungtinės veiklos sutartį, jeigu prašymą teikia asmenų grupė (Aprašo 7.2 papunktis);
3. kai numatoma naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius, išgaunamus atviru kasybos būdu, fizinis asmuo pateikia Kasybos darbų vadovo mokymo programos išklausymą patvirtinantį pažymėjimą arba aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus geologijos studijų krypties universitetines studijas, arba lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą, juridinis asmuo arba fizinių ir juridinių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, pateikia sutartį su asmeniu, kuris turi Kasybos darbų vadovo mokymo programos išklausymą patvirtinantį pažymėjimą arba kuris turi aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus geologijos studijų krypties universitetines studijas, arba lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą ir to asmens Kasybos darbų vadovo mokymo programos išklausymą patvirtinantį pažymėjimą arba nurodytą aukštojo mokslo kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą (Aprašo 7.3 papunktis);
4. informaciją apie žemės gelmių naudojimo plano patvirtinimą, kai asmuo nori gauti Žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte nurodytą leidimą (Aprašo 7.4 papunktis).
2023 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. 23.01 UAB „Simuva“ Geologijos tarnybai pateikė visus Aprašo 7.1, 7.3 ir 7.4 papunkčiuose nurodytus dokumentus ir informaciją: Įsakymą dėl Klaipėdos rajono Pozingių smėlio ir žvyro telkinio išteklių dalies žemės gelmių naudojimo plano patvirtinimo ir žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo; Pavedimo kopiją; Kasybos darbų vadovo pažymėjimo kopiją; Darbo sutarties kopiją.
Teritorijų planavimo įstatymo 39 straipsnio 1 dalis numato, kad teritorijų planavimo dokumentai registruojami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, šiame registre kaupiami ir tvarkomi teisės aktai, kuriais patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai, ir teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, šio registro objektas - teritorijų planavimo dokumentai ir teisės aktai, kuriais tvirtinami teritorijų planavimo dokumentai. Teritorijų planavimo įstatymo 39 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre kaupiami duomenys yra vieši, išskyrus įstatymų nustatytus apribojimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad Planas įregistruotas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre 2023 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre kaupiami Plano duomenys yra viešai prieinami.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir teisinis reglamentavimas leidžia vertinti, kad Geologijos tarnyba pareiškėjai skundžiamame Sprendime pagrįstai nurodė, jog nenustatė, kad UAB „Simuva“ 2023 m. rugsėjo 11 d. leidimas naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius Nr. KN-23-50 būtų išduotas melagingų ar suklastotų duomenų pagrindu.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog Geologijos tarnybos skundžiamas Sprendimas, kuriuo netenkintas pareiškėjos prašymas panaikinti UAB „Simuva“ išduoto leidimo naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius Nr. KN-23-50 galiojimą ir išduoti leidimą naudoti Klaipėdos rajono Pozingių telkinio smėlio ir žvyro išteklių dalies išteklius UAB „GJ Magma“, yra pagrįstas ir teisėtas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą – įstatymo viršenybės principas – reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais.
Taip pat pažymėtina, jog VAĮ 10 straipsnio 5 dalis nustato, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
Paminėtos VAĮ nuostatos nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, reglamentavusį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra nurodęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostata reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). VAĮ 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).
Taigi, atsižvelgiant į nurodytas ginčo faktines aplinkybes, proceso šalių argumentus, nagrinėjamu atveju turėtų būti įvertintina skundžiamo sprendimo atitiktis Viešojo administravimo įstatymo įtvirtintiems reikalavimams. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti.
Įvertinus skunde nurodytus argumentus ir motyvus, skundo nagrinėjimo metu nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad skundžiamas Sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Geologijos tarnybos išvadomis, taip pat teisėjų kolegija nenustatė, kad atsakovė būtų padariusi esminių procedūrinių pažeidimų. Teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiamame Sprendime yra aiškiai nurodytos teisės normos, kuriomis rėmėsi atsakovė, skundžiamas Sprendimas yra aiškus, motyvuotas, pagrįstas ir suprantamas. Motyvų išdėstymas yra pakankamas, aiškus ir adekvatus. Jame nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai, teisinis pagrindas, kuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi jį priimdamas. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija nemato pagrindo skundžiamą Sprendimą pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo naikinti skundžiamą Sprendimą pareiškėjos skunde nurodytais ar kitais argumentais, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėja taip pat prašo iš atsakovės Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl ji neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą, pareiškėjos prašymas netenkinamas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Simuva“ prašo iš pareiškėjos UAB „GJ Magma“ priteisti 550 Eur bylinėjimosi išlaidas.
ABTĮ 40 straipsnis nustato: kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (straipsnio 3 dalis); proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (straipsnio 5 dalis). Tuo atveju, jeigu pareiškėjo skundas būtų buvęs patenkintas ir jam iš atsakovės būtų priteistas žalos atlyginimas, tai ši, pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį, turėtų teisę reikšti regresinį (atgręžtinį) reikalavimą į žalą padariusį asmenį – į trečiąjį suinteresuotą asmenį. Todėl pareiškėjo skundą atmetus, buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės. Bylinėjimosi išlaidas trečiasis suinteresuotas asmuo patyrė dėl to, kad gynė savo teises pareiškėjui inicijavus teismo procesą. Todėl trečiasis suinteresuotas asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė šiuos dokumentus: Atstovavimo sutarties kopiją, sąskaita ser. KPL Nr. 24-65, 2024 m. spalio 29 d. lėšų pervedimo nurodymo kopiją, kurie patvirtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo patyrė 550 Eur išlaidų už teisinių konsultacijų teikimą, atsiliepimo į skundą parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje šioje administracinėje byloje.
ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis, be kita ko, nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos). CPK 98 straipsnio 3 dalis nustato, kad šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme.
Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Rekomendacijų 8.19 punkte nurodyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą taikomas koeficientas yra 0,1. Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis; minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas iki 30 minučių, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 p.).
Kaip minėta, pareiškėja nurodė, jog jai buvo suteiktos teisinės paslaugos: susipažinimas su administracinės bylos Nr. eI3-7097-386/2024 (dabartinis Nr. eI3-1224-386/2025) dokumentais ir teisinės konsultacijos klientui dėl bylos - 200 Eur, pasirengimas 2024 m. spalio 30 d. teismo posėdžiui - 150 Eur.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad susipažinimas su bylos medžiaga teisme, pasirengimas teismo posėdžiui yra vertinami kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamieji elementai (žr., pvz., 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012; 2017 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-114-438/2017).
Pareiškėja advokatei 150 Eur sumokėjo už skundo parengimą, 200 Eur už susipažinimą su adm. bylos Nr. eI3-7097-386/2024 dokumentacija, iš viso 350 Eur. Susipažinimas su bylos medžiaga ir rengimasis bylai truko 3 valandas. Prašyme nenurodyta, kada buvo teikiamos minėtos paslaugos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad sąskaita už suteiktas teisines paslaugas pateikta 2024 m. spalio 29 d., darytina išvada, kad susipažinimas su byla ir rengimasis bylai vyko 2024 m. IV ketvirtį.
Rekomendacijų 8.19 punkte įtvirtinta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą taikomas 0,1 koeficientas. Sąskaita už suteiktas teisines paslaugas teismui pateikta 2024 m. spalio 29 d. (2024 m. IV ketvirtį). Skaičiuojant maksimalų priteistiną užmokestį už atsiliepimo į skundą parengimą taikytinas 2024 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2196,4 Eur. Taigi, už susipažinimą su bylos medžiaga ir rengimąsi bylai galima priteisti suma yra 658,92 Eur (0,1 x 2196,4 x 3). Prašoma priteisti suma už susipažinimą su bylos medžiaga ir rengimąsi bylai 350 Eur suma neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl laikytina pagrįsta ir priteistina iš pareiškėjos.
Iš bylos medžiagos matyti, jog teismo posėdis vyko 2025 m. sausio 22 d. (2025 m. I ketvirtis), todėl skaičiuojant priteistiną sumą taikytinas 2024 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (2 237,9 Eur). Rekomendacijų 9 punkte nurodyta, jog teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas – iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Iš bylos duomenų matyti, jog teismo posėdis truko nuo 14.30 val. iki 15.03 val., todėl, remiantis Rekomendacijose įtvirtintais nuostatais, laikoma, jog teismo posėdis truko 1 val. Nagrinėjamu atveju, maksimalus dydis už atstovavimą teismo posėdyje – 223,79 Eur (2 237,9 Eur x 0,1 (koeficientas) x 1 val.). Šiuo atveju prašoma priteisti 200 Eur suma už atstovavimą teismo posėdyje neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalų dydžio.
Matyti, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma – iš viso 550 Eur – neviršija rekomenduojamų priteisti maksimalių sumų. Todėl trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Simuva“ iš UAB „GJ Magma“ priteistinas 550 Eur patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas. (ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis, 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 3 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „GJ Magma“ skundą dėl Lietuvos Geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. sausio 26 d. rašto Nr. (2)-1-7-371 panaikinimo.
Netenkinti uždarosios akcinės bendrovės „GJ Magma“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Simuva“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkinti.
Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „GJ Magma“ trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Simuva“ 550 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.