Telšių apylinkės teismo nutarimas

2016-03-04 · Byla Nr. A2.6.-130-344/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-03-04
Bylos Nr.
A2.6.-130-344/2016
Teisminio proceso Nr.
4-29-3-00101-2016-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Edita Gailienė
Pažeidėjas
J. B.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-130-344/2016Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00101-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos 2.1.2; 2.7.4.4; 2.7.4.5.; 2.14.3; 3.7.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. kovo 4 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Edita Gailienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Juškuvienei,

dalyvaujant Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato atstovui J. P.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam J. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. B. administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. B., gim. (duomenys neskelbtini) Mažeikiuose, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, Mažeikių politechnikos mokyklos (duomenys neskelbtini) moksleivis, nevedęs, nedirbantis, nebaustas, neteistas,

2016 m. sausio 28 d., 8.34 val., Mažeikių r. sav., Mažeikiuose, Naftininkų g. 9, vairuodamas automobilį „Opel Vectra-B“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiuodamas į stovėjimo vietą, nepaliko saugaus tarpo iki stovėjusios kitos transporto priemonės „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir į ją atsitrenkė ir nepranešęs policijai iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato atstovas J. P. paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo J. B. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje įrodyta, todėl prašė skirti administracinę nuobaudą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. B. paaiškino, kad 2016 m. sausio 28 d., apie 8.00 val., atvažiavo į Mažeikiuose, Naftininkų g. esančią polikliniką „Sveikata šeimai“, vežė savo seserį su penkių mėnesių amžiaus sūnumi pas gydytoją. Norėdamas pasistatyti automobilį, priekine dalimi atsitrenkė į stovėjusį kitą automobilį. Išlipęs pamatė, kad apgadino minėtą transporto priemonę, kurioje vairuotojo nebuvo, todėl ant lapelio užrašė telefono numerį ir užkišo už lango stiklo valytuvo. Policijai nepaskambino, nes telefoną buvo palikęs namuose. Po to grįžo namo ir kieme palikęs automobilį išskubėjo į mokyklą. Supranta, kad pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – KET), nes nepranešė policijai apie įvykį, nuslėpti pažeidimų nenorėjo, tikėjosi, kad nukentėjusioji paskambins ir jis galės susitarti dėl žalos atlyginimo. Dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi.

Liudytojas G. J. paaiškino, kad 2016 m. sausio mėnesį gavo iškvietimą, jog prie poliklinikos į automobilį atsitrenkė kitas automobilis ir įvykio kaltininkas pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atvykus į įvykio vietą, laukė moteris, automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja. Automobiliui buvo apgadintas priekis, bamperio kairė dalis. Moteris sakė, kad jai būnant darbe, atėjo pažįstamas asmuo, kuris matė, kaip kitas automobilis kliudė moters automobilį, kurio transporto priemonės valstybinį numerį užsirašė. Nubraižė eismo įvykio schemą, nufotografavo apgadintą transporto priemonę, nustatė, kam priklauso eismo įvykį padaręs automobilis. Transporto priemonė buvo rasta adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus automobilį, matėsi apgadintas priekinis bamperis. Nuėjo į butą, kuriame gyvena automobilio savininkas. Namuose buvusi J. B. mama nurodė, kad automobilį vairavo sūnus. Nuvykus su J. B. į policijos komisariatą, aprašė eismo įvykį ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Vaikinas sakė, kad buvo užkišęs lapelį už priekinio stiklo valytuvo, tikėjosi, kad nukentėjusi jam paskambins, nuoširdžiai gailėjosi dėl to, jog pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Nukentėjusioji S. J. rašytiniame paaiškinime paaiškino, kad 2016 m. sausio 28 d., apie 8.30 val., V. B. pranešė, kad matė kaip į jos automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė automobilis „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Apžiūrėjusi savo automobilį pamatė, kad yra apgadintas priekinis bamperis. Apie eismo įvykį pranešė policijai (7 b. l.).

Mažeikių politechnikos mokyklos charakteristikoje apibūdintas administracinėn atsakomybėn traukiamas J. B. (20 b. l.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 16, 126 ir 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 2 dalis nustato administracinę atsakomybę asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla vairuotojui, pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs) ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013).

Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. B. padarė jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus. Kaltė įrodyta jo paties prisipažinimu, 2016 m. sausio 28 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 73P-49728027-16, kuriame užfiksuoti pažeidimo faktai; tarnybiniais pranešimais; S. J. rašytiniu paaiškinimu; liudytojo G. J. paaiškinimu, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu; eismo įvykio vietos schema; fotolentelės nuotraukomis.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas J. B. sukėlė eismo įvykį – norėjęs pasistatyti automobilį priekine dalimi atsitrenkė į kitą automobilį, apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą. Jis neneigia, kad jautė automobilių kontaktą. Kadangi nukentėjusio asmens – automobilio savininko – įvykio vietoje nebuvo, todėl jis už jo apgadinto automobilio valytuvo paliko raštelį su savo telefonu, tikėdamasis, kad nukentėjęs asmuo jam paskambins. Žino, kad vadovaudamasis Kelių eismo taisyklių reikalavimais turėjo užpildyti eismo įvykio deklaraciją arba pranešti apie eismo įvykį policijai. Padarytos veikos pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos tinkamai.

Administracinė atsakomybėn traukiamo J. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas nuoširdus gailėjimasis (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta

Teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tačiau teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).

Šios bylos kontekste pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo J. B. sukelto eismo įvykio pasekmės yra nežymios, nesukėlusios sunkių pasekmių, eismo įvykio metu buvo apgadintas nukentėjusios S. J. automobilio, tačiau kaip nurodė, liudytojas G. J., apgadinimai nebuvo dideli, tai patvirtina ir fotolentėlės nuotraukos. Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos pats savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. Byloje nėra jokių duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas J. B. eismo įvykio padarymo metu būtų buvęs neblaivus, paaiškinimą, kad jis paliko užkištą raštelį už nukentėjusios automobilio valytuvo patvirtino ir liudytojas G. J..

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose laikomasi nuostatos, kad vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-33-2013, 2AT-41-2014, 2AT-9-746/2015). Teismas vertina, kad J. B. pasielgė neapdairiai ir neatidžiai, nevykdydamas privalomų reikalavimų, tai, kad automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai buvo nežymūs ir jis nerūpestingai nepagalvojo, jog reikia pranešti policijai apie eismo įvykį policijai, manydamas, kad palikdamas raštelį ant nukentėjusios automobilio, išspręs problemą, negali būti vertinama kaip jo atsakomybę šalinančios aplinkybės dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Individualizuojant skiriamas nuobaudas, teismui kyla pareiga nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt.). Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).

Teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo J. B. padaryti administraciniai teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs ir nesukėlė sunkių padarinių, pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, jis nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir jo padarytus KET pažeidimus, kaltę dėl padarytų pažeidimų jis pripažino ir nuoširdžiai gailisi, yra baigiamosios klasės moksleivis (abiturientas), Mažeikių politechnikos mokyklos direktorės bei grupės auklėtojos charakterizuojamas labai gerai, pažangus moksle.

Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgdamas į tai, kad pažeidėjas yra moksleivis, nedirbantis, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai už veikos, numatytos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje padarymą bus pasiekti nubaudžiant J. B. minimalia bauda, o veikos, numatytos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje atžvilgiu taikytinas ATPK 30¹ straipsnis. Jam skirtina mažesnė nei sankcijoje numatyta minimali ­– 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams – nuobauda. Nurodyto dydžio nuobauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga padarytiems teisės pažeidimams, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas taip pat yra neadekvatus ir neproporcingas, šuo atveju numatyta nuobauda neatitinka ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, todėl ji švelnintina ir skirtina 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui.

Paskirtos nuobaudos subendrintinos ATPK 33 straipsnio tvarka ir galutinė nuobauda paskirtina 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi, 302², 302⁴ straipsniais,

nutaria:

J. B. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje ir nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) bauda;pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį pritaikius ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį – 300 Eur (trijų šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio pagrindu paskirtas nuobaudas subendrinti ir galutinę nuobaudą paskirti 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui.

Išaiškinti J. B., jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (pasirinktinai):

1) Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900, SWIFT kodas INDULT2X;

2) Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB banke, banko kodas 40100, SWIFT kodas AGBLLT2X;

3) Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, SWIFT kodas CBVILT2X;

4) Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią banke AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800, SWIFT kodas CBSBLT26;

5) Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią banke „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas, ban-ko kodas 74000, SWIFT kodas SMPOLT22;

6) Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X;

7) Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banke „Swedbank", AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22;

8) Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300, SWIFT kodas MDBALT22.

Baudas galima sumokėti kredito įstaigose ir įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose:

AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose;

per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt;

per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/;

SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose;

UAB „Mažeikių butų ūkis“;

UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX;

UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose;

UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.

Mokėjimo nurodyme būtina nurodyti:

– pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK: 16054874843), o jo nesant – baudos paskyrimo dokumento numerį (A2-6-130-344/2016) (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje);

– įmokos kodą 1001;

– gavėją – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752.

Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Edita Gailienė