Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei J. G., jos atstovui advokato padėjėjui Kastyčiui Kuzmickui, atsakovui M. J. Š., jo atstovei advokatei Vidai Tarutienei, tretiesiems asmenims- G. Š. ir P. Š., nedalyvaujant tretiesiems asmenims- Kauno m. 1-ojo notarų biuro notarei Ritai Lugienei, Kauno m. 5-ojo notarų biuro notarei Rūtai Palšauskienei, Kauno m. 17-ojo notarų biuro notarei Rasai Onai Inokaitienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. patikslintą ieškinį atsakovui M. J. Š., tretiesiems asmenims- Kauno m. 1-ojo notarų biuro notarei Ritai Lugienei, Kauno m. 17-ojo notarų biuro notarei Rasai Onai Inokaitienei, Kauno m. 5-ojo notarų biuro notarei Rūtai Palšauskienei, G. Š. ir P. Š. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė bei jos atstovas patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį patenkinti. Paaiškino, kad 2010-12-02 mirė ieškovės tėvas J. Š.. Jis po savo mirties paliko testamentą, sudarytą 2010-08-12, kuriuo visą savo turtą paliko anūkui M. J. Š.. Ieškovė kreipėsi į notarų biurą, tačiau sužinojo, kad po tėvo mirties liko du testamentai, kuriuose tėvas išreiškė skirtingą valią po savo mirties, t.y. 2008-12-10 jis testamentu paliko jam priklausantį 2,95 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) savo pusbroliui P. Š.. Buvo dar vienas testamentas 2002-07-26, kuriuo jis viską paliko G. Š. ir paveldėjimo teisę iš ieškovės J. G. atėmė. Nepaisant to, ieškovei paskutinis testamentas sukėlė daug abejonių, nes tėvo sveikata jo sudarymo metu buvo ypač bloga, abejonių kėlė jo psichinė būklė. Mano, jog tėvas sudarydamas paskutinį testamentą negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir reikšmės. Susipažinus su ekspertų išvadomis, matyti, kad tėvui diagnozuota kraujagyslinė demencija, taip pat paminėti sąmonės netekimai ir atminties sutrikimai. Mano, kad velionis buvo įtakojamas, nes jis negalėjo suprasti savo veiksmų. Prašo ieškinį tenkinti.

Teismo posėdžio metu tretysis asmuo G. Š. paaiškino, kad jis yra velionio sūnus. Jo sesuo (ieškovė) su tėvu nebendravo nuo 1994 metų, todėl ji negali žinoti kokia buvo tėvo sveikatos būklė. Kai 2007 m. su žmona išsiskyrė, tai nuo to laiko gyveno trise- sūnus, tėvas ir jis G. Š.. Sesuo nesilankydavo. Tėvas sirgo širdies nepakankamumu, o kai jam įstatė širdies stimuliatorių, tai jam buvo viskas gerai. Jo mirties priežastis buvo- sustojo širdies stimuliatorius. Psichiniais sutrikimais nesiskundė niekada. Kaimynai jį matydavo, per tvorą gyveno. Apie 2008-12-10 sudarytą testamentą nebuvo žinoma. Dėl jo gal buvo tėvas įkalbėtas P. Š., kad parašytų jam testamentą. Kad tėvas atėmęs teisę paveldėti jo sesei J. G., sužinojo iš paties mirusio tėvo. Tai buvo 2002 m. Tėvas nebuvo gydytas psichiatrinėje ligoninėje ir nebuvo pripažintas neveiksniu. Jis jokių nusiskundimų ir problemų su psichika neturėjo.

Teismo posėdžio metu tretysis asmuo P. Š. paaiškino, kad testatorius yra jo tėvo pusbrolis. Jis 20 metų prižiūrėjo mišką, padėjo testatoriui mišką atgauti, todėl testatorius jam tą mišką ir paliko, 2008-12-10 parašė testamentą. Sakė, kad likusį turtą palieka dukrai ir sūnui. Testatorių matė 2010 m. po operacijos, tada, jo nuomone, visai neveiksnus buvo. Pas jį anūko niekada nematė. Anūką pamatė tik per laidotuves, kiek važiuodavo, tai jo niekada nematydavo. 2010 m. į rudenį jam sveikata pablogėjo. Jis visą laiką sakė, kad jam insultas. Testamentas negalėjo būti surašytas 2010 m., nes jis nebuvo sveikas, nesuprasdavo. Nurodė, kad ieškinį palaiko.

Į teismo posėdį tretieji asmenys- Kauno m. 1-ojo notarų biuro notarė Rita Lugienė, Kauno m. 17-ojo notarų biuro notarei Rasai Onai Inokaitienei ir Kauno m. 5-ojo notarų biuro notarė Rūta Palšauskienė neatvyko, apie teismo posėdžio vietą bei laiką pranešta tinkamai. Teisme gauti trečiųjų asmenų prašymai bylą nagrinėti jiems (notarėms) nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys atmestinas.

Testamentas - tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda mirus testatoriui. Ginčijamas testamentas yra oficialusis testamentas atitinkantis LR CK 5.28 str. 1 d. nuostatas. Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes (CK 5.15 str. 2 d.).

Nustatyta, kad ieškovė J. G. yra J. Š., mirusio 2010-12-02 (b.l. 19), dukra (b.l. 13, 14). Kauno m. 5-ojo notaro biuro notaras A. R. Palšauskas 2002-07-26 patvirtino tą pačią dieną surašytą J. Š. testamentą, pagal kurį visą savo turtą (kilnojamąjį ir nekilnojamąjį), kuris mirties dieną jam priklausys, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, palieka sūnui G. Š., taip pat pagal kurį J. Š. šiuo testamentu atėmė paveldėjimo teisę iš dukros (ieškovės) J. G. (b.l. 38). Iš prijungtos J. Š. paveldėjimo bylos Nr. 84/2010 kopijos matyti, kad tretysis asmuo- G. Š. yra mirusio J. Š. sūnus, atsakovas M. J. Š. yra trečiojo asmens- G. Š. sūnus ir mirusio J. Š. vaikaitis (anūkas). Iš paveldėjimo bylos taip pat matyti, kad 2008-12-20 Kauno m. 5-ojo notarų biuro notarė Rūta Palšauskienė patvirtino tą pačią dieną surašytą J. Š. testamentą, pagal kurį jam nuosavybės teise priklausantį 2,95 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), jis palieka P. Š. (tolimesniam giminaičiui). 2010-08-12 Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarė Rasa Inokaitienė patvirtino tą pačią dieną surašytą J. Š. testamentą, kuriuo turtines teise, pinigus ir vertybinius popierius, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, ir visą kitą turtą, kuris mirties dieną jam priklausys, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, palieka M. J. Š. (anūkui). Testatorius J. Š. mirė 2010-12-02, įrašas apie tai mirties metrikų knygoje įrašytas 2010-12-03, įrašo Nr. 3740. Kauno miesto 1-ojo notarų biuro notarė Rita Lugienė 2010-12-15 išdavė liudijimą įpėdiniui P. Š., kuris yra priėmęs palikimą po testatoriaus mirties, ir 2010-12-17 išdavė liudijimą įpėdiniui M. J. Š., kuris taip pat yra priėmęs palikimą po testatoriaus mirties. 2012 m. vasario 15 – vasario 22 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 83TPK-56/2012 (b.l. 161-163) konstatuota prielaidinė diagnozė- kraujagyslinė demencija F01. Ar testatoriui J. Š. testamento sudarymo dieną (2010-08-12) konstatuojamas psichikos sutrikimas, ekspertai kategoriškos išvados nepateikė, kadangi testatorius nė karto nebuvo konsultuotas psichiatro, psichologo, neatlikti protinės veiklos mini tyrimai. Nebuvo tirtas ar konsultuotas, gydytas psichiatriniame stacionare. Ekspertai taip pat nepateikė kategoriškos išvados apie veiksmų valdymą bei suvokimą.

Teismo posėdžio metu (b.l. 150-152) apklaustas tretysis asmuo- notarė Rasa Ona Inokaitienė nurodė, jog nesutinka su ieškiniu, kadangi jis yra nepagrįstas. Dažniausiai testamentai, įgaliojimai, sandoriai ruošiami iš anksto. Atvyksta šalys, pateikia dokumentus, pasako ko nori ir tuomet yra ruošiami dokumentai. Šiuo atveju dokumentai buvo pateikti anksčiau, nes rugpjūčio 10 d. iš dokumentų matosi, kad buvo atlikta patikra, o sandoris sudarytas rugpjūčio 12 d., todėl sandoris ruoštas iš anksto. Patvirtintas testamentas laikantis visų reikalavimų, testamentas buvo perskaitytas, testatorius aiškiai išsakė valią, dėl jo veiksnumo jokių abejonių notarei nekilo. Jei kyla nors menkiausia abejonė dėl veiksnumo, notaras tikrai netvirtina tokio sandorio. Testamentas pakankamai aiškus, valia išreikšta labai aiškiai, kad viską palieka anūkui. Jokių abejonių nesukėlė, tokių testamentų tikrai yra daug, o amžius nėra kliūtis išreikšti valią. Tvirtinant testamentus ji visada klausia vardo, pavardės, kur gyvena, kokį turtą palieka, kam palieka, kas tas asmuo jam yra, kitokių sąlygų ir galimybių notaras įvertinti veiksnumo neturi. Visi testamentai skaitomi garsiai ir visi testamentai spausdinami dideliu šriftu, turi net lupą tiems kurie silpnai mato.

Teismo posėdžio metu (b.l. 129-133) apklaustas liudytojas S. D. S. paaiškino, kad J. Š. gruodžio mėnesį mirė, prieš metus. Kiek būdavo kieme, tai su juo visada pakalbėdavo. Kai paklausdavo kokia jo sveikata, tai sakydavo sportuoju, tai reiškia, kad dirba. Mirė staiga. Dažniausiai jis kieme būdavo. Į savaitę kartą matydavosi, bendraudavo kai susitikdavo. Protingai jis kalbėdavo. Judviejų temos būdavo apie einamus reikalus, sveikatą. Su G. Š. taip pat bendraudavo. G. Š. nesiskundė, kad tėvui su psichika kas nors negerai, tik turėjo su prostata problemų ir su širdimi. Sirgdavo bendro pobūdžio ligom.

Teismo posėdžio metu (b.l. 129-133) apklaustas liudytojas J. J. paaiškino, kad J. Š. pažinojo. Nuo 1990 m. abu pažįstami, nes jis buvo kaimynas. Su juo bendravo, dažnai pas į kiemą ateidavo. Testatorių paskutinį kartą matė praėjus kelioms dienoms prieš mirtį, buvo atėjęs prie parduotuvės apsipirkti. Kai sutikdavo, tai visada paklausdavo kaip laikaisi ir vardo nesumaišydavo, normaliai kalbėdavo. Orientavosi, jis visą laiką turėjo savo tvirtą nuomonę, tvirtai nusistatęs. Buvo aktyvus žmogus.

Teismo posėdžio metu (b.l. 150-152) apklaustas liudytoju V. G. paaiškino, kad ieškovė J. G. yra jo žmona, o G. Š. žmonos brolis. Miręs uošvis (testatorius) kaip jam buvo 60 metų jubiliejus, tai su žmona dalyvavo, jis buvo normalus, bet turėjo tada problemų su klausa, akim. Tuomet J. Š. ir matė paskutinį kartą. Su G. Š. susitikdavo, kai atvažiuodavo kapų aplankyti. Apie uošvio tokią sveikatos būklę išgirdo iš žmonos brolio, pereitais metais lapkričio 2 d. kaip kapinėse buvo susitikę. Žmona nebendravo su tėvu, o jo santykiai su uošviu buvo normalūs. Mano, kad panaikinus 2010 m. rugpjūčio 12 d. testamentą, turtas atitektų sąžiningai kam priklauso. Jei uošvis taip neapsispręsdavo, tai jis nepakankamai būdavo prižiūrimas tų žmonių, kurių naudai dabar parašytas testamentas. Jis visą gyvenimą neprigirdėjo, o su regėjimu pas jį buvo akinukai, linzės. Paskutiniu metu senolis nesiorientavo, neprigirdėjo, neprimatė, todėl jis savo supratimu taip negalėjo pasielgti.

Pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Sudarytas testamentas gali būti nuginčijamas (CK 5.17 straipsnis). Asmenų, kurie sudarydami testamentą nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir pasekmių, sudarytus testamentus galima pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.89 straipsnį, o ieškinį šiuo pagrindu gali pareikšti ne tik pats asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, bet ir jo įpėdiniai, paveldėję jo turtines ir neturtines teises bei pareigas.

Pagal CPK XXVIII skyriaus pirmojo ir antrojo skirsnių nuostatas asmuo gali būti pripažintas neveiksniu (CK 2.10 straipsnis). Šia tvarka asmenį pripažįstant neveiksniu, į ateitį suvaržomas jo civilinis veiksnumas, t.y. toks asmuo savo veiksmais negali įgyti civilinių teisių ir susikurti civilinių pareigų. Vadinasi, tokio asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu yra priimtas ir galioja teismo sprendimas, sudarytas sandoris laikomas niekiniu, nes nėra išreikšta sandorį sudarančio asmens laisva valia (CK 1.64 straipsnio 1 dalis, 1.78 straipsnio 1,3 dalys). Niekinio sandorio negaliojimo atvejis nustatytas CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. nuo pat sudarymo negalioja testamentas, kurį sudarė asmuo, teismo sprendimu pripažintas neveiksniu. Tačiau tuo atveju, kai ginčijamas testamentas, kurio sudarymo metu testatoriaus atžvilgiu nebuvo galiojančio teismo sprendimo dėl jo pripažinimo neveiksniu, toks testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu (CK 1.78 straipsnio 2, 4 dalys, 5.16 straipsnio 2 dalis) CK 1.89 straipsnio pagrindu. Šioje teisės normoje nustatyta, kad gali būti pripažintas negaliojančiu sandoris, kurį fizinis asmuo sudarė nors ir būdamas juridiškai veiksnus - nesant galiojančio teismo sprendimo dėl pripažinimo neveiksniu - bet kuris sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, pagrindu, t.y. faktiškai neveiksnus sudarant sandorį. Ar asmuo buvo tokios būsenos, dėl kurios jis nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir padarinių, nustatoma nagrinėjant ginčą dėl testamento kaip nuginčijamo CK 1.89 straipsnio pagrindu sandorio pripažinimo negaliojančiu ir teismo sprendimu konstatuojama testamento sudarymo metu buvusi asmens būsena. Niekinio sandorio atveju, kai testamentas sudarytas teismo sprendimu pripažinto neveiksnaus asmens (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir nuginčijamo sandorio atveju, kai teismo sprendimu pripažįstama, kad testamentą sudarė asmuo, teismo pripažintas neveiksniu sandorio sudarymo metu (CK 5.17 straipsnio 2 dalis), pasekmės turi būti analogiškos, nes abiem atvejais testamentą sudarė negalintis suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti asmuo, ir tai bylos atveju lemia anksčiau sudaryto testamento galiojimą.

Teismas, siekdamas nustatyti, ar testatorius J. Š., surašydamas 2010-08-12 testamentą, išreiškė savo tikrąją valią, paskyrė byloje pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Nors teismo psichiatrijos ekspertizės akte ekspertai kategoriškos išvados apie testatoriaus psichinę būseną, veiksmų valdymą bei suvokimą nepateikė, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad testatorius nė karto nebuvo konsultuotas psichiatro, psichologo, nebuvo gydytas psichiatriniame stacionare, t.y. duomenų, kad J. Š. testamento sudarymo metu sirgo psichinėmis ligomis, nėra. Tai, kad testatorius eilę metų sirgo somatinėmis ligomis, teismo nuomone netrikdė J. Š. psichikos (mąstymo, veiksmų suvokimo, savikontrolės), kurie būtų riboję jo gebėjimą išreikšti savo valią, todėl darytina išvada, kad bendra jo sveikatos būklė testamento sudarymo metu negalėjo turėti įtakos jo psichinei būklei, valiai sudarant testamentą.

Teismas svarbiais laiko notarės R.Inokaitienės paaiškinimus ir būtent tą aplinkybę, kad testamentas buvo patvirtintas laikantis visų reikalavimų, t.y. testamentas buvo perskaitytas, testatorius aiškiai išsakė savo valią, notarė bendravo su testatoriumi ir jokių abejonių dėl jo psichinės būklės jai nekilo.

Ieškovo ir atsakovo paaiškinimai apie testatoriaus sveikatos būklę buvo priešingi, kaip liudytojų, kurių pusėje jie davė paaiškinimus, parodymai. Ieškovės kviestas liudytojas V. G. (ieškovės J. G. vyras, mirusiojo žentas) nurodė, kad mirusysis paskutiniu metu nesiorientavo, neprigirdėjo, neprimatė, buvo blogos sveikatos būklės, todėl jis savo supratimu taip negalėjo pasielgti (tinkamai išreikšti savo valios). Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog šis liudytojas, kaip ir pati ieškovė, bendravo su mirusiuoju labai retai, jo nelankė. Tuo tarpu atsakovo liudytojai, testatoriaus kaimynai, kurie bendravo su mirusiuoju nuolat ir iki pat jo mirties, ir kurie iš esmės laikytini visiškai nesuinteresuotais asmenimis, nurodė, jog J. Š. buvo sąmoningas, orientuotas, eidavo į parduotuvę apsipirkti, turėjo tvirtą savo nuomonę, tvirtą nusistatymą, buvo aktyvus žmogus. Kaimynai su juo bendraudavo ir kalbėdavosi apie sveikatą, todėl žinojo, kad J. Š. sirgo tik bendro pobūdžio ligomis. Šių liudytojų parodymai atitinka ir notarės paaiškinimus, todėl jais netikėti teismas neturi pagrindo.

Ieškovė nurodė, kad testatorius testamentu paliko anūkui visą turtą jo įkalbėtas. Tačiau pažymėtina, kad pagal CK 5.18 straipsnio 1 dalį įprastinis suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui, psichologinė ar kitokia prievarta nebuvo įrodinėjama, todėl šis ieškovės argumentas atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas. Juolab, jog jei ir būtų pripažintas negaliojančiu ginčijamas 2010-08-12 testamentas, tai ieškovei nesukeltų jokių teisinių pasekmių, kadangi galiotų 2008-12-20 testamentas, pagal kurį testatorius nuosavybės teise priklausantį 2,95 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko P. Š., bei 2002-07-26 testamentas, pagal kurį visą savo turtą (kilnojamąjį ir nekilnojamąjį), testatorius paliko savo sūnui G. Š. (atsakovo tėvui), o paveldėjimo teisę iš ieškovės atėmė.

Apibendrinant surinktus įrodymus konstatuotina, kad byloje nėra įrodymų apie aplinkybes, kurios leistų daryti išvadą, kad ginčijamą 2010-08-12 testamentą J. Š. sudarė būdamas tokios būsenos, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Todėl laikytina, kad J. Š. savo valią testamente išreiškė laisvai ir aiškiai, ši valia gerbtina ir testamento sąlygos vykdytinos po jo mirties. Esant tokioms teismo nustatytoms aplinkybėms, patikslintas ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Patikslintą ieškinį atmetus iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų- advokato teisinei pagalbai apmokėti bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus (b.l. 179, 180, 181, 182). Atsakovo patirtos išlaidos laikytinos būtinomis ir pagrįstomis, kad jis galėtų tinkamai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą. Kadangi patikslintas ieškinys atmestas atsakovui iš ieškovės priteistina 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Be to, nagrinėjant bylą susidarė 125,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis (b.l. 2). Patikslintą ieškinį atmetus šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovės (CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 92 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės J. G. patikslintą ieškinį dėl J. Š. (mirusio 2010-12-02) testamento, surašyto 2010-08-12, pripažinimo negaliojančiu atmesti.

Priteisti iš J. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 2000 Lt (du tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų M. J. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš J. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 125,50 Lt (vieną šimtą dvidešimt penkis litus 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (įm. kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.