- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-04
- Bylos Nr.
- 1S-1988-493/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00311-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- M. J.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. J. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. rugsėjo 1 d. nutarimą taikyti nuteistajam M. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą jam paskirta subendrinta šešerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2011 m. gegužės 21 d., bausmės pabaiga – 2017 m. rugpjūčio 21 d.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. rugsėjo 1 d. nutarimą taikyti nuteistajam M. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. J. skundžia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų. Skunde nurodo, kad nutartis motyvuojamojoje dalyje pažodžiui sutampa su 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi byloje Nr. T-347-305/2015, o tai reiškia, kad teismas priėmė ne individualų aktą, o užpildė nutarties šabloną, kas niekaip nesuderinama su nuteistojo konstitucine teise į teisingą teismą. Skunde taip pat pažymima, kad nutartis argumentuojama iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. galiojusio Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio citatomis, taigi teismas vadovavosi nebegaliojančiu senos redakcijos įstatymu. Tuo tarpu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti BVK redakcija numato vienintelį vertinamąjį kriterijų – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą arba šios rizikos pokyčio vertinimą, o, remiantis BVK 164 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsniu, vienintele vertinančiąja institucija nustatyta Komisija, taigi teismas viršijo savo įgaliojimus. Nuteistojo teigimu, teismas nepagrįstai sprendimą netvirtinti Komisijos nutarimo grindė jo asmenybės ir nuosprendžiu inkriminuotų nusikalstamų veikų vertinimu, o tai laikytina diskriminavimu. Nuteistasis teigia nesuprantantis teismo pavartotos sąvokos „nusikalstamos subkultūros požiūriai“ ir nesutinkantis su teismo argumentais dėl jam inkriminuotų nusikaltimų pobūdžio ir pavojingumo laipsnio. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas neteisingai nurodė, kad M. J. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų ir alkoholio bei nepagrįstai vertino, kad jo neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė. Nuteistasis nurodo ir tai, kad absoliučiai neteisėta pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti taisoma aukštesnės instancijos teismo, nes tai prieštarautų bendrajam teisės principui, kad neteisėtu pagrindu teisė nesukuriama, todėl skundžiama nutartis privalo būti panaikinta.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras atsiliepime į M. J. skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti 2015-09-28 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. J. skundas atmestinas.
2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi kriterijai, kurie vertinami sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, buvo pakeisti, ir nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. vienu iš svarbiausių vertintinų kriterijų tapo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Įgyvendinant pakeisto BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253¹, 360, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820, buvo pakeistos ir BPK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tvarką. Minėto įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytame BPK 360 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad BVK nuostatos taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos (BVK 3 straipsnio 1 dalis), nuteistojo M. J. lygtinio paleidimo klausimas apylinkės teisme turėjo būti nagrinėjamas taikant pakeistas tiek BVK, tiek ir BPK nuostatas.
BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija, nors ir svarsčiusi nuteistojo M. J. prašymą dėl lygtinio paleidimo, dar galiojant ankstesnėms BVK nuostatoms, išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis M. J. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, kai nuteistojo M. J. nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė ir netgi artima aukštai, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą M. J. vykdo – Komisijos rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpiu įgijo profesinę kvalifikaciją, atliko gerbūvio darbus, savanoriškai dengia priteistą civilinį ieškinį, lankė psichologo konsultacijas. 2014 m. spalio mėnesį buvo atliktas nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimas ir buvo nustatyta, kad M. J. pakartotinio nusikalstamumo rizika atitinka 95 balus pagal „OASys“. Tuo tarpu 2015 m. rugpjūčio 18 d. socialinio tyrimo išvadoje šis rezultatas – 92 balai. Taigi per beveik metus laisvės atėmimo bausmės atlikimo M. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo minimaliai. Išvadai apie ženklią nuteistojo pažangą mažinant kriminogeninius veiksnius, įvertinus nuteistojo pastangas (ar veikiau jų nebuvimą) koreguoti savo elgesį tinkama linkme, taip pat nėra pagrindo.
Vienas iš nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių yra išsilavinimo neturėjimas. Nuteistasis M. J. tėra baigęs 7 klases ir, nors pataisos namuose įgijo dvi specialybes, tačiau toks išsilavinimas gali būti nepakankamas siekiant įgyti legalų pragyvenimo šaltinį. Nuteistasis teigia, kad išėjęs į laisvę bus įdarbintas, tačiau pataisos namuose įgyti darbinės patirties jis nededa pastangų. Kiti nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai ir nuteistojo pastangos (ar veikiau jų nebuvimas) taipogi verčia abejoti nuteistojo pasiruošimu kurti savo gyvenimą laisvėje teisėtais būdais ir priemonėmis. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, paskatinti M. J. nusikalsti ateityje gali ir kriminalinių kompanionų įtaka bei netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, kuris siejamas su nuteistojo vertybinėmis orientacijomis. Šiuo atveju tai, kad nuteistasis laikosi nusikalstamos subkultūros pažiūrų, reiškia, kad nuteistasis šio kriminogeninio veiksnio nešalina ir nesistengia šalinti, o tai kelia abejonių nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę siekti savo tikslų teisėtais būdais ir priemonėmis, atsiribojant nuo neigiamą įtaką darančių draugų.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors, kaip minėta, apylinkės teismas, nagrinėdamas M. J. lygtinio paleidimo klausimą, turėjo vadovautis naujomis BVK ir BPK nuostatomis, tačiau pats šių nuostatų nesilaikymas savaime nedaro nutarties neteisėta. Apylinkės teismo padaryta išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis M. J., paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals, yra teisinga ir apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs nuteistojo lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes, tokiai išvadai pritaria.
Nuteistojo skunde nurodyti argumentai taipogi nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Nors, kaip teigia M. J., teismo sprendimas yra individualus teisės taikymo aktas, tačiau tai nereiškia reikalavimo kiekviename sprendime skirtingai nurodyti argumentus dėl tų pačių aplinkybių. Apeliantas neteisus, teigdamas, kad teismo kompetencijai nepriskirtas Komisijos nutarimo pagrįstumo tikrinimas, nes teismo pareiga yra patikrinti, ar Komisijos nutarime yra tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo sąlygos. Tai, kad nuteistasis laikosi nusikalstamos subkultūros pažiūrų, yra konstatuota socialinio tyrimo išvadoje, taigi teismas pagrįstai nurodė šią aplinkybę, kaip apibūdinančią nuteistojo elgesį pataisos namuose, jo pažiūras bei – tam tikru aspektu – ir asmenybę. Skunde nurodydamas, kad aukštesnės instancijos teismas neturi teisės kvestionuoti neteisėto apylinkės teismo sprendimo, apeliantas yra neteisus, kadangi aukštesniojo teismo pareiga yra ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės taikymo klaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutarė:
Nuteistojo M. J. skundą atmesti ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.