Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ ieškinį atsakovui M. R. (M. R.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai (atsirandantys iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kiti), kilnojamojo daikto, vertybinių popierių priteisimas ar reikalavimai iš nekilnojamojo daikto nuomos sutarčių dėl nuomininko iškeldinimo, ieškovo prašymu gali būti išspręstas dokumentinio proceso tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 424 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai ieškinio pagrindžia reikalavimą, byla nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka.

Ieškovės reikalavimas pagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais ir tenkintinas visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta pradinis kreditorius UAB „BnP Finance“ ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-v94n76rw, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 300,00 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai atsiskaitęs su pradiniu kreditoriumi UAB „BnP finance“ (CPK 178, 185 straipsniai).

2021-05-19 tarp pradinio kreditoriaus ir UAB „BnP Finance“ ieškovo buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-05/01, pagal kurią pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, nurodytus bylų priėmimo – perdavimo akte prie Reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą.

Ieškovė atsakovui Sutartyje nurodytu elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą, informuojantį, kad pasikeitė pradinis kreditorius ir atsakovas privalo įvykdyti prievolę ieškovui.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar kredito sutarties nutraukimo neteisėtumą, taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grąžinimą, vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, ieškovei, perėmusiai skolos reikalavimo teisę, iš atsakovo priteistina 253,73 Eur negrąžinto kredito, 46,43 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021-11-20) bei 60,75 Eur sutarties sudarymo mokesčio (Sutarties 3.1., 3.5.2., 5.1., 8.4., 1.17., 2.1., 5.1., 5.5., 1.18., 1.8. punktai).

Kasacinio teismo naujausioje praktikoje yra išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos A. T. 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Pažymėtina, jog naujausioje Lietuvos A. T. praktikoje yra išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos A. T. 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Taigi ieškovas turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma), kurias paskolos davėjas pagrįstai tikėjosi gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad sutartis su atsakove buvo nutraukta 2021-11-20, todėl, vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos A. T. 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

Nagrinėjamu atveju, pagal šalių sudarytą sutartį vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas iki 2023-09-18. Iš byloje esančios sutarties Specialiosios dalies nustatyta, kad per visą sutarties galiojimo laikotarpį atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei mokėjimo (pelno) palūkanas. Tai reiškia, kad iki sutarties galiojimo pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį, ieškovė turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį gauti sutartyje numatyto dydžio pajamas. Byloje nustatyta, kad atsakovui tinkamai nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė nuo 2021-11-20 sutartį nutraukė. Ieškovė turėjo pagrįstą lūkestį gauti pajamas (palūkanas) iki sutarties termino pabaigos (2023-09-18), jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Taigi, aplinkybė, kad ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui sutartyje nurodyto dydžio pinigų sumą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi sutartį anksčiau sutartyje nustatyto termino iki šiol nėra atgavusi nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ieškovės negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktas yra įrodytas.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 84,86 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021-11-20) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2023-09-18). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės prašymas tenkintinas visiškai.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-05-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias ieškovė patyrė sumokėdamas 9,00 Eur žyminį mokestį ir 242,00 už procesinių dokumentų parengimą, t. y. viso 251,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262, 424–428 straipsniais,

nusprendžia:

priteisti iš atsakovo M. R. (M. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) 253,73 Eur negrąžintą kreditą, 46,43 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 60,75 Eur sutarties sudarymo mokestį, 84,86 Eur negautas pajamas (nuostolius), 5 proc. dydžio metines palūkanas už 445,77 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022-06-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 251,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Legal Balance“, į. k. 302528679.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Jeigu per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus teismo sprendimas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.