- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-16
- Bylos Nr.
- 1A-519-468/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-14-1-01154-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Kazlauskienė (pirm.), Jolanta Čepukėnienė, Gintaras Dzedulionis
- Nuteistasis
- V. S.
- Advokatai
- Jonas Jasiulevičius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės, teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Gintaro Dzedulionio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-05 nuosprendžio, kuriuo V. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 178 str. 2 d. 45 parų areštu. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta jai 30 parų arešto.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. ir 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-17 nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu, V. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 90 parų arešto. Į bausmę įskaitytas laikinas sulaikymas nuo 2014-08-19 19.45 val. iki 2014-08-20 13.35 val. (viena para) ir pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-26 baudžiamąjį įsakymą atlikta bausmės dalis.
V. S. pagal BK 178 str. 2 d. išteisinta, jai nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Civilinį ieškinį patenkinus visiškai, priteista iš V. S. 345 eurai K. K. naudai turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. nuteista pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad 2014-09-06 apie 16.32 val., restorane „F.“, (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į nerakinamas restorano tarnybines patalpas, kur nuo palangės pagrobė nukentėjusiajai K. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia Lumia 920“ 345 eurų vertės, kuriame buvo materialinės vertės neturinti operatoriaus „Tele2“ SIM kortelė, tokiu būdu pagrobė svetimą nukentėjusiajai K. K. priklausantį 345 eurų vertės turtą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde, kaip matyti iš jo turinio, nuteistoji prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-05 nuosprendį, nustatant paskirtą arešto bausmę atlikti savaitgaliais. Nurodo, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi, sutinka atlyginti civilinį ieškinį. Prašydama paskirtą 90 parų arešto bausmę atlikti šeštadieniais ir sekmadieniais, nurodo, kad savo lėšomis galėtų pati atvažiuoti į Panevėžio pataisos namus, šiuo metu yra registruota Darbo biržoje, jai siūlo darbą, tačiau įsidarbinti neturi galimybės dėl paskirtos 90 parų arešto bausmės.
Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios apeliacinis skundas atmetamas.
Nuteistoji V. S. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos neginčija, kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nesutinka tik su jai paskirta bausme, prašo ją sušvelninti, nustatant arešto bausmę atlikti savaitgaliais, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).
BK 49 str. 5 d. numatyta, kad jeigu paskirta iki 45 parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Taigi, iš minėtos įstatymo nuostatos matyti, kad maksimalus nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės laikas, kuomet teismas gali nustatyti jį atlikti poilsio dienomis, yra 45 paros. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai V. S. pagal BK 178 str. 2 d., pritaikius BK 64¹ str. nuostatas, yra paskirta 30 parų arešto bausmė, tačiau, subendrinus šiuo skundžiamu bei ankstesniu teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes, yra paskirtas maksimalus arešto laikas, tai yra 90 parų. Tokiu atveju taikyti BK 49 str. 5 d. nuostatas ir nuteistajai V. S. nustatyti atlikti jai paskirtą arešto bausmę poilsio dienomis, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra įstatyminio pagrindo.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistosios V. S. apeliacinį skundą atmesti.