Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2020-05-29 · Civilinė byla Nr. e2-4308-639/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-05-29
Bylos Nr.
e2-4308-639/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02120-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Saulius Zajarskas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,NEO Finance“
Atsakovas
R. I.
Kategorijos
  • 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-4308-639/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02120-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 29 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius Zajarskas,

rašytinio proceso tvarka, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,NEO Finance“ ieškinį atsakovei R. I. (V.) dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 5 490,00 Eur negrąžinto kredito dalį, 465,29 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas paskaičiuotas iki 2020 m. kovo 26 d. kreipimosi į teismą dienos; 18,00 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 5 490,00 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 2460,80 Eur tarpininkavimo mokestį; 12,93 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. spalio 29 d., iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, 190,00 Eur žyminį mokestį, 246,01 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

2. Teigia, jog su atsakove 2019 m. rugsėjo 23 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – Sutartis), kuria atsakovei buvo suteiktas 5490,00 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2874,60 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 18,00 proc.), 660,80 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2024 m. rugsėjo 28 d. Pažymi, jog atsakovė iki pat šios dienos nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, vartojimo kredito sutartis su atsakove 2020 m. vasario 26 d. buvo nutraukta.

Atsiliepimas

3. Atsakovė buvo įpareigota per 14 dienų nuo teismo pranešimo gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu. Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Ieškovė ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį. CPK nuostatos numato galimybę teismui remiantis byloje esančiais įrodymais priimti sprendimą už akių ieškovės prašymu, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria atsakovei buvo suteiktas 5490,00 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2874,60 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 18,00 proc.), 660,80 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2024 m. rugsėjo 28 d. Ieškovė nurodė, jog atsakovė sutartinių įsipareigojimų nevykdė, mėnesinių įmokų nemokėjo, todėl ieškovė 2020 m. vasario 26 d. pranešimu nutraukė su atsakove sutartį. Atsakovė per papildomą terminą įsiskolinimo nepadengė. Ieškovė nurodo, jog atsakovė yra skolinga ieškovei 5 490,00 Eur negrąžinto kredito, 465,29 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2020 m. kovo 26 d. kreipimosi į teismą dienos; 18,00 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 5 490,00 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 2460,80 Eur tarpininkavimo mokesčio; 12,93 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. spalio 29 d., iki kreipimosi į teismą dienos. Duomenų, jog įsiskolinimas padengtas, byloje nėra.

5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnio 1 dalį kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Remiantis Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalimi, vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas arba paskolos davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Ieškovė suteikė atsakovei kreditą, atsakovė jį gavo, tačiau prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, periodinių įmokų tinkamai nemokėjo, todėl atsakovė laikomas pažeidusiu prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Atsakovė atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų nepateikė, ieškovės reikalavimų neginčijo, o byloje esantys duomenys patvirtina prievolės neįvykdymo faktą. Ieškovė reikalauja iš atsakovės priteisti 5 490,00 Eur negrąžinto kredito dalį, 465,29 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas paskaičiuotas iki 2020 m. kovo 26 d. kreipimosi į teismą dienos. Ieškovės reikalavimas dėl šių priteistinų sumų pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkinamas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis, Vartojimo kredito sutarties 2.1 punktas, 3.1 punktas, 3.5.2 punktas, 5.1, 5.2, 5.3 punktai).

6. CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Nagrinėjamu atveju 2019 m. rugsėjo 23 d. vartojimo kredito sutarties 6.1. punkte šalys susitarė, jog vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Specialiosiose sutarties sąlygose numatyta metinė palūkanų norma (MPN) – 18,00 proc. CK 6.221 straipsnio 3 dalis numato, jog sutarties nutraukimas neturi įtakos sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. CK 6.872 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta. Esant nurodytoms aplinkybės, ieškovei iš atsakovės priteistinos sutartinės palūkanos pagal 2019 m. rugsėjo 23 d. vartojimo kredito sutarties specialiąsias sąlygas – 465,29 Eur, skaičiuojamos nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo t. y. nuo 2019 m. spalio 29 d., iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2020 m. kovo 26 d., taip pat 18,00 proc. metines palūkanas nuo negrąžintos pagrindinio įsiskolinimo sumos (5490,00 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. kovo 26 d.) iki kredito grąžinimo dienos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis).

7. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2460,80 Eur tarpininkavimo mokesčio. Pagal vartojimo kredito sutarties 1.27 punktą, sutarties tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Vartojimo kredito sutarties tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas vartojimo kredito sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka. Tokios nuostatos nurodytos ir sutarties specialiojoje dalyje. Vartojimo kredito sutarties 5.3 punkte nustatyta tokia šio mokesčio apskaičiavimo tvarka: 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne mažesnė nei 30 Eur. Vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant vartojimo kredito sutartį, vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi Sutarties 5.3.2 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms susijusioms su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, Sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.11 punktu. Pastarajame punkte numatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, sutarties administravimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Ieškovė, vadovaudamasi šiais vartojimo kredito sutarties punktais, prašo priteisi 2460,80 Eur sutarties tarpininkavimo mokesčio. Teismas sprendžia, kad jog sutarties bendrosios dalies sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio yra neaiškios. Nėra aiški šio mokesčio paskirtis, nes nėra nurodyta, už ką konkrečiai šis mokestis yra mokamas. Nors teigiama, kad tarpininkavimo mokesčio dalis yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms susijusioms su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra, tačiau yra neaišku kokie veiksmai turi būti atliekami tuo atveju, jeigu kredito gavėjas laiku nevykdo savo įsipareigojimų. Kaip matyti iš vartojimo kredito sutarties 5.4 ir 5.11 punktų, sutartyje nustatyta tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Tokia sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją (CK 6.71 straipsnis), t. y. atitinka netesybas.

8. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip garantuojant teismų praktikos vienodumą bei jurisprudencijos tęstinumą. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina. Taigi teismai, nagrinėdami bylas, turi vadovautis teismų procesiniais sprendimais suformuotais precedentais

9. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija (2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1565-460/2019). Pažymėjo, kad įvertinus ginčo mokesčio paskirtį, sprendžia, kad ginčo mokestis vertintinas kaip civilinės atsakomybės forma, kurios tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Tai ne kas kita, kaip prievolės užtikrinimo funkciją, kuri pasireiškia netesybų forma. Taip pat nurodė, kad apeliacinės instancijos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog esmė dėl to, kad netesybos sutartyje pavadintos kitaip, nesikeičia. Savo esme tarpininkavimo mokestis, paskaičiuotas pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą, laikytinas netesybomis (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1504-565/2018, 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1570-275/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-232/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1596-794/2018; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-949-852/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1697-258/2019, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-618-513/2020.).

10. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Kitoks vartojimo kredito sutarties sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio aiškinimas būtų nesuderinamas ir su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Būtina pažymėti, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, remdamasi Sutarties 6.1 punktu ir CK 6.261 straipsniu, yra pareiškusi reikalavimą dėl 12,93 Eur kompensuojamųjų palūkanų, kurias paskaičiavo nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t.y. nuo 2019 m. spalio 29 d. iki kreipimosi į teismą dienos. Todėl tai, kad Vartojimo kredito įstatyme įtvirtinta, jog už prievolės nevykdymą gali būti nustatytos tik tam tikro dydžio netesybos ir kitos netesybos ir kiti mokesčiai už vėlavimą vartotojui netaikomi, yra pagrindu vertinti, kad vartojimo kredito sutarties sąlygos, kuriose numatyti mokesčiai už finansinių prievolių nevykdymą, yra prieštaraujančios nurodytoms imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Įvertinęs vartojimo kredito sutarties nuostatas bei sutartyje numatyto tarpininkavimo mokesčio pobūdį, jo mokėjimo atvejus bei apskaičiavimo būdą, teismas daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju, ieškovei prašant priteisti 2460,80 Eur sumą, savo esme tarpininkavimo mokestis laikytinas netesybomis. Pripažintina, kad vartojimo kredito sutarties 5.11 punkto sąlyga, numatanti, kad nuolaida taikoma tik tuo atveju, jeigu prievolė vykdoma tinkamai, atlieka prievolės užtikrinimo netesybų forma funkciją (CK 6.71 straipsnis). Šalys vartojimo kredito sutartimi susitarė, kad bus mokamas 660,80 Eur dydžio tarpininkavimo mokestis su nuolaida. Teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl 2460,80 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio priteisimo yra pagrįstas iš dalies, nes neatitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų, prašoma priteisti minėta suma yra neprotingai didelė. Teismas priteisia ieškovei iš atsakovės sutartimi sulygtą 660,80 Eur dydžio tarpininkavimo mokestį.

11. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

12. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 190,00 Eur žyminis mokestis ir 246,01 Eur už advokato teisines paslaugas (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 98 straipsnis). Teismui patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 78,65 procentai reikalavimų), iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamos iš viso 342,93 Eur bylinėjimosi išlaidos (149,44 Eur žyminis mokestis ir 193,49 Eur išlaidos advokatui).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 285–287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. I. (V.) 5 490,00 Eur (penkių tūkstančių keturių šimtų devyniasdešimties eurų) negrąžintą kredito dalį, 465,29 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt penkių eurų ir dvidešimt devynių centų) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotos iki 2020 m. kovo 26 d. kreipimosi į teismą dienos, 18,00 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito 5 490,00 Eur sumą, nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. kovo 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 660,80 Eur (šešių šimtų šešiasdešimties eurų ir aštuoniasdešimties centų) tarpininkavimo mokestį, 12,93 Eur (dvylikos eurų ir devyniasdešimt trijų centų) sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. spalio 29 d., iki kreipimosi į teismą dienos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 3 d.) už 6 629,02 Eur (šešių tūkstančių šešių šimtų dvidešimt devynių eurų ir dviejų centų) sumą iki teismo sprendimo įvykdymo, 342,93 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų ir devyniasdešimt trijų centų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Neo Finance“, į. k. (duomenys neskelbtini).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Saulius Zajarskas