- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-31
- Bylos Nr.
- 2S-375-124/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laisvė Aleknavičienė
- Pareiškėjas
- D. Č.
- Kategorijos
- 129.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10004-841/2014, kuria netenkintas skundas dėl antstolio veiksmų, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas D. Č. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti antstolio T. U. veiksmus neteisėtais skelbiant antrąsias varžytynes, atšaukti paskelbtas varžytynes, įpareigoti antstolį iš naujo įvertinti parduodamą turtą užsakant nepriklausomą turto vertinimo ekspertizę (1–2 b. l.).
Pareiškėjas nurodė, kad 2014-10-29 antstolis T. U. paskelbė antrąsias varžytynes žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) ir nustatė pradinę pardavimo kainą tik 36000 Lt (10426,32 Eur). Antstolis privalėjo iš naujo įvertinti varžytynėse rengiamasi parduoti turtą – t. y. užsakyti naują nepriklausomą turto vertinimą, nes turtas turi būti įvertintas pardavimo dieną vadovaujantis pasikeitusia situacija rinkoje, tikintis turto pardavimo kuo didesne kaina.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi (54–55 b. l.) pareiškėjo skundo netenkino.
Teismas nurodė, kad pirmosios varžytinės turėjo įvykti dar 2012-07-10, kuriose turtą buvo ketinama parduoti už 48000 Lt, tačiau jos buvo paskelbtos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nei vienas pirkėjas. Antrąsias varžytynes antstolis paskelbė tik 2014-10-29, t.y. praėjus daugiau kaip 2 metams po pirmųjų. Šiuo laikotarpiu D. Č. su antstoliu nebendradarbiavo, o priešingai trukdė greitai ir tinkamai baigti pradėtą procesą, be pagrindo savo interesą iškeldamas aukščiau už kitų vykdymo proceso dalyvių interesus. Nors D. Č. ir pateikė duomenis, kad iš varžytynių ketinamo parduoti turto vertė šiuo metu yra didesnė, tačiau teismas padarė išvadą, kad atšaukus antrąsias varžytynes, būtų akivaizdžiai vilkinamas vykdymo procesas ir vykdomojo dokumento įvykdymas, pažeidžiami išieškotojo interesai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą esmė
Pareiškėjas D. Č. atskiraisiais skundais (65–65, 67–68 b. l.) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-30 nutartį ir klausimą išnagrinėti iš esmės, įpareigoti antstolį T. U. priimti patvarkymą dėl turto perkainojimo vykdomojoje byloje Nr. 0136-12/00224. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Nors teismas skundžiamoje nutartyje pripažino, kad iš varžytynių ketinamo parduoti turto rinkos vertė yra didesnė, tačiau nepagrįstai negynė skolininkų teisėtų interesų. Pardavus varžytynėse turtą už mažesnę kainą, nei jo rinkos vertė, būtų pažeisti ne tik skolininko, bet ir išieškotojo teisėti interesai. Skolininko teisė ginčyti turto įkainojimą yra įtvirtinta CPK 643 str. 4 punkte, todėl skolininko teisėtą reikalavimą dėl turto perkainavimo privalėjo ginti teismas, neatsižvelgdamas į išieškotojo nuomonę dėl varžytynėse parduodamo turto perkainavimo.
2. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertė pasikeitė, o tai pareiškėjas byloje įrodė, pateikė 2014-11-19 žemės ūkio paskirties žemės sklypo vertinimo ataskaitą Nr. 40A-0-1411-0085, iš kurios matyti, kad parduodamo žemės sklypo vertė yra 107 000,00 Lt. Tokiu būdu, teismas turėjo tenkinti pareiškėjo skundą dėl turto perkainavimo, nes pagal CPK 681 str. 2 d. įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas.
3. Teismo išvados yra prieštaringos ir nepagrįstos. Iš pradžių teismas nurodo, kad išieškotojo teisės turi būti ginamos labiau nei skolininko, po to nurodo, kad D. Č. teisės apskritai nebuvo pažeistos. Darydamas šias išvadas teismas pažeidžia asmenų išieškojimo procese pusiausvyros principus bei ignoruoja akivaizdų D. Č. teisių pažeidimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (73–74 b. l.) antstolis T. U. prašo pareiškėjo D. Č. atskirąjį skundą atmesti, palikti galioti 2014-12-30 Šiaulių apylinkės teismo sprendimą. Nurodė, kad iki turto pardavimo skolininkės D. Č. pasiūlytam pirkėjui (turto pardavimo akto surašymo) dienos, likus mažiau nei vienai darbo dienai, pareiškėjas D. Č. pateikė UAB „Matininkai“ atliktą turto vertinimo ataskaitą. Šis turto vertinimas pateiktas pavėluotai, gerokai įsibėgėjus pardavimo skolininkės pasiūlytam pirkėjui procedūrai, todėl į minėtą turto vertinimo ataskaitą neturėtų būti atsižvelgta. Pareiškėjas turėjo galimybę savo iniciatyva užsakyti turto vertinimo ataskaitą ir pateikti dokumentus anksčiau, tačiau to nepadarė. Matyti, kad pareiškėjas įvairiais būdais bando vilkinti išieškojimo veiksmus ir trukdyti areštuoto turto realizavimo procedūroms.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas atmestinas.
Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad 2012 m. sausio 24 d. patvarkymu antstolis T. U. priėmė vykdyti išieškotojo AS „Parex bankas“ pateiktą Šiaulių apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-06-04 išduotą vykdomąjį dokumentą dėl priverstinio turto, priklausančio D. Č., pardavimo (19 v. b. l.). 2012-01-26 Patvarkymu dėl turto įvertinimo ekspertizės, antstolis T. U., siekdamas nustatyti tikslią parduodamo turto rinkos kainą, paskyrė 13,64 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) turto vertinimą turto rinkos vertei nustatyti (48 v. b. l.). Minėtu patvarkymu antstolis pavedė vertintojui nustatyti minėto turto rinkos kainą. Vadovaujantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis minėto turto vidutinė rinkos vertė 2012-01-26 dienai nurodyta – 21 775 Lt (50–51 v. b. l.). 2012 m. kovo 26 d. turto arešto aktu areštuotas 13,64 ha žemės sklypas įvertintas 60 000 Lt, vadovaujantis UAB „Ober Haus“ nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertize (56–58 v. b. l.). 2012-05-22 antstolis paskelbė pirmąsias varžytynes, nurodydamas pradinę parduodamo turto kainą – 48 000 Lt (69,70 v. b. l.). 2012-05-22 Patvarkymu pirmosios varžytynės buvo atšauktos, netinkamai pranešus skolininkui D. Č. ir turto savininkei D. Č. (86 v. b. l.). Žemės sklypo pirmosios varžytynės iš naujo paskelbtos 2012-07-10, nurodžius pradinę pardavimo kainą 48 000 Lt (89 v. b. l.). Skelbtos pirmosios turto varžytynės neįvyko, nes nedalyvavo nė vienas pirkėjas (99 v. b. l.). Skolininkas D. Č. skundu dėl neteisėtų antstolio veiksmų prašė atšaukti paskelbtas varžytynes ir prieš parduodant turtą, nustatyti nekilnojamojo turto realią rinkos kainą (108–109 b. l.). Šiaulių apylinkės teismas 2013-02-27 nutartimi D. Č. skundą atmetė, Šiaulių apygardos teismas 2013-05-20 nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2013-02-27 nutartį 114–115 v. b. l.). 2012-11-13 Patvarkymu dėl varžytynių paskelbimo antstolis T. U. paskelbė pirmąsias turto varžytynes, nurodydamas, jog dėl užsitęsusių D. Č. skundų nagrinėjimo, atsižvelgiant į skolininko ir išieškotojo interesus, siekiant kad turtas būtų parduotas kuo didesne kaina, pasikeitus varžytynių vykdymo tvarkai bei praėjus daugiau kaip metams laiko nuo skelbtų varžytynių, tikslinga skelbti pirmąsias įkeisto turto varžytynes (133–134 b. l.). Pradinė parduodamo turto kaina nurodyta – 48 000 Lt. Minėto žemės sklypo pirmosios varžytynės buvo atšauktos (139 v. b. l.). 2014-10-29 Patvarkymu dėl varžytynių paskelbimo antstolis T. U. paskelbė antrąsias žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynes, pradinę parduodamo turto kainą nurodydamas 36 000 Lt (145 v. b. l.). Patvarkyme nurodyta, kad antrosios varžytynės vyks 2014-10-29 11.33 val – 2014-11-28 11.33 val.
LR CPK 722 straipsnio 1 dalis numato, kad antrosios varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios varžytynės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 60 % CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos. Taigi, antstolis T. U., paskelbdamas antrąsias varžytynes, pagrįstai pradinę turto pardavimo kainą nustatė 36 000 Lt, t. y. 60 % rinkos vertės (CPK 681 str.). Kitokių duomenų apie parduodamo turto rinkos vertę tuo metu byloje nebuvo. Tik pasibaigus antrosioms varžytynėms, skolininkas D. Č. 2014-11-03 antstoliui pateikė skundą, prašydamas pripažinti antstolio veiksmus skelbiant antrąsias varžytynes neteisėtais ir atšaukti paskelbtas varžytynes, įpareigojant antstolį iš naujo įvertinti parduodamą turtą, skiriant nepriklausomą turto vertinimo ekspertizę (148–149 v. b. l.). Skolininkas D. Č. pateikė korporacijos „Matininkai“ žemės sklypo vertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta, jog žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė vertinimo dieną (2014-11-19) yra 107 000 Lt, turto priverstinio pardavimo vertė (laikotarpis iki 8 mėnesių) siekia 64 000 Lt. Taigi, iš nurodytos korporacijos „Matininkai“ vertinimo ataskaitos matyti, kad turto vertintojų nustatyta priverstinio pardavimo kaina (64 000 Lt) artima parduodamo turto kainai, nurodytai antstolio T. U. turto arešto akte (60 000 Lt) (56–56 v. b. l.). Kadangi įkeistas turtas parduodamas priverstinio išieškojimo tvarka, todėl, parduodant turtą varžytynėse, turi būti vadovaujamasi ne rinkos verte, bet turto priverstinio pardavimo verte.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad paties skolininko D. Č. pasiūlyta žemės sklypo pirkėja A. Č. sutiko sumokėti 63 000 Lt sumą už parduodamą žemės sklypą, tačiau, antstolio T. U. teigimu, net ir šios sumos D. Č. pirkėja nesumokėjo, kaip tai numatyta LR CPK 704 str. 2 dalyje.
Todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad skolininko žemės sklypo vertinimo ataskaita pateikta pavėluotai (2014-11-28), jau pasibaigus antrosioms varžytynėms, o antstolio teigimu – likus mažiau nei vienai dienai iki turto pardavimo D. Č. pasiūlytam pirkėjui turto pardavimo akto surašymo, todėl negali būti pagrindu pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais. Sutiktina su pirmosios instancijos argumentais, kad skolininkas D. Č. trukdė greitai ir tinkamai vykdyti išieškojimo veiksmus. Pripažinus antstolio veiksmus neteisėtais, skelbiant antrąsias varžytynes, nepagrįstai būtų dar labiau vilkinami priverstinio išieškojimo veiksmai, o taip pat pažeidžiami išieškotojo interesai.
Teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, atsižvelgė į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.